Byla 1-57-1023/2019

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja V. B., sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. B., kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui K. G., nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokatui A. B.,

2viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas ( - ), gim. ( - ), lietuvis, pilietybė – Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), vedęs, ( - ) išsilavinimo, dirba ( - ) pardavimų direktoriaus pareigose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

3Teismas

Nustatė

42018 m. sausio 13 d., apie 20.45 val., Birštone, Pušyno gatvėje prie šiukšlių konteinerių, kilusio žodinio konflikto metu su V. J., tyčia plastmasiniu kibiru sudavė vieną smūgį V. J. į kaktą ir vieną smūgį rankos kumščiu į dantis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimu. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą išnešė šiukšles į konteinerį, jas išpylęs pamatė ateinantį palaidą didelį šunį. Šalia, per keletą metrų, ant kalnelio, buvo didžiulis triukšmas, klyksmas ir matė, kad pjaunasi du šunys, t. y. buvo dvi moterys vos išlaikančios savo baltos spalvos didelį šunį. Moterys prašė savininko, kad sutramdytų šunį, tačiau savininkas visiškai į tai nereagavo. Jis, būdamas prie konteinerių, pasakė: „Ką Jūs darot, prisiriškit šunį“, tuomet J. eidamas link jo sakė: „Kas tu čia toks, ką čia man aiškini“. Nepastebėjo ar J. turėjo ką nors rankose eidamas link jo. Jis dar kartą pasakė: „Prisiriškit šunį. Jūs vedžiojate šunį be pavadžio, be antsnukio“. Tuomet J. pasakė „Aš tuoj tau uždėsiu antsnukį“ ir užsimojo ranka. Kai J. užsimojo ranka, jis tuo kibiru, laikomu kaire ranka, dengėsi. Kažkuriuo momentu jis tą kibirą paleido. Nukentėjusysis buvo užsimojęs dešine ranka, tačiau smūgių jam nesudavė. Jie susikibo, abu pargriuvo. Pargriuvo ne ant asfalto, kadangi šalia pušis, tai buvo plika, atvira, įšalusi žemė, bet sniego daug nebuvo, nes buvo tik lengvai pašalę. Kai buvo nuvirtę, tai vienas kitam smūgių nesudavė. Pargriuvęs išsivadavo. J. atsidūrė veidu į žemę, o jis užsukęs jo dešinę ranką prispaudė ir sakė „Ar jau viskas, jau baigėm, ar jau apsiraminot?“. Įsitikinęs, kad krizė jau baigėsi jis pakilo, jie tarsi išsiskyrinėjo ir tuo metu pamatė ateinantį pažįstamą G. B. Su B. apie įvykį šiek tiek kalbėjo, jis klausė kas čia vyksta, kodėl mušasi. Jis jam pasakė, kad įvyko konfliktas, nes žmogus nesuvaldė, nepririšo šuns. Jis suprato, jog žmogus neadekvačiai elgėsi dėl to, kad buvo vartojęs alkoholio, nes nuo J. sklido alkoholio kvapas. Iš karto po įvykio nepastebėjo ant J. sužalojimų. Jis niekuo nesiskundė. Dantis nebuvo išmuštas ir čia tik prielaida, kad buvo jis įlenktas nuo smūgio į veidą. Prieš įvykį jokių konfliktų su J. neturėjo. Jis jį matė pirmą kartą. Jo manymu tuo metu aplink nebuvo kitų žmonių, mano, kad triukšmą girdėjo jo žmona. Moterys iki konflikto buvo ant kalnelio, nuo jų 7 metrų atstumu, o konflikto metu jis jų nematė. Pats konfliktas išsivystė nuo moterų prašymo, kad prisirištų šunį ir dėl šunų vedžiojimo taisyklių pažeidimo. Konflikto metu J. šuns jis nematė, nes visas dėmesys buvo sutelktas į J. Nepastebėjo ar šuo atbėgo prie jų, kai nukentėjusysis kvietė šunį. Jis yra dešiniarankis. Kibirą laikė kaire ranka. Jo dešinė ranka buvo laisva. Atsistumti niekas netrukdė, bet tai yra tiesiog gynybos instinktas ir jie griebė vienas kitą. Dėl grūmimosi nurodė, jog toks ten ir grūmimasis, tiesiog buvo susikibimas ir slydimas ant slidaus pagrindo, kurio metu pargriuvo (2 t., b. l. 67 – 69).

6Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

7Nukentėjusysis V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad sausio 13 d. Birštone pas draugus vakarojo, apie 20 val. 15 min. išvedė šunį. Sniego nebuvo, žemė nebuvo įšalusi, nebuvo slidu, aplinkui nieko nebuvo, jokio žmogaus ir jis šunį paleido palakstyti. Jis nežino iš kur atsirado tos dvi moterys su dideliu baltu šunimi, kuris buvo pririštas pavadėliu. Jokio šunų pjovimosi nebuvo, nes jo šuo labradoras pjautis negali iš principo, juolab yra bailokas, kadangi yra nukentėjęs nuo kitų šunų. Nuo žmonių jis nėra nukentėjęs, todėl visi žmonės yra jo draugai. Jo šuo tikrai nesipjovė ir nelojo. Moterys šaukė „Paimkit šunį, paimkit šunį“. Jis jį pašaukė, bet šuo nesuaugęs, jam buvo 3,5 metų, palyginus jaunas ir nubėgo. Nebuvo jokių pjautynių. Nebuvo nei jo šuo sužeistas, nei tų moterų šuo Akita, nei žmones. Visas triukšmas kilo tik dėl to, kad moterys bijojo, kad neišlaikys savo šuns. Jis nešė maišelį su ekskrementais link šiukšliadėžių išmesti. Ten atėjo iš šono ponas ir pradėjo ant jo šaukti „Kaip tu drįsti, kaip tu čia elgiesi“. Jis jo paklausė „Kas tu toks, kad man aiškintum?“. Antra frazė, kurią jis pasakė, tai jeigu jis neturi pinigų, tai pasiūlė pinigų vaistams nuo isterijos. Paskiau visiškai netikėtai gavo kibiru į kaktą ir smūgį kumščiu į dantis. Kiek jis pamena nuo vieno smūgio sugebėjo išsilenkti, o nuo kito ne. Po to griuvo ant nugaros, o S. užvirto ant jo. Ar kaltinamasis užlaužė jam ranką, ar ji buvo pakišta po nugara, jis negali atsakyti. Jis buvo šoke, kadangi iš niekur nieko įvyko absoliuti nesąmonė, konfliktas kaip toks, kad būtų dėl ko, nei jis kaltinamajam skolingas, nei kaltinamasis jam skolingas, nei šuo kažkam kažką padarė. Jis net balso neišleido, nes jo šuo neloja. Po konflikto pajuto, kad dantis yra įmuštas į vidų ir negali užsičiaupti, nes negali sukąsti ir tuomet pasakė trečią frazę „Už dantį tu man tikrai atsakysi“. Jis nepažįsta S., šuo nepririštas lakstė šalia, jo šeimininkas gulėjo ant nugaros prispaustas ar užlaužtomis rankomis, tačiau iš šuns nei garso, nei agresyvumo nebuvo. Paskui jie ėjo paskui S., kadangi norėjo pažiūrėti kur jis gyvena. Jis bijodamas, kad pamatys kur jis gyvena, ėjo link namų, paskui suko į kairę, paskui vėl suko į kairę, link gatvės ir prie pat gatvės, jam padarius ratą jie susitiko G. B., kuris juos atpažino, jam pasakė, kad jis yra kruvinas. Grįžęs namo, iškvietė 112 pagalbą. Policija iškvietė greitąją pagalbą ir jį nuvežė į ligoninę. Jį labiausiai pritrenkė kaltinamojo intonacija ir įžūlumas „kaip tu drįsti, kodėl šuo be antsnukio“ ir visa kita. Jis yra kaltas, kad šuo buvo be antsnukio, nepririštas, dėl ko jis pažeidė taisykles, buvo už tai nubaustas administracine tvarka, bet galima tai pasakyti normaliai. Jis ėjo taku prie konteinerių išmesti maišelį ir kai jam pradėjo nemandagiai aiškinti kaip jis turi elgtis, tai atitinkamai ir jis pasakė. Kai jie apsikeitė nuomonėmis, tai šuo lakstė šalia. Jam parkritus šuo irgi aplinkui lakstė. Po to, kai buvo pargriautas ant nugaros, tai šuo nuo jo nesitraukė, buvo apie 2 metrų atstumu. Dėl suduotų smūgių nurodė, kad kai pradėjo apsižodžiavimu ir S. išpylė šiukšles, tai su tuščiu puskibiriu gavo į kaktą, vėliau, kai pasiūlė pinigų vaistams nuo isterijos, tai gavo dar kumščiu į dantis. Jie stovėjo ir po smūgio jis krito ant nugaros. Kai jis gulėjo ant žemės, tai S. M. gulėjo ant jo ir aiškino ar gana. Pažymėjo, kad jis nugriuvo ant nugaros, o ne ant veido. Jo veidas, kakta, dantis nekontaktavo daugiau su niekuo. Sužalojimai, kurie yra fiksuoti specialisto, jie buvo padaryti tik konflikto metu, nes po konflikto, kai jis atsistojo ir ėjo paskui M. jis nebuvo nugriuvęs. Nėra jokių priežasčių apkalbėti S. M.. Prieš tai nebuvo pažįstami. Jis prie moterų, kurios buvo su šuniu, nėjo. Jis ėjo taku išmesti ekskrementų, o jos buvo ant kalniuko. Mano, kad moterys, turėjo matyti konflikto pradžią, kadangi jos nuo jų buvo apie 10 metrų atstumu. Dėl ieškinio reikalavimo nurodė, kad 2015 m. jis turėjo širdies operaciją ir jam įdėjo 5 šuntus. Jam yra draudžiamas stresas. Jam buvo baisiausia ne tiek tas dantis, ne tiek ta praskelta kakta, o baisiausia tai, kad ligoninėje pamatavo spaudimą, kuris viršijo 220, todėl jis bijojo pakartotino infarkto. Jo iš ligoninės nenorėjo išleisti. Jam sugirdė tabletę ir liepė sėdėti bei laukti arba gultis į ligoninę vien dėl aukšto spaudimo. Vėliau spaudimas nuo vaistų sumažėjo ir jį sutiko išleisti. Jam pasisekė, kad dantis nebuvo visiškai išlaužtas, o pažeistas kaulas, kurį atstatė, prikabino plombomis prie šalia esančių dantų. Jis mėnesį laiko negalėjo nieko kąsti ir teko maitintis kaip mažam vaikui. Buvo keletas procedūrų ir gydytojai nustebo, kad jam kaulas, kuris buvo išlaužtas, kažkiek prigijo, nes po dviejų parų, jeigu neatstato į vietą, jis būna numiręs. Kaip toliau bus jis nežino, nes liepos mėnesį jį kvietė susitikti, pasikviesti odontologą – chirurgą ir spręsti ką toliau daryti, ar reikės implanto, ar nereikės. Su užklijuota kakta, su dantų plombomis negalėjo nei pas klientus važiuoti, nei šnekėtis dėl projektų, nei dėl sutarčių. Jis turi savo įmonę ( - ), dirba daugiau kaip 20 metų, jo darbo pobūdis yra susitikimai su klientais (2 t., b. l. 69 – 73).

8Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 13 d. ji su vyru V. J. ir jų augintiniu šuniu atvyko pailsėti į Birštoną. Apie 20 val. 30 min. – 21 val. jos vyras V. J. pasakė, kad trumpam išves šunį. Praėjus gal 10 – 20 min., ji draugo G. B. paprašė, kad nueitų pažiūrėti kur vyras taip užtruko. Šis žmogus išėjo pažiūrėti ir neužilgo jie grįžo atgal. Jos vyro visas veidas buvo kruvinas. Pradėjus jam kalbėti suprato, kad jis švepluoja. Jis pasakė, kad jam dantį išmušė. Buvo labai susijaudinęs ir pradėjo pasakoti, kad bevedant šunį visiškai šalia yra konteineriai ir benešant jam šuns fekalijas jį užpuolė kažkoks žmogus. Po to vyras paskambino į policiją. Vyras jai pats papasakojo kaip viskas buvo. Jis pasakojo, kad išėjus šuo pribėgo prie dviejų moterų, kurios irgi vedžiojo šunį. Tos moterys išsigando. Jis pasikvietė šunį ir nuėjo prie konteinerio. Tos moterys taip pat nuėjo. Tada žmogus pradėjo šaukti kodėl palaidas šuo, jie apsižodžiavo ir tas kitas jam nepažįstamas žmogus trenkė kibiru jam į veidą ir kumščiu į dantį. Po įvykio vyras buvo labai susijaudinęs, buvo visas veidas kruvinas ir pradėjus kalbėti šveplavo. Jo paklausė kas yra ir vyrui prasižiojus pati matė, kad dantis buvo įstumtas. Ji nepastebėjo, kad drabužiai būtų išpurvinti. Tik buvo kruvina striukės rankovė. Tuo metu vyras nesakė, kad buvo nugriuvęs. Kai vyko tyrimas, tai tuomet pasakė, kad jam kai trenkė, tai pargriuvo ant nugaros. Kraują pastebėjo ant striukės rankovės. Konfliktiškų situacijų per 20 santuokos metų ji nėra pastebėjusi, kadangi jos vyras yra išsilavinęs, taikus žmogus, visą laiką einantis į kompromisus. Jam grįžus iš ligoninės jo kakta buvo užklijuota, o šveplavimas buvo ir toliau. Šuo tikrai neagresyvus, kadangi apvogė jų butą ir jis nieko vagims nepadarė, jis yra dresuotas. Šuo yra taikus ir yra vadinamas vaikų bei pensininkų šunimi. Vyras minėjo, kad jam buvo trenkta kibiru į kaktą, kumščiu smogta į veidą ir tuomet jis pargriuvo (2 t., b. l. 73 – 74).

9Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su S. M. jos nesieja jokie ryšiai. Tą vakarą ji ėjo su savo svečiu – mama ir savo šunimi pasivaikščioti po parką, buvo tamsu, vėlyvas žiemos vakaras, kai pamatė, kad iš miško palaidas juodas šuo bėga tiesiai į jas, o jo šeimininkas eina šaligatviu. Ji išsigandusi savo šunį pasikvietė pas save, šeimininkui pasakė, kad prisirištų savo šunį. Tas šuo bėgo į jas, o jos nuo jo traukėsi. Nežino ką tas šuo toliau darė, o šeimininkas ėjo ir praėjo. Nepažįstamas šuo buvo prie jų pribėgęs apie 2 minutes. Kai šuo pribėgo prie jų jokio veiksmo nebuvo. Pribėgęs šuo stovėjo, nelojo, nesikandžiojo. Šunų pjovimosi nebuvo. Tuo metu kažkokio agresyvumo iš šuns ji nematė. Agresyvumą ji matė iš šeimininko, kadangi jis nesiėmė jokių veiksmų pasiimti šunį. Jai nuėjus į parką svetimas šuo liko stovėti. Šuns šeimininkas nebuvo priėjęs prie jos. Prieš nueidama į parką ji nematė jokių šuns šeimininko ir jo šuns veiksmų. Vėliau, kai grįžo namo, daugiau nieko nesutiko. Ji kiekvieną dieną vaikščioja ir mato, kad ten stovi konteineriai, bet tą dieną ji konteinerių nematė. Nuo tos vietos kur prie jos pribėgo šuo konteineriai stovi 4 – 7 metrų atstumu. Nežino kur nuėjo šuns šeimininkas, bet jo kryptis kur jis ėjo buvo link konteinerių. Neatsimena ar jis ką nors nešėsi. Konflikto prie konteinerių nematė (2 t., b. l. 74 – 76).

10Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos atmintyje tas įvykis yra išnykęs. Ji supranta, kad tuo momentu įvykis buvo ir galbūt jis ją sukrėtė ir ji jo neatsimena. Su dukra ir jos šunimi retkarčiais eina pasivaikščioti. Dukros šuo yra akita, gražus, baltas, didelis šuo. Jis yra be galo klusnus, draugiškas, treniruotas ir gerai išmokytas. Ji paprastai jį veda ir jeigu pasako „šalia“, tai būna šalia, jeigu pasako „sėsk“, tai sėda. Jai nėra buvę jokių problemų su šunimi, kad jis pultų ar temptų. Po to įvykio pas medikus nesikreipė, kadangi nebuvo dėl ko kreiptis (2 t., b. l. 116).

11Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. M. nepažįsta. Su V. J. yra draugiški ryšiai. Viskas buvo šių metų žiemą, sausio mėnesį, vakare, V. pasiėmė šunį bei išėjo pasivaikščioti. Išvesdamas šunį J. neturėjo jokių sužalojimų. Po kiek laiko jo pasigedo ir jos vyras išėjo jo paieškoti. Kai jie abu grįžo, tai pamatė V. kruviną veidą. Po to V. kvietė policiją. Tuomet atvyko policija, atvažiavo greitoji ir jį išvežė. V. tą dieną pasakojo, kad įvyko konfliktas dėl šuns. Draugų šuo yra ramus, meilus, tik tiek, kad didelio sudėjimo. Prie jos, namuose jų šuo būna palaidas, ji jo nebijo, jis tikrai neagresyvus. Su V. bendrauja gražiai apie 2 – 3 metus. Per šiuos 2 – 3 metus nebuvo jokių V. išsišokimų, akcesų, nes V. nėra konfliktiškas žmogus. V. išeinant kalbos defekto nebuvo, o jam grižus pamatė kruviną jo veidą ir tai ją labai paveikė (2 t., b. l. 76 – 77).

12Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 13 d. draugas V. su žmona I. atvyko į Birštoną, į svečius su savo šunimi, kuris yra labai draugiškas, nėra agresyvus. Pavakarieniavę išėjo parūkyti ir praėjus keletui minučių V. pasiėmė šunį ir išėjo jį pavedžioti. Jam užtrukus jis išėjo į lauką, tačiau jo arti nebuvo matyti. Pušyno g., tarp namų išgirdo jo balsą. Tuomet priėjo ir ten sutiko V., S. ir V. šunį. S. ėjo į jo pusę pirmas, nors iš pradžių jo nepažino, kadangi jis buvo tamsiai apsirengęs, su gobtuvu. Paskui ėjo V. ir bėgo jo šuo. V. dar pasakė sustok, sustok. Kada jis pasisuko į jį, į šviesą, tai pamatė jo kruviną kaktą. V. sakė, kad S. sudavė ir išmušė tuo pačiu dantį. Pasakė, kad per veidą gavo šiukšlių kibiru, jam sudavė ir išmušė dantį. Prieš išeinant V. pavedžioti šunį jis nebuvo kur nors nukritęs ar susižeidęs. Nėra tie žmonės, kurie piktnaudžiautų alkoholiu ir jis buvo vartojęs ne daugiau 30 gramų alkoholio prie kavos, kadangi jam daugiau negalima, nes vartoja vaistus nuo spaudimo. V. taip pat, kuris nebuvo girtas ir tikrai negalėjo nukristi. M. yra buvęs jo fizinio lavinimo mokytojas, kurį apibūdintų kaip sąžiningą mokytoją. Jis kaip gimęs ir augęs Birštone žino kur gyvena S. M., tačiau tą vakarą, kai jis sutiko S. M., o paskui jį einantį V. su šunimi, tai S. nėjo link savo namų. S. turėjo šiukšlių kibirą. Šiukšlių kibiras buvo juodos spalvos, balta rankena. Būnant jiems trise tarp M. ir J. vyko pokalbis apie V. sužeidimus. Jam priėjus jau konflikto nebuvo, bet vyko aiškinimasis, kad išmušė dantį. V. sakė, kad „tu man išmušei dantį ir reikės atsiskaityti“. S. M. paminėjo, kad V. jį užsipuolė. Tiksliai pasakyti negali, kadangi jis pasiėmė šunį, o pokalbis vyko keletą akimirkų. Grįžus namo V. telefonu save nusifotografavo. Po to surinko 112 ir išsikvietė policijos ekipažą. Pas V. J. buvo kruvina kakta, virš antakio. Jis sėdėdamas parodė, kad jam dantis kliba. Dantį sujudino pirštu jau po to, kai išsikvietė policijos ekipažą. Buvo kažkuris iš priekinių dantų (2 t., b. l. 81).

13Liudytojas Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Birštono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, kurio nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju nesieja jokie ryšiai. Šių metų sausio 13 d., tiksliai valandos nepamena, buvo tamsus paros metas, gavo pranešimą, kad gatvėje sumuštas žmogus. Nuvyko į įvykio vietą, t. y. Tyliosios g. ir Pušyno g. sankryža, ten yra namas. Nukentėjęs buvo nurodęs, kad ten nuomojosi, gyveno ir buvo išėjęs į lauką. Jie bendravo ant gatvės. Už 20 – 15 metrų stovėjo konteineriai kur įvyko konfliktas. Nuo nukentėjusiojo namų iki konteinerių buvo 15 – 30 metrų. Nuo konteinerių iki kaltinamojo namų apie 30 metrų, reikia pereiti gatvę. Nukentėjusysis rodė, kad sužalotos lūpos ir dantys. Matėsi ant kaktos kraujas ir matėsi lūpa sužalota. Minėjo, kad jis nunešė šiukšlės ir vedėsi šunį. Moterys išsigando šuns, jie bendravo ir priėjo M. bei tarp jų kilo žodinis konfliktas, į veidą vieną kartą sudavė kibiru ir vieną kartą ranka. Buvo tamsus paros metas, bet gatvė buvo apšviesta. Vieta prie konteinerių taip pat apšviesta. Buvo šalta, bet nelijo, nesnigo. Negali pasakyti ar buvo pašalę, ar slidu. Nukentėjusysis buvo susijaudinęs. Buvo iškviesta medicininė pagalba. Atvykę rado nukentėjusįjį ir dar kartu buvo B. Nors jie netikrino neblaivumo, tačiau neatrodė, kad nukentėjęs būtų neblaivus, nerišliai kalbėtų, būtų alkoholio kvapas. Nukentėjusysis paaiškino, kad vedžiojo šunį ir buvo priėjęs žmogus, kaip vėliau B. nurodė, tai buvo M., su kuriuo kilo konfliktas ir kuris sudavė nukentėjusiajam kibiru per galvą ir ranka smūgiavo vieną kartą. B. nurodė, kad tai yra jo draugas, jie buvo kartu, po kurio laiko jis išėjęs į lauką pamatė jį šaukiantį, pamatė bėgantį asmenį, jį nusivijo ir prisivijęs pamatė M., nes jį pažinojo, kadangi pats yra birštonietis. Įvykio vietoje surašė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu kitą dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi pareiškimo tuo metu nukentėjusysis nerašė. Įvykio vietoje asmenys nebuvo apklausti, kadangi asmuo pareiškimo nerašė, tai jie susisiekė su Alytaus VPK budėtoju ir buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tarnybinį pranešimą jie surašo kompiuteryje, DVS sistemoje, todėl jis gali būti neišspausdintas, kadangi tarpusavyje susirašinėja elektroninėje erdvėje. Jie jį rašo vadui, kuris vizuoja kitiems pareigūnams, todėl popierinio varianto gal net ir nėra (2 t., b. l. 94, 95).

14Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Birštono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju jo nesieja jokie ryšiai. Gavo iškvietimą, kad įvyko konfliktas tarp moterų, vedžiojusių šunį, ir vyro, kuris taip pat vedžiojo šunį. Minėtas vyras nukentėjo nuo praeivio, kuris jį užsipuolė, kad neva jis išgąsdino tas moteris. Atvykę rado G. B. ir nukentėjusįjį, kuris jiems paaiškino, kad vedžiojo šunį, susitiko kažkokias moteris, kurios išsigando jo šuns ir tuomet praeivis jį užpuolė bei su kibiru gavo į galvą. Šias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis, ir G. B., pas kurį, kiek suprato, nukentėjusysis svečiavosi. Įvykio vieta yra Birštone, Tylioji g., prie namo, lauke, gatvėje. Pačios įvykio vietos tiksliai nežino, tik žino ten, kur pasitiko pranešėjas. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Neatsimena, bet lyg tai kakta ir lūpa, bet kuri tiksliai vieta, ar žaizda, ar tik kraujas, negali pasakyti. Tą dieną spaudė šaltukas, o ar buvo sniego, ar tiesiog sausa ir šalta, nepasakys. Nukentėjusysis buvo susinervinęs, tiesiog nukentėjęs. Sakė kaip čia galėjo būti, vedžiojau šunį ir mane užsipuolė. Jeigu gerai atsimena šuo yra rudas, tamsus, labai draugiškas, kadangi buvo priėjęs ir pats jį paglostė. Kas sužalojo nukentėjusįjį, sužinojo iš G. B. nurodymo, nes jis minėjo, kad tą asmenį pažįsta. G. B. minėjo, kad nuėjo ieškoti draugo, rado jį sumuštą ir pamatė einantį asmenį, kuris jį sumušė. Jis jį pasivijo ir bandė kažką sakyti (2 t., b. l. 95, 96).

15Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra S. M. žmona. Parodė, kad sausio 13 d. vakarą buvo namuose ir girdėjo lauke triukšmą, girdėjo kaip pjaunasi šunys, garsiai loja ir girdėjo žmonių klyksmą. Girdėjo daugiau moteriškus balsus. Prie lango nepriėjo, toliau skaitė knygą ir pagalvojo, kad susipjovė šunys ir šeimininkai kažką sprendžia. Neužilgo į kambarį parėjo vyras, atrodė kažkoks sutrikęs. Papasakojo, kad išgirdo moterų šūksnius prisirišti šunį, moterys buvo pilnos baimės, šaukė ir jis įsikišo į tą situaciją. Pamatęs praeivį paprašė pririšti šunį, norėjo padėti moterims. Tas pilietis pasirodė agresyvus, kaip vyras sakė nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kai vyras, puikiai žinodamas Birštono miesto gyvūnų laikymo taisykles, jam paaiškino, tai tas pilietis pasakė, kad tuoj jis jam uždės antsnukį ir atėjo uždėti jo. Jie tikriausiai susiėmė, kadangi ji to nematė, bet kai vyras sėdėjo ant kėdės, pakėlė kelnes, tai buvo nubrozdinta koja. Vyras buvo neseniai po operacijos, gydėsi sanatorijoje, tai matyt susimušė koją, jautėsi blogai. Jie į medikus dėl to nesikreipė. Ji jam patarė, kad kreiptųsi į policiją ir rašytų kas įvyko. Ji padėjo vyrui surašyti policijai pareiškimą dėl įvykio. Rašė, kad vyras patyrė fizinę prievartą, fizinę agresiją ir jam buvo bandoma uždėti antsnukį. Policijos paprašė ištirti atvejį dėl piliečio J. netinkamo elgesio. Kreipėsi į policiją dėl netinkamos šuns priežiūros ir dėl to, kad pats J. agresyviai elgėsi su jos vyru ir tomis moterimis, kurios prašė jo pagalbos bei prašė prisirišti šunį. Po to iš policijos gavo atsakymą, kad imtasi priemonių ir pilietis nubaustas dėl šuns nepriežiūros, bet jis nebuvo nubaustas už agresyvų elgesį su praeiviais ir už agresyvų elgesį su jos vyru. Apie vyrą gali atsiliepti kaip apie labai pilietišką žmogų. Jos vyro yra aukštasis išsilavinimas, baigęs Kūno kultūros akademiją. Jis yra sportiškas, aktyvus. Nurodė, jog įvykis buvo prie šiukšlių konteinerių. Žino kur tie konteineriai. Būtų nedidelis atstumas nuo jos namų. Dienos metu viskas yra puikiai matoma. Šiukšles jie rūšiuoja. Išnešamos tik buitinės atliekos, kurioms konteinerio kol kas neturi. Šiukšles neša visada į tuos pačius konteinerius. Jie yra netoli jų namų. Buvo žiema, bet koks buvo oras nepasakys. Negali sakyti, kad girdėjo šunų pjovimąsi, tačiau girdėjo šunų lojimą ir pagalvojo, kad šunys turbūt susipjovė ir šunų šeimininkai bando juos atskirti. Jos namų langų pralaidumas yra normalus, bet jeigu šunys yra netoli, gal 20 – 30 metrų atstumu, tai didelį triukšmą, kaip ir pravažiuojančius automobilius, tikrai girdi. Ji tik iš garso spėjo, kad galbūt šunys susipjovė (2 t., b. l. 96, 97).

16Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog Su S. M. jos nesieja jokie ryšiai, V. J. yra buvęs jos kaip odontologės pacientas. Nuo paliktos danties kanale spiralės dantis negali savaime panirti, tam turi būti trauminis poveikis. Jeigu yra kalbama apie visą danties kūną, kartu su šaknimi ir vainiku, tai dėl spiralės dantis jokiais būdais negali panirti ir spiralė to įtakoti negali. Reikalingas stiprus smūgis, kad dantis panirtų. Neužtenka tik pastumti su pirštu. Dantis buvo plombuotas, kadangi tuo metu pacientas atvyko dėl iškritusios plombos. Kalba apie eksperto išvadoje nurodytą pažeistą viršutinio žandikaulio, dešinės pusės 11 dantį. Esant danties išnirimui gydytojo pagalba yra būtina. Jeigu neįvyksta danties įaugimas atgal į kaulą, atsistatymas, tuomet būtinas danties pašalinimas ir implantacija. Dažniausiai jeigu dantis negyvas, tai mažesnė tikimybė, kad jis atgal atsistatys, nes jis neturi gyvybingumo. Esanti kanale spiralė rodo, kad dantis buvo bandytas gydyti endodontiškai, t. y. tvarkytas kanalas ir tai reiškia, kad danties gyvybė buvo atimta. Kada toks dantis yra išneriamas, tai labai sudėtingai vyksta visas atsistatymas. Aišku yra ir kiti faktoriai, t. y. tokie kaip amžius, kaip bendra sveikatos būklė. Sveikas dantis, negydytas, su sveika šaknimi ar nebegyvas, tai jiems nereikėtų skirtingų trauminių poveikių, kad išnarinti. Greičiausiai būtų toks pats trauminis poveikis. Danties išnirimui, tai neturi įtakos. Pateiktoje nuotraukoje matosi spiralė. Jeigu spiralė nesukėlė jokių epikalinių židinių, t. y. epikalinis židinys susidaro apie danties viršūnę, o ji kažkokių aktyvių židinių nemato, tai greičiausiai spiralė neturėjo įtakos nei danties stabilumui, nei nestabilumui. Tokių spiralių palikimas neleidžia iki galo sutvarkyti danties kanalo ir gali abejotinai veikti epikalinę sritį, t. y. šaknies viršūnės sritį dėl židinių formavimosi. Šiuo atveju ji kažkokių židinių nemato. Greičiausiai ji (spiralė) išvis jokio poveikio nesukėlė, nors kanalas ir nebuvo iki galo sutvarkytas. Ji baigė universitetą 2005 m., tai jiems tokių spiralių naudoti jau neleido. Šiai dienai tai yra jau atgyvenę, bet tai dienai, kai nukentėjusįjį gydė ko gero nebuvo geresnių metodų kaip sutvarkyti tą dantį. Negyvas dantis – tai yra dantis, kurio viduje nėra nervo arba jeigu jis yra, tai yra praradęs gyvybingumą. Jo susijungimas su kaulu yra analogiškas kaip ir gyvo danties. Išsitraukus nervą danties susijungimas su kaulu nepasikeičia. Atsižvelgiant į tai, kad dantis yra negyvas, lyginant su gyvu dantimi, tai jeigu pacientas jį gerai prižiūri ir nėra kažkokių bendrinių susirgimų, tai danties būklei įtakos didelės nebus (2 t., b. l. 114, 115).

17Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. J. keletą kartų buvo jos pacientas. Kiek pamena viskas buvo prieš metus laiko, kai suteikė jam pagalbą po traumos, o toliau vyko stebėjimas. Gali būti, kad kreipėsi š. m. sausio 15 d., dantis buvo paslankus, po traumos, ji padarė rentgeno nuotrauką ir jį imobilizavo, t. y. pritvirtino prie kitų dantų, kad būtų nejudinamas ir nejudėtų. Jis buvo stipriai paslankus, judantis, kaip pieninis dantis. Tai yra nuolatinis paciento dantis, tačiau buvo paslankus. Imobilizacija reikalinga, kad tas dantis įaugtų, įsitvirtintų ir jam reikalinga ramybė. Parašymas „kanale spiralė ?!“ reiškia, kad jai buvo neaišku ir po šiai dienai neaišku kas ten yra, nes dantis atrodo, kad jis yra gyvybingas, tačiau jeigu kanale yra spiralė, tai jis negalėtų būti gyvybingas. Gali būti, kad nuo senų laikų panaudotas atstatymui parapulpalinis kaištis ir dėl to taip kontrastuoja bei gali atrodyti kaip spiralė kanale. Spiralė negalėjo įtakoti danties paslankumo traumos pasekoje. Jeigu spiralė būtų arba jos nebūtų dantis būtų vienodai pasislinkęs. Po to buvo vizitas po dviejų savaičių, tai dantį reikėjo stebėti, nes dantis buvo gyvybingas ir reikėjo žiūrėti ar jis neprarado to gyvybingumo. Imobilizavus dantį su juo negali kąsti, negali naudotis juo, tai yra skausminga kol sugyja. Dėl maisto kramtymo kita puse, tai šiuo atveju nebuvo priešingos pusės, kadangi tai yra centras, priekinis dantis, pacientas turėjo valgyti skystą maistą. Minimaliai vieną mėnesį buvo rekomenduota valgyti tokį maistą valgyti. Temperatūrinius dirgiklius silpnai jautė, tai reiškia, kad ant klaustuko danties gyvybingumas. Danties tvirtumas priklauso ar jis gyvas, ar negyvas. Šiuo atveju dantis buvo gyvybingas. Gegužės 9 d. danties prognozė abejotina, nes dantis laikosi ? kaule. Gydant, darant gydymo planą gali būti, kad gali reikėti atsisakyti šio danties. Nežino ar dabar galima su juo atkąsti maistą. Tai yra traumuotas daiktas, todėl kada buvo geriau ar prieš traumą ar po, aišku, kad prieš traumą.

18Ekspertas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 93, 94), kad savo pateiktą išvadą patvirtina. Papildomai paaiškino, kad galimybės apžiūrėti nukentėjusiojo nebuvo, nes gavo užduotį atlikti teismo medicininį tyrimą ir pora medicininių dokumentų. Teisės aktams toks medicininis tyrimas neprieštarauja. Jiems bylos medžiaga nepateikiama. Gauna bylos medžiagą kada teismas skiria ekspertizę atlikti papildomą tyrimą. Dėl sužalojimo kaktoje, tai buvo padarytas odos nubrozdinimas. Odos nubrozdinimas formuojasi kada pažeidžiamas odos paviršinis sluoksnis, o paviršinis odos sluoksnis, bet kurioje kūno dalyje, pažeidžiamas dinaminio kontakto pasėkoje, t. y. kada traumuojantis, žalojantis daiktas praslysta traumuojamos anatominės srities paviršiumi. Trauminis poveikis gali būti statmenai anatominei sričiai arba smailiu kampu. Šiuo atveju traumuojantis daiktas veikė smailiu kampu traumuojamos srities atžvilgiu, todėl ir gavosi praslydimas. Besigrumiant dinaminis kontaktas kūno dalimis galėjo būti. Toks sužalojimas galėjo gautis ir besigrumiant, ir mostelint kibiru. Reikalas tame, kad sprendžiant iš medicininių dokumentų apie individualias žalojančio daikto savybes spręsti nėra galimybės. Faktas tas, kad kietu buku daiktu ir dinaminio kontakto pasėkoje. Dėl danties sužalojimo. Žiūrėjo ne specialistas, ne odontologas, žiūrėjo traumotologas ir rašė, kad įtariamas danties šaknies lūžimas. Vėliau apžiūri odontologas ir konstatuoja kaip danties išnirimą. Dantis yra po odontologinės invazijos, kanale buvo įdėta spirale, tai reiškia, kad jis buvo taisytas ir nėra pilnavertis kvalifikacijos atžvilgiu, nes netekus sveiko danties prarandama 5 proc. bendro darbingumo, tačiau jeigu dantis taisytas, paliestas karieso tuomet bendro darbingumo praradimo neskaičiuoja. Šiuo atveju neatmetama galimybė, kad danties judėjimas galėjo būti trauminio poveikio pasėkoje. Dėl anksčiau buvusio odontologinio gydymo taip pat galėjo būti, nes pažeidžiamas ne tik pats dantis, bet ir apydantis, kuris gali būti išplatėjęs ir tokiu atveju reikia mažesnio trauminio poveikio. Išvadoje parašyta „rentgenologiškai – kanale spiralė (!?)“ čia ne tai, kad nusistebėjimas, bet pasižiūrėjus odontologinėje kortelėje, tai ten radiologas rašo, kad kanale spiralė ir nurodomi skliausteliuose simboliai. Čia parašyta ne eksperto. Tiriamojoje dalyje jie cituoja. Tai reiškia, kad rentgenologiškai buvo ne visai aišku kas ten. Paprastai tokių dalykų neturėtų būti, kadangi spiralė naudojama išvalyti kanalą, tačiau jos ten neturi likti. Čia galimai odontologo darbo brokas. Tokio dalyko atmesti negali, kad sužalojimas galėjo būti padarytas besigrumiant. Kad dantis panirtų yra reikalingas trauminis poveikis, nepaisant to ar jis sveikas, ar taisytas, savaime dantis išnirti negalėjo. Paprastai kalbant yra reikalinga smūgio jėga. Dėl danties būklės reikėtų odontologo pasisakymo, kadangi jis nėra specialistas ir tai ką sako yra prielaida. Negali atmesti to, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vieną kartą smūgiuojant kibiru į kaktą ir suduodant vieną smūgį rankos kumščiu. Jeigu buvo smūgiuota kumščiu, tai galėjo nukentėti ir dantis, nebūtinai nukenčiant tik lūpoms. Tokiems sužalojimams, kurie yra užfiksuoti išvadoje, didelės trauminio poveikio jėgos tikrai nereikėjo. Pagal viską antakis nebuvo prakirstas, o dėl kaktos, tai galėjo būti sužalota tiek grumiantis, tiek mostelint kibiru. Į konkretų žalojantį daiktą nėra objektyvių duomenų. Kokia trauminio poveikio jėga, kokia kinetinė trauminio poveikio energija, šiuo atveju negali nusakyti, nes nėra objektyvių duomenų, o kokios trauminio poveikio reikia jėgos, kokios kinetinės energijos reikia, tai priklauso nuo danties būklės, nuo apydančio būklės. Jeigu būtų nurodyta užduotyje aplinkybės dėl grūmimosi, tai galima būtų išvados pirmo punkto antrą dalį papildyti, kad sužalojimai buvo padaryti galvą veikiant kietu, buku žalojančiu daiktu arba grumiantis (2 t., b. l. 93, 94).

