Byla 2-231/2013

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, grąžinant atskirojo skundo patikslinimą jį padavusiam asmeniui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. atskirojo skundo patikslinimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, grąžinant atskirojo skundo patikslinimą jį padavusiam asmeniui.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi pagal kreditoriaus UAB „Grafų baldai“ pareiškimą atsakovui A. J. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“, areštavo įmonės turtą. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. ir R. J. (L.) bankroto byloje įtraukti bendraatsakoviais ir areštuotas visas jų turtas.

52012 m. birželio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir panaikino A. J. individualios įmonės bendrasavininkams A. J. ir R. L. priklausančio turto areštą dėl to, kad turtas vykdant bankroto procedūras parduotas varžytinėse. Dėl šios nutarties 2012 m. liepos 16 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo A. J. atskirasis skundas, kurį 2012 m. liepos 20 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, dėl to, kad atskirasis skundas paduotas praleidus skundžiamos teismo nutarties apskundimo terminą, o apeliantas jo atnaujinti neprašė.

62012 m. liepos 24 d. A. J. pateikė teismui atskirojo skundo patikslinimą dėl 2012 m. birželio 22 d. teismo nutarties, nesutikdamas su turto pardavimu iš varžytinių aktu, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti iš varžytinių parduotą turtą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. J. atskirojo skundo patikslinimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad apelianto atskirasis skundas, kurio patikslinimą pateikė apeliantas, nepriimtas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi, todėl nesant atskirojo skundo, negalimas ir juo patikslinimas. Be to, pateiktame atskirojo skundo patikslinime A. J. neprašė atnaujinti praleisto termino atskirajam skundui, teisme gauto 2012 m. liepos 16 d. ir grąžinto pareiškėjui, paduoti, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. skundžia 2012 m. liepos 25 d. teismo nutartį, tačiau prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą` civilinėje byloje Nr. 2-867-267/2012, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-970-267/2012 , taip pat Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012 ir klausimą išspręsti iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti, taip pat prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-44-267/2012 dėl santuokos nutraukimo, nustatant savininkų nekilnojamojo turto dalį, kuria gali disponuoti bankroto administratorius gaunant iš to finansinę naudą, bei nustačius sumą, kuri reikalinga padengti nustatant į kurią dalį asmeninio nekilnojamojo turto bus nukreiptas išieškojimas kreditiniams reikalavimams dengti ir nustatant jo pardavimo eilę ir tvarką varžytinėse; areštuoti parduotą varžytinėse savininkų nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį ( - ) ir žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), iki bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo, nes yra reali grėsmė, kad minėtas turtas bus perparduotas; pripažinti 2012 m. liepos 12 d. varžytinių aktus Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais ir laikyti varžytines neįvykusiomis bei taikyti restituciją grąžinant turtą savininkams.

11Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas aplinkybes ir faktus dėl turto pardavimo varžytinėse sustabdymo.

132. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šių priemonių taikymas tikslams pasiekti.

143. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius CPK pažeidimus, kurie sutrukdė teisėjai objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančios A. J. individualios įmonės administratoriaus UAB „Tytus“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą, nes skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta bei teisiškai motyvuota. Pareiškėjas A. J. nesilaikė CPK 78 straipsnyje numatytų reikalavimų ir nei atskirajame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, nei jo patikslinime nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas bei nepateikė pareiškimo atnaujinti praleistą procesinį terminą. Be to, apelianto skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartyje pagrįstai nurodyta, kad atskirąjį skundą atsisakyta priimti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartimi, todėl nebeliko pareiškėjo pateikto papildomo atskirojo skundo patikslinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyko.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Atskirajame skunde nurodytos nutartys: 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867-267/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970-267/2012 nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas: tokios nutartys turėjo būti apskųstos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

20Atskirasis skundas užvardintas kaip skundas „Dėl 2012 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012 panaikinimo“, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins šios nutarties turinį, faktinį ir teisinį pagrindą. Šia nutartimi teismas atsisakė priimti atskirojo skundo, kurį buvo atsisakyta priimti 2012 m. liepos 20 d. nutartimi, patikslinimą. Pastaroji nutartis (2012-07-20) nebuvo apskųsta įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Ji galioja, todėl vertinti šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

21Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir dėl bet ko. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

22Civilinis procesas pagrįstas dispozityvumo principu, o tai reiškia, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. CPK 335 straipsnyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas, nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Šį terminą praleidus, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas yra atnaujinamas CPK 78 ir 338 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi teisės paduoti atskirąjį skundą realizavimas yra susijęs su tinkamos teisės jį paduoti įgyvendinimu, t. y. jo pateikimu per CPK nustatytą terminą.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (nutartis A. J. įteikta 2012-06-27, o atskirasis skundas įteiktas paštui 2012-07-12), praleidęs septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str. 1 d., neprašė šio termino atnaujinti ir priežasčių, dėl kurių praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nenurodė (CPK 78 str. 1 d.). Grąžinus atskirąjį skundą pareiškėjui, teismas neurėjo pagrindo priimti vėliau pateikto šio atskirojo skundo patikslinimo, nes toks atskirasis skundas jau neegzistavo, paties atskirojo skundo nepateikė ir neprašė atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Kitų klausimų teismas šioje nutartyje nesprendė, todėl apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl varžytinių ir varžytinių aktų neteisėtumo nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas. Tokie klausimai nebuvo nagrinėjami ir 2012 m. birželio 22 d. teismo nutartyje, dėl kurios apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kurio priėmimas buvo išspręstas 2012 m. liepos 20 d. teismo nutartimi. 2012 m. birželio 22 d. nutartimi buvo išspręstas vienintelis klausimas: panaikintas iš varžytinių parduoto turto areštas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. liepos 20 d. nutartyje teismas išsamiai išaiškino apelianto teisę ginčyti varžytinių aktą ir tokios teisės realizavimo tvarką, todėl apeliantas privalėjo žinoti, kokia tvarka ginčijami varžytinų aktai bei su varžytinėmis susiję kiti bankroto byloje sprendžiami turtiniai klausimai. Esant teisinių žinių stokai, apeliantas turi teisę pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba.

24Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK teisės normas bei teisingai išsprendė pareiškėjo atskirojo skundo patikslinimo priėmimo klausimą. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

26Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.