Byla 2A-1440-538/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S., R. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., O. P., tretieji asmenys M. A. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. patikslintu ieškiniu ieškovai prašė nustatyti atsakovui R. S. nuosavybės teise priklasuančiame žemės sklype, turinčiame bendrą 2,5224 ha ployą, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kelio servitutus - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, servitutų kodas 214, plane žymimus S1 (98 kv.m) ir S2 (1070 kv.m) pagal UAB “Viriga” sudarytą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-09-18 patvirtintą Žemės sklypo kadastrinių matavimų planą.
  2. Nurodė, kad ieškovui J. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ieškovei R. S. – žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantys ( - ). Šie žemės sklypai yra už atsakovams R. S. ir O. P. nuosavybės teise priklausančių sklypų. Ilgą laiką į savo žemės sklypą privažiuodavo keliu per atsakovų žemės sklypus. Atsakovei O. P. ir V. P. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra nustatytas kelio servitutas, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų banke, tačiau tai yra tik dalis privažiavimo, kuriuo dabar ieškovai negali naudotis. Per likusius sklypus einantis kelio servitutas yra numatytas, tačiau nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Atsakovui R. S. užtvėrus privažiavimą, einantį per jo sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, kadangi nėra privažiavimo su žemės ūkio technika.
  3. Plungės rajono apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieškinį tenkino. N. R. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), neterminuotą kelio servitutą (98 kv. m. ir 1070 kv. m. ploto) pagal UAB „Viriga“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-09-18 patvirtintą Žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suteikiantį teisę J. S. ir R. S. kelio servitutu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius. Priteisė iš J. S. ir R. S. lygiomis dalimis 250 Eur vienkartinę kompensaciją R. S.. Priteisė iš R. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis J. S. ir R. S. ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų M. A. M.. Patvirtino tarp ieškovų J. S., R. S. ir atsakovės O. P. 2015-11-13 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovai J. S. ir R. S. patvirtino, kad: norint valdyti ir naudoti žemės sklypus, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), būtina nustatyti kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei O. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); atsakovė O. P. sutinka ir neprieštarauja, kad žemės sklypuose, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), būtų nustatyti servitutai pagal žemiau nurodytas sąlygas: 1,9100 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), nustatomas 0,0750 ha ploto, 5 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius - pagal UAB „Eurometras“ 2015-11-11 parengtą servitutinį žemės sklypo planą (servituto kodas 214, plane pažymėtas indeksu „S1“); 0,9200 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), es. ( - ), nustatomas 0,0130 ha ploto, 5 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius - pagal UAB „Eurometras“ 2015-11-11 parengtą servitutinį žemės sklypo planą (servituto kodas 214, plane pažymėtas indeksu „S2“); ieškovai J. S. ir R. S. įsipareigoja atsakovei O. P. priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nustatytus 5 m pločio kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius – naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį; šalys susitaria, jog ieškovai už atsakovei nuosavybės teise visuose žemės sklypuose nustatytus kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius – nemoka nei vienkartinės piniginės kompensacijos, nei periodinių piniginių išmokų; ieškovai J. S. ir R. S. kaip sutartyje nurodytų servitutų turėtojai įsipareigoja teises įgyvendinti pagal tikslinę servitutų paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkei – atsakovei, nepažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų; šalys patvirtina, kad žino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio normą, nustatančią patvirtintų servitutų, nurodytų sutartyje, pasibaigimo pagrindus ir momentus; atsakovė O. P. suteikia ieškovams J. S. ir R. S. visas teises ir pareigas savo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centras) kelio servitutus - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius - tik po to, kai taikos sutartį patvirtins teismas ir teismo sprendimai įsiteisės per įstatymų nustatytą terminus; šalys susitaria, kad viena kitos atžvilgiu neturi ir ateityje neturės pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. I. J. S. ir R. S. atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovės O. P. atžvilgiu. Civilinę bylą dalyje dėl servituto nustatymo atsakovei O. P. nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose teismas nutraukė.
