Byla 2-426-816/2016
Dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens M. K. atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui, atsakovo atstovui advokatui Domantui Skebui, trečiajam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Europos bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims M. K. ir T. N., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti eismo įvykį, įvykusį 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) draudžiamuoju įvykiu, priteisti iš atsakovo 14800 EUR dydžio draudimo išmoką, 136,70 EUR transporto priemonės nutempimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2014-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1t., 47-54, 2t., 89-90). Nurodo, kad ieškovė su atsakovu 2013-09-12 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (liudijimą) pagal draudimo polisą Nr. 851-0439313, kurio pagrindu Kasko (Casco) draudimu laikotarpiui nuo 2013-09-13 iki 2014-09-12 buvo apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) 2014-02-10, ieškovės sūnui trečiajam asmeniui M. K. vairuojant minėtą transporto priemonę: privažiuojant prie šalutinio kelio ir stabdant nukrito ant keleivio sėdynės buvęs mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis pakėlė, ir tik po to M. K. išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleidus pagrindiniu keliu T. N. vairuojamos transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. ( - ), abi transporto priemonės susidūrė. Apie eismo įvykį trečiasis asmuo M. K. pranešė policijai bei kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas 2014-03-25 raštu nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, pripažindamas šį įvykį nedraudiminiu. Nurodė, kad nukritusio daikto pakėlimas savaime nėra didelis neatsargumas, nes nesukėlė eismo įvykio bei neigiamų padarinių, atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio metu buvo prastos eismo sąlygos, tamsus paros metas.

3Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1t., 64-67). Nurodo, kad eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio BMW M3, valst. Nr. ( - ) draudimo sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau - Taisyklės) sąlygomis. Taisyklių 3.1.13 p. numato, kad įvykis yra nedraudžiamasis, t. y., kad transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos, kai ji draudimo objektui padaroma dėl transporto savininko ir / ar valdytojo didelio neatsargumo. Aplinkybę, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklėmis bei gavo jų kopiją iki sudarant draudimo sutartį, patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas, kuriame po atitinkamo turinio įrašu pasirašė ieškovė. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 103 str. numatyta draudiko teisė sutartyje su draudėju nustatyti, jog draudėjo neatsargumas priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių. Taisyklių 21.3 p. numatoma, jog neatsargumas – tai asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir / ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Vertina, jog trečiojo asmens veiksmai, automobiliui artėjant prie sankryžos jam keliant nukritusį mobiliojo ryšio telefoną, kai automobilis nekontroliuojamai rieda į sankirtą, laikytini dideliu neatsargumu, nes šiuo atveju M. K. elgesys neatitinka net minimalių vairuotojui keliamų atsargumo reikalavimų. Taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo eismo įvykio metu neturėjo lengvųjų automobilių vairavimo 5 metų stažo, o draudimo liudijime nurodoma, kad tokiu atveju yra taikoma 50 proc. apskaičiuotos draudimo sumos išskaita.

4Tretieji asmenys M. K. ir T. N. atsiliepimų nepateikė.

5Ieškovės D. G. ir trečiojo asmens M. K. atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodomas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, patikslino, jog visgi prašo priteisti 13480 EUR draudimo išmoką. Papildomai pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko todėl, jog dėl prastų oro sąlygų trečiasis asmuo M. K. nepastebėjo atvažiuojančio automobilio BMW X5, valst. Nr. ( - ). Teigė, jog aplinkybė, kurią nurodė ekspertas, kad susidūrimas įvyko automobiliui BMW M3 judant maždaug 5 km/h greičiu, neprieštarauja trečiojo asmens M. K. paaiškinimams, pateiktiems atsakovui, kuriuose atsakant į klausimus, kokiu greičiu jis važiavo, nurodoma, jog greitis buvo riedėjimo, nedidelis, maksimaliai 20 km/h. Pažymėjo, jog techniškai automobilis greitį pradeda rodyti tik nuo 20 km/h, važiuojant mažesniu greičiu automobilio spidometro rodyklė nejuda, todėl įvertinti tikrąjį greitį yra sudėtinga. Neigė atsakovo argumentą, jog neva transporto priemonė negalėjo pasukti į kairę pusę, būdama preliminarioje padėtyje eismo įvykio metu, kadangi ekspertas nurodė, jog automobilio greičiui esant 5 km/h, automobilis pilnai galėjo atlikti sukimo manevrą iš tos padėties. Nurodo, jog priteistina draudimo išmoka apskaičiuotina iš eksperto nurodytos turto vertės atėmus sumą, už kurią buvo parduota suniokota transporto priemonė.

6Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą bei jame išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog visa draudimo išmoka negalėtų būti išmokėta, kadangi M. K. vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę neturėjo 5 m. vairavimo stažo vairuojant B kategorijos transporto priemones, be to, taikytina 115,85 EUR (400,00 Lt) franšizė, t. y. numatyta suma turėtų būti išskaitoma iš draudiminės išmokos. Be to, trečiasis asmuo M. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovui nurodė neteisingas eismo įvykio aplinkybes taip suklaidindamas draudiką, o būtent apie eismo įvykio metu M. K. valdomos transporto priemonės greitį ir kad jis planavo sukti į kairę pusę, todėl vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių 4.3 ir 4.3.4 p., draudėjas tokiu atveju turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Teigia, jog eismo įvykis buvo padarytas tyčia, siekiant neteisėtai gauti draudiminę išmoką.

7Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl prastų oro sąlygų bei tamsaus paros meto. M. K. apsidairius ir išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį, netikėtai pasirodė automobilis BMW X5, kurio jis nepastebėjo, todėl ir nespėjo sureaguoti iki automobilių susidūrimo. Pripažino, jog yra eismo įvykio kaltininkas. Paaiškino, jog eismo įvykis įvyko prie Ukmergės, jam nusukus nuo autostrados, iš šalutinio kelio važiuojant į pagrindinį kelią. Nurodė, jog rašant paaiškinimus, draudikas prašė, jog būtų aprašytos visos aplinkybės iki eismo įvykio ir po jo, todėl M. K. nurodė, jog išsukus iš autostrados į staigų posūkį jam nukrito mobilusis telefonas, kurį jis pakėlė, dėmesį nukreipęs buvo maždaug 5-10 sekundžių, tačiau pabrėžė, jog eismo įvykis įvyko jau išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį ir tuo metu jis nei naudojosi mobiliuoju telefonu, nei jį laikė rankose, kadangi pakėlęs telefoną dar apytikriai važiavo 10 m iki išsukimo į pagrindinį kelią. Nurodė, kad eismo įvykio metu jo greitis buvo „riedėjimo“. Pažymėjo turintis 5 m vairavimo stažą, skaičiuotiną nuo įgytos B1 kategorijos.

8Ekspertas M. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog nagrinėjamu atveju tikėtina, jog transporto priemonės susidūrė, tačiau nėra galimybės įvertinti, ar jos prieš tai nebuvo sugadintos. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų transporto priemonių tam tikri sugadinimai sutapo, ekspertizės akte bandyta pavaizduoti, remiantis bylos medžiaga, kokios galėjo būti transporto priemonių padėtys po eismo įvykio. Pažymėjo, jog jeigu BMW M3 automobilis važiuotų 30 km/h greičiu, o BMW X5 – 70 km/h greičiu būtų kitokios, nei pavaizduotos automobilių padėtys po eismo įvykio bei būtų buvęs antrinis kontaktas, t. y. automobiliai būtų papildomai susidaužę šonais, kiek matyti iš pateiktų nuotraukų – antrinio kontakto nebuvo. Jeigu BMW M3 eismo įvykio metu stovėjo arba judėjo labai mažu greičiu, apytikriai iki 10 km/h – automobiliai patenka į labai panašią padėtį po eismo įvykio, kaip pavaizduota vairuotojų brėžinyje. Nurodė, jog jeigu automobiliai būtų kitu kampu susidūrę – būtų buvęs kitoks kontaktas ir kitokie sugadinimai.

9Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog ERGO Insurance transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 3.1.13 sąlyga, nustatanti, jog nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui „dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo“ nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta vartotojui (b. l. 1t., 173-175).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2013-09-12 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0439313) (toliau - draudimo sutartis), kurios pagrindu Kasko (Casco) draudimu buvo apdraustas ieškovės turtas - jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) Draudimo liudijimas patvirtina, jog transporto priemonė buvo apdrausta nuo visų rizikų transporto priemonės rinkos vertei įvykio dieną, privalomai daroma išskaita kitais atvejais – 400,00 Lt. Draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2013-09-13 iki 2014-09-12. Taip pat nurodoma, jog draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustos transporto priemonės nevairuos asmenys, kurių vairavimo stažas mažesnis kaip 5 metai, o pažeidus šią sutartis sąlygą, draudžiamojo įvykio atveju taikoma 50 proc. apskaičiuotos draudimo išmokos išskaita, tačiau ne mažesnė kaip 1000,00 Lt (b. l. 1t., 15). Taip pat draudimo liudijime prie kitos informacijos buvo nuoroda „šalys sutaria, kad šiai draudimo sutarčiai taip pat taikoma ir „Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030“ 3.1.13 punkte numatyta sąlyga (Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 103 str.)“. Atsakovo parengtų Transporto priemonių Draudimo taisyklių Nr. 030 (b. l. 1t., 69-79), kurios yra sudėtinė atsakovo ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties dalis, reikšmingos šiai bylai sąlygos:

123.1.13 p. numatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui dėl transporto priemonės savininko ir / ar valdytojo didelio neatsargumo.

134.2.1 p. numatyta, jog draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.2 – 5.1.13, 5.2 – 5.4, 7.1.6 punktuose numatytų pareigų ar tvarkos. Sprendimą dėl draudimo išmokos sumažinimo priima draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartį turintiems teisę į draudimo išmokas.

145.1.5 p. draudėjas privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui.

154.3.4 p. numatyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimą, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

1621.3 p. nurodoma, jog didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir / ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.

17Iš 2014-02-10 Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, jog 2014-02-10 21.55 val. Ukmergės rajone ties Rečionių kaimu susidūrė D. G. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) valdoma M. K. su T. N. transporto priemone BMW X5, valst. Nr. ( - ) (b. l. 1t., 141). Atsakingas už eismo įvykį yra M. K., nes jis iš šalutinio kelio suko į pagrindinį ir nepraleido juo važiuojančios kitos transporto priemonės.

18Iš 2014-02-11 trečiojo asmens M. K. Pretenzijos ieškovui matyti, jog apie eismo įvykį M. K. draudikui pranešė kitą dieną. Apibūdindamas eismo įvykio aplinkybes nurodė, jog vairuodamas transporto priemonę ir įvažiuodamas į sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliui važiuojančiai transporto priemonei BMW X5, dėl to su ja susidūrė. Nurodė, jog tamsiu paros metu, esant prastoms oro bei eismo sąlygoms, jam pasilenkus pakelti nukritusio mobiliojo ryšio telefono ir išriedėjus iš šalutinio kelio į pagrindinį (maždaug 20 km/h greičiu) nepastebėjo kaip automobilis išvažiavo į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo kitas automobilis BMW X5. Kadangi M. K. užkirto kelią, BMW X5 automobilis su savo priekine dalimi trenkėsi į jo automobilio dešinę priekinę dalį (b. l. 1t., 27). 2014-02-21 trečiojo asmens M. K. užpildytoje ieškovo pateiktoje anketoje nurodoma, kad eismo įvykis įvyko 2014-02-10 21.55 val., lauke lynojo, buvo rūkas, kelio danga buvo šlapia ir slidi, paaiškino, jog ant keleivio priekinės sėdynės buvo padėtas mobiliojo ryšio telefonas, kuris nukrito ant grindų priekinėje keleivio pusėje, todėl jį pakėlė – dėmesį buvo nukreipęs maksimaliai 10 sekundžių, nurodo, jog maksimaliai važiavo 20 km/h – 30 km/h greičiu, greitis buvo riedėjimo, M. K. manymu, BMW X5 vairuotojas važiavo apie 70 km/h greičiu, dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas M. K., nurodė, jog BMW X5 vairuotojas iškvietė policiją, ieškovei priklausantis automobilis buvo nugabentas tralu (b. l. 1t., 19-24). Teismo posėdžio metu savo paaiškinimais jis iš esmės patvirtino nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Iš 2014-02-12 T. N. Prašymo išmokėti draudimo išmoką draudikui AB „Lietuvos draudimas“ matyti, jog aprašydamas eismo įvykį, T. N. nurodo, jog važiuojant link Ukmergės prie Rečionių kaimo, automobiliui BMW M3 nusileidžiant nuo ten esančio viaduko ir išvažiavus į pagrindinį kelią, BMW M3 vairuotojas nepraleido T. N. valdomo automobilio BMW X5 (b. l. 1t., 142).