192018 m. sausio 13 d. pareiškime V. J. nurodė (1 t., b. l. 5), kad 2018 m. sausio 13 d. tarp 20:40 ir 20:45 val. buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio prie Birštone, Tylioji g. esančių šiukšlių konteinerių, kuomet šiukšlių kibiru vyriškis smogė į kaktą bei smūgiu į veidą išlaužė dantį. Konfliktas su juo įvyko dėl šuns vedžiojimo taisyklių Birštone pažeidimo. Draugas G. B. atpažino minėtą vyriškį, jį įvardindamas S. M.. Jis jokių agresyvių veiksmų S. M. atžvilgiu nesiėmė.

20Iš 2018 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities VPK specialisto V. R. tarnybinio pranešimo nustatyta (1 t., b. l. 8), kad 2018 m. sausio 13 d. 22 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas Prienų ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos B. telefoninis pranešimas, kad GMP pristatė V. J., kurį 2018 m. sausio 13 d. apie 20:55 val. Birštone, Tylioji g. sumušė nepažįstamas. Nustatyta danties išnirimas, kaktos žaizda. Suteikus pagalbą išleistas.

21Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti (1 t., b. l. 13 – 17), kad 2018 m. sausio 13 d. 20 val. 59 min. gautas V. J. pranešimas, kad lauke S. M. su kibiru trenkė per veidą ir išmušė dantį, užpuolikas pasišalino, pranešėjas laukia nurodytu adresu- Tylioji g.2, Birštonas.

22Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti (1 t., b. l. 27 – 30), kad buvo apžiūrėtas CD-R diskas su jame esančiu Bendrojo pagalbos centro 2018 m. sausio 13 d. užfiksuotu V. J. pranešimo garso įrašu, iš kurio nustatyta, kad paskambinęs V. J. nurodė, jog jį vedžiojant šunį sumušė lauke, Birštone, Tylioji g. nepažįstamas, jam įvardintas S. M., kuris trenkė su kibiru, išmušė, išlaužė dantį.

23Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (1 t., b. l. 108 – 110), kad 2018 m. sausio 15 d. V. J. parodė įvykio vietą Birštone Tylioji gatvė, Pušyno gatvė prie šiukšlių konteinerio, kur S. M. vieną kartą plastmasiniu kibiru jam sudavė smūgį į kaktos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į dantis, bei vietą, kur susitiko G. B..

24Iš 2018 m. kovo 16 d. akistatos protokolo matyti (1 t., b. l. 133 – 136), kad tiek nukentėjusysis V. J. tiek kaltinamasis S. M. pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t. y. S. M. iš esmės parodė, kad V. J. nereagavo į jo pastabas prisirišti šunį, užsimojo ranka, nuo kurios jis užsidengė kibiru, laikydamas jį pakėlęs kaire ranka aukštyn, J. smūgio išvengė ir abu pargriuvo ant žemės, tada jis išsilaisvino ir J. paklausė ar jau viskas baigta. Minėtos akistatos metu nukentėjusysis iš esmės parodė, kad pasivaikščiojus su šunimi ėjo išmesti šuns išmatų prie konteinerių, išgirdo moterų prašymą paimkit šunį, joms pasakė, kad jo šuo neagresyvus, nespėjo šuns prisegti prie pavadėlio, tuo pačiu metu S. M. išnešęs šiukšles pradėjo agresyviai aiškinti dėl pažeidinėjamų įstatymų, jie apsižodžiavo, S. M. su tuščiu kibiru mostelėjo jam į kaktą ir rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į viršutinį dantį, kuris nulindo į gomurį, paskui S. M. jį pargriovė ant nugaros ir prispaudė iš viršaus, šuo stovėjo šalia, paskui S. ėjo, o jis su šuniu sekė iš paskos, susitiko G. B., kuris pažino S. M..

25Iš 2018 m. kovo 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. savanoriškai pateikė plastmasinį kibirą su rankena, kuris daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas ir aprašytas (1 t., b. l. 31 – 36).

26Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr.110/a matyti, kad 2018 m. sausio 13 d. 21:11 val. į įvykio vietą – Tylioji g.2, Birštonas, atvyko GMP, kvietimo priežastis- užpuolimas, pacientas V. J., kurį sumušė nepažįstamas asmuo kibiru ir kumščiu, ginčas dėl šuns, preliminari diagnozė – danties išnirimas, kaktos sumušimas

27Iš 2018 m. sausio 13 d. 21:42 val. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, forma Nr. 027/a, matyti (1 t., b. l. 39), kad 2018 m. sausio 13 d. V. J. konstatuotos diagnozės: S00.81 kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas, W50 kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas, nurodyta klinikinė diagnozė – paviršinis odos nubrozdinimas, įtariamas danties šaknies lūžis, anamnezėje nurodyta, kad 2018 m. sausio 13 trauma, paciento teigimu buvo sužalotas kito asmens, be sąmonės nebuvo, nepykina, skundžiasi kaktos skausmu ir danties pakrypimu, objektyvi būklė – kaktos srityje stebima nedidelis paviršinis odos nubrozdinimas, viršutinis centrinis kandis dešinėje pusėje pakrypęs, judinant nekliba, dėl didelio AKS skirti vaistai.

28Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad V. J. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas kaktos srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95).

29Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. ( - ) esančia nukentėjusiojo V. J. nuotrauka, kurioje matyti sužalojimas kaktos srityje bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio daiktinio įrodymo – kibiro nuotrauka, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistas – teismo medicinos ekspertas S. J. paaiškino, jog sužalojimai V. J. (odos nubrozdinimas kaktos srityje ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimas) galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių duomenų nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes nėra (1 t., b. l. 97).

30Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

31Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

32Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

33Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. sausio 13 d. apie 20 val. 45 min. Birštone, Pušyno gatvėje prie šiukšlių konteinerio. Tiek kaltinamasis tiek nukentėjusysis nurodė, jog tarp jų pirmiausia kilo apsižodžiavimas, žodinis konfliktas.

34Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias įvykio, jam padarytų sužalojimų esmines aplinkybes, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 20:40 val. Birštone, Pušyno g. jis išvedė pasivaikščioti savo šunį, sutiko dvi moteris su šunimi, kurios šaukė pasiimti jam savo šunį, jis jį pasišaukė ir ėjo link šiukšlių konteinerio išmesti šuns išmatas, ten sutiko kaltinamąjį, su kuriuo apsižodžiavus pajuto smūgius į veidą, S. M. pirmiausia suduodant smūgį kibiru į kaktą ir vieną kartą kumščiu į dantis, po ko pajuto kaip dantis buvo įstumtas į vidų link gomurio, tada jis buvo pargriautas ant nugaros ir prispaustas iš viršaus S. M., kuris aiškino „ar gana?“, po ko jie abu atsistojo ir jis ėjo paskui S. M. pažiūrėti kur jis gyvena. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu, pradedant nuo pokalbio su bendruoju pagalbos centru, pareiškimo policijai surašymo, parodymų ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, teisminio nagrinėjimo metu, buvo vienareikšmiški ir nuoseklūs, kad kaltinamasis vieną kartą sudavė smūgį kibiru į kaktą ir vieną kartą sudavė kumščiu į dantis. Pastebėtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu nenurodė, jog su kaltinamuoju buvo grumtynės, kad jis pats naudojo aktyvius veiksmus, priešingai nurodė, jog jis kartu su kaltinamuoju tik apsižodžiavo, tačiau jokių agresyvių veiksmų, priešingai nei kaltinamasis, nenaudojo, grumtynių nebuvo, o po kaltinamojo panaudotų smūgių buvo nugriuvęs nugara ant žemės, kaltinamasis jį prispaudęs iš viršaus, po ko abu atsikėlė ir nuėjo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad nukentėjusysis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios, jo eigoje ir teisme parodė tapačias minėtas sužalojimo aplinkybes, tarpusavio konfliktų, nesutarimų iki įvykio ar pagrindų apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusiajam nenustatyta, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti toliau vertinami bylos duomenys.

35Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų patvirtina specialisto išvados duomenys, kurioje konstatuota, kad V. J. odos nubrozdinimas kaktos srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimas galėjo būti padaryti kieto buko žalojančio daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Tai, kad šios veikos pasėkoje nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kliniškai nustatytu odos nubrozdinimu kaktos srityje ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimu, patvirtino ne tik specialisto išvada, bet ir betarpiškai iš karto po įvykio matę nukentėjusįjį liudytojų G. B., I. J., J. B., policijos pareigūnų, apklaustų teisme liudytojais, parodymai, kad nukentėjusiojo veidas kaktos srityje buvo kruvinas, dantis įstumtas į vidų. Tai, kad šios veikos pasėkoje nukentėjusiajam buvo minėto danties trauma, o ne jis pats savaime išniro, patvirtino ir teisme liudytojomis apklaustos stomatologės J. K. ir V. B.. Liudytoja J. K. parodė, kad nuo paliktos danties kanale spiralės dantis negali savaime panirti, tam turi būti trauminis poveikis, reikalingas stiprus smūgis, kad dantis panirtų, neužtenka tik pastumti su pirštu, danties išnirimui neturi įtakos gyvas dantis ar negyvas, jiems išnarinti reikalingas vienodas trauminis poveikis. Liudytoja V. B. parodė, kad nukentėjusiojo dantis buvo paslankus, po traumos, spiralė negalėjo įtakoti danties paslankumo traumos pasėkoje, todėl jeigu spiralė būtų arba jos nebūtų dantis dėl traumos būtų vienodai pasislinkęs. Iš principo pastarųjų liudytojų – stomatologių parodymus dėl danties traumos patvirtino ir teisme apklaustas teismo ekspertas S. J., nurodęs, jog tam, kad dantis panirtų, reikalingas trauminis poveikis, nepaisant to ar jis sveikas ar taisytas. Minėtas veikos pasekmes patvirtina ir kiti bylos duomenys: greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr.110/a, kurioje nurodyta preliminari diagnozė- danties išnirimas, kaktos sumušimas; medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, forma Nr. 027/a, kuriame konstatuotos diagnozės: S00.81 kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas, W50 kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas, nurodyta klinikinė diagnozė – paviršinis odos nubrozdinimas, įtariamas danties šaknies lūžis, anamnezėje nurodyta, kad 2018 m. sausio 13 trauma, paciento teigimu buvo sužalotas kito asmens, be sąmonės nebuvo, nepykina, skundžiasi kaktos skausmu ir danties pakrypimu, objektyvi būklė – kaktos srityje stebima nedidelis paviršinis odos nubrozdinimas, viršutinis centrinis kandis dešinėje pusėje pakrypęs, judinant nekliba; specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame nurodyta, kad iš byloje esančios V. J. nuotraukos matyti sužalojimas kaktos srityje, sužalojimai V. J. – odos nubrozdinimas kaktos srityje ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimas.

36Kaltinamojo gynybos versija, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas, atmestina kaip nepasitvirtinus ir paneigta toliau vertintinų įrodymų. Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau viso proceso metu teigė, jog jis ne kaip teigė kaltinamasis pats griūdamas ar besigrumiant susižalojo, o būtent nuo suduoto vieno smūgio kibiru į kaktą ir vieno smūgio rankos kumščiu į dantis. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis nesusižalojo griūdamas, nes nugriuvo ant nugaros, kliniškai konstatuoti sužalojimai veido srityje, patvirtina minėta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Nors į gynybos klausimą teismo ekspertas atsakydamas nurodė, jog jei pasitvirtintų aplinkybės dėl grūmimosi, tai būtų galima papildyti išvadą, jog sužalojimai padaryti galvą veikiant kietu, buku žalojančiu daiktu arba grumiantis, tačiau kaip toliau teismas argumentuos šioje byloje nenustatytas grumtynių faktas, dėl ko konstatuotina, kad nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimo aplinkybių patvirtino specialisto išvada, kurią jis palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu, specialisto paaiškinimų protokolas. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų, nors ir tiesiogiai nemačiusių įvykio, tačiau iš karto po įvykio sužinojusių aplinkybes betarpiškai iš pačio nukentėjusiojo, parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, teismas nenustatė, jog liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, juolab minėti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Teisme apklaustas liudytojas G. B. ne tik tą pačią dieną iš kart po įvykio pats pirmasis sužinojo apie įvykį, tačiau jis pats tiesiogiai susitiko lauke einančius jau po smurtinio konflikto kaltinamąjį ir jį atpažino kaip S. M., o paskui jį pamatė einantį kruvinu veidu nukentėjusįjį. Būtent šis liudytojas parodė, jog būnant jiems trise tarp M. ir J. vyko pokalbis apie V. sužeidimus, vyko aiškinimasis, kad išmušė dantį, jam V. sakė, jog nuo S. per veidą gavo šiukšlių kibiru, jam sudavė ir išmušė dantį, o kaltinamasis sakė, kad jį užpuolė. Šis liudytojas pažymėjo, jog prieš išeinant V. pavedžioti šunį jis nebuvo kur nors nukritęs ar susižeidęs, tačiau po įvykio pas V. J. buvo kruvina kakta, virš antakio, jam klibėjo dantis. Liudytoja I. J. parodė, jog vyras tą vakarą grįžo kruvinu veidu, šveplavo, jam prasižiojus ji pati matė įstumtą dantį, jis jai sakė, jog benešant jam šuns fekalijas jį užpuolė kažkoks žmogus, kuris trenkė kibiru jam į veidą ir kumščiu į dantį, po ko jis pargriuvo ant nugaros. Liudytoja J. B. parodė, kad išvesdamas šunį J. neturėjo jokių sužalojimų, neturėjo kalbos defekto, bet grįžus jo veidas buvo kruvinas. Liudytojas Ž. Š., būdamas policijos pareigūnu, parodė, jog nuvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą ir pats matė ant nukentėjusiojo kaktos kraują, sužalotą lūpą, jam nukentėjusysis sakė, kad nešė šiukšlės, tarp M. ir jo kilo žodinis konfliktas, po kurio M. į veidą vieną kartą sudavė kibiru ir vieną kartą ranka. Liudytojas E. L., būdamas Birštono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu, vyko į įvykio vietą, kur jam nukentėjusysis paaiškino, kad vedžiojo šunį, susitiko kažkokias moteris, kurios išsigando jo šuns ir tuomet praeivis jį užpuolė bei su kibiru davė į galvą. Minėtas liudytojas parodė, jog šias aplinkybes jam nurodė ir nukentėjusysis, ir G. B. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, lyg tai kakta ir lūpa. Kas sužalojo nukentėjusįjį, sužinojo iš G. B. nurodymo, nes jis nurodė, jog nuėjo ieškoti draugo, rado jį sumuštą ir pamatė einantį asmenį, kuris jį sumušė ir kurį jis atpažino. Taigi, nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, patvirtina ne tik minėtų liudytojų, teismo eksperto parodymai, bet ir aukščiau įvertinti rašytiniai bylos duomenys. Kaip nustatyta iš bylos duomenų aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sumuštas vieną kartą smūgiuojant kibiru ir vieną kartą rankos kumščiu, o ne pats susižalojo griūdamas, nukentėjusysis ir minėti liudytojai nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tai buvo nurodoma iš karto po įvykio skambinant bendruoju pagalbos telefonu, tai matyti iš BPC pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo, tai atsispindi BIRT ataskaitų žiūryklėje, apklausų protokoluose, akistatos metu, teisme, todėl konstatuotina, kad jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo.

37Teismas nesivadovauja liudytojos V. M. parodymais ne dėl to, jog ji, būdama kaltinamojo sutuoktine, yra galimai suinteresuota bylos baigtimi, tačiau dėl to, kad jos esminiai parodymai kas susiję su veika prieštaravo kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Kaip matyti iš šios liudytojos parodymų ji itin smulkiai perpasakojo konflikto priežastį, tačiau apie patį įvykį, jo pasekmes nurodė tik tiek, kad „jie turbūt susiėmė“, todėl neįtikėtina, nelogiška ir kritiškai vertintina, kad minėtai liudytojai teiraujantis sutuoktinio kas atsitiko jai buvo įdomu ir buvo tik papasakota konflikto priežastis, o ne jo eiga, pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta liudytoja parodė, jog ji tą vakarą būdama namuose girdėjo lauke triukšmą, girdėjo kaip pjaunasi šunys, garsiai loja ir girdėjo žmonių klyksmą. Tačiau kaip nustatyta tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš liudytojos A. B. parodymų, šunys nesipjovė, juolab pats nukentėjusiojo šuo buvo tik trumpam stabtelėjęs prie A. B. šuns ir nelojo. Liudytoja A. B. parodė, jog nepažįstamas šuo buvo prie jų pribėgęs apie 2 minutes, kai šuo pribėgo prie jų jokio veiksmo nebuvo, pribėgęs šuo stovėjo, nelojo, nesikandžiojo, šunų pjovimosi nebuvo, šuo nebuvo agresyvus.