  4. Teismas padarė išvadą, kad B. S. sklypas buvo suformuotas tik po to, kai pastaroji įsipareigojo nedaryti kliūčių naudotis jai priklausančiame žemės sklype esančiu keliuku gretimų žemės sklypų naudotojams. Atsakovas R. S. žemės sklypą įsigijo iš savo motinos B. S., todėl turėjo žinoti, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančių kaimyninių žemės sklypų naudojimo sąlygos. Teismo vertinimu, buvusios sklypo savininkės žemės naudojimo sąlygos yra privalomos ir atsakovui R. S., nes atsakovas įgydamas žemės sklypą, prisiėmė su žeme susijusias teises ir prievoles
  5. Teismas sprendė, jog optimaliausias variantas nagrinėjamu atveju yra kelio servituto nustatymas jau egzistuojančiam keliui, atitinkančiam faktinį naudojimą. Teismo vertinimu, ieškovų reikalavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Nustačius servitutą pagal ieškovų siūlymą, būtų užtikrinti ne tik šalių interesų pusiausvyros, bet ir protingos žemėnaudos principai. Nustačius kelio servitutą, atsakovo R. S. nuosavybės teisės bus apribotos tik minimaliai, servitutas nustatytas 0,1168 ha plotui iš 2,5224 ha žemės sklypo, naudingas plotas nesumažės, nes servitutas bus nustatytas jau egzistuojančiam, susiformavusiam ir paties atsakovo naudojamam keliui.
  6. Teismo nuomone, R. S. siūlomas pravažiavimas nuo vietinės reikšmės kelio kerta trečiojo asmens M. A. M. valdomus žemės sklypus, yra visiškai šalia trečiojo asmens namų valdos, dėl ko trečiasis asmuo dėl žemės ūkio technikos judėjimo bendro naudojimo keliu patirs daugiau nepatogumų, todėl pravažiavimas pro trečiojo asmens M. A. M. sodybą nors ir esančiu keliu labiau pažeistų trečiojo asmens interesus, nei servituto nustatymas atsakovo R. S. sklypui pažeistų atsakovo interesus.
  7. Taip pat nurodė, kad įvertinus tai, jog servituto nustatymas yra palankus ieškovams naudotis žeme, nustatytina vienkartinė 250 Eur kompensacija, kurios dydis, teismo vertinimu, būtų teisingas už neterminuoto servituto nustatymą.
  8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23- 514/2016 ir priimti naują sprendimą, kuriuo netenkinti ieškovų J. S. ir R. S. ieškinio reikalavimų; priimti ir prie bylos prijungti naujai pateikiamus įrodymus; priteisti iš ieškovų J. S. ir R. S. visas atsakovo R. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  9. Nurodo, kad iš byloje pateiktų įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus net ir nenustačius servituto, t. y. per šalia atsakovų sklypų einantį vietinės reikšmės 6 metrų pločio kelią, tačiau šią svarbią aplinkybę, jog šalia ieškovų sklypo eina vietinės reikšmės kelias, pirmosios instancijos teismas ignoravo. Akivaizdu, jog ieškovai turi galimybe patekti į jiems priklausančius žemės sklypus naudodamiesi vietinės reikšmės viešuoju keliu, nenustatinėjant jokio servituto atsakovo nuosavybėje.
  10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus turi galimybę ir nenustačius servituto, taigi servituto nustatymas atsakovo R. S. žemės sklype nebuvo nei objektyviai būtinas, nei vienintelis būdas kuriuo ieškovai galėtų patekti į savo valdas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
  11. Mano, kad kad nagrinėjamu atveju servituto nustatymo klausimas atsakovo R. S. žemės sklype iš viso negali būti keliamas, nes ieškovai turi galimybę privažiuoti prie savo sklypų naudodamiesi viešu keliu. Dėl šių priežasčių servituto nustatymas atsakovo R. S. žemės sklype yra neteisėtas.
  12. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas faktą, jog ieškovai gali patekti į savo sklypus važiuojant vietinės reikšmės keliu visiškai nepagrįstai suvaržė atsakovo teises, jo žemėje nustatydamas servitutą, tai nesusiję su teisingai naudojamos žemėnaudos principais.
  13. Kadangi ieškovai ieškinyje nurodė, jog negali važiuoti vietinės reikšmės keliu dėl to, kad tam prieštarauja trečiasis asmuo M. A. M., mano, kad ieškovai visas pretenzijas dėl trukdymo naudotis vietinės reikšmės keliu turėtų reikšti M. A. M.. Atsakovo R. S. veiksmuose jokio trukdymo naudotis ieškovams viešuoju keliu nėra. Dėl šių priežasčių, atsakovu šioje byloje turėtų būti ne R. S., o M. A. M.,
  14. Akivaizdu, kad viešasis kelias neina per M. A. M. priklausantį namų valdos žemės sklypą, o eina šalia jo. Įvažiavimas į M. A. M. kiemą yra visiškai atskiras ir važiavimas viešuoju keliu neliečia nei M. A. M. kiemo, nei kitaip trukdo M. A. M. naudotis gyvenamuoju namu ar kitais objektais, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat pilnai neišnagrinėjo.
