Byla A-602-162-13
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – VĮ Valstybės žemės fondas) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; NŽT), 28 108 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis J. V. 2005 m. gegužės 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 11, sudarytos su Vilniaus apskrities viršininko administracija, pagrindu nuomojo 6,5 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Šios sutarties 12 punkte nustatyta: ,,sutartis galioja iki nuosavybės teisės atkūrimo savininkams natūra arba gauti sklypą neatlygintinai“. Pažymėjo, jog nuomos sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d., o vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) sutarties nebepratęsė, motyvuodama tuo, kad šis sklypas pareiškėjos šeimai bus atiduotas atkuriant nuosavybės teises. Pažymėjo, jog pareiškėja yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą bei Piliečių, pateikusių prašymus ir išvadas dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajone Pagirių kadastro vietovėje, sąraše yra įrašyta ( - ) numeriu. Nurodė, jog šis sąrašas patvirtina, kad išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo pateikė 2006 m. birželio 19 d.; eiliškumo grupė – 9; žemės ploto poreikis, reikalingas išvadai tenkinti – 2,1333 ha. VAVA darbuotojai, nutraukdami minėtąją 2005 m. gegužės 16 d. žemės nuomos sutartį, pareiškėjai paaiškino, kad netrukus projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turi būti užbaigti ir nuomotas žemės sklypas jiems bus grąžintas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 m. spalio 30 d. vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. 2008 m. spalio mėn. gavo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriame įsakyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų ( - ), kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją. Manydama, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) yra neteisėtas, 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama šį administracinį aktą panaikinti bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jos pasirinktą žemės sklypą Pagirių kadastrinėje vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-121-602/2009. Nepaisant to, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) buvo priimtas neteisėtai ir teismo panaikintas bei to, kad projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., jie iki šiol yra neužbaigti. Pažymėjo, jog tuo metu, kai naudojo 6,5 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kiekvienais metais gaudavo nuolatines pajamas iš šio sklypo naudojimo, t. y. kiekvienais metais iš Europos Sąjungos fondų gaudavo tiesiogines išmokas už pasėlius. 2008 m. gavo 2529,5 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius (mokėta už 2007 metus). Iš Europos Sąjungos fondų šeima taip pat gaudavo specialiąsias išmokas už auginamus bulius, 2008 m. balandžio 15 d. iš Europos Sąjungos fondų gavo 1629 Lt išmoką už bulių. Naudojamame žemės sklype augino galvijus, grūdines kultūras. Užaugintus galvijus vėliau parduodavo, iš ko taip pat gaudavo pajamas. Pateikia 2006 m. gegužės 15 d. gyvulių pirkimo sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, jog už parduotas telyčias gavo 2227,50 Lt. 2005 m. gegužės 26 d. gyvulių pirkimo sąskaita faktūra įrodo, jog už parduotą telyčią gavo 1075,20 Lt. 2007 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 663 patvirtina, kad už parduotus galvijus gavo 2868,50 Lt. Išdėstyti argumentai bei pridedami įrodymai patvirtina, kad už 2007 metus gavo 7027 Lt (= 2529,5 + 1629 + 2868,50) pajamų. Nutraukus žemės nuomos sutartį nuo 2007 m. gegužės 15 d. ir iki šiol neatkuriant nuosavybės teisių, kiekvienais metais patiria nuostolius, t. y. negauna pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakinga institucija laiku ir pagal įstatymų reikalavimus būtų atkūrusi nuosavybės teises. Be to, vykdydami žemės ūkio veiklą bei planuodami didinti jos apimtis, tikėdami tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažadais, jog nuosavybės teisių atkūrimas Pagirių kadastro vietovėje netrukus bus baigtas, 2006 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutarties, sudarytos su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, pagrindu įsigijo traktorių ( - )3. Turto kaina – 59 590 Lt, turto išpirkimo termino pabaiga – 2011 m. birželio 14 d. Už traktorių iš viso pareiškėjos šeima sumokėjo 67122,84 Lt. Kadangi nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos, Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas iki šiol nepatvirtintas, ji ne tik prarado pajamas, kurias kiekvienais metais gaudavo iš Europos Sąjungos fondų bei iš žemės ūkio veiklos, bet ir padidėjo išlaidos, nes kiekvieną mėnesį turėdavo mokėti bankui (įskaitant palūkanas) už įsigyjamą traktorių. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais (priimdamas neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo buvo sustabdytos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Pagirių kadastro vietovėje) ir neteisėtu neveikimu (iki šiol pareiškėjui neatkurdami nuosavybės teisių į žemę) pažeidė teisę į nuosavybę ir padarė jai turtinę ir neturtinę žalą. Tikino, jog atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiškėjai buvo padaryta 28 108 Lt turtinė bei 5 000 Lt neturtinė žala, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę (rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu). Detalizavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė priimant neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41); kuriuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Pagirių kadastro vietovėje buvo sustabdytos. Pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) pripažintas neteisėtu ir panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-121-602/2009, todėl jo neteisėtumas įrodytas ir iš naujo jo įrodinėti nebereikia (rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi). Neteisėtas atsakovo neveikimas pasireiškia tuo, kad jis, turėdamas pareigą atkurti nuosavybės teises, šios savo pareigos iki šiol nėra įvykdęs. Atsakovas savo neteisėtu neveikimu pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnį bei Konstitucijos 5 straipsnį, nustatantį, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nepaisant to, kad išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo VAVA buvo pateikta 2000 m. gegužės 31 d., projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo praėjo daug laiko, - Nacionalinė žemės tarnyba ne tik neatkuria pareiškėjai nuosavybės teisių, bet dar ir nuolat pratęsinėja terminą šioms procedūroms pabaigti. Manė, jog toks nepateisinamai ilgas atsakovo neveikimas yra neteisėtas, niekuo nepagrįstas ir pareiškėjai nuolat yra daroma žala. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas VAVA turėjo būti suprojektuotas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2007 m. gegužės 15 d. Pareiškėja teisėtą lūkestį, kad žemę, kurioje vykdė žemės ūkio veiklą, naudos nepertraukiamai (pasibaigus nuomos sutarčiai, iškart gaus tą sklypą nuosavybėn Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu), todėl kūrė ateities planus, investavo savo pinigus (pirko traktorių). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė jam įstatymo nustatytų pareigų, susiformavę teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir ji neteko galimybės iš šio sklypo gauti pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 28 108 Lt materialinės žalos atlyginimo. Atsakovo aukščiau nurodytais veiksmais ir neveikimu pareiškėjai buvo padaryta ir 5 000 Lt neturtinė žala. Dėl to, kad VAVA priėmė neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41) bei dėl to, kad pareiškėjai iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės ir šios procedūros vis atidėliojamos, ji patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Siekdama atkurti teises į ginčo žemę atliko visus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus veiksmus – visi reikiami dokumentai VAVA buvo pateikti laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų. Žinia apie VAVA 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41), kurio pagrindu nuosavybės teisės jai neatkurtos iki šiol ir dėl kurio savo šiurkščiai pažeistas savo teises buvo priversta ginti netgi teisme, jai sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pridūrė, jog dėl neteisėto atsakovo neveikimo šeima atsidūrė labai sudėtingoje finansinėje situacijoje, nuolat trūko pinigų, jautė nuolatinę įtampą ir stresą, nes planai gyventi iš žemės ūkio veiklos buvo sužlugdyti, buvo priversta ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Pridūrė, jog pareiškėją išvargino daugkartiniai apsilankymai VAVA, o ją likvidavus – Nacionalinėje žemės tarnyboje – klausinėjant, kada bus grąžinta žemė ir prašant šių procedūrų nevilkinti. Tikino, jog nuolat jautė nervinę įtampą bei pažeminimą dėl to, kad atsakovas su pareiškėja visiškai nesiskaito ir savivaliauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, be to, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis. Atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarytą ir tebedaromą neturtinę žalą vertina 5 000 Lt. Pažymėjo, jog akivaizdu, kad aukščiau nurodyti dvasiniai nepatogumai yra ne trumpalaikiai ir ne menkaverčiai, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pateikti negalėjo, kadangi tai yra nematerialūs dalykai.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

7Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja teigia, jog pasibaigus 6,5 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) 2005 m. gegužės 16 d. sutarties dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) Nr. 11, sudarytos tarp J. V. ir VAVA, kuris pagal šios sutarties 2 punkto nuostatas buvo nustatytas iki 2006 m. gegužės 6 d. (šalių susitarimu nuomos sutartis pratęsta iki 2007 m. gegužės 15 d.), terminui, VAVA atsisakė ją pratęsti, tačiau nepateikė šį atsisakymo sudaryti nuomos sutartį faktą pagrindžiančių duomenų. Pažymėjo, kad NŽT turimais duomenimis J. V. nebuvo ir nėra pateikęs prašymo VAVA pratęsti minėtos žemės nuomos sutarties terminą, tokio prašymo buvimą pagrindžiančio dokumento nepateikė ir pareiškėja. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483) (toliau – ir Tvarka), 11 ir 14.4 punktais (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. sausio 6 d.), turi būti pateiktas prašymas atnaujinti sutartį. Tikina, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtas Tvarkos 11 ir 14.4 punktuose numatytas prašymas VAVA pateiktas nebuvo, nebuvo jokio pagrindo pratęsti 2005 m. gegužės 16 d. sudarytos žemės nuomos sutarties galiojimo, todėl žemės sklypo nuomininkui nesiėmus jokių veiksmų dėl 2005 metų sutarties galiojimo pratęsimo, žemės sklypo nuomininko teisė į žemės sklypo nuomą pasibaigė 2007 m. gegužės 15 d. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad VAVA atsisakė pratęsti 2005 m. gegužės 16 d. sudarytą žemės nuomos sutartį 2007 m. gegužės 15 d. pasibaigus jos galiojimo terminui. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad pareiškėjos teiginys, jog VAVA atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį yra nepagrįstas ir neteisingas. Dėl praleisto termino parengti žemės reformos žemėtvarkos projektą pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256) (toliau – ir Tvarka) 23 punktas nustato, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690) (toliau – ir Metodika). Pridūrė, jog Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš tam tikrų etapų (darbų stadijų) (Metodikos 10 punktas). Pažymėjo, jog pareiškėja teigia, jog pasibaigus 6,5 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) 2005 m. gegužės 16 d. sutarties dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) Nr. 11, sudarytos tarp J. V. ir VAVA, kuris pagal šios sutarties 2 punkto nuostatas buvo nustatytas iki 2006 m. gegužės 6 d. (šalių susitarimu nuomos sutartis pratęsta iki 2007 m. gegužės 15 d.), terminui, VAVA atsisakė ją pratęsti, tačiau nepateikė šį atsisakymo sudaryti nuomos sutartį faktą pagrindžiančių duomenų. Nurodė, jog Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus vykdantis VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas pateikė 2009 m. sausio 6 d. prašymą pratęsti projekto parengimo terminą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-(41) terminas pratęstas iki 2009 m. birželio 30 d., vėliau, atsižvelgiant į VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2009 m. birželio 30 d. prašymą, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-(41) buvo pratęstas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo parengimo terminas iki 2009 m. gruodžio 30 d., atsižvelgiant į VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2009 m. gruodžio 28 d. prašymą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-678-(41) buvo pratęstas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projekto papildymo parengimo terminas iki 2010 m. birželio 1 d., todėl pareiškėjos teiginys, kad projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir terminas įsipareigojimams vykdyti jau seniai pasibaigė, yra neteisingas. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo darbai baigti, o dokumentacijos byla VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikta 2010 m. birželio 4 d., tad nustatytas terminas projekto parengimo darbams atlikti iš esmės praleistas nebuvo. Pastebėjo, kad minėtais Vilniaus apskrities viršininko įsakymais buvo nustatytas terminas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo (projektavimo ir dokumentacijos bylos parengimo) darbams užbaigti, po kurių seka žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas, derinimas su valstybės institucijomis ir pateikimas tvirtinti NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. VĮ Valstybės žemės fondas (ankstesnis pavadinimas – VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas), rengiantis Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (projekto autorius), 2011 m. balandžio 15 d. pateikė Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą tvirtinti NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. balandžio 15 d. lydraščiu Nr. 130. Tačiau NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad minėtas žemėtvarkos projektas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylą 2011 m. birželio 28 d. lydraščiu Nr. 48LP-83 grąžino projekto autoriui nustatytiems trūkumams pašalinti. Pakartotinai Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas 2011 m. liepos 14 d. lydraščiu Nr. 222, tačiau žemėtvarkos projekto dokumentacijos byla vėl grąžinta projekto autoriui dėl nustatytų trūkumų 2011 m. rugpjūčio 22 d. lydraščiu Nr. 48LP-140. VĮ Valstybės žemės fondas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pakartotinai pateikė 2011 m. rugsėjo 30 d. lydraščiu Nr. 290, tačiau ir vėl nustačius trūkumus žemėtvarkos projekto dokumentacijos byla grąžinta projekto autoriui taisyti 2011 m. gruodžio 14 d. lydraščiu Nr. 48LP-261. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu projekto autorius VĮ Valstybės žemės fondas dar nėra pateikęs Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto su ištaisytais trūkumais NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui tvirtinti. Tvarkos 111 punktas nustato, kad sprendimus atkurti nuosavybės teises priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Pažymėjo, jog 6 mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo 2006 m. spalio 2 d., nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3256-41 (papildyta Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 6163-41, 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-8438-41, 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-9060-41 ir 2006 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 2.3-1615-41) patvirtinto Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone buvo patvirtintos tik Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos ir plotas, o nuo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje, t. y. nuo to etapo, kuris rengiant Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dar nėra pradėtas. Pabrėžė, jog pareiškėja nepateikė teismui įrodančių duomenų, kad VAVA ir jos teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmusi NŽT vilkina nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. kad NŽT daugiau kaip 6 mėnesius nuo pareiškėjai žemės sklypo paženklinimo nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Akcentavo ir tai, kad būtų pagrindas pripažinti, jog VAVA ar NŽT daugiau kaip 6 mėnesius nuo pareiškėjai žemės sklypo paženklinimo nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tik tokiu atveju, jeigu būtų priimtas Vilniaus apskrities viršininko (iki 2010 m. birželio 30 d.) arba NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo (nuo 2010 m. liepos 1 d.) įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, žemės sklypo paženklinimo aktas, tačiau pareiškėja negali pateikti tokių duomenų, kadangi Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dar nėra patvirtintas. Metodikos 35 punkte nustatyta, jog žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, todėl, jei pareiškėjai nepatvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projekto skubos tvarka būtų projektuojamas žemės sklypas, tai pažeistų ne tik Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, bet ir kitų pretendentų Pagirių kadastro vietovėje teises. Taigi, Tvarkos 23 punktas nustato būtiną ir esminę sąlygą nuosavybės teisių atkūrimui – žemės reformos žemėtvarkos projektą ir žemės sklypų paženklinimą vietovėje. Atkreipė dėmesį, kad žemėtvarkos projekto parengimo terminas teisės aktuose nėra numatytas, be to, atsižvelgiant į tokių projektų rengimo darbų kompleksinį pobūdį bei sudėtingumą, nustatyti jų rengimo konkrečią trukmę nėra galimybių. Atsakovas taip pat rėmėsi CK 6.246 – 6.250 straipsniais bei 6.271 straipsniu bei nurodė, jog pagal šias nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, t. y. neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Išdėstė, jog šiuo atveju valstybės institucijos (VAVA ar NŽT) neteisėto neveikimo nėra, kadangi net ir šiuo metu nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi, kaip minėta, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dar nėra patvirtintas. Pažymėjo ir tai, jog Vilniaus apskrities viršininko įsakymais nustatytas projekto parengimo terminas iš esmės praleistas nebuvo (projekto parengimo, projektavimo darbai užbaigti 2010 m. birželio 4 d.), o įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato baigiamųjų projekto darbų termino, per kurį turi būti patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teisės negalėjo ir šiuo metu dar neatkurtos, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja galėjo patirti turtinę ar neturtinę žalą. Pridūrė ir tai, jog taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kad VAVA atsisakė pratęsti 2005 m. gegužės 16 d. sudarytą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyti argumentai neįrodo, kad būtent dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) o ne dėl kitų priežasčių pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat pastebėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos, taip pat ir kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises Pagirių kadastro vietovėje teisės nėra pažeidžiamos ir negali sukelti žalos, nes Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) yra nuginčytas teisme ir nebegalioja. Tuo tarpu Pagirių kadastro vietovės projekto rengimo darbai vykdyti nepažeidžiant nustatytų terminų, jie yra tęsiami toliau ir pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės, teisės aktų nustatyta tvarka. Manė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neprarado teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nesikreipė dėl 2005 m. gegužės 16 d. sudarytos sutarties dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai), jos teisės nėra pažeidžiamos, todėl pareiškėjai negali būti priteistas žalos atlyginimas, o skundas laikytinas nepagrįstu. Dėl priežastinio ryšio taip pat pažymėjo, jog nors pareiškėja ir teigė, kad jeigu jai žemė būtų grąžinta anksčiau ar būtų pratęsta žemės nuomos sutartis, tai ji būtų galėjusi gauti išmokas iš Europos Sąjungos, pajamas už parduodamus gyvulius, tačiau tai neįrodo, kad buvo patirta turtinė žala, kadangi tokie teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis, t. y. hipotetine galimybe gauti išmokas iš Europos Sąjungos. Dėl neturtinės žalos rėmėsi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A502-1269/2009 bei Nr. A822-613/2009 bei nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) priėmimas negali būti laikomas intensyviais veiksmais, sukeliančiais asmeniui didelę neturtinę žalą, šiuo įsakymu nebuvo paneigta pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl manė, jog VAVA ar NŽT nėra atsakinga dėl pareiškėjai galimai kilusios žalos.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies bei priteisė jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 180 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, o kitoje dalyje skundą atmetė.