38Kaltinamasis teisme neigė sužalojęs nukentėjusįjį. Buvo iškelta kita gynybos versija, kad tarp jo ir nukentėjusiojo vyko grumtynės ir kad kaltinamasis tik gynėsi nuo agresyvaus V. J.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, jog J. dėl įspėjimo apie šunų vedžiojimo taisyklių pažeidimą supyko, puolė jį užsimojęs kumščiu, kurio jis išvengė užsidengęs kibiru, tada jie susikibo rankomis ir nukrito ant žemės, nukritus vienas kitam smūgių nesudavė, nesivoliojo, tiesiog nuo susistumdymo nukrito, tada paprašė J. apsiraminti ir atsikėlęs nuėjo link namų. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis įspėjo J. apie šunų vedžiojimo taisyklių pažeidimą, po ko J., eidamas link jo, nepastebėjo ar turėdamas ką nors rankose, pasakė „Aš tuoj tau uždėsiu antsnukį“ ir užsimojo ranka; kai J. užsimojo ranka, jis tuo kibiru, laikomu kaire ranka, dengėsi; kažkuriuo momentu jis tą kibirą paleido; nukentėjusysis buvo užsimojęs dešine ranka, tačiau smūgių jam nesudavė; jie susikibo, abu pargriuvo, tačiau vienas kitam smūgių nesudavė, J. atsidūrė veidu į žemę, o jis užsukęs jo dešinę ranką prispaudė ir sakė „Ar jau viskas, jau baigėm, ar jau apsiraminot?“ ir įsitikinęs, kad krizė jau baigėsi jis pakilo. Nurodė, jog atsistumti niekas netrukdė, grūmimasis – tai tiesiog susikibimas bei slydimas ant slidaus pagrindo, kurio metu abu pargriuvo. Tokia kaltinamojo gynybos keliama versija dėl abipusių grumtynių nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis, priešingai ją paneigia pats kaltinamasis grumtynes apibūdindamas kaip susikibimą rankomis ir pagriuvimą, tuo pačiu nurodydamas, kad jokių smūgių tuo metu vienas kitam nesudavė, taigi nebuvo ir aktyvių abipusių smurtinių veiksmų, nebuvo abipusių grumtynių, tik susikibimas rankomis ir nugriuvimas ant žemės, nebuvo grūmimosi kaip tokio, nebuvo voliojimosi ir pan. Tai, kad nebuvo abipusio grūmimosi patvirtina ir tai, kad sužalojimai nustatyti tik nukentėjusiajam, tuo tarpu objektyvių duomenų byloje apie kaltinamojo patirtus sužalojimus nėra, juolab teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad po įvykio į medikus nesikreipė. Kita vertus, kaltinamasis turėjo teisę su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų jo sužalojimų, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis kreipėsi su pareiškimu, prašydamas imtis priemonių dėl šunų laikymo taisyklių pažeidimo ir priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį neskundė. Be to, kaip matyti kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog jam buvo sužalota koja, prieštarauja minėto ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytai aplinkybei, jog jis sužalojimų nepatyrė (1 t., b. l. 20). Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo abipusių muštynių patvirtino pats kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodęs, jog nukentėjusysis smūgių jam nesudavė nei prieš nugriūnant, nei nugriuvus.

39Konflikto priežastimi laikytina tai, kad nukentėjusysis vedžiojo nepririštą šunį. Pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo elgesys, vedžiojant nepririštą šunį, vertintinas neigiamai, kaip pažeidžiantis nustatytas teisės aktais taisykles, už kurių nesilaikymą nukentėjusysis ir buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau tai negali būti pateisinama kaltinamojo smurtinio elgesio priežastis, kadangi tam yra teisėtos gynybos priemonės (pvz., policijos kvietimas). Konflikto aplinkybės nebuvo tokios jau netikėtos ir pavojingos ar be išeities, kad smurto panaudojimas būtų vertintinas ne puolimo, o gynybos tikslu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kai nukentėjusysis nesureagavo į moterų prašymus pasiimti šunį, tai jis ėjo link J., tuo tarp teisminio nagrinėjimo metu nurodė priešingas aplinkybes, jog J. link jo ėjo, tačiau nepastebėjo ar ką nors rankose turėjo. Be to, net jei ir pats nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo, tai vien šis ėjimas, vien apsižodžiavimas, pats žodinis konfliktas nerodo prasidėjusio pavojingo kėsinimosi, juolab nėra duomenų, kad nukentėjusysis turėjo rankose kokį nors žmogų galintį sužaloti įrankį. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis teisme pripažino, kad niekas netrukdė jam nuo nukentėjusiojo atsistumti, t. y. jis galėjo kaltinamojo nurodyto galimai buvusio nukentėjusiojo rankos pakėlimo išvengti. Pastaroji aplinkybė ir tai, kad sužalojimai objektyviai nustatyti tik nukentėjusiajam, rodo, jog kaltinamasis ne gynėsi, o puolė. Teismo nuomone, kaltinamojo veika negali būti vertinama kaip būtinoji gintis, nes nėra aplinkybių, pagal kurias jo veiksmai atitiktų būtinosios ginties sąlygas, nenustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, t. y. kad kilusio žodinio konflikto metu kaltinamajam būtų tekę nuo ko nors gintis, nes net jei ir būtų buvęs kaip nurodė kaltinamasis nukentėjusysis agresyviai nusiteikęs, tai šis jo galimas agresyvumas tepasireiškė žodine forma, kuri, pasak kaltinamojo, vėliau pasireiškė tuo, jog nukentėjusysis, būdamas per 1-1,5 m pakėlė ranką, tačiau vėlgi, kaltinamasis pripažino, jog galimo smūgio išvengė, nukentėjusysis apskritai jam smūgių nesudavė, į medikus jis nesikreipė, taigi, konflikto metu nesusidarė situacija, kuri keltų realų pavojų kaltinamajam, kurio veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, o pyktis dėl netinkamo jo elgesio vedžiojant šunį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai (ėjimas link kaltinamojo, rankos pakėlimas būnant per 1-1,5 m atstumą, žalojančių įrankių pas nukentėjusįjį nebuvimas, pačio nukentėjusiojo amžius ir silpna fizinė sveikata dėl širdies problemų, vartojamų vaistų, ribojamos fizinės veiklos, nustatyto riboto darbingumo) žodinio konflikto metu nėra jokie aktyvūs grėsmę kaltinamajam keliantys puolamieji, smurtiniai veiksmai. Šioje situacijoje laikytina, kad kėsinimasis prieš kaltinamąjį nebuvo pradėtas ir tiesiogiai jam negrėsė. Vien asmens baimė, kad jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės nereiškia, jog atsiranda būtinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančioje vaizduotėje. Asmeniui įstatymas suteikia teisę gintis ne nuo jo manymu pavojingų asmenų, bet nuo tokių asmenų pavojingų kėsinimųsi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo ir tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-279/2010, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013, Nr. 2K-467/2013, Nr. 2K-364/2014 ir kt.).

40Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neteisėtai, nesant prokuroro pavedimo kam atlikti tyrimą tarp dviejų ikiteisminio tyrimo institucijų, todėl kaltinamasis aktas negalėjo būti surašytas, visi įrodinėjimai neteisėti, byla turi būti nutraukta. Pažymėtina, kad nors S. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, atstovavusio jį ir šio teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nei pats S. M., nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, prokuroro veiksmų ar neveikimo, jo pagal teisės aktus privalomų vykdyti ar atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolės ir vadovavimo procesui veiksmų neskundė. Teismas iš bylos medžiagos nenustatė ikiteisminio tyrimo neteisėtumo ir neteisingumo, jis atliktas vadovaujantis BPK, Prokuratūros įstatymo, Policijos įstatymo, prokurorams privalomų generalinio prokuroro rekomendacijų, tame tarpe ir 2015 m. birželio 2 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-139 patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, reikalavimais, nepažeidžiant ikiteisminio tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklos teritorijoje pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą principo, kadangi tiek Prienų policijos komisariatas, tiek Birštono policijos komisariatas priklauso tai pačiai Alytaus apskrities VPK veiklos teritorijai, tai struktūriniai to paties apskrities Vyriausiojo policijos komisariato padaliniai ( Policijos įstatymo 16 straipsnis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (2018 m. birželio 8 d. redakcija Nr.5-V-541) patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 1, 11, 25 punktai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gynybos argumentas dėl ikiteisminio tyrimo neteisėtumo dėl tyrėjų iš skirtingų policijos komisariatų atlikto tyrimo nesant prokuroro sprendimo, dėl ko visas įrodinėjimas teisme neteisėtas, yra atmestinas kaip nepagrįstas, vertintinas kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

41Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusiojo, liudytojų G. B., I. J., J. B., A. B., J. K., V. B., E. L., Ž. Š., teismo eksperto S. J. parodymais, rašytiniais įrodymais, tame tarpe: medicininiais dokumentais, specialisto išvada, bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolu, BIRT žiūryklės ataskaita, pareiškimu policijai ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina S. M. kaltę. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent S. M., veikdamas tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam V. J. kibiru vieną smūgį į kaktą ir vieną smūgį rankos kumščiu į dantis, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimu, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.

42Bausmės skyrimas

43Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

44Kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 147), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 145, 146), dirba (1 t., b. l. 143, 144), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 140), vedęs, neturintis nepilnamečių vaikų (1 t., b. l. 141). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad neigiamai charakterizuojančių jį duomenų nėra, priešingai, byloje esantys duomenys, tame tarpe teisme išklausyti liudytojai V. M., G. B. apie kaltinamąjį itin teigiamai atsiliepė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o ir administraciniai nusižengimai buvo susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas.

45Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybės charakteristiką ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad S. M. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai), paskiriant įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje - įpareigojant atlyginti žalą per tam tikrą optimalų laiką, proporcingai užtikrinantį tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiojo interesus. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos S. M. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam.