  15. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2011-11-15 žemės sklypų paženklinimo parodymo aktą, nurodydamas, kad šiame akte nurodyta, jog buvusiam B. S. žemės sklype yra numatomas kelio servitutas. Atkreiptinas dėmesys, kad sklypų žemės ribų paženklinimo parodymo aktas nėra tas dokumentas, kuriuo yra nustatomi servitutai.
  16. Nagrinėjamu atveju ankstesnė žemės sklypo savininkė B. S. nebuvo nustatyta tvarka įregistravusi servituto, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog B. S. įsipareigojo nedaryti kliūčių naudotis jai priklausančiame žemės sklype esančiu keliuku gretimų sklypų savininkams.
  17. Pažymi, kad ieškovė R. S. nėra tinkama šalis byloje, kadangi servituto nustatymas atsakovo R. S. žemės sklype neliečia nei R. S. teisių, nei jos pareigų. Ieškovei R. S. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), su atsakovo žemės sklypu nesiriboja. Ieškovės žemės sklypas ribojasi tik su dviem objektais, t. y. vietinės reikšmės keliu ir ieškovo J. S. žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), todėl R. S. pirmiausia reikėtų nusistatyti servitutą ieškovo J. S. žemės sklype ir tik po to R. S. įgytų teisę reikalauti servituto nustatymo atsakovo R. S. žemės sklype.
  18. Taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatyta, koks privažiavimas prie ieškovų sklypų buvo numatytas formuojant ieškovų sklypus, nenustatyta kaip M. A. M. susiformavo sklypą kelio ribose, todėl tikslinga būtų perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  19. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu yra pateikiami įrodymai (Priedas Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6). Pateikiamuose įrodymuose (nuotraukose) yra užfiksuoti faktai, jog viešasis kelias eina ne per M. A. M. namų valdos sklypą, bet šalia namų valdos sklypo ir visai neliečia namų valdoje esančių objektų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė dėl to, jog buvo suklaidintas M. A. M. klaidingų parodymų, apie viešąjį kelią įsiterpiantį į jo namų valdos sklypus. Šios aplinkybės, dėl kurių ir paduodamas apeliacinis skundas, tapo žinomos tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 314 str. prašo teismo priimti pateikiamus įrodymus.
  20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti.
  21. Nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme, bylos šalys (ieškovai ir atsakovai) patvirtino, kad istoriškai kelias iki ieškovams priklausančių žemės sklypų egzistavo dar nuo kolūkio laikų. Šios aplinkybės nepaneigė yra trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, pateikdamas teismui tiek rašytinius įrodymus, tiek paaiškinimus.
  22. Schemoje aiškiai matyti, kad geltona spalva pažymėtas lauko keliukas baigiasi ties M. A. M. priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ).
  23. Ieškovai mano, kad teismas teisingai įvertino visus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus dėl servituto nustatymo.
  24. Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro ( - ) sklypų išdėstymo schemos, kuriuos ieškovams 2015-11-12 pateikė UAB "Eurometras", matyti, kad atsakovo nurodomas lauko keliukas, pažymėtas geltona spalva, nuveda iki M. A. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ). Šis žemės sklypas suformuotas preliminariaisiais matavimais, šiame žemės sklype nėra pažymėta, kad jame yra Lietuvos Respublikos valstybei priklausantis vietinės reikšmės kelias. Kadangi VĮ Registrų centro duomenys laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti, dėl ko negalima sutikti su atsakovo teiginiu, jog lauko keliukas veda šalia M. A. M. sodybos. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas vietoje atliko apžiūrą, tikrai įsitikino, kad yra keliukas, tačiau šis keliukas yra per M. A. M. priklausančią žemę.
  25. Ieškovai mano ir laiko, kad naudotis keliuku, vedančiu per M. A. M. priklausančią žemės dalį, nėra protinga, juo labiau, kad ir pats atsakovas šiuo menamu keliuku nesinaudoja, jis, kaip ir ieškovai, naudojasi lauko keliuku, vedančiu per O. P. žemę.