10Teismas apžvelgė tokias faktines bylos aplinkybes: pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises (2.1333 ha) į buvusio savininko A. M. turėtą 6.4000 ha ploto žemę ( - ). Išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimta 2006 m. birželio 2 d. (t. I, b. l. 121 – 125). Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris paskelbtas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.2.3-9220-(41), pareiškėjai yra suformuoti žemės sklypai Nr. 1228-1(2,06 ha ( - )), Nr. 1228-2 (3,30 ha ( - )). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009 m. gegužės 13 d., Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ buvo panaikintas. Teismas sprendime konstatavo, jog minėtas atsakovo įsakymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui bei buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisėtumo principą. Remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009, kuri šioje byloje turi prejudicinę galią, nagrinėjant, ar dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Išdėstė ir tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai yra suformuoti žemės sklypai Nr.1228-1(2,06 ha ( - )), Nr.1228-2 (3,30 ha ( - )). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-4141 projekto autoriui – VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui įsakyta vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje nuo 2006 m. spalio 30 d. (2006 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-11358-41 patikslinta – nuo 2006 m. lapkričio 22 d.), nurodyta, kad projektavimo darbus užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l. 56 – 57). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-(41) pratęstas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo terminas iki 2009 m. birželio 30 d., o 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-(41) – iki 2009 m. gruodžio 30 d. (t. I, b. l. 60 – 62). Šiuo įsakymu buvo patikslintas 2009 m. sausio 27 d. įsakymas, kuriuo atitinkamai patikslintas teismo panaikintas 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas. Atkreipė dėmesį, jog šie duomenys patvirtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) panaikinimo, atsakovas vis tiek pratęsė terminą žemėtvarkos projektui parengti, iš esmės pakeisdamas jau teismo panaikintą įsakymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-678-(41) terminas pratęstas iki 2010 m. birželio 1 d. (t. I, b. l. 64).