19Atsakovas šioje byloje, atsisakydamas ieškovei išmokėti draudimo išmoką, atsikirto keliais argumentais: transporto priemonės valdytojo didelis neatsargumas vairuojant transporto priemonę, tyčia sukeltas (inscenizuotas) eismo įvykis, klaidingos informacijos teikimas siekiant gauti draudimo išmoką. Kaip pagrindą mažinti draudimo išmoką nurodė vairavimo stažo nebuvimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl draudimo išmokos priteisimo, ją nagrinėja atsikirtimų ribose, o būtent nustatydamas, ar draudimo kompanija pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką jos nurodytais pagrindais.

20Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai <....> įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, <...> jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Draudiminės apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudiminių įvykių, nedraudiminių įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įprastai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvykį dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus numatytas išimtis (CK 6.1014 str. 1 d.). Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvykį dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo (CK 6.1014 str. 2 d.). Pagal Draudimo įstatymą transporto priemonių kasko draudimas savo esme yra ne gyvybės draudimas, o turto draudimas, t.y. asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, bei nuostolių draudimas, kai draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (galiojančio Įstatymo 2 str. 85 d., 91 str. 1, 4 d.). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (galiojančio Įstatymo 98 str. 7 d.), t. y. įrodinėjimo našta tenka draudimo kompanijai. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (eismo įvykio metu galiojusios redakcijos 82 str. 7 d., dabartinės redakcijos Įstatymo 98 str. 8 d.). Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nurodyti kriterijai lemia tai, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). Turto/nuostolių draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai (galiojančio Įstatymo 106 str., įvykio metu buvęs 103 str.). Kitokių ypatumų šios rūšies draudimui įstatymai nenumato. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

21Atsakovas 2014-03-25 raštu įvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 3.1.13 punktu dėl transporto priemonės savininko ir / ar valdytojo didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas trečiojo asmens veiksmus valdant transporto priemonę ir pasilenkiant pakelti nukritusį mobiliojo ryšio telefoną esant prastoms eismo sąlygoms vertino kaip didelį nerūpestingumą. O būtent nurodė, jog transporto priemonės valdytojui yra keliami itin griežti atsargumo, dėmesingumo ir rūpestingumo reikalavimai, o M. K. elgesys, transporto priemonės valdymo metu pasilenkiant pakelti nukritusio mobiliojo ryšio telefono, kurio naudojimas vairuojant transporto priemonę yra draudžiamas, ir tokiu būdu nukreipiant dėmesį nuo kelio ir eismo situacijos, kelia tiesioginę grėsmę eismo ir jo dalyvių saugumui, sudaro prielaidas žalingų pasekmių atsiradimui. Atkreipė dėmesį, jog esant prastoms eismo sąlygoms automobilio valdymas yra sudėtingesnis, todėl reikalaujantis dar didesnio atidumo vairuojant, nei įprasta (b. l. 1t., 25-26).

22Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008); tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi; jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2012-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012). Taigi, sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose, bei tai, ar ši teisė nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų. Dėl to draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudiminės apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Konkrečiai spręsti dėl draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo reikia draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-266/2011).

