Byla A-822-677-14
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. N.-V. (dabar E. R.) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1-2, 42-44) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 1 090,04 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. I. N.-V. (dabar E. R.) su ADB „ERGO Lietuva“ (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851-0343361. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis Mazda 6, valst. Nr. ARG 496 laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. 2010 m. spalio 22 d. Šilo g. 28, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. ( - ) kuri vairuojama I. N.-V., tamsiu paros metu, lyjant lietui, įvažiavo į gatvės važiuojamojoje dalyje buvusią duobę pilną vandens. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdyba tirdama eismo įvykį nustatė, kad vairuotoja I. N.-V. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, negalėjo numatyti, kad gatvės važiuojamojoje dalyje bus nepažymėtų kliūčių, todėl dėl eismo įvykio kilimo vairuotojos kaltės nėra.

6Kadangi automobilis Mazda 6, valst. Nr. ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas ADB „ERGO Lietuva“ transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėja teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio apgadinto automobilio Mazda 6, v valst. Nr. ( - ) padaryti nuostoliai sudarė 1 090,04 Lt, todėl ADB „ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 1 090,04 Lt draudimo išmoką ir dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

7Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK), Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aprašo nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė šių pareigų, todėl atsakovui kyla atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu už 2010 m. spalio 22 d. eismo įvykio metu transporto priemonės Mazda 6, valst. Nr. ( - ) patirtą žalą dėl netinkamos kelio priežiūros. Nors atsakovas buvo raginamas įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki šio ieškinio pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (b. l. 69-74) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.). 2010 m. liepos 16 d. tarp atsakovo ir UAB „Grinda“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-34-(3.10.21-UK) (toliau – Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1.1 punktas). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsakovas minėta darbų atlikimo sutartimi perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“, todėl UAB „Grinda“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo galimybę Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, ji laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, ji tapo Vilniaus miesto gatvių valdytoju bei prisiėmė civilinės atsakomybės riziką, galinčią kilti pagal CK 6.266 straipsnį dėl netinkamos gatvių priežiūros.

10Tuo metu, kai įvyko pareiškėjo skunde nurodyti įvykiai, galiojo aukščiau nurodyta Sutartis ir būtent UAB „Grinda“ atliko Vilniuje esančios Šilo gatvės priežiūrą. Sutarties 4.2.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 str. neatsako (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsakovui, siekiant išvengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui, t. y. UAB „Grinda“, kuri ir buvo įsipareigojusi užtikrinti gatvės saugumą, tinkamą priežiūrą.

11Nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė jokių teisės norminių aktų, be to, negali ir neprivalo numatyti galimos atsirasti grėsmės. Tai nepatenka į Savivaldybės kompetencijos ribas. Pareiškėjui neįrodžius, kad kliūtis, dėl kurios buvo sugadintas automobilis, atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakomybė atsakovei negali kilti. Konstrukcijų trūkumų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Minimo CK straipsnio pagrindu žala atlyginama, kai ji atsiranda dėl statinių konstrukcijų ar kitokių trūkumų, šie trūkumai turi lemti atsiradusią žalą, nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo, bet ne dėl jo, kaip statinio, trūkumų.

12Po eismo įvykių vertinant automobiliui padarytą žalą atsakovo atstovai nebuvo kviesti ir nedalyvavo. Atsakovo nuomone, nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Pareiškėjas neįrodė ir nenustatė, kad automobiliui keistos dalys bei atlikti darbai buvo būtini būtent dėl eismo įvykio, įvykusio įvažiavus į duobę. Byloje nenustatytas pakeistų detalių nusidėvėjimas ir pakeistų detalių defektai. Todėl pareiškėjas patirtos žalos nagrinėjamoje byloje neįrodė. Pareiškėjas išmokėjo I. N.-V. draudimo išmokas po 556,38 Lt ir 263,98 Lt, viso - 820,36 Lt. Pareiškėjas nepagrindžia įrodymais ir prašomos priteisti 1 090,04 Lt draudimo išmokos dydžio.

13Žala neatsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jokie teisės norminiai aktai pažeisti nebuvo, todėl nustatyti priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų šioje byloje negalima.

14Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Atidus ir rūpestingas vairuotojas turi iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis Kelių eismo taisyklių XV skyriaus 172 ir 173 punktų. Nėra duomenų, kad vairuotoja I. N.-V., veikdama tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės. Iš 2010 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. AV2-6106 mato, kad eismo įvykis užfiksuotas 2010 m. spalio 22 d. 23 val. 10 min., taigi buvo tamsus paros laikas, kelio danga, kaip nurodoma minėtame pranešime, buvo šlapia. Tokios aplinkybės reikalauja padidinto atsargumo vairuojant transporto priemonę. Atsakovo manymu, dėl patirtos žalos yra atsakinga automobilį vairavusi I. N.-V., kurios veiksmai, neatsargumas ir neatidumas lėmė žalos atsiradimą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą iš atsakovo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, skundą tenkino – priteisė ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš Vilniaus miesto savivaldybės 1 090,04 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Teismas vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, 6.248 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Europos Tarybos Rekomendacija Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“, Kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 12.1 punktais (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija), konstatavo, kad Savivaldybė privalėjo vykdyti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą taip, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti atsiradusią žalą.

18Atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius, kad civilinė atsakomybė turėtų būti netaikoma dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t. y. dėl neatsargumo, teismas vertino kaip nepagrįstus, nesant pagrindo nesivadovauti Vilniaus AVPK 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. AV2-6106(10), kuriame konstatuota, kad dėl eismo įvykio nėra vairuotojos kaltės ir eismo įvykio medžiagoje fiksuotais duomenimis, kurie patvirtina, kad duobė, į kurią įvažiavo automobilis, buvo pilna vandens, nepaženklinta, jos nesimatė.

19Nustatyta, kad automobilio Mazda 6, valst. Nr. ( - ) remonto išlaidos – 1 090,04 Lt – patvirtintos pateiktais dokumentais: 2011 m. liepos 27 d. sąmata ir 2010 m. spalio 25 d. PVM sąskaita-faktūra. Duomenų, kad tokio dydžio išlaidos yra nepagrįstos, nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų pareiškėjo pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, todėl ERGO Insurance SE skunde prašomas priteisti žalos dydis laikytinas pagrįstu, o Savivaldybės teiginiai dėl įrodymų nepatikimumo, nepateikiant objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų daromos priešingos išvados, atmestini. Nors SEB Banko vietinio mokėjimo nurodymų 2011 m. sausio 19 d. ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. išrašai patvirtina, kad pareiškėjas išmokėjo I. N.-V. draudimo išmokas po 556,38 Lt ir 263,98 Lt, viso – 820,36 Lt, tačiau matyti, kad mažesnės nei realios remonto išlaidos suma sumokėta atskaičius iš I. N.-V. nesumokėtos draudimo įmokos dalį – 269,68 Lt, kas nereiškia, jog realiai pareiškėjo patirtos automobilio remonto išlaidos buvo mažesnės nei prašo pareiškėjas.

20Teismas nesutiko su Savivaldybės pateiktu argumentu, jog šiuo atveju, atsakomybė už žalą kyla UAB „Grinda“ kaip miesto gatvių valdytojai pagal Sutartį. 2010 m. liepos 16 d. tarp atsakovo ir UAB „Grinda“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-34-(3.10.21-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1.1 punktas). Byloje nėra pateikta duomenų, kad Sutarties šalys būtų sutarę konkrečiai dėl darbų, susijusių su kelio remonto darbais Šilo gatvėje Vilniuje, į kuriuos įeitų duobių taisymas. Pagal Sutarties 2.3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo, šiuo atveju – Savivaldybės pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius. Užsakymo dėl konkrečios užduoties, pagal kurią turėtų būti tvarkomas eismo įvykio vietos kelio ruožas, nėra pateikta. Atsakomybė už padarytą žalą kyla Savivaldybei, iš kurios pareiškėjui priteistina 1 090,04 Lt turtinei žalai atlyginti.

21Teismas vadovaudamasis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. gegužės 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22III.