11Teismas apžvelgęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, jog vertinant minėtus įsakymus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų kontekste, nurodytina, kad įsakymuose nėra nurodyti motyvai, o tik konstatuojama, jog naujas terminas nustatomas tenkinant (įvertinus) VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto prašymą. Sprendė, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad įsakymai yra ydingi, sudarantys pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjos teisėti lūkesčiai buvo pažeidžiami. Išdėstė, jog atsakovas, priimdamas šiuos įsakymus, ne tik jų tinkamai nepagrindė, bet, pasibaigus viename įsakyme nustatytam projekto parengimo terminui, kitas įsakymas, nustatantis naują terminą, būdavo priimamas tik po kelių mėnesių. Atsakovo duomenimis, VĮ Valstybės žemės fondas, rengiantis Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2011 m. balandžio 15 d. pateikė Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą tvirtinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad minėtas žemėtvarkos projektas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylą 2011 m. birželio 28 d. grąžino projekto autoriui nustatytiems trūkumams pašalinti; pakartotinai Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas 2011 m. liepos 14 d., tačiau žemėtvarkos projekto dokumentacijos byla 2011 m. rugpjūčio 22 d. grąžinta projekto autoriui dėl nustatytų trūkumų; VĮ Valstybės žemės fondas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pakartotinai pateikė 2011 m. rugsėjo 30 d., tačiau ir vėl nustačius trūkumus žemėtvarkos projekto dokumentacijos byla 2011 m. gruodžio 14 d. grąžinta projekto autoriui taisyti (t. I, b. l. 65-77). Pažymėjo, kad nors teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas, tačiau jis negali tęstis nepagrįstai ilgai. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad projektų rengimo darbų kompleksinis pobūdis bei sudėtingumas negali pateisinti besąlygiško nustatytų terminų sustabdymo ar pratęsimo būtinybės. Kartu nurodė, kad institucija turi laikytis protingo termino, o nustatytą terminą žemėtvarkos projektui parengti sustabdyti ar pratęsti gali tik esant tam tikroms objektyvioms priežastims, nes priešingu atveju būtų eliminuojamas pretendentų teisių gynimo institutas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-428/2011). Pažymėjo, kad tik nagrinėjamos bylos metu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtino Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės VĮ Valstybinės žemės fondo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus (t. II, b. l. 6 – 53). Sprendė, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko savo funkcijas, siekdamas, kad žemėtvarkos projekto papildymo darbai būtų atlikti iki nustatyto pirmojo ar kito protingo termino ir būtų tinkamai užbaigtos projekto parengimo ir patvirtinimo procedūros. Todėl teismas, be kita ko, apžvelgęs CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalis, 6.246 straipsnį, 6.247 straipsnį konstatavo, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme bei pridūrė, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT (rėmėsi administracinėmis bylomis Nr. A756 -428/2011, Nr. A525 -2473/2011 ).

12Teismas taip pat rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi bei nurodė, jog vertinant pareiškėjos reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas. Pažymėjo, jog šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Todėl netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (rėmėsi LVAT nagrinėtomis administracinėmis bylomis Nr. A525-2473/2011, Nr. A756-428/2011, Nr. A14-653/2007, Nr. A14-1625/2005 ir kt.). Išdėstė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises (2.1333 ha) į buvusio savininko A. M. turėtą 6.4000 ha ploto žemę ( - ). Išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimta 2006 m. birželio 2 d. (t. I, b. l. 121 – 125). Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai buvo pakankami tam, kad jai būtų perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai. Įvertinus šiuos duomenis, padarytų pažeidimų pobūdį ir jų reikšmingumą pareiškėjos atžvilgiu, teismas sprendė, kad pareiškėjai priteistina 3000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kuri nagrinėjamojoje situacijoje yra teisinga bei adekvati, atitinkanti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A756-428/2011, Nr. A492 -1981/2012). Pridūrė, jog konkrečiu atveju įrodinėjant neturtinę žalą, didesnę įrodomąją reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A525-2473/2011, Nr. A756-428/2011, Nr. A14-653/2007, Nr. A14-1625/2005 ir kt.).