  26. Negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad šis patirs nuostolių, nes praranda daugiau nei 11 arų dirbamos žemės ploto. Kaip nurodyta aukščiau, pradinė atsakovė B. S. apgaulės būdu įgijo ginčo žemės sklypą, nors institucijai teikė prašymą, nurodydama, kad sutiks, jog naujai formuojama žemės sklypo dalimi naudosi ir ieškovai. Jeigu 2013-12-18 nebūtų buvęs priimtas įsakymas, tai nebūtų buvę ir šios bylos. Kita vertus, savo nuostolių atsakovas net nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pirmosios instancijos teisme, jų neįrodinėjo, o naujų aplinkybių nurodymas apeliacinėje instancijoje yra draudžiamas.
  27. Ieškovai nesutinka su atsakovo prašymu perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą vertino visų šalių teiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, aplinkybes vertino vietoje. Kaip M. A. M. buvo suformuotas žemės sklypas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas,
  28. Ieškovai J. S. ir R. S. nesutinka su atsakovo R. S. prašymu priimti naujus rašytinius įrodymus CPK 314 straipsnyje numatytais pagrindais, nes šie rašytiniai įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes nagrinėjant bylą teisme, praktiškai, teismas tenkino visus šalių prašymus, priėmė visus šalių teiktus rašytinius įrodymus, o tai suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti. Kita aplinkybė - įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau - nesudaro teisinio pagrindo priimti naujus įrodymus, nes dalis atsakovo pateikiamų rašytinių įrodymų jau yra byloje, o kita dalis įrodymų (nuotraukos iš “google žemėlapiai”) atkartoja teismo nustatytas faktines, kai teismas savo iniciatyva atliko apžiūrą vietoje.
  29. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, kad 2011-11-15 žemės ribų paženklinimo parodymo akte nurodyta, kad buvusiam B. S. žemės sklype yra numatomas kelio serviututas, kad sklype įsiterpęs 4 metrų pločio kelias nurodoma ir 2007-12-28 žemės sklypo plane.
  30. Nurodo, kad buvusio žemės sklypo savininkė B. S. buvo įsipareigojusi leisti gretutinių sklypų savininkams naudotis sklype esnčiu keliu, tačiau B. S. minėto įsipareigojimo neįvykdė.
  31. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvusios sklypo savininkės žemės naudojimo sąlygos yra privalomos ir apeliantui R. S., nes apeliantas įgydamas žemės sklypą, prisiėmė su žeme susijusias teises ir prievoles.

5Dėl apelianto įrodymų prijungimo.

  1. Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą, be kita ko, prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Nustatyta, kad atsakovai pateikė forttonuotraukas, iš kurių matyti, kad viešas kelias eina ne per M. A. M. namų valdos sklypą, bet šalia M. A. M. namų valdos sklypo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai turi reikšmės įrodinėjant bylos aplinkybes, šių įrodymų būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, todėl yra pagrindas juos priimti (CPK 314 straipsnis).

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, ( - ), savininkai, ieškovui J. S. nuosavybės teise priklauso 2,50 ha žemės sklypas, ieškovei R. S. - 2,0050 ha žemės sklypas, atsakovas R. S. valdo 2,5224 ha žemės sklypą, atsakovė O. P. - 1,91 ha ir 0,92 ha žemės sklypus. Ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovės O. P. žemės sklypus, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ir per atsakovo R. S. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esančius ( - ), iki ieškovui priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pagal UAB „Viriga“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-08-18 patvirtintą Žemės sklypų kadastrinių matavimų planą, nurodydami, jog nenustačius servituto, neturi galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti žemės sklypų.
  4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai ir atsakovė O. P. sudarė taikos sutartį dėl galimybės važiuoti per atsakovei O. P. priklausantį žemės sklypą, teismo sprendimu teismas nustatė servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovo R. S. žemės sklypą. Atsakovas su dalimi teismo sprendimo, kuria nustatyta ieškovams teisė važiuoti transporto priemonėmis per atsakovo R. S. žemės sklypą nesutinka, argumentuoja, kad ieškovai turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus naudodamiesi vietinės reikšmės viešuoju keliu, nenustatinėjant jokio servituto atsakovo nuosavybėje. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.
  5. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
  6. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais.
  7. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga (savininkų nesutarimo faktas nustatytas ir neginčijamas) – ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.
  8. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.
  9. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui).
  10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš būdų patekti į ieškovams priklausančius žemės sklypus ir naudoti juos pagal paskirtį yra įvažiavimas per atsakovės O. P. žemės sklypus, po to per atsakovui R. S. (buvusi savininkė B. S.) priklausantį žemės sklypą. Kitas įmanomas patekimas į ieškovams priklausančius žemės sklypus yra nuo vietinės reikšmės kelio pro trečiojo asmens M. A. M. sodybą vietinės reikšmės keliuku, tačiau šiuo keliuku ieškovai nesinaudojo.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovai siekia nustatyti servitutą susiformavusiam ir naudotam ilgą laikotarpį ginčo keliui, kuriuo ieškovai patekdavo į savo žemės sklypą, nėra pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti per atsakovo sklypą servitutą ir taip iš esmės pažeisti jo nuosavybės teises, taigi darytina išvada, kad servituto nustatymas atsakovo R. S. žemės sklype nebuvo nei objektyviai būtinas, nei vienintelis būdas kuriuo ieškovai galėtų patekti į savo valdas.
  12. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvusios sklypo savininkės žemės naudojimo sąlygos yra privalomos ir atsakovui R. S., nes atsakovas įgydamas žemės sklypą, prisiėmė su žeme susijusias teises ir prievoles. Byloje nėra duomenų, kad tokie susitarimai būtų įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, be to, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne susitarimai tarp buvusių ir esamų žemės sklypų savininkų, o ta aplinkybė, ar yra objektyvi būtinybė servituto nustatymui ir ar servitutu nebus pažeistos žemės sklypo savininko teisės.
  13. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo R. S. siūlomas pravažiavimas nuo vietinės reikšmės kelio kerta trečiojo asmens valdomus žemės sklypus, yra visiškai šalia trečiojo asmens namų valdos, dėl ko trečiasis asmuo dėl žemės ūkio technikos judėjimo bendro naudojimo keliu patirs daugiau nepatogumų, todėl pravažiavimas pro trečiojo asmens M. A. M. sodybą nors ir esančiu keliu labiau pažeistų trečiojo asmens interesus, nei servituto nustatymas atsakovo R. S. sklypui pažeistų atsakovo interesus.
  14. Iš apelianto pateiktų fotonuotraukų (t.2, b. l. 95-97) matyti, kad viešasis kelias neina per M. A. M. priklausantį namų valdos žemės sklypą, o eina šalia jo. Įvažiavimas į M. A. M. kiemą yra visiškai atskiras ir važiavimas viešuoju keliu neliečia nei M. A. M. kiemo, nei kitaip trukdo M. A. M. naudotis gyvenamuoju namu ar kitais objektais, taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neįvykdė pareigos ir neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiu daiktu pagal paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai).
  15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.
  16. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad servitutas per atsakovo sklypą nustatytas nepagrįstai, nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovui priteistos kompensacijos pagrįstumo.
  17. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatytas R. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), neterminuotas kelio servitutas (98 kv. m. ir 1070 kv. m. ploto) pagal UAB „Viriga“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-09-18 patvirtintą Žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suteikiantis teisę J. S. ir R. S. kelio servitutu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius, priteista iš J. S. ir R. S. lygiomis dalimis 250 Eur vienkartinė kompensacija R. S., priteista iš R. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis J. S. ir R. S. ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų Martynui A. M., ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  19. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  20. Nustatyta, kad atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 eurų advokatų išlaidų patyrė atsakovė B. S., 400 eurų atsakovas R. S., už apeliacinį skundą atsakovas R. S. sumokėjo 31 eurą žyminio mokesčio ir 600 eurų už apeliacinio skundo surašymą. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė B. S. pakeista atsakovu R. S., tai yra, perėmė atsakovės procesines teises ir pareigas (CPK 48 straipsnis), atsakovui R. S. lygiomis dalimis priteistina 1531 eurų, po 765,50 eurų, bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų.
  21. Kadangi trečiojo asmens M. A. M. procesinė padėtis šioje byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje, tenkinus apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui M. A. M. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas R. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), neterminuotas kelio servitutas (98 kv. m. ir 1070 kv. m. ploto) pagal UAB „Viriga“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-09-18 patvirtintą Žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suteikiantis teisę J. S. ir R. S. kelio servitutu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius, priteista iš J. S. ir R. S. lygiomis dalimis 250 Eur vienkartinė kompensacija R. S.; priteista iš R. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis J. S. ir R. S. ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų M. A. M. ir šią ieškinio dalį atmesti.

9Priteisti iš ieškovų J. S. ir R. S. po 765,50 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. S..

Proceso dalyviai
Ryšiai