23CK 6.1014 str. nuostata dėl didelio neatsargumo, kaip atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindo, gali būti taikoma tik tokiu atveju jei įstatymas tiesiogiai konkrečiai draudimo formai ar rūšiai numato tokią galimybę, tačiau būtina numatyti konkrečius atvejus, kuomet bus laikoma ši didelio neatsargumo taisyklė. Nepakanka Taisyklėse pateikti tik didelio neatsargumo apibrėžimą. Konkrečių atvejų, kuomet bus ši taisyklė taikoma nei sutartyje, nei draudimo taisyklėse nebuvo aptarta. Ir apskritai draudimo liudijime buvo tik nurodytas draudimo taisyklių punktas, netgi nepateikiant jo teksto, ką reiškia šis nurodomas punktas. Tokie veiksmai nelaikytini tinkamu ir suprantamu bei individualiai aptartu esminių vartojimo draudimo sutarties sąlygų parengimu bei jų pristatymu vartotojui. Teismas įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad atsakovas, pirma, neįrodė, jog tokia sutarties sąlyga buvo individualiai su ieškove aptarta, antra, nesutarė konkrečių atvejų, kuomet bus taikoma didelio neatsargumo išlyga, trečia, atsakovas neįrodė ir trečiojo asmens, valdytojo M. K. didelio neatsargumo. Spėjimai, kad jis naudojosi telefonu nėra įrodymas. Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant prastoms oro ir eismo sąlygoms, užmiesčio teritorijoje. Nukritusio daikto pakėlimas iki privažiuojant sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, vertinamas kaip neatsargumas, neatitinkantis pakankamo dėmesingumo kriterijų. Jie pernelyg nutolę nuo eismo įvykio. Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad pagal automobilių padėtis po eismo įvykio, M. K. valdytas automobilis arba stovėjimo arba judėjo labai mažu greičiu, t. y. pakankamai mažu greičiu įvažiavo į pagrindinį kelią. Įvertinus sudarytos draudimo sutarties rūšį (kasko draudimas, turto, nuostolių draudimas), tai, jog nebuvo numatyti didelio neatsargumo atvejai, kas iš esmės leistų bet kokiu atveju draudimo kompanijai atsisakyti išmokėti draudimo išmoka remiantis šia neaiškia ir neapibrėžta konkrečiais atvejais išlyga, taip pat atsižvelgus, kad trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio savaime neįrodo didelio jo neatsargumo (paprastai visi eismo įvykiai įvyksta dėl neatsargumo), darytina išvada, kad savo turtinį interesą draudęs asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą, o draudimo kompanijos atsisakymas mokėti draudimo išmoką remiantis konkrečiai ir individualiai neaptartu didelio neatsargumo atveju yra nepagrįstas. Tad teismas sutinka su išvadą teikusios institucijos išvada, jog transporto priemonių draudimo sutartis, kurios viena šalis yra fizinis asmuo, yra ir vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d.). paprastai sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles), dėl ko visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog Taisyklių 3.1.13 sąlyga nėra aiškiai ir suprantamai išreikšta vartotojui. Šioje byloje ieškovas yra fizinis asmuo, vartotojas, sudaręs draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiškumai bei galimi prieštaravimai tarp sutarties sąlygų aiškintini ieškovės naudai.

24Nagrinėjamoje byloje taip pat atsakovas teigia, jog turėjo teisę 2014-02-10 eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog trečiasis asmuo M. K. pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Draudimo taisyklių 4.3.4 p.), neteisingai užpildydamas draudiko pateiktą anketą apie įvykį, t. y. pateikdamas melagingą informaciją apie transporto priemonės greitį ir kad jis planavo sukti į kairę pusę. 2015-04-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-2809 (14)/11-758 (15) nurodoma, jog negalima apskaičiuoti, koks buvo automobilio BMW X5 greitis susidūrimo metu, tačiau tikėtina, jog prieš pat susidūrimą ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW M3 stovėjo arba važiavo labai nedideliu greičiu. Taip pat tikėtinai nustatyta, jog eismo įvykio metu transporto priemonės BMW M3 priekinis dešinysis sparnas bei priekinio dešinio rato pakaba buvo deformuoti. Nurodė, jog negalima nustatyti, ar visi nuotraukose matomi transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Nustatė, jog transporto priemonių padėtys po eismo įvykio neatitinka M. K. nurodytų eismo įvykio aplinkybių, tačiau transporto priemonės galėjo sustoti padėtyse kaip nurodo M. K., jeigu BMW X5 būtų važiavęs 70 km/h greičiu, o BMW M3 greitis būtų buvęs lygus 0 km/h arba riedėjimo (b. l. 1t., 116-122). Šiuo atveju trečiojo asmens paaiškinimai, kad automobilio BMW X5 jis nepastebėjo, negali būti vertinami, kaip kad teigia atsakovas, jog trečiasis asmuo nurodė melagingas eismo įvykio aplinkybes. Atsakovas mano, kad transporto priemonių kontaktas nelaikytinas atsiradusiu natūraliai, o pripažintinas kaip inscenizuotas, dirbtinai sukuriant eismo įvykio situaciją. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai paneigia šiuos atsakovo argumentus, kaip antai pačios eismo įvykio-trasologinės ekspertizės išvados bei eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad atsakovui kilus įtarimui, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas – nebuvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo. Atsakovas nurodė, kad M. K. pildydamas anketą apie eismo įvykį nurodė vienokį automobilio judėjimo greitį, kuriuo negalėjo judėti transporto priemonė, atsižvelgiant į automobilių padėtis po eismo įvykio bei taip pat, jog siekė pasukti į kairę, įvažiavęs į sankryžą. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, manytina, jog trečiasis asmuo M. K. nebūdamas specialistu, galėjo nežymiai suklysti dėl tikslaus automobilio judėjimo greičio, juolab kad minimalus automobilio spidometro rodomas greitis ir yra nuo 20-30 km/h. Teismo ekspertas patvirtino, kad jei M. K. valdyto automobilio greitis būtų buvęs 30 km/h, tai butų buvęs antrinis kontaktas tarp automobilių ir jų tarpusavio padėtys būtų buvusios kitokios nei nurodė M. K., tačiau jei automobilio BMW M3 greitis buvo mažas, riedėjimo (ką ir nurodė visą laiką trečiasis asmuo), tai automobiliai po eismo įvykio galėjo sustoti padėtyse kaip jas nurodė M. K.. M. K. ir nurodė, jog prieš eismo įvykį judėjo mažu greičiu, nes važiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią. Įvertinus bylos duomenis ir trečiojo asmens paaiškinimus, tiek duotus draudimo kompanijai, tiek ir teisme, taip pat kitas aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo M. K. tyčia, sąmoningai draudimo kompanijai nurodė aplinkybes, neatitinkančias eismo įvykio aplinkybių: klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie važiavimo greitį, kryptį arba, kad inscenizavo eismo įvykį. Šią aplinkybę turėjo įrodyti taip pat atsakovas, tačiau vietoje to jis sau palankiai interpretavo anketoje M. K. pateiktą informaciją apie eismo įvykį, trasologinės ekspertizės išvadas bei eksperto paaiškinimus, išimdamas atskirus eksperto pastebėjimus iš visos ekspertizės išvadų visumos. Dėl to nepagrįsti atsakovo atsikirtimai dėl draudimo išmokos nemokėjimo ir nepripažinimo eismo įvykio nedraudiminiu ir dėl aprašytų pagrindų (iškeltų teisminio nagrinėjimo metu).

25Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius pagrindų atsisakyti ieškovei išmokėti draudimo išmoką ar pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu, ieškinys dėl eismo įvykio, įvykusio 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu sugadinta ieškovei priklausiusi transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) pripažinimo draudiminiu įvykiu tenkintinas ir spręstina dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio.

26Atsakovas prašo sumažinti priteistiną draudimo išmoką remiantis individualiai aptarta sąlyga, jog per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustos transporto priemonės nevairuos asmenys, kurių vairavimo stažas mažesnis kaip 5 metai. Draudimo sutartyje buvo sutarta su ieškove, kad pažeidus šią pareigą, draudžiamojo įvykio atveju taikoma 50 proc. apskaičiuotos draudimo išmokos išskaita, tačiau ne mažesnė kaip 1 000,00 Lt, nes draudimo kompanija remdamasi šiuo ieškovės įsipareigojimus ir buvo jai individualiai įvertinusi draudimo riziką ir apskaičiavusi mokėtiną draudimo įmoką. Tarp šalių kilo ginčas dėl M. K. vairavimo stažo skaičiavimo, kadangi jis turi teisę vairuoti tiek B1 kategorijos, tiek B kategorijos transporto priemones. M. K. teigimu vairavimo stažas skaičiuotinas nuo jo B1 kategorijos įgijimo, t. y. nuo 2007-01-19, ir atsižvelgiant į tai, eismo įvykio metu – 2014-02-10 laikytina, jog jis turėjo 5 metų vairavimo stažą. Atsakovo nuomone, vairavimo stažas šiuo konkrečiu atveju skaičiuotinas nuo 2009-04-16, t. y. nuo teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, kadangi eismo įvykio metu valdomas automobilis BMW M3 priklauso B kategorijos transporto priemonėms ir tokiu atveju eismo įvykis įvyko M. K. neturint 5 metų vairavimo stažo. Iš M. K. vairuotojo pažymėjimo matyti, jog jis teisę vairuoti B1 kategorijos transporto priemones įgijo 2007-01-19, o B kategorijos transporto priemones – 2009-04-16 (b. l. 1t., 80-81). B1 kategorijai priskiriamos vienintelės motorinės transporto priemonės – keturračiai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.), todėl ir minimalus vairuotojo amžius šiai kategorijai nustatytas 16 metų, skirtingai nei B kategorijos motorinėms transporto priemonėms - nuo 18 metų (To paties įstatymo ir straipsnio 2 dalies 5 p.). Aukštesnės kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo turėjimas suteikia teisę vairuoti žemesnės kategorijos transporto priemonę, o ne atvirkščiai (To paties įstatymo ir straipsnio 4 dalies 4 p.), todėl nesąžiningas ieškovės pateiktas konkrečiai aptartos draudimo sutarties sąlygos interpretavimas, jog eismo įvykio metu M. K. turėjo sutartą minimalų vairavimo stažą ir netaikytina 50 procentų draudimo išskaita. Teismas laiko šią sąlygą individualiai aptarta ir pakankamai aiškia, nes ant draudimo liudijimo lapo, kuriame ši sąlyga aiškiai įrašyta prie kitos informacijos yra ieškovės parašas, todėl nėra pagrindo netikėti, jog ši sąlyga nesuprantama, neaiški. Nėra pagrindo šią sąlygą laikyti ir nesąžininga, nes apdraustos transporto priemonės valdytojo amžius tiesiogiai yra susijęs su apdrausto turto saugiu ir atsakingu valdymu bei atitinkamai su tuo kylančia didesne draudimo rizika, jog dėl nepatyrusio vairuotojo valdymo gali atsirasti (ar būti didesni) nuostoliai dėl apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo. Įvertinus tai, jog transporto priemonė buvo patikėta valdytojui, neturėjusiam eismo įvykio metu šalių sutarto minimalaus tos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažo, t. y. rizika buvo padidėjusi, atsakovas turi teisę reikalauti sutartyje individualiai sutartos draudimo išmokos mažinimo. Kitokių išskaitų teismas netaiko, nes tai buvo šalių sutarta speciali išskaita (kaip ir kitos nurodytos individualiai aptartos prie kitos informacijos) ir sutartyje kitaip nebuvo sutarta.