13Teismas rėmėsi ir CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei dėl pareiškėjos prašymo atlyginti jos patirtą turtinę žalą išdėstė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2005 m. gegužės 16 d. sudaryta sutartis ,,Dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ Nr. 11, kurios pagrindu J. V. išsinuomojo 6,50 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (t. I, b. l. 9 – 10). Pridūrė, kad ši nuomos sutartis pratęsta šalių susitarimu nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. (t. I, b. l. 9 – 10). Rėmėsi Valstybinės žemės sklypų nuomos tvarkos 11, 12, 13, 14.3 – 14.10 bei 14.4 punktais bei nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis J. V. atsakovui pateikė Taisyklių 11 ir 14.4 punkte numatytus dokumentus (t. I, b. l. 120, t. II, b. l. 63 – 67). Pažymėjo, jog esant šioms aplinkybėms atsakovas, pareiškėjai nepateikus reikiamų ir tinkamų dokumentų, negalėjo pradėti žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo procedūros, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jis atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymėjo ir tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2008 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išmokėjo 2 172,00 Lt paramą pagal Specialiųjų išmokų už bulius mokėjime taisykles bei J. V. 2007 m. birželio 14 d. pateikus paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, Agentūra 2008 m. išmokėjo visą 1 909,66 Lt paramos sumą (t II., b. l. 68). Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) tikslas – nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (3 p.). Taisyklių II skyriuje nustatyti tam tikri reikalavimai išmokoms gauti: pareiškėjo (žemės ūkio veiklos subjekto) valda turi būti įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; turi būti deklaruoti visi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, taip pat kitos naudmenos, už kurias išmokos nėra mokamos ir kita. Pridūrė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3D-352 (Žin., 2007, Nr. 54-3414; 2011, Nr. 76-3689) patvirtintų Specialiųjų išmokų už bulius mokėjimo taisyklių 7 punkto nuostatas specialiąsias išmokas gali gauti tik savo vardu bulius užregistravęs laikytojas, jeigu jis atitinka 7.1. – 7.6. punktuose nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja atitiko (galėjo atitikti) visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus, o išmokoms gauti reikėjo tik atsakovo sprendimo dėl žemės sklypo grąžinimo. Rėmėsi CK 6.247 straipsniu bei LVAT administracinėje byloje Nr. A756-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 pateiktais išaiškinimais ir nurodė, jog patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, išmokų negavimas, taip pat ir pajamos, gautos pardavus gyvulius, CK 6.249 bei CK 6.247 straipsnių taikymo požiūriu negali būti pripažintos netiesioginiais nuostoliais. Pridūrė, jog ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas išduotas pareiškėjos sutuoktiniui J. V., todėl ir šiuo aspektu negautos išmokos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus negali būti vertinamos kaip pareiškėjos negautos pajamos (t. I, b. l. 33), be to, šių teismo išvadų nepaneigia ir liudytojo E. V. parodymai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos reikalavimą dėl 28 108 Lt turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjai sprendimu iš prašomos priteisti 33 108 Lt sumos priteisiama 3000 Lt suma, kas atitinkamai sudaro 9.06 procentus tenkintų reikalavimų dalies, priteisė pareiškėjai 180 Lt atstovavimo išlaidų (ABTĮ 44 str. 2 d.).

15III.

16Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 87 – 91), prašydama ginčijamą teismo sprendimą pakeisti ir jos skundą tenkinti visiškai.

17Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog ji nepateikė reikiamų ir tinkamų dokumentų dėl žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo, todėl atsakovas negalėjo pradėti žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo procedūros. Pažymi, jog nors teismas teisingai konstatavo, kad ji nepateikė visų dokumentų, reikalingų valstybinės žėmės nuomos sutarčiai pratęsti, tačiau jis neįvertino to, kad taip ji padariusi kaip tik dėl tos priežasties, jog VAVA darbuotojai ją užtikrino, kad netrukus jos nuomotas žemės sklypas bus grąžintas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Nurodo, jog jai buvo paaiškinta, kad dėl šios aplinkybės nėra tikslo prašyti pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes netrukus tas sklypas bus parduotas jai su sutuoktiniu nuosavybės teise. Teigia, jog ji pasitikėjo VAVA darbuotojais ir neturėjo pagrindo abejoti jų žodžių teisingumu. Taip pat nurodo, jog visą laiką siekė naudotis minėtuoju žemės sklypu ir niekada nebuvau išreiškusi valios jo atsisakyti. Akcentuoja, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne tuo, jog jis netenkino jos prašymo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet tuo, kad jis ją suklaidino – įtikino nuomos sutarties nepratęsti ir žadėjo, jog netrukus sklypas jai bus grąžintas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu. Mano, jog teismas taip pat nepagrįstai atmetė jos argumentą dėl netiesioginių nuostolių, t. y. dėl to, jog ji negavo pajamų, kurias būtų gavusi. Pažymi, jog ji teismui pateikė akivaizdžius įrodymus (mokėjimo dokumentus, sąskaitas faktūras, pavedimų kopijas ir kt.), patvirtinančius, jog tokias išmokas ji realiai gaudavo, kol nuomojosi ginčo žemės sklypą. Taigi, byloje buvo visi įrodymai, patvirtinantys, jog jos patirti nuostoliai buvo realūs, o ne tikėtini. Pabrėžia, jog už iš ginčo žemės sklypo 2008 – 2011 m. laikotarpiu būtų gavusi 28 108 Lt, būtent ši suma ir sudaro netiesioginius nuostolius. Taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009 bei nurodo, jog teismas teisingai konstatavo neturtinės žalos atsiradimo sąlygas, tačiau vietoje jos prašytų 5000 Lt priteisė 3000 Lt. Mano, jog teismas be pagrindo sumažino jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į daromų pažeidimų ilgalaikiškumą, dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius neigiamus padarinius, pažeidimų reikšmingumą. Nurodo, jog dėl to, kad VAVA priėmė neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41) bei dėl to, kad jai iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės ir šios procedūros vis atidėliojamos, ji patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą <....>. Taip pat pabrėžia, jog tuo metu, kai naudojosi ginčo žemės sklypu, kuriame vykdė žemės ūkio veiklą, iš jo gaudavo nuolatines pajamas. Pažymi, jog ketindama didinti veiklos apimtis, su vyru lizingo sutarties pagrindu įsigijo traktorių. Taigi, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, ji prarado pajamas, kurias gaudavo iš žemės, jos išlaidos padidėjo, nes, be kita ko, turėjo mokėti palūkanas už traktorių bei išlaikė tris nepilnamečius vaikus, todėl nuolat jautė įtampą ir stresą, buvo priversta ieškotis kito pragyvenimo šaltinio <...>. Remiasi LVAT administracine byla Nr. A756-428/2011 bei akcentuoja, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas <...> buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai <...> o dėl atsakovo neveiklumo aktualūs žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbai užsitęsė neprotingai ilgą laiką ir iki šiol nėra baigti. Taigi, mano, jog teismas į visas išdėstytas aplinkybes atsižvelgė nepakankamai.

18Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 95 – 98), kuriuo prašo ginčijamą sprendimą dalyje, kuria pareiškėjai priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

19Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai konstatavo visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Teigia, jog vieno Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) priėmimas negali būti laikomas intensyviais veiksmais, sukeliančiais asmeniui didelę neturtinę žalą, kadangi šiuo įsakymu nebuvo paneigta pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat pastebi, jog minėtas įsakymas yra nuginčytas ir negalioja, todėl negali būti pripažinta, kad jis pažeidžia pareiškėjos teises ir dėl jo pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Mano, jog administracinio akto panaikinimas teismine tvarka yra normalus procesas teisinėje valstybėje ir negali būti traktuojama, kad dėl panaikinto individualaus administracinio akto asmuo patyrė neturtinę žalą. Priduria, jog faktas, kad buvo panaikintas tik vienas administracinis aktas, susijęs su Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, parodo, kad tai nebuvo kryptingi, nuolatiniai institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, veiksmai, kuriais sistemingai būtų stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Taip pat pažymi, jog teismas neįvertino to, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu turi būti suderinti valstybės, savivaldybės ir privačių asmenų (pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą) interesai, todėl žemės reformos žemėtvarkos projektas negali būti parengtas per trumpą laiką ir negali būti iš anksto nustatytas aiškus ir galutinis terminas jam pabaigti. Pažymi, jog pagal Metodikos 4 punktą, žemėtvarkos projektus rengia asmenys, sudarę sutartį su NŽT vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Nurodo, jog Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas yra VĮ Valstybės žemės fondas, kuris nebuvo pavaldus VAVA ir nėra pavaldus NŽT, todėl valstybės institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą turi mažai galių įtakoti žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantį asmenį ir negali būti atsakingos už tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai būtų atlikti kokybiškai ir per trumpą laiką. Tačiau pabrėžia, kad Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo rengiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o faktą, kad minėto žemėtvarkos projekto rengimas nebuvo vilkinamas patvirtina į bylą pateikti duomenys bei tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minėtas žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Pažymi, jog teismas, priteisdamas pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar pareiškėjos galimai patirti moralinio pobūdžio nepatogumai pasireiškė ne vienkartiniu išgyvenimu, ar jie buvo pakankamai intensyvūs, kad juos būtų galima laikyti patirta neturtine žala. Be to, teismas sprendime konstatuodamas valstybės civilinės atsakomybės buvimą visiškai nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp valstybės tariamų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai galimai kilusios žalos buvimo. Pažymi, jog teismas nepagrindė, kad būtent dėl valstybės institucijų veiksmų, o ne dėl kitų aplinkybių ar kitų subjektų veiksmų pareiškėja patyrė neigiamus išgyvenimus. Mano, kad valstybės institucijų veiksmai negalėjo pareiškėjai sukelti neigiamų išgyvenimų, kadangi valstybės institucijų veiksmais nebuvo paneigta pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, o Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai buvo nuosekliai vykdomi ir minėtas žemėtvarkos projektas yra šiuo metu įtvirtintas, o paženklinus žemės sklypus vietovėje pareiškėjai bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę.

20Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 103 – 105) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Atsiliepime atsakovas iš esmės išdėsto argumentus, jau nurodytus jo paties teikiamame apeliaciniame skunde, taip pat papildomai atsikerta, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog VAVA sutarties nepratęsė, motyvuodama tuo, kad ginčo sklypas bus atiduotas atkuriant nuosavybės teises. Šiuo aspektu nurodo, jog VAVA net negalėjo pratęsti minėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, kadangi nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nebuvo pateikę tokio prašymo, kaip to reikalavo Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 11 ir 14.4 punktai. Pastebi, jog aplinkybę, kad nepateikė visų būtinų dokumentų, reikalingų pratęsiant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pripažįsta ir pati pareiškėja. Todėl tikina, jog nėra pagrindo teigti, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pratęsta dėl VAVA kaltės. Mano, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji buvo VAVA darbuotojų suklaidinta ir įtikinta nepratęsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties yra atmestina, kadangi asmuo yra laisvas pasirinkti savo veikimo būdą, be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes. Priduria, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja atitiko (galėjo atitikti) visus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklėse nustatytus reikalavimus, o išmokoms gauti reikėjo tik atsakovo sprendimo dėl žemės sklypo grąžinimo. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis bei nepripažino pareiškėjos nurodytų išmokų negavimo bei pajamų, gautų pardavus gyvulius, netiesioginiais nuostoliais.

22Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 106 – 111) prašo: 1) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, apeliacinį skundą atmesti; 2) pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą – pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai; 3) priteisti pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23Atsiliepime išdėsto argumentus, jau nurodytus pareiškėjos teiktame apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismui, taip pat papildomai atsikerta, jog atsakovas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, ir dėl šios priežasties prašo žemesnės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą panaikinti. Mano, jog tokia apelianto pozicija prieštarauja materialinės teisės nuostatoms, reglamentuojančioms civilinės atsakomybės taikymą ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras reglamentuojantiems teisės aktams. Tikina, jog visos nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ką pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Be to, mano, jog byloje neginčijamai nustatytas ne tik neteisėtų veiksmų buvimas, bet ir faktas, jog dėl šių veiksmų pareiškėja patyrė neturtinės žalos. Priduria, jog bylą nagrinėjęs teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad projekto rengimo darbų kompleksinis pobūdis bei sudėtingumas negali pateisinti besąlygiško nustatytų terminų sustabdymo ar pratęsimo būtinybės, ką pagrindžia ir LVAT šiuo klausimu formuojama praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Todėl mano, jog kaip nepagrįsti turėtų būti atmesti su projekto rengimo sudėtingumu susiję apeliacinio skundo argumentai. Pažymi ir tai, jog atmestinas ir tas atsakovo argumentas, kad jis negali būti laikomas atsakingu už ilgą žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį, kadangi jis tiesiogiai nevykdo šios funkcijos, nes, kaip nurodo pats apeliantas, žemėtvarkos projektus rengia asmenys, sudarę sutartį su NŽT vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje, kas reiškia, jog nors konkrečiu atveju projektą rengiantis VĮ Valstybės žemės fondas nebuvo pavaldus VAVA ir nėra pavaldus NŽT, tiek anksčiau funkcionavusi apskrities viršininko administracija, tiek ir jos funkcijas perėmusi NŽT nagrinėjamu atveju privalo prisiimti riziką už jos pasirinktų asmenų teikiamas paslaugas. Teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas, todėl atsakovo pareiga yra užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą, ką patvirtina ir ginčui aktualios Metodikos nuostatos. Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo patvirtintas (NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu), priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina ne tai, kad šio projekto rengimas nebuvo vilkinimas, o būtent tai, kad jo rengimas truko nepateisinamai ilgą laiką, kas iš esmės ir sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Taip pat išdėsto aplinkybes dėl pareiškėjos patirtos neturtinės žalos ir akcentuoja, jog visos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, netinkamai įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, iš tiesų patyrė neturtinę žalą, kurią vertinti mažesne nei pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteista suma nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo. Pabrėžia, jog akivaizdu, kad pareiškėjos patirta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriuose keliamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos nustatymo pagrįstumo klausimas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo. Pareiškėjos tvirtinimu, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė laiku neįvykdžius įstatymu nustatytų pareigų, dėl ko buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai ir ji neteko galimybės gauti pajamas iš sklypo.

28Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, jog pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises (2.1333 ha) į 6.4000 ha ploto žemę ( - ). Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 1228-1 (2,06 ha ( - )), Nr. 1228-2 (3,30 ( - )). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-4141 projekto autoriui – VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui įsakyta vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje nuo 2006 m. spalio 30 d., buvo nurodyta, kad projektavimo darbus turi užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l. 56 – 57). Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo terminas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-(41) pratęstas iki 2009 m. birželio 30 d., o 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-(41) – iki 2009 m. gruodžio 30 d. (t. I, b. l. 60 – 62). Taip pat minėtu įsakymu buvo patikslintas 2009 m. sausio 27 d. įsakymas, kuriuo atitinkamai patikslintas teismo panaikintas 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) panaikinimo, atsakovas vis tiek pratęsė terminą žemėtvarkos projektui parengti, iš esmės pakeisdamas teismo jau panaikintą įsakymą. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-678-(41) terminas pratęstas iki 2010 m. birželio 1 d. (t. I, b. l. 64).

29Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo neturinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą veiksmų, atliktų šio proceso metu pareiškėjos, kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), atžvilgiu.

30Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kaimo vietovėje neatlygintinai nuosavybėn perduodamas lygiavertis žemės sklypas turi būti suformuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

31Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 100 punktą, ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu buvo apskrities viršininkas, kurio teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų Atkūrimo įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

32Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 4 straipsnyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu tvirtino apskričių viršininkai. Remiantis Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu tvirtino apskrities viršininkas.

33Remiantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Projektų rengimo metodika, 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija) 4 punktu, galiojusiu ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu, žemėtvarkos projektą rengė fiziniai ir juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių filialai, turintys kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus ir sudarę sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Pagal Projektų rengimo metodikos 10 punktą, žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš šių etapų (darbų stadijų): 1. grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2. žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3. projektavimo darbai; 4. žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5. žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6. duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7. žemėtvarkos projekto baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pažymėtina, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo (Projektų rengimo metodikos 35 p.).

34Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad būtina ir esminė sąlyga nuosavybės teisių atkūrimui – parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą priimti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai turėjo per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Teisės aktai nenustatė termino, per kurį turėjo būti parengtas žemėtvarkos projektas. Nagrinėjant teisme ginčą, iškyla klausimas dėl tokio termino, nes turi būti konstatuojamas asmens teisių gynimo mechanizmas, kai asmuo turi tam tikrą teisę, bet ilgą laiką negali jos įgyvendinti. Todėl tai turėtų būti protingas terminas. Dėl protingo termino paisymo būtinumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas byloje Nr. A-7-915-04. Nesant termino reglamentavimo, yra abejotina galimybė įpareigoti instituciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau konstatavus, kad asmens teisės yra pažeidžiamos, šios teisės turi būti ginamos. Nesant reglamentavimo kaip turi būti įgyvendinta Atkūrimo įstatyme nustatyta pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises, pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

35Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

36Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

37Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

38Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininkas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41), kuris teismo sprendimu kaip neteisėtas yra panaikintas. Dėl šio įsakymo priėmimo užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, inicijuotas pareiškėjos, kuris ir šiuo metu nėra baigtas ir nėra aiškus terminas, kada jis bus baigtas, kada bus realizuota Atkūrimo įstatyme pareiškėjai nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises į neteisėtai nacionalizuotą žemę.

39Prašymo turinys, pareiškėjos ir atstovės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad pareiškėja siekdama atkurti nuosavybės teises atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, visi reikalingi dokumentai Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, o žinia apie neteisėto įsakymo priėmimą, kurio pagrindu stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pareiškėjai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

40Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėjai padaryta neturinė žala dėl minėtų neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Nustačius visas, šiuo atveju, būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad atsakovas privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą (CK 6.263 str.).

41Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala teismo įvertinama pinigais. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į neturtinės žalos pobūdį, šios žalos atlyginimas yra negalimas atlyginimas natūra, todėl neturtinė žala visada atlyginama tik pinigine kompensacija. Dėl nurodytų motyvų, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybės, jog tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą yra galimybė atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – įgyvendinti pareiškėjos teises pagal Atkūrimo įstatymą. Į nurodytą aplinkybę galima atsižvelgti, nustatant atlygintinos žalos dydį.

42CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjos paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, į tai, kad vyksta procesas, kurio metu yra taisoma iki teisės aktų pažeidimo buvusi padėtis, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai priteistina 3000 Lt neturtinė žala.

