Byla 2-175-570/2012
Dėl žalos atlygimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,

2sekretoriaujant Ilonai Žilinskienei, Rimai Gucaitienei,

3dalyvaujant ieškovo AB “Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrvolskiui, atsakovo UAB „Statybos ritmas“ atstovams Dariui Žilevičiui, advokatui Audriui Bandzaičiui, trečiojo asmens A. Valiuškevičiaus įmonės „Klukis“ atstovei advokatei Tatjanai Kočefarovai, trečiųjų asmenų UAB “Amista“ ir UAB “ Salgesta“ atstovui advokato padėjėjui Martynui Kalveliui, „UAB Lausna“ atstovei advokatei Akvilei Grikienytei,

4atsakovui UAB „Jungtinės pajėgos“, trečiajam asmeniui UAB „BSA Contruction“ nedalyvaujant,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „ Lietuvos draudimas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB “Statybos ritmas“, UAB “Jungtinės pajėgos“, tretiesiems asmenims UAB “Lausna“, UAB “Amista“, UAB “Salgesta“ , BAB “BSA Construction“, A. Valiuškevičiaus įmonei „Klukis“ dėl žalos atlygimo ir

Nustatė

6Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 21 500 Lt žalos atlyginimo, įstatymines 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje kilęs ginčas iš teisinių draudimo santykių ir žalos regreso tvarka atlyginimo sudegus ginčo statiniui, t.y. pirtelei esančiai Penkininkų k. Trakų raj. Ieškovas ir UAB „Lausna“ 2007-09-03 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią nuo įvairių draudiminių rizikų apdraudė UAB „Lausna“ pastatus ir gamybinius įrengimus, esančius Trakų r. sav. Penkininkų k. Galiojant draudiminei apsaugai, 2008-09-26 viename iš apdraustų pastatų – pirtelėje, kurios u/n 4400-0896-2985 kilo gaisras, kurio metu ši pirtelė beveik sudegė ir savininkui UAB „Lausna“ buvo padaryta 21500 Lt žala. Ieškovas 2008-11-07 atlygino UAB „Lausna“ gaisro metu padarytą žalą, tokiu būdu įgydamas regreso teisę į atsakingą už žalą asmenį. Kaip nustatė gaisro priežastis tyręs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Trakų priešgaisrinės gelbėsimo tarnybos viršininkas G. J., gaisras kilo dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų. Šio specialisto nuomone, statant pirtelę buvo nesilaikyta minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų garinės patalpoje. Ieškovo nuomone, vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.22 punktu atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijos 13 cm, o 4.15 p. – perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip 380 mm nuo neapsaugotų degių pastato konstrukcijų. Tačiau toks atstumas išlaikytas nebuvo. Todėl padarius išvadą, kad gaisras kilo ir žala buvo padaryta dėl netinkamai atliktų statybos ir projektavimo darbų, ją turi atlyginti rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Kadangi statybų techninis prižiūrėtojas AB „BSA Constructions“ yra bankrutavęs, ieškovas žalą prašo priteisti iš rangovo UAB „Statybos ritmas“ ir projektuotojo UAB „Jungtinės pajėgos“

7Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ su ieškiniu nesutinka visiškai (t.1 b.l. 79). Patvirtino, kad jis 2005-09-05 statybos rangos sutarties su užsakovu UAB „Lausna“ pagrindu buvo įsipareigojęs iki 2006-05-30 atlikti užsakovo, t.y. UAB „Lausna“ poilsiavietės rekonstravimo, konferencijų centro įrengimo, poilsio namelių, dviejų pirčių, lauko kavinės ir elingo statybos darbus Trakų rajone Penkininkų k. Pirtį statė pagal užsakovo pateiktą UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą projektą, tačiau pirtelę įrenginėjo subrangovas UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“. Pirties dūmtraukio nupirkimas ir įdėjimas nebuvo sutarties objektas, nes šias technologijas turėjo įdiegti kiti asmenys, t.y. jie neatliko kamino montavimo darbų. Jų žiniomis pirtelės dūmtraukį pagamino ir įdėjo subrangovo UAB „Salgesta“ pasamdyta A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“. Mano, kad statybos montavimo darbus atliko gerai, reikiamas atstumas nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų buvo išlaikytas, nes 2006-07-24 ginčo pirties pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė be kitų atsakingų specialistų ir už priešgaisrinę apsaugą atsakingas Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, kuris turėjo išmatuoti atstumus tarp dūmtraukio ir degių stogo konstrukcijų. Apie pirties gaisrą jiems nebuvo pranešta, nustatinėjant priežastis rangovas iškviestas nebuvo.

8Be to, 2008-09-29 surašant aktą dėl kilusio gaisro, nebuvo tirtos jokios kitos gaisro kilimo versijos, o tik įrašyta labiausiai tikėtina priežastis, kad gaisras kilo dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų. Tačiau pirtelė buvo visiškai sudegusi (dūmtraukis sprendžiant iš fotonuotraukų nukritęs ant žemės), todėl neaišku kaip buvo galima išmatuoti atstumus ir ar apskritai jie buvo matuoti.

9Jų nuomone gaisras galėjo kilti ir dėl netinkamos eksploatacijos, dūmtraukio nevalymo, dėl tos priežasties, kad po pirties pridavimo eksploatacijon, pats užsakovas UAB „Lausna“ atliko jos perstatymo darbus (ją įstiklino, dėl ko lauke turėjęs būti dūmtraukis atsidūrė pastato viduje), nes projekte nematyti, kad būtų numatyta anga kaminui ar kitiems įrengimams. Šią aplinkybę patvirtina ir draudimo polise pirtelės užstatymo plotas 180 kv.m., kai tuo tarpu pažymėjime iš Nekilnojamojo turto registro pirties plotas buvo nurodytas 99 kv.m. Teigia, kad jie jokių darbų po 2006-07-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo neatliko, pirties neįstiklino. Kas darbus atliko pasakyti negali. Mano, kad nuo civilinės atsakomybės taikymo ir garantinių prievolių vykdymo jie yra atleisti ir dėl to, kad 2007-07-12 su užsakovu pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties, kuriuo šalys susitarė ateityje viena kitai nereikšti pretenzijų dėl sutartinių prievolių vykdymo, įskaitant ir garantinio laikotarpio prievoles, nes rangovas nekokybiškai atliko kai kuriuos darbus ir šių defektų neištaisė, užsakovas nesumokėjo 51672 Lt už atliktus darbus. Todėl užsakovas prisiėmė visišką atsakomybę už bet kokius objekto trūkumus, su atsakovu galutinai neatsiskaitydamas. Savo atsiliepime (T.1 b.l. 79) prašo taikyti ieškinio senatį, nes reikalavimams iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas 1 m. ieškinio senaties terminas. Ieškovas, šį terminą yra praleidęs, nes draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Lausna“ yra sumokėjęs 2008-11-07, o į teismą dėl jos išieškojimo regreso tvarka kreipėsi tik 2011 metais.

10Atsakovas UAB „Jungtinės pajėgos“ su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t.2 b.l.62-66) Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių nepateikė, todėl atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 str. 2 d.)

11Tretysis asmuo UAB „Amista“ su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t.1. b.l. 105-116). Atstovas nurodė, jog jie buvo atsakovo UAB „Statybos ritmas“ subrangovas, kuris kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Salgesta“ atliko ginčo pirties statybos darbus. 2005-12-12 tarp UAB „Amista“ ir atsakovo buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 05-14, o 2005-12-14 – statybos rangos sutartis Nr. 05-14/1 su kitu subrangovu UAB „Salgesta“ . Jie abu kartu atliko tapačius pirties statybos rangos darbus, tačiau neįrenginėjo dūmtraukio. Atliko pirties karkaso, grindų, sienų, stogo statybą. Teigia, kad šio dūmtraukio neužsakė, už jį nemokėjo. Darbus atliko pagal atsakovo UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą projektą, kuriame nebuvo numatytas dūmtraukio įrengimas pirtyje. Be to, gaisras kilo ne dėl statybos defektų ar netinkamai atliktų darbų, nes priduodant pastatus eksploatacijon, pirtis ir jos inžineriniai elementai atitiko normatyvinius statybos dokumentus, priešgaisrinės saugos reikalavimus, t.y. pirtis neturėjo jokių ieškovo nurodytų defektų. Statybos techninis prižiūrėtojas, turėjęs pareigą tikrinti, kad statybos darbai būtų atlikti pagal statinio projektą, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas neužfiksavo statinių, taip pat ir pirties defektų ar teisės aktų pažeidimų. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Statybų priežiūros agentūra" 2006-07-21 išvada Nr. 06-188 dėl defektinių darbų ir neatliktų darbų. Šia išvada užsakovas buvo informuotas apie statinių komplekso pastebėtus defektus ir neatliktus darbus. Minėtoje išvadoje nėra nurodoma, jog UAB „Statybų priežiūros agentūra" būtų pastebėjusi kokius nors pirties ar jos įrengimų defektus. Ieškovas nurodo, jog Pirtyje tariamai pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 reikalavimus įrengtas dūmtraukis. Ieškovas prieš tai nurodytą išvadą grindžia 2009-06-03 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio išvada, kurioje nurodoma, jog dūmtraukis pirtyje tariamai sumontuotas nesilaikant minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų garinės patalpoje. Tačiau tarnybos išvada yra visiškai yra paneigta tos pačios tarnybos 2011-12-08 parengtu ir į bylą pateiktu raštu Nr. (24)3-36291.83.-24), kuriame nurodyta, kad tiksliai išmatuoti priešgaisrinės perskyros storio nuo metalinio dūmtraukio iki degių medžiagų nepavyko, nes kaitinimosi patalpoje gaisro metu buvo sunaikinta didesnė dalis perdengimo, stogo bei dalies sienos degių konstrukcijų, o iš tiesų to atstumo ir nebuvo įmanoma išmatuoti. Kitos gaisro versijos tiriamos nebuvo, ekspertizė tai pat nebuvo paskirta. Be to, trečiojo asmens žiniomis, po akto, kuriuo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudotis, surašymo, tačiau iki kylant gaisrui, terasos, kurioje sumontuota pirtis, konstrukciniai sprendimai buvo pakeisti – terasa apstatyta medinėmis sienomis, įstiklinta, dėl ko terasa buvo perdaryta į uždarą patalpą. Todėl atsakovas nėra atsakingas už statybos darbų trūkumus, atsiradusius dėl papildomų terasos statybos darbų, padarytų jau po akto pasirašymo. Tretysis asmuo taip pat reikalauja taikyti ieškinio senatį, ir ieškinį atmesti dar ir tuo pagrindu.

12Mano, kad šiuo atveju iš draudimo teisinių santykių kilusiems reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris jau yra suėjęs (draudimo išmoka išmokėta 2008 metais, o ieškinys pareikštas 2011 m.)

13Tretysis asmuo UAB „Salgesta“ su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t.1, b.l. 182-184) Atstovas nurodė, kad ginčo pirties statybos darbus atliko kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Amista“, tačiau šios pirties dūmtraukio montavimo darbų neatliko, jo neįrenginėjo. Mano, kad pats užsakovas, t.y. UAB „Lausna“ netinamai eksploatavom pirtį , todėl yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl kilusio gaisro. Pirtis buvo priimta eksploatacijon 2006 metais, du metus intensyviai veikė be jokių trūkumų, todėl per tą laikotarpį jau būtų išaiškėję defektai dėl tariamai neišlaikytų atstumų tarp dūmtraukio ir degių konstrukcijų. Todėl gaisras galėjo kilti dėl paties užsakovo kaltės, jam nesilaikant priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimų (galbūt prie šildymo sezoną neišvalė kietojo kuro krosnies ir dūmtraukio suodžių ar pan.)

14Taip pat reikalauja taikyti 1 metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

15Tretysis asmuo UAB ‚Lausna“ su ieškiniu sutinka visiškai (atsiliepimas t. 1 b.l. 162-165) Nurodė, kad atsakovas pastatė ginčo pirtį. Ši pirtis kartu su kitais statiniais buvo pripažinta naudoti tinkama ir perduota eksploatacijon 2006-07-24 aktu. Dūmtraukio, katilo ir pirties įrengimo darbai UAB „Lausna“ kainavo 33 000 Lt. Sąmatą dėl šių darbų atlikimo ir kainos pasirašęs ir UAB „Statybos ritmas“. Tai buvo įforminta kaip priedas prie 2005 m. statybos rangos sutarties. 2006-08-11 statybos darbų techninis prižiūrėtojas UAB „Statybos priežiūros agentūra“, kurios pavadinimas pakeistas į UAB „BSA Constructions“, sudarė aktą Nr. 06-213, kuriame konstatavo įvairius defektus. Šiuos defektus UAB „Lausna“ pašalino savo sąskaita ir jėgomis, todėl su atsakovu 2007-07-12 buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo atsakovui mokėtina suma buvo sumažinta 51 672 Lt ir jis atleistas nuo šių trūkumų pašalinimo. Tačiau trūkumai, dėl kurių kilo gaisras, buvo paslėpti ir susitarime neaptarti, todėl atsakovas už juos yra atsakingas ir jam taikomos garantinio laikotarpio prievolių vykdymo nuostatos. Be to, susitarimo vertė sudaro tik apie 1 proc. visų sutartyje numatytų darbų kainos, todėl laikyti kad dėl šio susitarimo jis atleistas nuo visų garantinio laikotarpio prievolių vykdymo prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Patvirtino, kad kaminas ginčo pirtelėje buvo sumontuotas viduje, priduodant pastatus eksploatacijon, kaminas jau stovėjo, jį visi specialistai matė. Projekte matyti, kad buvo du kaminai, tačiau taupant pinigus, vietoje dviejų kaminų padarė vieną, viduje, pačioje garinėje pirtyje. Projekto pakeitimų dėl to nedarė, šį klausimą išsprendė susirinkimo su rangovu metu. Jokių pastato pakeitimų daugiau nebuvo, išskyrus tai, kad buvo stiklinta terasa (t.3 b.l. 205) Stiklinimo ir pirties rekonstravimo darbai buvo vykdomi po pastato pridavimo eksploatacijon, be jokio projekto (t.3 b.k. 205, 2 pusė) Pirtis buvo naudojama vieną - du kartus per savaitę. Prie dūmtraukio buvo klijuota keramika, o toliau medžio dailylentėmis, kokiu tiksliai atstumu iškalta medžiu nežino. Pirtį kūreno malkomis, kuro katilas tam buvo pritaikytas. Pastato priėmimas eksploatacijon vyko visą savaitę, teismo posėdžio metu UAB „Lausna“ direktorius patvirtino, kad jis priduodant pirtelę nedalyvavo, ar atstumai nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų buvo matuojami, nežino. Dūmtraukis buvo valomas kas ketvirtį, tam jie samdė firmą. Kai pirtis sudegė, lubos buvo visiškai sudegusios. Patvirtino, kad draudimo išmoką 21500 Lt sumai gavo, tačiau pirties atstatymui kitą dalį lėšų jie panaudojo nuosavų.

16Tretysis asmuo BAB „BSA Constructions“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t. 3 b.l. 33-36) Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių nepateikė, todėl atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 str. 2 d.)

17Tretysis asmuo A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“ su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas bei rašytiniai paaiškinimai t. 3, b.l. 118-121, 167-168) Nurodė, kad jų įmonė 2006-06-28 ir 2006-07-14 pardavė trečiajam asmeniui UAB „Salgesta“ du apšiltintus dūmtraukius 120/220Np/Np , kuriuos jie ir sumontavo. Tačiau užsakovas UAB „Salgesta“ pristatomų dūmtraukių darbų užbaigimo aktų nepasirašė. Dūmtraukiai buvo pagaminti Lenkijoje, jų įmonė tik juos surenka ir montuoja. Šis dūmtraukis tinkamas ir kietam, ir skystam kurui. Mano, kad jeigu įvairių sričių, tame tarpe ir priešgaisrinės saugos atsakingi specialistai pasirašė pirties pripažinimo tinkamu naudotis aktą ir leido pirtį eksploatuoti, vadinasi atstumai tarp dūmtraukio ir degių lubų konstrukcijų buvo išlaikyti. Statybos darbų žurnale esančios kamino metalo atitikties deklaracijos ten yra patekusios atsitiktinai, čia yra ne to metalo. Prašo tikyti 1 metų ieškinio senaties terminą

18Liudytojas T. J., kuris ginčo pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu dirbo Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku paaiškino, kad jis dalyvavo 2006-07-24 pripažįstant ginčo pirtį tinkamu naudoti ir pasirašė pridavimo eksploatacijon aktą. Patvirtino, kad išmatavo atstumus tarp dūmtraukio ir kamino bei degių konstrukcijų. Nesvarbu koks kaminas (ar metalinis ar keraminis) - atstumas nuo vidinės kamino dalies iki degių konstrukcijų turi būti 38 cm. Prie kamino buvo tikrai nedegi medžiaga, kokia tiksliai jis neprisimena. Bet jeigu būtų buvę visos lubos iškaltos medžiu ir mediena prieitų prie dūmtraukio, iš karto turi būti nutraukta eksploatacija, jei pastatas eksploatuojamas ir tokio akto tikrai nebūtų pasirašęs. Atstumus matavo su rulete. Nieko nereikėjo ardyti, išmatuoti buvo įmanoma. Jei atstumą nebūtų buvę galima išmatuoti arba jie nebūtų atitikę reikalavimų - akto jokiu būdu nebūtų pasirašęs. Tiriant gaisro priežastis, jis jau nebedirbo, buvo išėjęs į pensiją. Tačiau mano kad gaisrui kilti galėjo būti ir kitų priežasčių, susijusių su kaminu, t.y. įtrūkimai kamine eksploatacijos metu, jo tinkamas neišvalymas nuo suodžių ir pan.

19Liudytojas G. J., kuris yra Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas paaiškino, kad jis sudarė ir pasirašė aktą dėl ginčo pirties gaisro priežasčių. Po gaisro kitą dieną su kolega buvo nuvažiavęs apžiūrėti gaisro padarinių. Degimo požymiai buvo pastato viduje, gaisro židinio vieta ties dūmtraukiu. Ekspertizė gaisro priežastims nustatyti skiriama nebuvo, nes to niekas nepageidavo, gaisras buvo eilinis. Tyčinio padegimo požymių nebuvo. Pirties eksploatavimo tinkamumo jie taip pat netikrino. Tyrė tik vieną versiją, t.y. minimalių atstumų nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų nesilaikymo, nes gaisro židinys buvo ties dūmtraukio anga lubose. Atstumas nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų turėjo būti 38 mm nuo vidaus, jei dūmtraukis yra tinkamas. Koks buvo dūmtraukis jis nežino, atstumų jie nematavo, nes buvo išnykusi statybinė konstrukcija, sudegęs stogas, medienos apdaila ir pan. Po gaisro dūmtraukis buvo nukritęs ant žemės, tai jį pastatė maždaug toje vietoje, kur jis galėjo stovėti. Tačiau pagal tai atstumų nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų išmatuoti nebuvo galima.

20Ieškinys atmestinas.

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų kaip statybos darbų rangovo ir projektuotojo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo svarbu nustatyti statybos rangos sutarties dalyką, kokybės reikalavimus, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo atitikti statybos objektas, taikytinus garantinius darbų kokybės terminus, statybos objekto defekto faktą, aplinkybes, šalinančias rangovo ir projektuotojo atsakomybę, taikytinus ieškinio senaties terminus.

22.

23Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, atsakovo UAB „Statybos ritmas“, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „Statybos ritmas“ (toliau – rangovas) ir tretysis asmuo UAB „Lausna“ (toliau – užsakovas) 2005-09-05 sudarė statybos rangos sutartį (t.2 b.l. 168), pagal kurią rangovas įsipareigojo beveik už 5 mln. litų iki 2006-05-30 atlikti Trakų raj. Penkininkų k. užsakovo poilsiavietės rekonstravimo, konferencijų centro įrengimo, poilsio namelių, dviejų pirčių, lauko kavinės ir elingo statybos darbus. Statyba buvo vykdoma pagal UAB „Lausna“ rangovui pateiktą UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą projektą (t.3 b.l. 133-142) Statinio techninę priežiūrą vykdė UAB „Statybų priežiūros agentūra“, kurios pavadinimas pakeistas į BAB „BSA Constructions“ (t.1 b.l. 72-100)

24Vykdant statybos rangos sutartį, 2005-12-05 tarp rangovo ir užsakovo buvo pasirašytas objektinės sąmatos detalizavimas (t.4 b.l. 16-17), kuriuo susitarta, kad rangovas atliks dviejų pirčių bendrastatybinius, vėdinimo ir kondicionavimo, katilinės įrengimo ir šildymo, vandentiekio, nuotekų, sanitarinių prietaisų, elektros instaliacijos, žemės darbus iš viso už 171 694, 92 Lt (t. 4 b.l. 16, lentelės 2 pozicija) Vadinasi, rangovas buvo įsipareigojęs pastatyti dvi pirtis, įrengti jų katilines ir šildymo sistemas, sanitarinius prietaisus, buvo atsakingas ir už šiems darbams reikalingų medžiagų, įrengimų bei darbo priemonių parūpinimą ir parinkimą. UAB „Statybos ritmas“ darbams atlikti pasitelkė du subrangovus UAB „Amista“, UAB „Salgesta“.

25Visi statybos darbai buvo atlikti ir 2006-07-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktu ( t.1 b.l. 127-129) priduoti eksploatacijon. Šiame akte įvairių sričių specialistų konstatuota, kad statyba vyko pagal projektą, kurį 2004 m. parengė UAB „Jungtinės pajėgos“ ir patvirtino UAB „Lausna“ 2005-07-26 įsakymu. Komisija pripažino, kad statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti.

26Tačiau po dviejų metų intensyvaus naudojimo, 2008-09-26 (t. 3 b.l. 205) viena iš pirčių u/n 4400-0896-2985, esanti Penkininkų k., Trakų r. sudegė (gaisro tyrimo medžiaga T. 2 b.l. 11-19).

27Labiausiai tikėtina gaisro priežastimi Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrio viršininkas G. J. nurodė minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų garinės pirtyje nesilaikymą (t. 1 b.l. 65, 67-68). Jo nuomone, sutinkamai su Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėmis ST 8860237.02:1998, atstumas nuo vidinės dūmtraukio dalies iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 380 mm, tačiau toks atstumas išlaikytas nebuvo.

28Ekspertizė gaisro priežasčiai nustatyti paskirta nebuvo.

29Kadangi užsakovas visus statinius nuo gaisro buvo apdraudęs ieškovo kompanijoje 2007-09-03 draudimo sutartimi (t. 1 b.l. 12-16), o įvykis įvyko draudiminės apsaugos galiojimo laikotarpiu, buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, ieškovas 2008-11-07 išmokėjo draudėjui UAB „Lausna“ 21500 Lt draudiminę išmoką (t.1 b.l. 72) ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šį žalą padariusį asmenį.

30Ieškovas reikalauja nurodytą žalą priteisti iš rangovo ir projektuotojo LR CK 6.1015 str., CK 6.697 str., 1 , 3 d. pagrindu, kadangi rangovas ir projektuotojas yra atsakingas už defektus, atsiradusius statinyje per garantinį terminą, kuris ne trumpesnis kaip 5 metai, o paslėptų statinio elementų – 10 metų (LR CK 6.698 str.) Kadangi gaisrą tyrę specialistai konstatavo, kad jis kilo dėl privalomų atstumų nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų nesilaikymo, už šį defektą yra solidariai atsakingi būtent rangovas ir projektuotojas. Sutinkamai su LR CK 6.697 str. 3 d., už statinio defektus būtų atsakingas ir darbų techninę priežiūrą vykdęs UAB „BSA Construction“, tačiau ši įmonė yra subankrutavusi ir ieškovas jos atžvilgiu ieškinio nereiškia.

31Byloje nekilo ginčo dėl garantinių terminų ir jų taikymo, nes gaisro metu garantiniai terminai nebuvo praėję (įvykis atsitiko pastatą eksploatuojant tik du metus), todėl darytina išvada, kad pirties gaisras įvyko garantinio termino galiojimo laikotarpiu.

32Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ teigia, kad jis yra atleistas nuo garantinio laikotarpio prievolių, pačiam užsakovui UAB „Lausna“ sutinkant ir pasirašant tuo klausimu 2007-07-12 papildomą susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad užsakovas nesumokės rangovui 51 672 Lt už atliktus darbus, nes rangovas nekokybiškai atliko kai kuriuos darbus, Šiuos darbus įsipareigojo atlikti ir defektus pašalinti pats užsakovas, kuris įsipareigojo ateityje nereikšti pretenzijų dėl sutartinių prievolių įvykdymo, įskaitant ir garantinio laikotarpio prievoles (t. 1 b.l. 82,83)

33Tačiau atlikus viso papildomo susitarimo prie rangos sutarties teksto ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusio UAB „Statybų priežiūros agentūros“ 2006-07-21 akto dėl defektinių darbų ir neatliktų darbų Nr. 06-188 (t.1 b.l. 130-157) analizę nustatyta, jog ginčo pirtyje jokių defektų ar trūkumų prieš priduodant statinį nustatyta nebuvo, už juos užsakovas pilnai atsiskaitė, todėl šis objektas neįeina į papildomo susitarimo reguliavimo dalyką ir jam garantinio laikotarpio apsauga turi būti taikoma.

34Todėl šiuo atveju būtina išsiaiškinti, kokie atstumai nuo ginčo pirties dūmtraukio iki degių konstrukcijų buvo numatyti projekte ir ar jie rangovo bei projektuotojo buvo išlaikyti.

35Išanalizavus atsakovo UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą ginčo pirties projektą matyti, jog 2 dūmtraukiai turėjo būti įrengti lauko sienų išorėje, t.y. ne pirties viduje (t.3 b.l. 137-142) Tačiau kaip paaiškino užsakovo UAB „Lausna“ direktorius V.Laucius, taupant pinigus, vietoje dviejų kaminų darė vieną kaminą viduje, pačioje garinėje pirtyje (t. 3 b.l. 205). Šį klausimą derino su gen. rangovu statybos proceso metu, viename iš susirinkimų, tačiau projekto pakeitimų nepadarė. Teigia jog pastatus pridavė eksploatacijon be jokio projekto pakeitimo. Vadovaujantis LR CK 6.644 str. 1 d., 6.701 str. už projekto (užduoties) pateikimą rangovui ir jos pakeitimų įforminimą yra atsakingas užsakovas. Todėl jei darbai buvo atliekami be projekto, visą atsakomybę turi prisiimti pats užsakovas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirties pridavimo eksploatacijon metu, jos plotas buvo 99 kv.m., tuo tarpu 2007-09-03 pastatus apdraudžiant – jau 180 kubinių metrų. Vadinasi akivaizdu, jog pirtis paties užsakovo pageidavimu buvo pakeista, įstiklinta (tą patvirtino ir UAB „Lausna“ vadovas), neaišku kada vienas dūmtraukis atsirado garinės pirties viduje, o ne išorėje, kaip buvo suprojektuotas, neaišku, ar nebuvo daromi ir stogo konstrukcijų pakeitimai. Todėl jeigu priduodant pastatą eksploatacijon atsakingų specialistų konstatuota, kad jis pastatytas pagal projektą, už vėlesnius pastato pakeitimus, rekonstrukciją ir jų kokybę yra atsakingas pats užsakovas.

36Tretysis asmuo UAB „Lausna“ pateikė ginčo pirties fotonuotraukų, darytų 2006 m., iš kurių matyti jog dūmtraukis buvo įrengtas viduje pačioje garinėje pirtyje (t.4 b.l. 22), tačiau teismas vadovautis kaip neginčijamais įrodymais šiomis fotonuotraukomis negali, nes jos neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, neaišku ar jose užfiksuota būtent ginčo pirtis.

37Sprendžiant klausimą koks ginčo pirtyje buvo sumontuotas kaminas ir kuro katilas ir ar tai turėjo įtakos gaisro kilimo priežasčiai, nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Salgesta“ užsakymu, metalinį apšiltintą dūmtraukį pardavė ir 2006-06-28 sumontavo tretysis asmuo A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“. Kaip matyti iš Statybos žurnale esančių rašytinių įrodymų, tretysis asmuo šiuo dūmtraukius gamino pats. Dūmtraukio techniniame pase nurodyta, jog jis pritaikytas dujų, skysto ir kieto kuro katilams (t. t.3 b.l. 46, Statybos darbų žurnalas p. 81) Kaip patvirtino UAB „Lausna“ vadovas, buvo nupirktas ir naudojamas kieto kuro katilas, todėl byloje nesant jokių pagrįstų įrodymų, kad gaisro priežastis buvo nepritaikytas dūmtraukis ar kieto kuro katilas, ieškovo argumentai dėl nekokybiško dūmtraukio atmestini. Juolab, kad priešgaisrinės saugos specialistai, turėdami galimybę nustatyti koks buvo įdėtas dūmtraukis (jis buvo išlikęs) kaip galimos gaisro priežasties dūmtraukio defektų nenurodė.

38Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 1 – 2 dalimis bei 6.695 straipsnio 1 dalimi atsakovo pagal Statybos rangos sutartį atlikti darbai privalo atitikti ne tik sutartyje nurodytus konkrečius rodiklius, bet ir normatyviniuose statybos dokumentuose keliamus tokiems statybos darbams kokybės reikalavimus. Šiuo atveju ieškovas, įrodinėdamas atsakovo statybos darbų defektą, teigė, kad atstumai tarp dūmtraukio ir degių stogo konstrukcijų turi būti ne mažesni kaip 380 mm, tačiau sutinkamai su Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 (toliau –Taisyklės) 4.22 punktu (2002 m. balandžio 4 d. redakcija), atstumas nuo dūmtraukio (kamino) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) iki degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga. Kadangi dūmtraukis buvo metalinis, šitas atstumas ir turėjo būti išlaikytas. Ieškovo nurodomas 4. 15 punktas konkrečiu atveju netaikomas, nes šiame punkte kalbama apie perskyros storį nuo dūmtraukio iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų. Byloje apklaustas liudytojas, buvęs Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas T. J., atsakingai patvirtino, kad jis, pasirašydamas 2006-07-24 ginčo pirties tinkama naudoti aktą, specialiomis priemonėmis išmatavo atstumus tarp dūmtraukio ir degių stogo konstrukcijų. Atstumas nuo vidinės kamino dalies iki degių konstrukcijų buvo ne mažesnis kaip 380 mm. (vadinasi dar netgi didesnis nei turėjo būti). Prie kamino buvo uždėta nedegi medžiaga, kokia tiksliai jis neprisimena. Bet jeigu būtų šis atstumas neišlaikytas, pastatas negalėtų būti eksploatuojamas ir jis tokio akto tikrai būtų pasirašęs. Ar kaminas ir dūmtraukis buvo įrengtas pagal projektą jis netikrino, priešgaisrinės saugos specialistams svarbu, kad faktiškai būtų išlaikyti aukščiau nurodyti atstumai.

39Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pozicijos ir nurodomų aplinkybių spręstina, jog darbų trūkumai turėjo buvo akivaizdūs, išmatuotini (atstumas nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų), todėl įvairių sričių specialistai, priimant pastatą eksploatacijon jų nepastebėti negalėjo. Priešingai, ieškovo teiginius apie neišlaikytus priešgaisrinius atstumus paneigia byloje esantis statinio pripažinimo naudotis tinkamu aktas (t. 1 b.l. 166-169).

40Sprendžiant klausimą, ar tai negalėjo būti paslėpti trūkumai, būtina vadovautis į bylą šalių pateiktais Statinio techninę priežiūrą vykdžiusio trečiojo asmens paslėptų trūkumų patikrinimo aktais (Žr. Statybos darbų žurnalą Nr. 6 bei 2006-07-21 UAB „Lausna“ direktoriui pateiktu aktu Nr. 06-18 „Dėl defektinių darbų ir neatliktų darbų t.1 b.l. 130-157), kuriuose Statybos techninis prižiūrėtojas, turėjęs pareigą tikrinti, kad statybos darbai būtų atlikti pagal statinio projektą, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas neužfiksavo statinių, taip pat ir pirties defektų ar teisės aktų pažeidimų.

41Šiuo atveju ieškovas teigia, kad atsakovo atliktų statybos darbų defektas pasireiškė minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio ir degių pastato konstrukcijų garinėje pirtyje nesilaikymu. Šią savo prielaidą ieškovas iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu - Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008 m. rugsėjo 29 d. Aktu Nr. 224 ir viršininko G. J. pranešimu ieškovui (t. 1 b.l. 65) , kuriame buvo nurodyta: „ Nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Tiesioginės pastato savininkų kaltės dėl kilusios gaisro nenustatyta. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų“. Teismas pažymi, kad šiame akte nebuvo konstatuotas nei vienas faktas, o tik pateikta vienintelė prielaida, tai yra iš gaisro židinio zonos nuspręsta, kad galimai nebuvo išlaikyti minimalūs priešgaisriniai atstumai nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų ir tai buvo labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis. Tačiau kaip patvirtino liudytoju apklaustas G. J., jis jokiais prietaisais atstumų nuo dūmtraukio iki degių stogo konstrukcijų nematavo, nes nebuvo galimybės jų išmatuoti. Metalinis dūmtraukis buvo nukritęs ant žemės, lubos ir stogas buvo beveik sudegę. Tokią išvadą jis padarė matydamas pagrindinį gaisro šaltinį lubose.

42Iš ieškovo pateikto draudiminio įvykio tyrimo medžiagos, kuriuo įvykęs gaisras buvo pripažintas draudiminiu įvykiu matyti (t.1 b.l.17-24), kad ieškovo atsakingi darbuotojai, nustatinėdami gaisro priežastį tik spėliojo „ar perkaito kaminas, ar izoliacija, padegimo versijos tikrai negali būti“ (t.1 b.l. 20) Todėl vien tik subjektyviomis darbuotojų spėlionėmis pagrįsta gaisro kilimo priežastis, negali būti pagrindas tenkinti ieškinį. Šiuo metu pirtis atstatyta, ekspertizė gaisro priežasčiai nustatyti skirta nebuvo.

43Be to, kitos gaisro kilimo versijos (dūmtraukio neišvalymas, jo įtrūkimas ar kt.) nebuvo tiriamos. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kaip dažnai dūmtraukis buvo valomas, kokie vykdomi kiti jo priežiūros darbai.

44Iš minėtų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovas į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurių visetas patvirtintų akte dėl kilusio gaisro išdėstytą prielaidą – priešgaisrinių atstumų nesilaikymą nuo dūmtraukio iki degių stogo konstrukcijų, kaip labiausiai tikėtiną gaisro priežastį (CPK 12 ir 178 str.).

45Todėl teismas, įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visetą, atsakovo kaip rangovo civilinės atsakomybės klausimu, taip pat įvertinęs šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasi logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių stogo konstrukcijų nesilaikymas yra atsakovų netinkamai atliktų statybos ar projektavimo darbų, dėl kurių atlikimo buvo sutarta Statybos rangos sutartyje, defektas. Atitinkamai iš to seka, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo kaip rangovo neteisėtų veiksmų ir tikėtinos gaisro kilimo priežasties – todėl atsakovams kaip rangovui ir projektuotojui nekyla sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 2 d., 6.246 str., 6.247 str.), o ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12 ir 178 str., 2009-12-01 LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-516/2009, Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-26 nutartis civ. byloje Nr. 2A-155/2009).

46Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, ieškinio senaties terminų taikymo klausimas tampa neaktualus, todėl teismas dėl šių terminų nepasisako.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui ir tretiesiems asmenims turi būti priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

49Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakė (t. 4 b.l. 157 antra pusė), todėl iš ieškovo jos nepriteisiamos.

50Tretysis asmuo UAB „Lausna“ prašo priteisti iš viso 2815 Lt turėtų išlaidų už advokatų teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme (t. 3 b.l. 43), tretysis asmuo UAB „Salgesta“ prašo priteisti iš ieškovo iš viso 6416,66 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 4 b.l.185-197), UAB „Amista“ – 6416,66 Lt (t. 4 b.l. 169- 171), A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“ – 2600 Lt (t. 3 b.l. 124, t.4 .b l. 44 a, 155).

51Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose bei vadovaudamasis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, priteisia iš ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „Lausna“ 2815 Lt atstovavimo išlaidų, A.Valiuškevičiaus įmonei „Klukis“ 2600 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ atstovavo tas pats asmuo advokato padėjėjas M.Kalvelis, jų pozicija ir atsiliepimai yra praktiškai identiški, priteisia po 2000 Lt kiekvienam (CPK 98 str.2 d.).

52Be to, iš ieškovo priteistinos liudytojo T. J. turėtos 180,55 Lt transporto išlaidos, susidariusios atvykstant iš jo gyvenamosios vietos Lentvaryje į Marijampolės rajono apylinkės teismą ir sugrįžtant atgal (t. 4 b.l. 123-128, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.)

53Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

54Vadovaudamasis LR CPK 259-271 str. teismas,

Nutarė

55Ieškinį atmesti.

56Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12 Vilnius a.s. LT734010042400082193 AB DNB bankas trečiajam asmeniui UAB „Lausna“ juridinio asmens kodas 300048222 R.Gilušio g. 6 Trakai a.s. LT207400013298223810 Danske Bank A/S 2815 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiajam asmeniui UAB „Amista“ juridinio asmens kodas 123941864 Laisvės pr. 71 B-34 Vilnius a.s. LT847044060001171801 AB SEB bankas 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, UAB „Salgesta“ juridinio asmens kodas 224047430 Laisvės pr. 71 B-34 Vilnius a.s. LT027044060001187536 AB SEB bankas 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei A.Valiuškevičiaus įmonei „Klukis“ juridinio asmens kodas 161632072 Aguonų g. 17 Vilnius 2600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

57Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834 buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12 Vilnius a.s. LT734010042400082193 AB DNB bankas liudytojui T. J. a.k. ( - ) gyv. ( - ) 180,55 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų, 55 ct) jo turėtų kelionės išlaidų.

58Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 297,60 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

59Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,... 2. sekretoriaujant Ilonai Žilinskienei, Rimai Gucaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB “Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui... 4. atsakovui UAB „Jungtinės pajėgos“, trečiajam asmeniui UAB „BSA... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 21 500 Lt žalos... 7. Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ su ieškiniu nesutinka visiškai (t.1 b.l.... 8. Be to, 2008-09-29 surašant aktą dėl kilusio gaisro, nebuvo tirtos jokios... 9. Jų nuomone gaisras galėjo kilti ir dėl netinkamos eksploatacijos,... 10. Atsakovas UAB „Jungtinės pajėgos“ su ieškiniu nesutinka visiškai... 11. Tretysis asmuo UAB „Amista“ su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas... 12. Mano, kad šiuo atveju iš draudimo teisinių santykių kilusiems reikalavimams... 13. Tretysis asmuo UAB „Salgesta“ su ieškiniu nesutinka visiškai... 14. Taip pat reikalauja taikyti 1 metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.... 15. Tretysis asmuo UAB ‚Lausna“ su ieškiniu sutinka visiškai (atsiliepimas t.... 16. Tretysis asmuo BAB „BSA Constructions“, atstovaujama bankroto... 17. Tretysis asmuo A.Valiuškevičiaus įmonė „Klukis“ su ieškiniu nesutinka... 18. Liudytojas T. J., kuris ginčo pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu dirbo... 19. Liudytojas G. J., kuris yra Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų kaip statybos darbų rangovo... 22. .... 23. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, atsakovo UAB „Statybos ritmas“,... 24. Vykdant statybos rangos sutartį, 2005-12-05 tarp rangovo ir užsakovo buvo... 25. Visi statybos darbai buvo atlikti ir 2006-07-24 pripažinimo tinkamu naudoti... 26. Tačiau po dviejų metų intensyvaus naudojimo, 2008-09-26 (t. 3 b.l. 205)... 27. Labiausiai tikėtina gaisro priežastimi Trakų priešgaisrinės gelbėjimo... 28. Ekspertizė gaisro priežasčiai nustatyti paskirta nebuvo.... 29. Kadangi užsakovas visus statinius nuo gaisro buvo apdraudęs ieškovo... 30. Ieškovas reikalauja nurodytą žalą priteisti iš rangovo ir projektuotojo LR... 31. Byloje nekilo ginčo dėl garantinių terminų ir jų taikymo, nes gaisro metu... 32. Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ teigia, kad jis yra atleistas nuo... 33. Tačiau atlikus viso papildomo susitarimo prie rangos sutarties teksto ir... 34. Todėl šiuo atveju būtina išsiaiškinti, kokie atstumai nuo ginčo pirties... 35. Išanalizavus atsakovo UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą ginčo pirties... 36. Tretysis asmuo UAB „Lausna“ pateikė ginčo pirties fotonuotraukų, darytų... 37. Sprendžiant klausimą koks ginčo pirtyje buvo sumontuotas kaminas ir kuro... 38. Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 1 – 2 dalimis bei 6.695 straipsnio 1 dalimi... 39. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pozicijos ir nurodomų aplinkybių spręstina,... 40. Sprendžiant klausimą, ar tai negalėjo būti paslėpti trūkumai, būtina... 41. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad atsakovo atliktų statybos darbų defektas... 42. Iš ieškovo pateikto draudiminio įvykio tyrimo medžiagos, kuriuo įvykęs... 43. Be to, kitos gaisro kilimo versijos (dūmtraukio neišvalymas, jo įtrūkimas... 44. Iš minėtų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovas į bylą nepateikė... 45. Todėl teismas, įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visetą, atsakovo... 46. Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, ieškinio senaties terminų... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 48. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui ir tretiesiems asmenims... 49. Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 50. Tretysis asmuo UAB „Lausna“ prašo priteisti iš viso 2815 Lt turėtų... 51. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų... 52. Be to, iš ieškovo priteistinos liudytojo T. J. turėtos 180,55 Lt transporto... 53. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių... 54. Vadovaudamasis LR CPK 259-271 str. teismas,... 55. Ieškinį atmesti.... 56. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas... 57. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas... 58. Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 297,60 Lt (du... 59. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...