27Transporto priemonė, kaip turtas, buvo apdraustas rinkos verte. Ieškovė prašė pirminiu ieškiniu priteisti 39528 Lt (kas sudarytų 11448,10 EUR), patikslintu ieškiniu po rinkos vertės nustatymo ekspertizės prašo priteisti 14800 EUR (per baigiamąsias kalbas - 13480 EUR). Byloje paskyrus kilnojamojo turto vertės ekspertizę, 2015-12-28 Ekspertizės akte Nr. 1511/15-TP nustatyta, jog automobilio BMW M3, valst. Nr. ( - ) rinkos vertė eismo įvykio dieną (iki eismo įvykio), t. y. 2014-02-10, buvo 14 800,00 EUR (b. l. 2t., 1-79). Atsižvelgiant į išdėstytą, į pagrindą sumažinti priteistiną draudimo išmoką perpus, į ieškovei priklausiusio automobilio vertę ir jos pardavimo kainą (5000 Lt, kas sudaro 1448,10 EUR, 1 t., b.l.32), ieškinio reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 6675,95 EUR dydžio draudimo išmoką ((14800-1448,10)/2). Likutinė automobilio po eismo įvykio vertė būtų reikšminga, jei automobilis nebūtų buvęs parduotas, todėl šis dydis neimtinas domėn.

28Taip pat ieškovė prašo priteisti 472 Lt (kas sudarytų 136,70 EUR) už transporto priemonės nutempimą (2014-02-10 Pinigų priėmimo kvito Serija TRA Nr. 0053, b. l. 1t., 30). Draudimo liudijime (1t., b.l. 15) nurodyta, kad apdraustas automobilis “rinkos verte” ir keleiviai nuo nelaimingų atsitikimų nurodyta verte, atskirai šalių nebuvo sutarta dėl maksimalaus transporto priemonių draudimo paketo, kuomet draudžiama ir pagalba kelyje ar transporto priemonės transportavimas po eismo įvykio ar kiti galimi turtiniai interesai, ką atskirai numatė draudimo taisyklės (7.1.1 ir 7.1.9 h punktai, 1 t., b.l. 69-79), todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

29Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, nurodydama, jog jos skaičiuotinos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2014-02-10 (nuo eismo įvykio dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog šalys dėl palūkanų mokėjimo Draudimo sutartyje nebuvo susitarusios, laikytina, jog ieškovė prašo priteisti CPK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nustatytas procesines palūkanas, kurių skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme, t. y. procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teismas savo iniciatyva procesinių palūkanų šalims nepriteisia. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškė tik kartu su ieškinio patikslinimu, kurį teismas priėmė 2016-02-29, o atsakovui iki patikslinto ieškinio pateikimo nebuvo žinoma apie patikslintą ieškinio reikalavimą (nors ir procesinį), - procesinės palūkanos priteistinos nuo ieškinio patikslinimo priėmimo dienos, t. y. 2016-02-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš viso patyrė 997,56 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 347,54 EUR (1 200,00 Lt) sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 1t., 9), 50,02 EUR (172,72 Lt) išlaidos vertimo paslaugoms apmokėti (b. l. 1t., 42), 600,00 EUR išlaidų už transporto priemonės vertės nustatymo ekspertizę (b. l. 1t., 170, 185). Atsakovo iš viso patyrė 984,71 EUR bylinėjimosi išlaidų: 550,28 EUR (1 900,00 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 1t., 68, 150-151) ir 434,43 EUR (1 500,00 Lt) išlaidų už eismo įvykio trasologinę ekspertizę (b. l. 1t., 113). Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta apie 45 proc. ieškinio reikalavimų (6675,95/14936,70), vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apie 450 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai apie 542 EUR. Tačiau pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 92 EUR bylinėjimosi išlaidų.

31Eismo įvykio trasologinė ekspertizė kainavo – 422,85 EUR (1 459,90 Lt), t. y. mažiau nei įmokėjo atsakovas užstato, todėl 11,58 EUR permoka grąžintina ją apmokėjusiam atsakovui, šia dalimi sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Viso iš ieškovės atsakovui priteistina 80,42 EUR bylinėjimosi išlaidų.

32Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., kadangi iš esmės apylygiai tenkinti/atmesti reikalavimai, valstybės naudai iš šalių po lygiai priteistinos valstybės byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

33Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

34iš dalies patenkinti ieškinį.

35Pripažinti eismo įvykį, įvykusį 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) draudžiamuoju įvykiu.

36Priteisti ieškovei D. G., a. k. ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, 6675,95 EUR (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis EUR 95 ct) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, iš ieškovės D. G., a. k. ( - ) 80,42 EUR (aštuoniasdešimt EUR 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

38Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, ir iš ieškovės D. G., a. k. ( - ) priteisti po 10,00 EUR (dešimt EUR 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

39Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti eismo... 3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir... 4. Tretieji asmenys M. K. ir T. N. atsiliepimų nepateikė.... 5. Ieškovės D. G. ir trečiojo asmens M. K. atstovas teismo posėdžio metu iš... 6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą bei jame... 7. Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog eismo įvykis įvyko... 8. Ekspertas M. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog nagrinėjamu... 9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2013-09-12 sudarė Transporto... 12. 3.1.13 p. numatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo... 13. 4.2.1 p. numatyta, jog draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką,... 14. 5.1.5 p. draudėjas privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą... 15. 4.3.4 p. numatyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimą,... 16. 21.3 p. nurodoma, jog didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis... 17. Iš 2014-02-10 Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, jog 2014-02-10 21.55 val.... 18. Iš 2014-02-11 trečiojo asmens M. K. Pretenzijos ieškovui matyti, jog apie... 19. Atsakovas šioje byloje, atsisakydamas ieškovei išmokėti draudimo išmoką,... 20. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 21. Atsakovas 2014-03-25 raštu įvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė... 22. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies... 23. CK 6.1014 str. nuostata dėl didelio neatsargumo, kaip atleidimo nuo draudimo... 24. Nagrinėjamoje byloje taip pat atsakovas teigia, jog turėjo teisę 2014-02-10... 25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius pagrindų atsisakyti... 26. Atsakovas prašo sumažinti priteistiną draudimo išmoką remiantis... 27. Transporto priemonė, kaip turtas, buvo apdraustas rinkos verte. Ieškovė... 28. Taip pat ieškovė prašo priteisti 472 Lt (kas sudarytų 136,70 EUR) už... 29. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių... 30. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui... 31. Eismo įvykio trasologinė ekspertizė kainavo – 422,85 EUR (1 459,90 Lt), t.... 32. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., kadangi iš esmės apylygiai... 33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307... 34. iš dalies patenkinti ieškinį.... 35. Pripažinti eismo įvykį, įvykusį 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu buvo... 36. Priteisti ieškovei D. G., a. k. ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE,... 37. Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE... 38. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...