Byla 3K-3-353/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui B. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 1982 m. liepos 16 d. sudarė santuoką, santuokoje susilaukė dviejų sūnų: 1989 m. sausio 12 d. – M. J., 1992 m. lapkričio 14 d. – K. J.; įgijo butą (256,16 kv. m ploto, 5 kambarių su mansarda, rūsiu, garažu, ( - ), jame pastatė papildomų pertvarų, bet pakeitimų teisiškai neįregistravo. Šalys gyvena atskiruose kambariuose, nebendrauja, konfliktuoja. Nuo 2006 m. gruodžio mėn. atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Kartu su ieškove gyvena jos motina. Remdamasi CK 3.51–3.54, 3.66–3.72, 3.116–3.129, 3.192, 3.194 straipsniais, ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „Juodelienė“, nustatyti nepilnamečio K. J. gyvenamąją vietą su ja, priteisti šiam sūnui iš atsakovo 750 Lt kas mėnesį išlaikymą, padalyti butą, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka 65/100 dalys, o atsakovui – 35/100 dalys, nustatyti, kad negrąžintą Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 181 kreditą šalys turi grąžinti lygiomis dalimis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant ieškovei pavardę „J.“; 2) nustatė nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisė nepilnamečiam vaikui K. J. išlaikyti iš atsakovo 750 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nusprendė išlaikymo išieškojimą pradėti nuo 2006 m. gruodžio 1 d.; 4) priteisė nepilnamečiam vaikui M. J. išlaikyti iš atsakovo 750 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nusprendė išlaikymo išieškojimą pradėti nuo 2006 m. gruodžio 1 d.; 5) priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn 65/100 dalis buto; 6) priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn 35/100 dalis buto; 7) nustatė, kad 6895,04 Lt įsipareigojimo ir 3550,01 Lt skolos už komunalines paslaugas Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 181 laikomi asmeniniais ieškovės skoliniais įsipareigojimais; 8) nustatė, kad 3712,71 Lt įsipareigojimo ir 1911,55 Lt skolos už komunalines paslaugas Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 181 laikomi asmeniniais atsakovo skoliniais įsipareigojimais; 9) priteisė ieškovei iš atsakovo 9080 Lt bylinėjimosi išlaidų; 10) priteisė valstybei iš atsakovo 303,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad bendras šalių gyvenimas santuokoje neįmanomas, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečio K. J. gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina, nes ji geriau už atsakovą gali tenkinti sūnaus poreikius. Atsakovas tam neprieštaravo. Sprendimo priėmimo metu kitas sūnus M. J. buvo pilnametis, todėl teismas nesprendė klausimo dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas laikė, kad K. J. išlaikyti reikia 1500 Lt kas mėnesį. Teismas pripažino, kad šalys gali teikti vaikui išlaikymą po 750 Lt kas mėnesį, nes jų turtinė padėtis panaši. Teismas kitam sūnui M. J. išlaikyti priteisė iš atsakovo nuo 2006 m. gruodžio 1 d. 750 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės išlaikymo skolą, nes atsakovas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. neišlaikė vaikų, o M. J. tuo metu dar buvo nepilnametis. Santuokoje įgytą butą teismas padalijo nukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovei priskyrė didesnę buto dalį, nes su ja liko gyventi nepilnametis K. J.. Teismas neatsižvelgė į kito sūnaus M. J. ir ieškovės motinos interesus, nes šie asmenys yra pilnamečiai, neišlaikytiniai ir nebendraturčiai. Teismas nepriskyrė šalims konkrečių patalpų ir nenustatė naudojimosi butu tvarkos, nes butas dalus, o jo pakeitimai neįteisinti. Kreditinį įsipareigojimą ir skolą už komunalines paslaugas teismas šalims padalijo proporcingai priteistoms buto dalims.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 7 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, sutuoktinių prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis: 1) priteisė ieškovės ir atsakovo asmeninėn nuosavybėn po 1/2 dalį buto; 2) nustatė, kad po 5303,88 Lt įsipareigojimo bei po 2730,78 Lt skolos už komunalines paslaugas Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 181 laikomi asmeniniais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais; 3) sumažino ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, nuo 9080 Lt iki 3000 Lt; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo priteista 303,75 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) paliko nepakeistą kitą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo dalį; 5) priteisė atsakovui iš ieškovės 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl K. J. 1500 Lt išlaikymo dydžio, kuriais taip pat atsisakyta priskirti šalims konkrečias patalpas ir nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teismas atsisakė sumažinti iš atsakovo priteistą 750 Lt išlaikymą iki 400 Lt, nes atsakovas neįrodė būtinumo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aplinkybė, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas nurodė, kad ieškovei tenkanti 76,84 kv. m didesnė negu atsakovo dalis nebūtina realiems nepilnamečio K. J. poreikiams užtikrinti. Dėl to Vilniaus apygardos teismas padalijo butą po 1/2 dalį, nes ieškovei skirtas buto plotas būtų pakankamas su ja liekančio gyventi nepilnamečio sūnaus interesams užtikrinti. Vilniaus apygardos teismas nepripažino kitų ieškovės nurodytų neturtinio pobūdžio aplinkybių (nesirūpinimas šeima, bloga psichologinė aplinka ir kt.) savarankišku pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, nes byloje neįrodyta, kad atsakovo veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes ieškovei arba turėjo įtakos bendro turto vertei sumažėti. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo paskirstė sutuoktinių prievolių – skolų – dalis, nes pakeitė šalims priskirtas buto dalis.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Nustatydamas sutuoktinių turto lygias dalis, Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes nepagrįstai tokio nukrypimo pagrindu pripažino tik nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Kasatorės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į silpnesniojo sutuoktinio turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
  2. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, jog, atsižvelgiant į viešąjį interesą, būtina ginti silpnesniojo sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Kasatorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiuos kriterijus, t. y. kad su kasatore gyvena prižiūrima jos motina, du sūnūs, iš kurių vienas nepilnametis, o kitas mokosi, kad kasatorė dėl jų priežiūros negalėjo siekti profesinės karjeros.

10Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais konstatuota, jog, padalijus turtą lygiomis dalimis, nepilnamečio vaiko interesai nepažeidžiami. Atsakovas pabrėžia, kad kasaciniame skunde keliamas naujas motyvas – ieškovės turtinė padėtis, bet, atsakovo nuomone, tai tariamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorė, prašydama nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, faktiškai reikalauja išlaikymo sau ir nepilnamečiam sūnui (priteisiant konkretų turtą), nors tokio reikalavimo byloje nepareikšta. Atsakovo nuomone, teismai atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį. Atsakovas teigia, kad kasacinio skundo argumentai neįrodo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika ir nurodoma, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesams apginti, taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Atsakovo manymu, kasatorė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimis, nes jos priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Atsiliepime teigiama, kad kasatorė nurodo neturtinio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Vis dėlto atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką savarankišku pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo gali būti tik turtinio, bet ne neturtinio pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Atsakovas nurodo, kad turto padalijimas lygiomis dalimis nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, teismai įvertino abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, kuri yra beveik vienoda, o tai, kad kartu su kasatore gyvena jos prižiūrima motina, neturi reikšmės.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikymu ir aiškinimu (CK 3.123 straipsnis). Tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinis teismas pasisako. Kasatorė neskundžia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties dalies, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl nurodytos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties dalies, nes nėra viešojo intereso, kurio pagrindu būtų galima peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

14CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant tokį turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų interesus, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų (CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bylos nagrinėjimo metu (kol jie nepilnamečiai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004). Dėl to kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

15Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje teismai turėjo įvertini du teisinius gėrius: atsakovo, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečio vaiko interesus, bei nustatyti motyvuotai pagrįstą protingą šių gėrių pusiausvyrą. Bylą nagrinėję teismai šalių nepilnamečio sūnaus K. J. gyvenamąją vietą nustatė su kasatore ir skirtingai vertino šio vaiko interesus: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jie yra pagrindas nukrypti nuo dalijamo sutuoktinių turto lygių dalių principo, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai nesudaro pagrindo nukrypti nuo nurodyto principo, nes jie ir taip bus normaliai bei realiai užtikrinti ginčijamą 256,16 kv. m butą (gyvenamasis plotas – 124,68 kv. m) padalijus lygiomis dalimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad prašymą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kasatorė turėjo pagrįsti turtiniais nepilnamečio vaiko interesais. Šią Vilniaus apygardos teismo išvadą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta, nes, pirma, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Antra, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su kasatore, atsižvelgdama į dalytino buto pobūdį (butas yra kotedžo tipo, kelių aukštų, 256,16 kv. m ploto, 5 kambarių su mansarda, rūsiu, garažu) bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista, padalijant šalių butą lygiomis dalimis, nes byloje nenustatyta realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir parinktu bendro turto dalių nustatymo būdu. Taigi K. J. interesai šioje byloje nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes, priteisus kasatorei 1/2 dalį didelio buto, šalių nepilnamečio sūnaus interesai, užtikrinant normalias jo gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kasatorei priteisus 65/100 dalis buto tektų 76,84 kv. m daugiau negu atsakovui, o tai šioje byloje nebūtina, tenkinant realius nepilnamečio sūnaus poreikius, kurie visiškai užtikrinami butą padalijus po lygiai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pritaikęs sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą ir priskyręs atsakovui bei kasatorei, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, po 1/2 dalį buto, pagrįstai suteikė prioritetą atsakovo, kaip bendraturčio, nuosavybės teisei, bet ne vaiko interesams, kurie šiuo atveju yra ir taip visiškai užtikrinami, tinkamai taikė bei aiškino CK 1.123 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, netinkamai aiškino nurodytą teisės normą, nes konstatavo tik esant aplinkybę, dėl kurios nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas (nors kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad to nepakanka), bet nenustatė, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas nepateikė kriterijų sutuoktiniams tenkančioms turto dalims nustatyti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir sutuoktinių prievolių pripažinimo asmeninėmis.

16Kitų svarbių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, teismai nenustatė, todėl byloje nekilo poreikio nustatinėti jų tarpusavio santykį. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jos, kaip silpnesniojo sutuoktinio, turtinę padėtį, kuri yra prastesnė už atsakovo. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatorės argumentą, nes jis teisiškai nepagrįstas. Tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų matyti, kad abu teismai pagal byloje esančius įrodymus įvertino kasatorės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat ir pajamas. Taigi, sprendžiant šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, atsižvelgta į bylos šalių turtinę padėtį ir nenustatyta, kad dėl vieno sutuoktinio turtinės padėties būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, kasatorė nurodo neturtinio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių, jos teigimu, reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo: su ja kartu dar gyvena motina, kitas pilnametis sūnus. Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai pabrėžiama, kad savarankiškas pagrindas nukrypti nuo dalijamo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali būti turtinio pobūdžio aplinkybės. Tai patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, spręsdamas šalių bendro turto padalijimo klausimą.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, nes nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, todėl apskųsta teismo nutartis paliktina nepakeista.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.