46Dėl civilinio ieškinio

47BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

48Nukentėjusysis pareikštu ieškiniu (2 t., b. l. 42-49) prašo teismo iš civilinio atsakovo S. M. priteisti jo naudai 95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad dėl S. M. nusikalstamų veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos srityje ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimu. Dėl įvykusio incidento ir danties skausmo jis kreipėsi pas odontologus konsultacijai, už jas patyrė 95 Eur išlaidų. Specialistai po konsultacijų konstatavo, kad 11 dantis jautrus perkusijai, į šaltį reaguoja mažai, ryškus danties paslankumas, raištis išplatėjęs, išvada- 11 danties išnirimas, todėl dantis buvo imobilizuotas, išimtas iš sąkandžio. Vėliau konsultuojantis konstatuota, kad nors aplinkiniai audiniai atslūgę, mažiau reaguoja į perkusiją, tačiau prognozė abejotina, temperatūrinius dirgiklius jaučia silpnai. Dar vėliau tikrinant pažeisto danties gyvybiškumą konstatuota, kad jis silpnai jaučiamas, stabilizavosi paslankumas, jis sumažėjo. 2018 m. gegužės 9 d. konsultacijoje nurodyta, kad jis jaučiamas silpnai, kaulo netekta 2/3 aplink šaknį, šiek tiek paslankus, perspektyva neaiški. Po įvykio kol žaizdos kaktoje nesugijo jis jautė skausmą dėl sužalojimų ir nepatogumus dėl to, pažeminimą, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, jog buvo sumuštas, kai tam nebuvo jokių provokacijų. Atvažiuodamas į pamėgtą Birštoną jis iki šiolei jaučia nesaugumą ir baimę, jog gali būti bet kuriuo momentu vėlei užpultas.

49Nukentėjusysis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015 m. jis turėjo širdies operaciją ir jam įdėjo 5 šuntus. Jam yra draudžiamas stresas. Jam buvo baisiausia ne tiek tas dantis, ne tiek ta praskelta kakta, o baisiausia tai, kad ligoninėje pamatavo spaudimą, kuris viršijo 220, todėl jis bijojo pakartotino infarkto. Jo iš ligoninės nenorėjo išleisti. Jam sugirdė tabletę ir liepė sėdėti bei laukti arba gultis į ligoninę vien dėl aukšto spaudimo. Vėliau spaudimas nuo vaistų sumažėjo ir jį sutiko išleisti. Jam pasisekė, kad dantis nebuvo visiškai išlaužtas, o pažeistas kaulas, kurį atstatė, prikabino plombomis prie šalia esančių dantų. Jis mėnesį laiko negalėjo nieko kąsti ir teko maitintis kaip mažam vaikui. Kaip toliau bus jis nežino, ar reikės implanto, ar nereikės. Jis turi savo įmonę UAB „Drenava“, dirba daugiau kaip 20 metų, jo darbo pobūdis yra susitikimai su klientais, tačiau su užklijuota kakta, su dantų plombomis negalėjo nei pas klientus važiuoti, nei šnekėtis dėl projektų, nei dėl sutarčių.

50Civilinis atsakovas S. M. nepripažindamas kaltės dėl inkriminuotos veikos, nepripažino ir pareikšto ieškinio.

51Dėl turtinės žalos. Teismas aukščiau nustatė, kad dėl nukentėjusiojo V. J. nežymaus sveikatos sužalojimo kaltas S. M., tarp jo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta. Ieškiniu nukentėjusysis nurodo, kad turtinę žalą sudaro 95 Eur išlaidų už odontologų konsultacijas. Tai, kad ši žala yra neabejotinai patirta šio nežymaus sveikatos sužalojimo pasėkoje patvirtina byloje esantys įrodymai, tame tarpe specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų – gydytojų odontologių parodymai, medicininiai dokumentai, BIRT ataskaitų žiūryklė ir kt. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, ji laikytina logiška, būtina dėl sveikatos poreikio, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 48).

52Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

53Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis akivaizdu, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jam buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, tame tarpe ir poilsis, kadangi jis buvo atvykęs į Birštono kurortą tikslu pailsėti, kas kaip matyti iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nepavyko, nes buvo sužalotas ir dėl įvykio turėjo važiuoti į ligoninę, vėliau į policiją, kas neabejotinai susiję su stresu, dvasiniais pergyvenimais, juolab vėliau buvo būtinos reguliarios odontologų paslaugos, neatmestina ir tai, kad neigiamos emocijos, išgyvenimai patiriami ir dalyvaujant ikiteisminio tyrimo atliekamuose veiksmuose, teisminiame nagrinėjime. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis ypatingai pergyveno ne tiek dėl išmušto danties, sužaloto veido kaktos srityje, o labiausiai dėl galimo pakartotinio infarkto, patvirtino byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis jau buvo patyręs infarktą, atliktos šuntavimo, miokardo revaskuliarizacijos operacijos, serga padidintu kraujospūdžiu, naudoja kelių grupių antihipertenzinius vaistus (1 t., b. l. 57 – 64). Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajam gydytojai nustatė itin didelį kraujo spaudimą, skyrė medikamentus, kas tik patvirtina, jog nukentėjusysis realiai patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą dėl įvykio ir jo pasekmių. Be to, nukentėjusysis veikos pasėkoje negalėjo ilgą laiką kramtyti, valgė tik skystą maistą, kompleksavo dėl kaktos sužalojimo ir jos aprišimo, tikėtina, kad nukentėjusysis, būdamas brandaus amžiaus, užimantis vadovaujančias pareigas ir negalėdamas normaliai, įprastai valgyti, dančiui būnant imobilizuotam, kaktai aprištai, dėl to jautė ir psichologinius padarinius, išgyveno dėl savo išvaizdos, jautė bendravimo sunkumus, pasak nukentėjusiojo jam buvo ne prestižas bendrauti su klientais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusio asmens tyčinę kaltės formą, į pačio kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, užima vadovaujančias pareigas, išlaikytinių neturi), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (neaiškus danties likimas, ar bus reikalinga implantacija ar ne), taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas ribotas darbingumas dar iki šio įvykio (1 t., b. l. 61, 62). Taip pat nėra duomenų, kad veikos pasėkoje jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-109-976/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, liekamųjų reiškinių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teisminę praktiką nukentėjusiajam priteistina arti vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 1000 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

54Dėl proceso išlaidų

55Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

56Nukentėjusiajam civiliniam ieškovui V. J. buvo suteikta privataus advokato teisinė pagalba, susipažįstant su byla, surašant civilinį ieškinį, jį atstovaujant teismo posėdžiuose, pateikta sąskaita faktūra, apmokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 850 Eur (2 t., b. l. 141, 142). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris dirba, užima vadovaujančias pareigas, turintis aukštąjį išsilavinimą, pats buvo atstovaujamas privataus advokato, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 850 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis už nukentėjusiojo V. J. atstovavimą šioje byloje ir priteistinos iš kaltinamojo S. M..

57Kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.

58Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

59Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Nutarė

60S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) turtinę žalą.

61Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. M., asmens kodas ( - ). 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. J., asmens kodas ( - ) naudai.

62Priteisti iš S. M., asmens kodas ( - ), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo V. J., asmens kodas ( - ) naudai.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

64Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja V. B., sekretoriaujant... 2. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. Teismas... 4. 2018 m. sausio 13 d., apie 20.45 val., Birštone, Pušyno gatvėje prie... 5. Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė,... 6. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino... 7. Nukentėjusysis V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad sausio 13 d.... 8. Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 13 d. ji... 9. Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su S. M. jos nesieja... 10. Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos atmintyje tas... 11. Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. M. nepažįsta. Su... 12. Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 13 d.... 13. Liudytojas Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Birštono... 14. Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Birštono... 15. Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra S. M. žmona.... 16. Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog Su S. M. jos nesieja... 17. Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. J. keletą kartų... 18. Ekspertas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 93, 94), kad... 19. 2018 m. sausio 13 d. pareiškime V. J. nurodė (1 t., b. l. 5), kad 2018 m.... 20. Iš 2018 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities VPK specialisto V. R. tarnybinio... 21. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti (1 t., b. l. 13 – 17), kad 2018 m.... 22. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti (1 t., b. l. 27 – 30), kad... 23. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (1 t., b. l. 108 – 110),... 24. Iš 2018 m. kovo 16 d. akistatos protokolo matyti (1 t., b. l. 133 – 136),... 25. Iš 2018 m. kovo 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo... 26. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr.110/a matyti,... 27. Iš 2018 m. sausio 13 d. 21:42 val. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo,... 28. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad V. J. kliniškai nustatyta odos... 29. Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad susipažinęs su... 30. Veikos kvalifikavimas ir vertinimas... 31. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų... 32. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir... 33. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo... 34. Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme... 35. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio... 36. Kaltinamojo gynybos versija, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas,... 37. Teismas nesivadovauja liudytojos V. M. parodymais ne dėl to, jog ji, būdama... 38. Kaltinamasis teisme neigė sužalojęs nukentėjusįjį. Buvo iškelta kita... 39. Konflikto priežastimi laikytina tai, kad nukentėjusysis vedžiojo... 40. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nurodė,... 41. Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusiojo,... 42. Bausmės skyrimas... 43. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 44. Kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą... 45. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos... 46. Dėl civilinio ieškinio... 47. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 48. Nukentėjusysis pareikštu ieškiniu (2 t., b. l. 42-49) prašo teismo iš... 49. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015 m. jis... 50. Civilinis atsakovas S. M. nepripažindamas kaltės dėl inkriminuotos veikos,... 51. Dėl turtinės žalos. Teismas aukščiau nustatė, kad dėl nukentėjusiojo V.... 52. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio... 53. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis... 54. Dėl proceso išlaidų... 55. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 56. Nukentėjusiajam civiliniam ieškovui V. J. buvo suteikta privataus advokato... 57. Kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.... 58. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje... 59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 60. S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1... 61. Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš... 62. Priteisti iš S. M., asmens kodas ( - ), 850 Eur (aštuonis šimtus... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi,... 64. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu...