Byla 2A-182-264/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ bei trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Amista“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ atstovės advokatės Renatos Valiūnaitės – Švedienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-175-570/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ritmas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinės pajėgos“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Lausna“, uždaroji akcinė bendrovė „Amista“, uždaroji akcinė bendrovė „Salgesta“, bankrutavusi akcinė bendrovė „BSA Construction“, A. V. įmonė „Klukis“, dėl žalos atlygimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovių solidariai 21500 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Lausna“ 2007-09-03 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo įvairių draudiminių rizikų apdraudė UAB „Lausna“ pastatus ir gamybinius įrengimus, esančius ( - ). Galiojant draudiminei apsaugai, 2008-09-26 viename iš apdraustų pastatų – pirtelėje, kilo gaisras, kurio metu ši pirtelė beveik sudegė ir savininkui UAB „Lausna“ buvo padaryta 21500 Lt žala. Ieškovė šį įvykį pripažino draudiminiu ir 2008-11-07 atlygino trečiajam asmeniui UAB „Lausna“ dėl gaisro patirtą žalą, tokiu būdu įgydama regreso teisę į atsakingą už žalą asmenį. Ieškovė nurodė, kad Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2008-09-29 aktu dėl kilusio gaisro nustatė, kad kilusio gaisro priežastis – dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų. 2009-06-09 rašte nurodyta, kad statant pirtelę buvo nesilaikyta minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų garinės patalpoje. Pagal 2005-09-05 statybos rangos sutartį sudegusią pirtį pastatė atsakovė UAB „Statybos ritmas“. Padarius išvadą, kad gaisras kilo ir žala padaryta dėl netinkamai atliktų statybos ir projektavimo darbų, ieškovės nuomone, ją turi atlyginti rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Kadangi statybų techninis prižiūrėtojas AB „BSA Constructions“ yra bankrutavęs, ieškovė žalą prašė priteisti iš rangovo UAB „Statybos ritmas“ ir projektuotojo UAB „Jungtinės pajėgos“.

6Atsakovė UAB „Statybos ritmas“ savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko (1 t. b. l. 79). Nurodė, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pirtį statė pagal užsakovės pateiktą UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą projektą, tačiau pirtelę įrenginėjo subrangovai UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“. Pirtelės dūmtraukį pagamino ir įdėjo subrangovo UAB „Salgesta“ pasamdyta A. V. įmonė „Klukis“. Reikiamas atstumas nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų buvo išlaikytas, nes 2006-07-24 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė ir už priešgaisrinę apsaugą atsakingas Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. Apie kilusį gaisrą bei nustatinėjant gaisro kilimo priežastis rangovui nebuvo pranešta. 2008-09-29 surašant aktą dėl kilusio gaisro, nebuvo tirtos jokios kitos gaisro kilimo versijos, o tik įrašyta labiausiai tikėtina priežastis, kad gaisras kilo dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų. Gaisras galėjo kilti ir dėl netinkamos eksploatacijos, dūmtraukio nevalymo, dėl tos priežasties, kad po pirties pridavimo eksploatacijon, pats užsakovas UAB „Lausna“ atliko jos perstatymo darbus. Atsakovė jokių darbų po 2006-07-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo neatliko, pirties neįstiklino. Rangovas su užsakovu 2007-07-12 sudarė papildomą susitarimą prie rangos sutarties, kuriuo rangovas yra atleistas nuo visų prievolių pagal sutartį vykdymo, įskaitant ir prievoles dėl garantinių įsipareigojimų.

7Atsakovė UAB „Jungtinės pajėgos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu taip pat nesutiko, palaikė UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ atsiliepimuose išdėstytą poziciją (2 t. b. l. 62-66).

8Trečiasis asmuo UAB „Lausna“ savo atsiliepime į ieškinį nuomonės dėl ginčo neišreiškė. Nurodė, kad atsakovė UAB „Statybos ritmas“ statybos darbus baigė 2006-07-24 ir perdavė statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, tačiau darbų neužbaigė. 2006-08-11 statybų techninio prižiūrėtojo akte nustatyti defektai ir neatlikti darbai buvo pašalinti UAB „Lausna“ savo jėgomis ir lėšomis (1 t. b. l. 162-165).

9Trečiasis asmuo UAB „Amista“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti (1 t. b. l. 105-116). Nurodė, kad 2005-12-12 statybos rangos sutarties tarp trečiojo asmens ir atsakovės „Statybos ritmas“ pagrindu atliko pirties statybos darbus pagal UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą statinių komplekso techninį projektą, tačiau dūmtraukio neįrenginėjo, jo neužsakė ir už jį nemokėjo, todėl nėra atsakingas už pirties gaisro metu kilusią žalą. Be to UAB „Salgesta“ 2005-12-14 statybos rangos sutarties su UAB „Amista“ pagrindu taip pat atliko pirties statybos darbus, dūmtraukio neįrenginėjo.

10Trečiasis asmuo UAB „Salgesta“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, palaikė UAB „Amista“ poziciją dėl ginčo (1 t. b. l. 182-183).

11Trečiasis asmuo Bankrutavusio AB BSA Costruction“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti (2 t. b. l. 113-115, 146-149).

12Trečiasis asmuo A. V. įmonė „Klukis“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonė pardavė du apšiltintus dūmtraukius trečiajam asmeniui UAB „Salgesta“, jokių montavimo darbų neatliko. Prašė taikyti ieškinio senatį (3 t. b. l. 118-121).

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2815 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Lausna“, 2000 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Amista“, 2000 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti UAB „Salgesta“, 2600 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui A. V. įmonei „Klukis“, 180,55 Lt kelionės išlaidų liudytojui T. J. bei 297,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

15Teismas nustatė, kad tarp atsakovės UAB „Statybos ritmas“ (rangovo) ir trečiojo asmens UAB „Lausna“ (užsakovo) 2005-09-05 sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atsakovė atliko užsakovo poilsiavietės ( - ) rekonstravimo, konferencijų centro įrengimo, poilsio namelių, dviejų pirčių, lauko kavinės ir elingo statybos darbus pagal užsakovo UAB „Lausna“ rangovui pateiktą UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą projektą. Statinio techninę priežiūrą vykdė UAB „Statybų priežiūros agentūra“, kurios pavadinimas pakeistas į BAB „BSA Constructions“. Rangovas buvo įsipareigojęs pastatyti dvi pirtis, įrengti jų katilines ir šildymo sistemas, sanitarinius prietaisus, buvo atsakingas ir už šiems darbams reikalingų medžiagų, įrengimų bei darbo priemonių parūpinimą ir parinkimą. UAB „Statybos ritmas“ darbams atlikti pasitelkė du subrangovus UAB „Amista“, UAB „Salgesta“. Visi statybos darbai buvo atlikti ir 2006-07-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktu priduoti eksploatacijon, pirtis buvo intensyviai eksploatuojama 2 metus, garantiniai terminai nepasibaigę. Ieškovės reikalavimo teisė grindžiama sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (CK 6. 697, 6.698 str.) bei CK 6. 1015 str., todėl reikia nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismas, remdamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008-09-29 aktu dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų, nesant byloje kitų įrodymų, konstatavo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės kaip rangovo neteisėtų veiksmų ir tikėtinos gaisro kilimo priežasties, todėl nesant visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų atsakovams kaip rangovui ir projektuotojui nekyla sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas taikė CK 6. 245 str. 2 d., 6.246 str., 6. 247 str. nuostatas. Teismas, atmetęs ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, ieškinio senaties terminų taikymo klausimu nepasisakė.

16Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose bei vadovaudamasis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, priteisė iš ieškovės UAB „Lausna“ 2815 Lt atstovavimo išlaidų, A. V. įmonei „Klukis“ 2600 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ atstovavo tas pats asmuo advokato padėjėjas M. K., jų pozicija ir atsiliepimai yra praktiškai identiški, priteisė po 2000 Lt kiekvienam.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu (5 t. b. l. 1-5) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

191. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 176 - 185 straipsnių reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, šališkai vertino įrodymus, tuo pačiu dalies įrodymų visiškai nevertindamas bei nemotyvuodamas kodėl teismas jais nesivadovavo.

202. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog dūmtraukių sumontavimas pirties viduje, o ne išorėje (kaip numatyta projekte), buvo atliktas po pirties pripažinimo tinkama naudoti. Pats teismas konstatavo, kad metalinį apšiltintą dūmtraukį trečiojo asmens UAB „Salgesta“ užsakymu pardavė ir 2006-06-28 sumontavo trečiasis asmuo A. V. įmonė „Klukis“. Iš byloje esančių nuotraukų (darytų 2006 m.), kurias pateikė trečiasis asmuo UAB „Lausna“ aiškiai matyti, kad dūmtraukis buvo įrengtas pirties viduje, o ne išorėje. Liudytojas T. J., kuris dalyvavo 2006-07-24 pripažįstant ginčo pirtį tinkama naudoti, nurodė, kad apžiūrėjo pirtyje esantį dūmtraukį. Tai, jog dūmtraukis buvo įrengtas pirties viduje dar iki jos pripažinimo tinkama naudoti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Lausna“ vadovas V. L.. Todėl tampa abejotinas teismo konstatavimas, jog pirtis ją pripažįstant tinkama naudoti, buvo pastatyta pagal projektą bei atitiko visus teisės aktų reikalavimus, vadovavosi tik 2006-07-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nors visi kiti byloje esantys įrodymai bei šalių pasisakymai rodo, jog pirtis, ją pripažįstant tinkama naudoti, neatitiko projekto. Dėl šios priežasties negalima teigti, jog pirtis ją pripažįstant tinkama naudoti, atitiko priešgaisrinius reikalavimus bei buvo išlaikyti tinkami atstumai nuo degių pastato konstrukcijų.

213. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dūmtraukis buvo pritaikytas naudoti kartu su kietojo kuro katilu. Darydamas tokią išvadą teismas vadovavosi tik dūmtraukio techniniu pasu, kurį parengė šiuos dūmtraukius sumontavusi A. V. įmonė „Klukis“, nevertino kaminų įdėklų ir kaminų elementų, iš kurių buvo pagamintas dūmtraukis, atitikties deklaracijos, išduotos vamzdžių gamintojo ir patvirtintos A. V. įmonės „Klukis“ antspaudu. Atitikties deklaracija yra pirminis dokumentas, kuriame aiškiai nurodyta, kad kaminų įdėklai, t.y. tos dalys, iš kurių buvo pagamintas kaminas, skirti naudoti su skysto, o ne kieto kuro katilais. A. V. įmonė „Klukis“ į dūmtraukio techninį pasą visiškai nepagrįstai įtraukė nuostatą, kad dūmtraukis neva gali būti naudojamas su kietojo kuro katilu. Vien tos aplinkybės, kad dūmtraukis neatitiko jam keliamų reikalavimų bei negalėjo būti naudojamas su kieto kuro katilu, pakanka, jog būtų konstatuota, kad sudegusi pirtis buvo pastatyta su defektais ir kad už šiuos defektus bei dėl šių defektų padarytos žalos prieš draudėją UAB „Lausna“ yra atsakinga atsakovė UAB „Statybos ritmas“.

224. Teismas, byloje nesant nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų buvus kitą gaisro kilimo priežastį, negu nustatė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. 2008-09-29 akte dėl kilusio gaisro buvo konstatuota, kad gaisras kilo dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių medinių konstrukcijų, nusikalstamos veikos požymių bei pastato savininkų kaltės nenustatyta. 2009-06-03 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio rašte konstatuota, kad dūmtraukis pirtyje buvo įrengtas nesilaikant ST 8860237.02:1998 reikalavimų, t.y. minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų garinės patalpoje. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. patvirtino, jog gaisro priežastis - minimalių priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų nesilaikymas, visos kitos galimos gaisro kilimo versijos buvo atmestos, kadangi nebuvo jas atitinkančių požymių. Vilniaus apskrities PG valdybos Trakų PG tarnyba 2011-12-08 rašte nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti užsiliepsnojus degioms konstrukcijoms ir apdailos medžiagoms prie metalinio dūmtraukio. Tai, jog tikslaus atstumo tarp dūmtraukio ir degių konstrukcijų nepavyko užfiksuoti dar nereiškia, kad rangos darbų defektas nėra nustatytas ir kad išvada dėl gaisro priežasties yra neteisinga. Vien tas faktas, jog gaisras kilo dėl nuo dūmtraukio užsiliepsnojusių konstrukcijų, parodo, kad nebuvo išlaikytas saugus atstumas tarp dūmtraukio ir degių pastato konstrukcijų. Viso proceso metu tiek atsakovės, tiek jų pusėje esantys tretieji asmenys, kaip argumentą jog pirtis buvo pastatyta laikantis normatyvinių statybos dokumentų, naudojo tą faktą jog šalia esanti analogiška pirtis nesudegė. Tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje tapo žinoma, kad sudegė ir antroji pirtis. Ieškovė, kaip įrodymą pateikė teismui 2012-06-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo užfiksuoti atstumai tarp antrosios pirties ir degių pastato konstrukcijų, kurie neatitiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Tačiau teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, visiškai nevertino šio įrodymo. Kadangi atliekant antrosios pirties gaisro tyrimą buvo užsakyta gaisro tyrimo priežasčių ekspertizė, ieškovė pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus baigta ekspertizė. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių netenkino šio prašymo, taip užkirsdamas ieškovei kelią į bylą teikti svarbius bylai įrodymus.

235. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra taikytinas Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.15 punktas. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio sienutės vidinio paviršiaus, o ne nuo išorinio paviršiaus kaip tai nurodyta taisyklių 4.22 punkte, kurį taikė teismas. Taisyklių 4.22 punkte kalbama apie atstumą tarp dūmtraukio ir degių stogo konstrukcijų, tuo tarpu 4.15 punkte kalbama ne apie stogą o bendrai apie pastato konstrukcijas. Dūmtraukio dalis ties stogo konstrukcijomis buvo paslėpta, todėl objektyviai nustatyti atstumo tarp dūmtraukio ir degių pastato stogo konstrukcijų pirties pridavimo tinkama naudoti metu nebuvo įmanoma. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vėliau sudegusioje pirtyje, kuri yra analogiška šioje byloje aptariamai pirčiai, nebuvo išlaikyti atstumai, nurodyti taisyklių tiek 4.15, tiek 4.22 punkte. Tai netiesiogiai patvirtina, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvada dėl atstumų nesilaikymo ir gaisro priežasčių pirmosios pirties atveju buvo teisinga.

24Trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Amista“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ atstovė advokatė Renata Valiūnaitė – Švedienė apeliaciniu skundu (5 t. b. l. 24-29) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo - priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ trečiojo asmens UAB „Amista“ naudai 8023,30 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų bei trečiojo asmens UAB „Salgesta“ naudai 8023,30 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ tretiesiems asmenims UAB „Salgesta“ ir UAB „Amista“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251. Teismas sumažindamas tretiesiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, susijusią su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, pažeidė CPK 98 str. įtvirtintas nuostatas bei nesivadovavo Rekomendacijomis. Konstatavo tik tai, kad abu trečiuosius asmenis atstovavo advokato padėjėjas. Tačiau jis apeliantus atstovavo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau esminius procesinius dokumentus rengė ir pasirašė VARUL ir partneriai advokatų kontoros advokatai Renata Valiūnaitė bei Robert Juodka. Aplinkybė, kad abu tretieji asmenys buvo atstovaujami tų pačių advokatų bei advokato padėjėjo leido optimaliai sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Į atstovavimo teisme išlaidas buvo įtrauktos ir susitikimų, skirtų pasirengti teisminiam nagrinėjimui, su advokatais išlaidos bei advokato padėjėjo kelionės išlaidos, susijusios su nuvykimu į teismo posėdžius bei grįžimu iš jų.

262. Nors bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijos nurodomus maksimalius rydžius, tačiau egzistavo pagrindas nukrypti nuo maksimalių Rekomendacijose nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Byla buvo sudėtinga, be didelės apimties faktinių aplinkybių analizės, reikalavo kompleksinių, specifinių teisinių bei analizės, įskaitant, bet neapsiribojant statybų ir rangos teisės, draudimo teisės, civilinės deliktinės atsakomybės, regreso - subrogacijos institutais. Byla pirmos instancijos teisme vyko daugiau nei vienerius metus, buvo skirta sąlyginai daug posėdžių, byloje teiktas patikslintas ieškinys, bylos nagrinėjimas jau po baigiamųjų kalbų teismo nutartimi buvo vėl atnaujintas. Padidėjusias išlaidas lėmė ir nesąžiningas bei nepakankamai atsakingas ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Lausna“ elgesys. Ieškovė yra stambi draudimo bendrovė Lietuvoje, kuri turi itin didelę patirtį draudimo versle, įskaitant ir iš draudimo teisinių santykių kylančius teisminius ginčus. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į trečiųjų asmenų atsiliepimuose pateiktus motyvus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo pakeistas ieškinio teisinis pagrindas. Dėl šios priežasties tretieji asmenys, gindami savo poziciją (patenkinus ieškinį, atsakovė UAB ,Statybos rimtas“ būtų įgijusi regreso teisę į trečiuosius asmenis), privalėjo teikti atsiliepimus. Patikslinus ieškinį, į bylą buvo traukiami tretieji asmenys, kurių įtraukimas sudarė prielaidas išlaidų padėjimui bei bylos sudėtingumo laipsnio augimui. Ieškinį palaikęs trečiasis asmuo UAB „Lausna“ teikė naujus, nebūtinus įrodymus, kurių apimtis sudarė prielaidas bylinėjimosi išlaidoms augti. Tretieji asmenys privalėjo imtis visų teisėtų priemonių, siekdami ginti savo teisėtus interesus nuo nepagrįsto ieškovės ieškinio itin sudėtingoje byloje. Tačiau net ir atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, trečiųjų asmenų interesai vis tiek yra pažeisti. Tokia situacija prieštarauja tiek teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principui, tiek bendriesiems teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

27Trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Amista“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ atstovė advokatė Renata Valiūnaitė – Švedienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t. b. l. 44-52) prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: trečiojo asmens UAB „Amista“ naudai priteisti 1 999,04 Lt, trečiojo asmens UAB „Salgesta“ naudai priteisti 1 999,04 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad skundas paduotas nesilaikant CPK 306 str. 1 d. 3 p. nustatytų reikalavimų, taikomų apeliaciniam skundui. Ieškovas nesilaikė įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė jo nurodytų aplinkybių, jog teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK 176 - 185 str. reikalavimus bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimu suformuotos teismų praktikos. Pirties pripažinimo tinkama naudoti dieną nebuvo užfiksuota jokių nukrypimų nuo techninių statybos reglamentų bei kitų teisės aktų, nebuvo užfiksuotas joks pirties defektas. Todėl ieškovės argumentai, kad teismo sprendimo neteisėtumą lėmė teismo konstatavimas (kurio, trečiųjų asmenų nuomone, iš viso sprendime nėra), kad dūmtraukio sumontavimas pirties viduje, o ne išorėje po pirties pripažinimo tinkama naudoti 2006-07-24, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės argumentai, jog dūmtraukis pirtyje įrengtas iki Akto surašymo, savaime neįrodo jokio pirties statybos defekto, o ieškovė šio fakto neįrodė. Teismas pagrįstai pripažino, kad jau po Akto surašymo, atsakovei ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant, pirtis buvo modifikuojama, t.y. apkalta medžio ir stiklo karkasu be jokio projekto. Šie darbai turėjo įtakos pirties konstrukcijoms, jų modifikavimui ir galimoms gaisro priežastims. Skunde nurodomų argumentų dėl tariamo dūmtraukio neatitikimo techniniams reikalavimams pateikimas yra ieškinio faktinio pagrindo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme, ko pasėkoje toks procesinis veiksmas pripažintinas neteisėtu, o ieškovo argumentai dėl tariamo dūmtraukio neatitikimo techniniams reikalavimams laikytini nepagrįstais ir perse nenagrinėtinais, nes ieškovė ieškinyje tariamą atsakovės civilinę atsakomybę grindė aplinkybe, jog statant pirtį pažeisti Taisyklių reikalavimai. Nesant jokių duomenų ar argumentų dėl tariamai netinkamos kokybės dūmtraukio sumontavimo ir gaisro kilimo priežastinio ryšio, ieškovės argumentai, jog gaisras pirtyje kilo ir dėl netinkamos kokybės dūmtraukio, yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad gaisras pirtyje įvyko būtent dėl pirties statybos metu pažeistų Taisyklių. Pirties statybos darbai buvo atlikti laikantis visų normatyvinių statybos reikalavimų, tą patvirtina Aktas, kurio pagrindu statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisijos, patvirtinusios Aktą, vienas iš narių buvo Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas T. J., kuris patvirtino, kad pirtis ir jos inžineriniai elementai atitiko normatyvinius statybos dokumentus, priešgaisrinės saugos reikalavimus, todėl pirtis neturėjo jokių ieškovės nurodytų defektų. Tai patvirtina ir UAB „Statybų priežiūros agentūra“ 2006-07-21 išvada Nr. 06-188 dėl defektinių darbų ir neatliktų darbų. Tretieji asmenys visiškai nesutinka su ieškovės teiginiais, jog Tarnybos 2008-08-29, 2009-06-03 išvados įrodo pirties statybos defekto faktą ir kad pirtis pastatyta nesilaikant Taisyklių reikalavimų. 2009-06-03 Tarnybos išvada yra visiškai paneigta Tarnybos 2011-12-08 parengtu ir į bylą pateiktu raštu Nr. (24)3-36291.83.-24), kuriame Tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tiksliai išmatuoti priešgaisrinės perskyros storio nuo metalinio dūmtraukio iki degių medžiagų nepavyko, nes kaitinimosi patalpoje gaisro metu buvo sunaikinta didesnė dalis perdengimo, stogo bei dalies sienos degių konstrukcijų. Byloje nustatytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai sudarė pakankamą pagrindą teismui nesivadovauti Tarnybos nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastimi: Tarnybos išvados paneigtos pačios Tarnybos raštu, kuriame teigiama, kad išmatuoti atstumo pirtyje tarp dūmtraukių ir pirties konstrukcijų nepavyko, G. J. pripažino, kad tiksliai išmatuoti atstumų tarp pirties konstrukcijų bei dūmtraukio nepavyko, matavimai atlikti „iš akies“, pastatant dūmtraukį į numatomą jo sumontavimo vietą, nenaudojant matavimo priemonių, pirtis buvo pripažinta tinkama naudoti Aktu, Aktą paširšęs Tarnybos atstovas T. J. patvirtino, jog Akto surašymo dieną jo matavimo prietaisais atlikti matavimai rodė, jog Taisyklės nebuvo pažeistos, pirties statybos metu nei statybos techninis prižiūrėtojas (T. L.), nei UAB „Statybų priežiūros agentūra“ nenustatė jokių pirties defektų, pirtis jau po Akto buvo perstatyta. Antstolio I. G. 2012-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teismas nesivadovavo pagrįstai, kadangi minėtame protokole fiksuojamos ne su ginčo pirtimi susijusios aplinkybės.

28Trečiasis asmuo UAB „Lausna“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (5 t. b. l. 64-71) prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl 21500 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, ir atmesti trečiųjų asmenų UAB „Salgesta“ ir UAB „Amista“ apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. teismas visiškai neatsižvelgė į 2005-09-05 dienos sutarties 3 dalyje „Techniniai reikalavimai (Bendrieji reikalavimai)“ 3 punkte įtvirtintą sutarties sąlygą bei atsiribojo nuo sisteminio CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų teisės normų taikymo ir to pasėkoje padarė neteisingą išvadą, kad už projekto užduoties pateikimą rangovui ir jos pakeitimų įforminimą yra atsakingas užsakovas. Atsakovė UAB „Statybos ritmas“, gavusi trečiojo asmens nurodymą įrengti vieną kaminą pirties viduje, turėjo teisę nukrypti nuo techninio projekto, tačiau tai neeliminavo jo pareigos parengti darbo projektą ir kitą techninę dokumentaciją, nes teismo nurodytos teisės normos reglamentuoja tik užduoties parengimą, tačiau visi statybos darbai ir tolimesni pakeitimai turi būti forminami techninėje dokumentacijoje. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, kad pirties įstiklinimas sąlygojo arba galėjo sąlygoti gaisro kilimą pirtyje. 2011-12-08 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rašte patvirtino, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti užsiliepsnojus degioms konstrukcijoms ir apdailos medžiagoms prie metalinio dūmtraukio, kaitinimosi patalpoje. Analogiška išvada yra ir kitame rašytiniame įrodyme - 2008-09-29 dienos akte dėl kilusio gaisro. Tą patį teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas G. J., todėl pirties įstiklinimas neturėjo ir negalėjo turėti gaisro kilimui jokios įtakos. Teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į byloje esantį rašytinį įrodymą, 2004-01 mėn. atitikties deklaraciją Nr. 020b-2003, patvirtinantį, kad A. V. įmonė „Klukis“, parengdama Apšiltinto dūmtraukio techninį pasą, jame nurodė neteisingus duomenis - jeigu viena iš dūmtraukio sudedamųjų dalių (kamino dėklas) yra skirta tik dujų ir skysto kuro degimo produktų šalinimui, negalėjo dūmtraukio techniniame pase būti nurodyta, kad dūmtraukis tinkamas ne tik dujų ir skysto kuro, bet ir kieto kuro degimo produktų šalinimui. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles ST 8860237.02:1998. Teismas darydamas išvadą, kad darbų trūkumai turėjo būti akivaizdūs, išmatuotini (atstumas nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų), todėl įvairių sričių specialistai, priimant pastatą eksploatacijon jų nepastebėti negalėjo, neteisingai vertino liudytojo T. J. parodymus. Teismas 2012-06-28 dienos Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-12-1169 nevertino visiškai ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl juo nesivadovavo. Statybos darbų trūkumų nepastebėjimas ir jų neužfiksavimas dokumentuose nešalina tų trūkumų egzistavimo realybėje, faktiškai. Išvada, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų priežasčių, nebuvo paneigta jokiais kitais svaresniais įrodymais.

29Tiek trečiąjį asmenį UAB „Salgesta“, tiek trečiąjį asmenį UAB „Amista“ atstovavo tas pats advokato padėjėjas, atsiliepimą į ieškinį rengė tas pats advokatas, todėl suteiktų teisinių paslaugų apimtis buvo identiška, iš ieškovės trečiųjų asmenų naudai negalėjo būti priteista dviguba suma už teisines paslaugas. Tuo atveju, jeigu advokato padėjėjas patyrė kelionės išlaidų, jos turėjo būti pagrįstos kuro sąnaudas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, bet ne prilyginamos teismo posėdžiams. UAB „Lausna“ visus pateiktus įrodymus teismas priėmė ir prijungė prie bylos, UAB „Lausna“, teikdama įrodymus, įgyvendino rungimosi principą, įrodymų teikimas nebuvo priežastis teismo posėdžių atidėjimui. Todėl nepagrįstas trečiųjų asmenų teiginys, kad jų padidėjusias išlaidas lėmė nesąžiningas ir nepakankamai atsakingas ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Lausna“ elgesys.

30Atsakovės UAB „Statybos ritmas“ atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (5 t. b. l. 74-80) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiųjų asmenų UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ pateiktas apeliacinis skundas nėra susijęs su bylos esme, šio apeliacinio skundo patenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos atsakovės UAB „Statybos ritmas“ teisėms ir/ar pareigoms, todėl atsakovė dėl šio apeliacinio skundo savo nuomonės neteikia ir prašo apeliacinės instancijos teismo jį nagrinėti savo nuožiūra. Atsakovė visiškai sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, tačiau atsakovėms bei tretiesiems asmenims prašant taikyti ieškinio senatį, teismas turėjo teisę ieškinį atmesti vien šiuo savarankišku pagrindu ir taip neapsisunkinti nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovė akivaizdžiai praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, šio termino atnaujinti neprašė, svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl atsakovėms prašant, ieškovės ieškinys turėjo ir galėjo būti atmestinas vien jau tuo pagrindu, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kadangi tai nebuvo padaryta pirmosios instancijos teisme, atsakovė prašo į šias aplinkybes atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pati pažeidė CPK 178 str. įtvirtintą proceso teisės normą kadangi neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Be to, ieškovė byloje nepagrįstai rėmėsi sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, kadangi ieškovės ir atsakovių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai ir iš jų nekilo jokios žalos. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimą. Ekspertizė pirties gaisro priežasčiai nustatyti paskirta nebuvo. Teismas, vertindamas ieškovės nurodomus rašytinius įrodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pagrįstai sprendime nesirėmė jokiais tyrimais ir net matavimais nepatvirtinta, o tik spėjama gaisro kilimo priežastimi, nurodyta vienintelio asmens - G. J.. Jo prielaidą akivaizdžiai paneigia byloje pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-07-24 tinkamu naudoti aktas. Ieškovui akte nurodytų aplinkybių CPK nustatyta tvarka nepaneigus, nėra pagrindo šiuo aktu byloje nesivadovauti, ypač turint omenyje tai, kad pirtis po to, kai buvo patikrinta ir pripažinta tinkama naudoti, buvo trečiojo asmens rekonstruota. Iš trečiojo asmens UAB „Lausna“ byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad visi šie darbai buvo atlikti be jokio projekto, taigi galimai neteisėtai ir neprofesionaliai, kas galėjo įtakoti gaisro kilimą. Apie pirties gaisrą nei atsakovei UAB „Statybos ritmas“, nei jos subrangovams nebuvo pranešta, jie visi taip pat nebuvo kviečiami vykdant įvykio vietos apžiūrą po gaisro ar kada nors vėliau. Pirtis buvo apie du metus intensyviai eksploatuojama, per kuriuos nebuvo nustatyta jokių trūkumų. Ieškovė taip pat neįrodė ir kitos skunde nurodomos gaisro kilimo priežasties, t.y. jog dūmtraukis apskritai buvo netinkamas naudoti su kietojo kuro katilu. Net ir spėjamos tokios gaisro kilimo priežasties nebuvo nurodęs nei vienas priešgaisrinės saugos specialistas, todėl tokių ieškovės teiginių apskritai nepatvirtina jokie bylos duomenys. Ieškovė šią savo prielaidą grindžia statybos darbų žurnale esančia 2004 m. sausio mėn. atitikties deklaracija, taip pat teigia, jog ši atitikties deklaracija neatitinka dūmtraukio techninio paso, tačiau šiuos dokumentus į statybos darbų žurnalą pateikusi A. V. įmonė „Klukis“ byloje yra nurodžiusi, kad ši atitikties deklaracija ten yra patekusi atsitiktinai ir kad ne iš šioje deklaracijoje nurodytos medžiagos buvo gaminamas dūmtraukis. Antstolio 2012-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra susijęs su ginčo pirtimi ir su šia civiline byla.

31Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (5 t. b. l. 84-86) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

32Trečiasis asmuo A. V. įmonė „Klukis“ atsiliepimais į apeliacinius skundus (5 t. b. l. 95-98, 100-101) prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; trečiųjų asmenų apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama A. V. įmonės „Klukis“ patvirtintoje deklaracijoje paminėtus standartus, visiškai nepasisako apie tokių standartų patvirtinimą ir taikymą Lietuvoje. A. V. įmonės „Klukis“ pagamintas dūmtraukis atitinka reikalavimus kietojo kuro katilams eksploatuoti, o dūmtraukio techninis pasas yra galiojantis, nėra nuginčytas. Duomenų, kad dūmtraukiui (ne įdėklams) buvo panaudotos netinkamos medžiagos, byloje nėra. Pagal parengtą projektinę dokumentaciją dūmtraukis turėjo būti įrengiamas atviroje lauko terasoje, tačiau gaisro metu dūmtraukis buvo įrengtas garinės viduje. Atitinkamų projekto pakeitimų atlikta nebuvo, todėl, vertinant ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, lieka neaišku, kas ir kada atliko atitinkamus pastato pakeitimus (pernešdamas dūmtraukį ir įstiklindamas pagal projektą atvirą terasą), todėl visi tokių statybos darbų padariniai laikomi pastato savininko atsakomybe. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-08-31 įsakymu Nr. 162 patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių patalpose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998“ 4.15 p., nustatantis perskyros storį, skaičiuojamą nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus, jokias būdais nepaneigia ir nedaro negaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-01-18 įsakymu Nr. 19 patvirtinto Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 4.22 punkto, nustatančio atstumus nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų, kuris sudaro 130 mm - nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tai yra skirtingi galiojantys norminiai aktai, nustatantys skirtingus ir vienus kitų nepaneigiančius parametrus. Jokių objektyvių duomenų dėl gaisro metu buvusių atstumų byloje nėra, kadangi niekas tokių matavimų neatliko. Jokių tinkamų įrodymų, pagrindžiančių apeliantės dėstomas aplinkybes, byloje nėra.

33Atsakovė UAB „Jungtinės pajėgos“ ir trečiasis asmuo bankrutavusi AB „BSA Construction“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

34IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

35Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

36Trečiųjų asmenų UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ apeliacinis skundas atmestinas.

37Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38Ginčas šioje byloje kilo iš subrogacijos teisinių santykių (CK 6.1015 str. 2 d.). Apeliantė (ieškovė) pastatus nuo gaisro ir kitų rizikų apdraudęs draudikas, atlyginęs dėl pastato gaisro atsiradusius nuostolius trečiajam asmeniui UAB „Lausna“.

39Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 str.); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.

40Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą.

41Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

42Dėl ieškovės apeliacinio skundo

43Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei išvadomis, todėl jų nekartoja.

44Teismas nustatė, kad pagal 2005-09-05 rangos sutartį atsakovas (rangovas) UAB „Statybos ritmas“ atliko sudegusios pirties katilo ir dūmtraukio įrengimo darbus. Gaisras pirtyje įvyko garantinio termino galiojimo laikotarpiu.

45Teismas sprendė, kad ieškovė į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurių visetas patvirtintų akte dėl kilusio gaisro išdėstytą prielaidą. Ieškovė neįrodė, kad priešgaisrinių atstumų nuo dūmtraukio iki degių stogo konstrukcijų nesilaikymas yra atsakovių netinkamai atliktų statybos ar projektavimo darbų, dėl kurių atlikimo buvo sutarta Statybos rangos sutartyje, defektas.

46Pagal LR Statybos įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projektų rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Tiek iš 2006-07-25 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 100-73 (1 t. b. l. 127-129, 170-173), tiek iš BSA statybų agentūros „UAB Statybų priežiūros agentūra“ 2006-07-21 pažymos dėl UAB „Statybos ritmas“ vykdomos statybos defektų (1 t. b. l. 130-157) nėra jokių duomenų apie pirties ar jos įrenginių defektus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po gaisro nebuvo tiriamos kitos gaisro kilimo versijos (dėl pastato savininko pirties netinkamo eksploatacijos ir priežiūros ir pan.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirties pridavimo eksploatacijon metu, jos plotas buvo 99 kv. m, o 2007-09-03 pastatus apdraudžiant – jau 180 kv. m. Nors trečiojo asmens „Lausna“ atstovas neigia vykdęs kokius nors pertvarkymus po ginčo statinio pridavimo naudojimui, tačiau bylos duomenimis šalys 2007-07-12 papildomu susitarimu Nr. 1 prie rangos sutarties, susitarė, kad užsakovas nesumokės rangovui 51672 Lt už atliktus darbus, nes rangovas nekokybiškai atliko kai kuriuos darbus, šiuos darbus įsipareigojo atlikti ir defektus pašalinti pats užsakovas, todėl minėta aplinkybė liko nepaneigta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Lausna“ ar draudikas būtų pranešę apie įvykį rangovui, pirtis pilnai atstatyta. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, jog už vėlesnius pastato pakeitimus, rekonstrukciją ir jų kokybę yra atsakingas pats užsakovas, pagrįsti. Kaip matyti iš bylos aplinkybių ginčo pastatas iki gaisro buvo intensyviai eksploatuojamas, todėl jo tinkamą priežiūrą turėjo užtikrinti statinio savininkas (CK 6. 266 str.).

47Trakų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008-09-26 kilusio gaisro tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie gaisro tyrimo priežastis, matavimus nuo dūmtraukio iki medinių stogo konstrukcijų ( 2 t. b. l. 11-19, 93-112). Todėl apylinkės teismas pagristai, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, konstatavo, kad ieškovo nurodyti statybos darbų defektai dėl dūmtraukio vietos (viduje, o ne išorėje), atstumų nuo dūmtraukio iki medinių konstrukcijų nesilaikymo turėjo buvo akivaizdūs, išmatuotini, todėl įvairių sričių specialistai, priimant pastatą eksploatacijon jų nepastebėti negalėjo. Apelianto teigimu, dūmtraukio dalis ties stogo konstrukcijomis buvo paslėpta, todėl objektyviai nustatyti atstumo tarp dūmtraukio ir degių pastato stogo konstrukcijų pirties pridavimo tinkama naudoti metu nebuvo įmanoma. Tačiau už paslėptų konstrukcijų įrengimo priežiūrą buvo atsakinga statinio techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Statybų priežiūros agentūra“, kurios pavadinimas pakeistas į BAB „BSA Constructions“, tačiau jokių paslėptų defektų taip pat nenustatė. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008 m. rugsėjo 29 d. Akte Nr. 224 pateikta tik prielaida - labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis. Byloje apklausti liudytojai G. J., V. L. ir kiti jokių konkrečių aplinkybių dėl gaisro kilimo priežasčių nepaaiškino.

48Apeliantės argumentai dėl netinkamos kokybės dūmtraukio sumontavimo ir gaisro kilimo priežastinio ryšio buvimo atmestini. Ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybe dėl dūmtraukio kokybės ar jo neatitikimo standartų reikalavimams, pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama, todėl apeliaciniame skunde negali būti keliama (CPK 320 str.). Byloje apklaustas liudytoju Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas T. J., dalyvavęs 2006-07-25 priimant statinius naudojimui pagal aktą patvirtino, kad pirtis ir jos inžineriniai elementai atitiko normatyvinius statybos dokumentus, priešgaisrinės saugos reikalavimus, todėl pirtis neturėjo jokių ieškovės nurodytų defektų. 2006-07-25 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 100-73 galiojantis.

49Nors atsakovės UAB „Statybos ritmas“, kurios verslas yra statybos darbų atlikimas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6. 256 str. 4 d.), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad gaisras pirtyje įvyko būtent dėl rangovo neteisėtų veiksmų, todėl jis nėra atsakingas už kilusias pasekmes (CK 6. 246, 6. 247 str.).

50Apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų ir laikė jas netinkamais įrodymais, nes neinformatyvios, jų padarymo aplinkybės nežinomos, o 2012-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (4 t. b. l. 112-voke) užfiksuoti po gaisro kitoje pirtyje vaizdai nesusiję su nagrinėjama byla, nėra šios bylos ginčo dalyku (CPK 180 str.185 str.). Tuo pagrindu apelianto prašymas sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė dėl antrosios pirties kilusio gaisro priežasčių nustatymo, netenkintinas, nesant CPK 163 str. privalomo bylos sustabdymo pagrindų.

51LR Draudimo įstatymo 96 str. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Byloje ieškovė nėra pateikusi draudiminio įvykio tyrimo medžiagos, duomenų, kad būtų atlikusi papildomą tyrimą, ekspertizę dėl gaisro kilimo priežasčių nustatymo, todėl išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, neįsitikinusi draudžiamojo įvykio buvimu, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką.

52Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

53Dėl trečiųjų asmenų UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ apeliacinio skundo

54CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

55Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Pastebėtina, kad iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Remiantis Rekomendacijomis atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011).

56Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija su tokiu teisės aiškinimu sutinka ir juo vadovaujasi, nes administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Tačiau tuo atveju, jeigu formaliai taikant Rekomendacijos nuostatas atsakovui būtų priteista akivaizdžiai per maža advokato pagalbos išlaidų dalis, palyginus su realiai atliktu pasirengimo tinkamam bylos išnagrinėjimui darbu, teismas gali priteisti tokį atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, kad nebūtų pažeistos sąžiningai veikusio atsakovo teisės ir teisėti interesai.

57Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

58Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sumažino apeliantų patirtas advokato pagalbos išlaidas: kiekvieno nuo 8023,30 Lt iki 2000 Lt, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus ir kt. procesinius dokumentus, į tai, kad apeliantus atstovavo tas pats adv. padėjėjas M K., jų pozicija ir advokatų parengti atsiliepimai identiški.

59Byloje trečiųjų asmenų „UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ interesus pagal susitarimus atstovavo tos pačios kontoros advokatai Renata Valiūnaitė, Robert Juodka bei jų perįgaliotas advokato padėjėjas M. K. ( 2 t. b. l. 35-40).

60Byloje UAB „Amista“ pateikė 2 atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuos parengė adv. M Kalvelis (1 t. b. l. 105-116, 3 t. b. l. 15-18), antras atsiliepimas papildantis pirmąjį, todėl vertintinas kaip vienas atsiliepimas, pateikė 3 prašymus (dėl įrodymų prijungimo ir jų išreikalavimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t. b. l. 90-91, 3 t. b. l. 169-171). Rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitų faktūrų kopijos, ataskaitos bei banko mokėjimo išrašai patvirtina apie patirtas UAB „Amista“ iš viso 8023,30 Lt išlaidas pirmosios instancijos teisme (3 t. b. l. 169-183, 4 t. b. l. 23-25, pakartotinai - b. l. 139-140, 143, 4 t. b. l. 141-142, 144, 4 t. b. l. 152-153, 154).

61Trečiasis asmuo UAB „Salgesta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį parengė adv. R. Juodka, o patikslintą ieškinį parengė advokatė R. Valiūnaitė (1 t. b. l. 182-188, 3 t. b. l. 10-13). Pateikti rašytiniai įrodymai, kurie analogiški UAB „Amista“ pateiktiems (PVM sąskaitų faktūrų kopijos, ataskaitos bei banko mokėjimo išrašai) patvirtina apie patirtas UAB „Salgesta“ advokato pagalbos išlaidas, iš viso 8023,30 Lt pirmosios instancijos teisme (3 t. b. l. 5-6, 7-9, 187-197, 4 t. b. l. 26-28, pakartotinai b. l. 139-140, 143, pakartotinai b. l. 145, 146-147, 148-149, 4 t. b. l. 150-151, 154).

62Abiejų apeliantų atstovas advokato padėjėjas M. K. dalyvavo 7 teismo posėdžiuose (jų bendra trukmė 12 val. x 96 Lt/h) (2 t. b. l. 55-56, 3 t. b. l. 20-25, 58-59, 204-206, 4 t. b. l. 51-54, 157-159) abiejų bendrovių vardu pateikė paaiškinimą raštu, prašymą dėl posėdžio atidėjimo dėl jo išvykimo į užsienį (4 t. b. l. 45-50, 70-71).

63Išanalizavus tiek UAB „Amista“, tiek UAB „Salgesta“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, matyti, kad atsiliepimai į ieškinį bei į patikslintą ieškinį parengti tų pačių advokatų R. Juodkos ir R. Valiūnaitės, antrasis atsiliepimas papildantis pirmąjį, identiški, vertintini kaip vienas dokumentas. Už jų parengimą patirtos vienodo dydžio išlaidos kiekvieno po 3025 Lt, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 t. b. l. 105-116, 3 t. b. l. 15-18, ), UAB „Amista“ išlaidos grindžiamos PVM sąskaita-faktūra Nr.111130-044 – 1199, 62 Lt, Nr. 120229-005 – 1489, 27 Lt, UAB „Amista“ - PVM sąskaita faktūra Nr.111130-045 - 1199, 62 Lt kartu pridėtos ataskaitos adv. M Devižo, P Dockaus vardu, nesant byloje atstovų perįgaliojimo ar atstovavimo sutarties, be to nurodytos išlaidos kaip patirtos už atstovavimo susitarimų, perįgaliojimo projektų rengimą, pasiruošimą civ. bylos nagrinėjimui nenumatytos Rekomendacijose, negali būti pripažintos pagrįstomis, trečiųjų asmenų patirtos išlaidos, kiekvienos po 121 Lt už prašymo rengimą dėl teismo posėdžio atidėjimą neturi būti atlyginamos, nes patirtos dėl jų pačių veiksmų (4 t. b. l. 141-142, 144).

64Apeliantų teiginiai, jog jų išlaidų padidėjimą lėmė ir nesąžiningas bei nepakankamai atsakingas ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Lausna“ elgesys nemotyvuoti. Aplinkybė, kad ieškovė, atsižvelgdama į trečiųjų asmenų atsiliepimuose pateiktus motyvus, pateikė patikslintą ieškinį nesudaro pagrindo konstatuoti jų netinkamą procesinį elgesį. Be to, kaip matyti iš patikslinto ieškinio ( 2 t. b. l. 140-144) antru atsakovu į bylą įtraukta UAB „Jungtinės Pajėgos“ iki tol buvusi trečiuoju asmeniu byloje, ieškinio dalykas nepasikeitė. Tai, kad patikslinus ieškinį, į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje be savarankiškų reikalavimų įtrauktas UAB „Klukis“, apeliantai konkrečiai nenurodo kaip ir kuo jų išlaidos dėl to padidėjo.

65Apeliantų argumentai dėl CPK 98 str. pažeidimo bei Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių nesilaikymo atmestini. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė kodėl nukrypo nuo CPK 93 str. 1 d, nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau įvertinęs dėl ko jos susidarė, priteisė mažesnes nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai pagrįstai.

66Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma - 21500 Lt, apeliantų procesinė padėtis - tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, abu juridinius asmenis apylinkės teisme atstovavo 3 tie patys atstovai, kitų procesą laimėjusių šalių patirtų ir priteistų iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydžius, pripažįsta, kad apeliantėms iš ieškovės skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra aiškiai per mažas ir neprieštarauja CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu ir nepažeidžia CPK 98 str. 2 d. nuostatų, pagal kurias nedraudžiama priteisti jas mažesnes nei nustatytas Rekomendacijose maksimalus dydis, todėl nesudaro pagrindo jų padidinimui.

67Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69Atmetus apeliacinius skundus tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

70Iš apeliantės (ieškovės) priteistinos atsakovei UAB „Statybos ritmas“ bei tretiesiems asmenims UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“, A. V. įmonei „Klukis“ kaip turinčių priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

71Atsakovė UAB „Statybos ritmas“ pateikė prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus apie patirtas 3630 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kuriai atsiliepimą parengė atstovas nedalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (5 t. b. l. 114-117).

72Tretieji asmenys UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ pateikė duomenis (5 t. b. l. 53-62) apie jų patirtas bendrai 3998, 08 Lt bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš ieškovės prašo priteisti kiekvienai po 1999, 04 Lt. Iš pateiktų dokumentų, ataskaitų apie suteiktas teisines paslaugas, matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą kiekviena turėjo po 1089 Lt išlaidų.

73Trečiasis asmuo A. V. įmonė „Klukis“ pateikė kvitą apie 1300 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, ataskaitos su išlaidų paskaičiavimu apie suteiktas teisines paslaugas nepateikė (CPK 98 str. 1 d.) (5 t. b. l. 95-98, 99, 100-101).

74Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ priteistina atsakovei UAB „Statybos ritmas“- 1200 Lt, tretiesiems asmenims: UAB „Amista“ – 700 Lt, UAB „Salgesta“ – 700 Lt, A. V. įmonė „Klukis“ – 700 Lt išlaidų, advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

75Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (5 t. b. l. 84-86) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis už advokato padėjėjo pagalbą (5 t. b. l. 17-19) rengiant apeliacinį skundą turėjo 300 Lt, kitos sąskaitos faktūros Nr. 396 – 135 Lt sumai bei apmokėjimas nesusiję su nagrinėjama byla (kitoje byloje Kauno miesto apyl. teisme Nr.2-6312-435/2012), todėl nepagrįstos (5 t. b. l. 16). Dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą nepateikė, todėl ieškovei iš trečiųjų asmenų UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ nepriteistinos.

76Kadangi trečiųjų asmenų UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ pateiktas apeliacinis skundas nėra susijęs su bylos ginčo dalyku, šio apeliacinio skundo išsprendimas neturi įtakos atsakovės UAB „Statybos ritmas“, trečiųjų asmenų UAB „Lausna“, A. V. įmonės „Klukis“ teisėms ir/ar pareigoms, todėl joms iš trečiųjų asmenų UAB „Amista“ ir UAB „Salgesta“ nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

77Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78apeliacinius skundus atmesti.

79Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. kodas - 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus gt. 12, LT-03600 Vilnius, a/s Nr. ( - ) Swedbank, banko kodas 73000) priteisti atsakovei UAB „Statybos ritmas“ (j. a. kodas - 151203391, buveinė - Gamyklų gt. 3, Marijampolė, a/s Nr. ( - ), Swedbank, b. k. 73000) - 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų), tretiesiems asmenims: UAB „Amista“ (j. a. kodas - 123941864, buveinė - Laisvės pr. 71B-34, 07189 Vilnius, a/s Nr. ( - ), AB SEB bankas,b.k.70440) – 700 Lt (septynis šimtus litų), UAB „Salgesta“ (j. a. kodas - 224047430, buveinė - Laisvės pr. 71B-34, 07189 Vilnius, a/s Nr. ( - ), AB SEB bankas, b. k.70440) – 700 Lt (septynis šimtus litų), A. V. įmonei „Klukis“ (j. a. kodas – 161632072, adresas korespondencijai - Paupio gt. 28, Vilnius, Ežero gt. 3, Vainotiškių km. Kėdainių r.) – 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.