43Nepagrįsti yra apelianto motyvai, jog vien administracinio akto panaikinimas nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Administracinio akto panaikinimas teismo sprendimu dėl jo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, sudarė neabejotiną pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti valstybės institucijos veiksmų neteisėtumą bei konstatavus kitas atsakomybės sąlygas priteisti žalos atlyginimą. Teismo nustatytos aplinkybės bei pateiktas jų vertinimas patvirtina, kad teismas konstatavo byloje priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų buvimą. Teismo nustatytos aplinkybės bei pateiktas jų vertinimas patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiasi ilgą laiką, jo metu buvo priimtas neteisėtas įsakymas, todėl valstybės institucijos priimami sprendimai ir atsisakymas atkurti nuosavybės teises, dėl kurių pareiškėjai padaryta neturtinė žala negali būti vertinami kaip trumpalaikiai, nepakankamai reikšmingi ir nesudarantys pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

44Pastebėtina ir tai, kad teismo sprendimu panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) buvo susijęs su daugelio asmenų teisėmis, kurie vėliau kreipėsi su analogiškais reikalavimais į teismą ir jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkinami (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1045/2011).

45Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui apeliacinio skundo motyvai, jog žemėtvarkos projektą rengė VĮ Valstybės žemės fondas, todėl Nacionalinė žemės institucija neprivalo atlyginti neturtinės žalos. Valstybės instituciją, atsakingą už nuosavybės teisių atkūrimą, ir VĮ Valstybės žemės fondą sieja sutartiniai santykiai, nuo kurių negali tiesiogiai priklausyti piliečių, kuriems vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, teisės ir pareigos. Tai, kad valstybės institucija savo kompetencijos vykdymui pasitelkia kitus juridinius asmenis nepaneigia jos pareigos elgtis teisėtai ir vykdyti teisės aktuose nustatytą kompetenciją, kitaip kita administracinio santykio šalis gali reikalauti vykdyti teisės aktuose nustatytus veiksmus arba prašyti žalos atlyginimo. Netinkamas minėtų sutartinių santykių vykdymas yra sutarties šalių tarpusavio klausimas, kuris esant ginčui gali būti sprendžiamas įstatyme nustatytais ginčų sprendimo būdais.

46Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei teisingai pritaikė ginčo išsprendimui aktualias materialinės teisės normas bei procesinės pažaidos nepadarė, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo paliekama nepakeista.

47Pareiškėja turtinę žalą grindžia tuo, jog dėl atsakovo klaidinančių veiksmų nebuvo pratęsta su jos sutuoktiniu J. V. buvusi sudaryta žemės nuomos sutartis, todėl pareiškėjos šeima negalėjo dirbti minėtos žemės, nors buvo suplanavusi tai daryti bei nusipirkusi žemės ūkio techniką, be to, pareiškėjos šeima negalėjo toliau gauti tiesioginių išmokų, kurias gaudavo tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl turtinės žalos atlyginimo konstatavęs, kad pareiškėjos prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai nėra pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis, o pareiškėjos nurodytos negautos pajamos yra tik tikėtinos, hipotetinės. Teismas taip pat konstatavo, kad dalis negautų pajamų buvo siejama su pareiškėjo vyro veiksmais, bet ne su pareiškėjos.

48Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos prašomas turtinės žalos atlyginimas yra siejamas ne tik su pareiškėjos, bet ir su jos sutuoktinio veiksmais bei negautomis pajamomis. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjos sutuoktiniu, žemės ūkio technikos išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjos sutuoktiniu, dalis tiesioginių išmokų buvo mokama pareiškėjos sutuoktiniui, ūkininko pažymėjimas buvo išduotas pareiškėjos sutuoktiniui.

49Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos sutuoktinio J. V. veiksmų, faktiškai nustatė, kad prašymas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. ABTĮ 54 straipsnyje nustatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu; jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo kviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

50Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, turėjo spręsti klausimą dėl kito pareiškėjo įtraukimo į bylą ABTĮ 54 straipsnyje nustatyta, byloje esančios rašytinės bei protokolinės nutartys patvirtina, kad teismas tokių veiksmų nei pasirengimo, nei nagrinėjimo stadijoje neatliko. Apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų, sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).

51Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52pareiškėjos V. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

54Kitoje dalyje pareiškėjos V. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

55Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus... 5. Skunde nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis J. V. 2005 m. gegužės 16 d.... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos,... 7. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja teigia, jog pasibaigus 6,5 ha ploto... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu... 10. Teismas apžvelgė tokias faktines bylos aplinkybes: pareiškėja pretenduoja... 11. Teismas apžvelgęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, jog vertinant... 12. Teismas taip pat rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi bei nurodė, jog... 13. Teismas rėmėsi ir CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei dėl pareiškėjos... 14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendimu pareiškėjos skundas... 15. III.... 16. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m.... 17. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog ji nepateikė... 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, nesutikdamas su Vilniaus... 19. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos... 20. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 103... 21. Atsiliepime atsakovas iš esmės išdėsto argumentus, jau nurodytus jo paties... 22. Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 106 –... 23. Atsiliepime išdėsto argumentus, jau nurodytus pareiškėjos teiktame... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą dėl... 28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, jog... 29. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo... 30. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kaimo vietovėje... 31. Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių prašymus atkurti... 32. Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 4 straipsnyje nurodyta, kad žemės... 33. Remiantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.... 34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas,... 35. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 36. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra... 37. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei... 38. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad Vilniaus apskrities... 39. Prašymo turinys, pareiškėjos ir atstovės paaiškinimai pirmosios... 40. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėjai padaryta neturinė... 41. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala teismo įvertinama pinigais. CK... 42. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 43. Nepagrįsti yra apelianto motyvai, jog vien administracinio akto panaikinimas... 44. Pastebėtina ir tai, kad teismo sprendimu panaikintas Vilniaus apskrities... 45. Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui apeliacinio skundo motyvai, jog... 46. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino... 47. Pareiškėja turtinę žalą grindžia tuo, jog dėl atsakovo klaidinančių... 48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos prašomas turtinės... 49. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos sutuoktinio J.... 50. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas ne to asmens,... 51. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 52. pareiškėjos V. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje... 54. Kitoje dalyje pareiškėjos V. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės,... 55. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje... 56. Nutartis neskundžiama....