23Atsakovas Vilnius miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės atsiradimą lemiančios sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį nėra įrodytos. Pažymi, kad sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda” Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą, užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Atsakovas gatvių priežiūrą bei remontą pavedė atlikti savo srities profesionalams. Taigi, negalima konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės neteisėto veikimo ar neveikimo siekiant užtikrinti saugumą Vilniaus miesto gatvėse. Pagal sutartį būtent minėta UAB „Grinda” tapo gatvių valdytoja atsakinga už Kelių įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų vykdymą atliekant gatvių priežiūrą ir remontą. Atitinkamai UAB „Grinda“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo galimybę Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutartimi tapo Vilniaus miesto gatvių valdytoja bei prisiėmė civilinės atsakomybės riziką, galinčią kilti pagal CK 6.266 straipsnį dėl netinkamos gatvių priežiūros. Sutarties 4.2.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Pažymėtina, kad darbų atlikimo sutarties 1.1. punktas apima visus darbus ir veiksmus, reikalingus atlikti siekiant užtikrinti gatvių dangos priežiūrą ir remontą. Teismo sprendime minėto Sutarties 2.3. punkto esmė yra tokia, kad tam tikri darbai, tokie, kaip iš anksto numatytas kažkurios gatvės remontas, yra atliekami Valdytojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Atsakovas paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė užsakymus įmonėms, su kuriomis turi sudariusi darbų atlikimo sutartis, rengia kiekvieną mėnesį, tačiau tokie užsakymai yra prilygintini ateinančio mėnesio darbų planams. Juose išvardinami būtini atlikti darbai tam tikrose gatvėse ar kitose miesto vietose, atitinkamai pagal sutartyje numatytus Valdytojo įsipareigojimus. Avarinės duobės atveju tokie užsakymai nepildomi ir neteikiami, nes tokias – avarines situacijas, UAB „Grinda“ šalina be jokio pranešimo ar užsakymo. Minėto 2.3. punkto nuostatos nėra taikytinos tokiems atvejams kaip dėl kelio nusidėvėjimo atsivėrusios duobės remontas. Todėl aukščiau minėtas teismo argumentas nepagrįstas.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi (c. b. 3K-3-108/2013) konstatavo, kad tinkama šalimi, t. y. atsakovu šiuo atveju yra laikytinas objekto valdytojas, o ne savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 str. neatsako. Šią poziciją teismas išdėstė 2005 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005. Vadovaujantis šiuo LAT išaiškinimu, atsakovui, siekiant išvengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui. Būtent tokiu įrodymu turėtų būti laikoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbų atlikimo sutartis Nr. A62-34(3.10.21-UK) su UAB „Grinda“, kuriai ja buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą.

26Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju vairuotoja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, jei nepamatė kelio važiuojamojoje dalyje esančios duobės. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad toje pačioje vietoje (Šilo gatvėje) maždaug tuo pačiu metu kada įvyko aptariamas eismo įvykis, būtų įvykę daugiau tokių pat eismo įvykių, kas leidžia daryti išvadą, kad kiti vairuotojai šios, kelyje buvusios kliūties – duobės, sugebėjo išvengti. Todėl šiuo atveju priteistinos žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į vairuotojos kaltės dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, numatyti tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tiek išaiškinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). CK 6.282 straipsnis numato, kad, esant dideliam nukentėjusiojo asmens neatsargumui, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Dėl vairuotojo atsakomybės yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotoja I. N.-V., (dabar E. R.), veikdama tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės. Automobilio vairuotojos veiksmai, neatsargumas ir neatidumas lėmė žalos atsiradimą, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas priteisti visą žalos dydį iš atsakovo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

27Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo (apelianto) nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatas ir priteisti palūkanas.

28Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Pareiškėjas sutinka su Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendime išdėstytais argumentais, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad sutarties šalys būtų sutarę konkrečiai dėl darbų, susijusių su kelio remonto darbais Šilo gatvėje Vilniuje, į kuriuos įeitų duobių taisymas. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą sutarties 4.2.2 punkto aiškinimą, kyla pagrįstas klausimas, kas atlygina padarytą žalą, jei darbai dar nebuvo atlikti. Pažymėta ir tai, kad atsakovas savo apeliaciniu skundu pripažįsta, jog kas mėnesį buvo rengiami užsakymai kelio dangos remontui atlikti, ir lieka niekuo nepagrįsti teiginiai, kad jog avarines duobes rangovas šalina be jokio užsakymo. Sudarius minėtą sutartį užsakovu, taigi ir sutartį kontroliuojančiu asmeniu, išlieka Savivaldybė.

30Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2381/2011 yra išdėstęs poziciją nagrinėjamu klausimu. Šios bylos situacija yra analogiška, todėl aukščiau išdėstytos informacijos analizė leidžia daryti išvadą, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už tinkamą gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis priežiūrą bei saugaus eismo sąlygų organizavimą, o nesiėmus reikiamų priemonių, kad laiku būtų sutvarkytos kelio važiuojamojoje dalyje esančios duobės arba uždraustas ar apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

31Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotoja, veikdama tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, todėl pareiškėjas sutinka su teismo išvada, jog atsakovas teiginiai, kad vairuotoja buvo nepakankamai atidi, grindžiami vien prielaidomis, jokių objektyvių įrodymų teismui nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus AVPK 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. AV2-6106 (10).

32Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui pagristai priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.).

36CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

37CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

38Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A556-992/2014 dėl žalos, atsiradusios automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę, atlyginimo, 2014 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, kad keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, klausimas. Taigi klausimas dėl žalos atlyginimo spręstinas vadovaujantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę nustatančiu Civilinio kodekso 6.266 straipsniu, pagal kurio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga (force majeure), nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas), o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

39Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodytų Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktų, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 ir 8 punktų nuostatų pagrindu privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. veikti taip kaip numatyta pagal teisės aktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė šių pareigų tinkamai neįvykdė.

40Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. – V., (dabar E. R.) 2010 m. spalio 22 d. Šilo g. 28, Vilniuje, vairuodamas automobilį įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepaženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovo argumentai dėl automobilį vairavusios I. N.-V. (dabar E. R.) neatsargumo ir neatidumo taip pat pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad transporto priemonės vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Pažymėtina, kad Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdyba tirdama eismo įvykį nustatė, kad vairuotoja I. N.-V. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, negalėjo numatyti, kad gatvės važiuojamojoje dalyje bus nepažymėtų kliūčių, todėl dėl eismo įvykio kilimo vairuotojos kaltės nėra. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure), ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas privalo atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo. Pareiškėjo pateikti faktiniai duomenys pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, jog žalos dydis realiai pagrįstas bei įrodytas.

41Atmestinas atsakovo argumentas, kad šiuo atveju, atsakomybė už žalą kyla UAB „Grinda“ kaip faktiniam miesto gatvių valdytojui. Remiantis 2010 m. liepos 16 d. tarp atsakovo ir UAB „Grinda“ sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-34-(3.10.21-UK) 2.3 punktu darbai atliekami pagal užsakovo, šiuo atveju – savivaldybės pateiktą užsakymą ir jame nurodytas darbų apimtis bei darbų atlikimo terminus. Taigi UAB ,,Grinda” gatvių remonto darbus atlieka ne savo iniciatyva, o gavusi savivaldybės užsakymą dėl konkrečios užduoties atlikimo. Kaip pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad Sutarties šalys sutarė dėl remonto darbų Šilo gatvėje atlikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto savivaldybė konkrečiu atveju neturėjo pareigos rūpintis savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (žr., pvz. 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pagrįstai priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reguliuojančius ginčo santykius teisės aktus ir faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

44Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos... 5. Paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. I. N.-V. (dabar E. R.) su ADB „ERGO... 6. Kadangi automobilis Mazda 6, valst. Nr. ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas... 7. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK), Kelių įstatymo, Vietos... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (b. l. 69-74)... 9. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3... 10. Tuo metu, kai įvyko pareiškėjo skunde nurodyti įvykiai, galiojo aukščiau... 11. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė jokių teisės norminių aktų, be... 12. Po eismo įvykių vertinant automobiliui padarytą žalą atsakovo atstovai... 13. Žala neatsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jokie teisės norminiai... 14. Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu... 17. Teismas vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271... 18. Atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius, kad civilinė atsakomybė... 19. Nustatyta, kad automobilio Mazda 6, valst. Nr. ( - ) remonto išlaidos – 1... 20. Teismas nesutiko su Savivaldybės pateiktu argumentu, jog šiuo atveju,... 21. Teismas vadovaudamasis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje... 22. III.... 23. Atsakovas Vilnius miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 24. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės atsiradimą... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi (c. b.... 26. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju vairuotoja buvo nepakankamai atidi ir... 27. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo (apelianto) nėra susiklostę... 28. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos... 29. Pareiškėjas sutinka su Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m.... 30. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011... 31. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotoja, veikdama tiek... 32. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d. bei Lietuvos vyriausiojo... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus... 36. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 37. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 38. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 39. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo... 40. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. – V.,... 41. Atmestinas atsakovo argumentas, kad šiuo atveju, atsakomybė už žalą kyla... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio... 43. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 44. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 45. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....