Byla 2A-967-212/2016
Dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ir atsakovės J. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 28‘962 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir advokato pagalbos išlaidas, bei taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – nustatyti automobilio BMW 730 D valst. Nr. ( - ) sulaikymo teisę ieškovo naudai, kol atsakovė sumokės automobilio pirkimo pardavimo sandorio kainą – 28‘962 Eur ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, automobilio BMW 730 D valst. Nr. ( - ) valdytoju ir naudotoju skirti S. K., jam perduodant naudoti šį turtą bei automobilio registracijos liudijimą E106429, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad su atsakove 2013-01-05 sudarė automobilio BMV 730 D, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė, o atsakovė J. G. nupirko automobilį BMV 730 D, valst. Nr. ( - ), spalva juoda už 165‘000 Lt (47‘787,30 Eur). Pagal minėtą sutartį atsakovė neatsiskaitė su juo ir liko skolinga 28‘962 Eur. Sutartis yra įregistruota VĮ „Regitra“, transporto priemonė įregistruota atsakovės vardu. Atsakovė neteisėtai vengia prievolės pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nesumokėdama visos kainos pagal sutartį.
  3. FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo M. B. 2013-04-05 nutarime nustatyta, kad atsakovė pripažino sudariusi automobilio pirkimo sutartį ir sumokėjo dalį kainos 65‘000 Lt (18‘825 Eur), o likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 6 mėnesius. Kadangi atsakovė neatsiskaitė, prašo skolą priteisti.
  4. CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui S. K. iš atsakovės J. G. 28‘962 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28‘962 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos - 2015-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 869 Eur žyminį mokestį ir 100 Eur advokato pagalbos išlaidas. Priteisė iš šalių po 11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
  2. Nustatė, jog ieškovas su atsakove 2013-01-05 sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuria ieškovas pardavė atsakovei automobilį BMW 730 D, valst. Nr. ( - ) už 165‘000 Lt. Šis automobilis buvo įregistruotas atsakovės vardu 2013-02-05. Šalys patvirtino, kad tarp jų buvo žodinis susitarimas, kad kainą atsakovė sumokės dalimis ir nurodė, kad kainos mokėjimo jie jokiais rašytiniais įrodymais nefiksavo. Šalys susitarė, kad automobiliu iki pilno jo kainos sumokėjimo naudosis ieškovas. Atsakovė J. G. pripažino, kad iš ieškovo įsigijo automobilį sumokėdama dalį sandorio kainos 65‘000 Lt (18‘825 Eur), o likusią sandorio sumos dalį 100‘000 Lt (28‘962 Eur) įsipareigojo sumokėti per šešis mėnesius. Automobilis buvo įregistruotas J. G. vardu, bet šalys žodiniu susitarimu buvo susitarę, kad iki pilnai už automobilį bus atsiskaityta, juo naudosis ieškovas S. K.. 2015-09-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti ieškovo S. K. parodymai, kad už automobilį jam atsakovė J. G. yra skolinga 100‘000 Lt.
  3. Teismas, vertindamas atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, nustatė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo įsipareigojo buvusiam sutuoktiniui sumokėti 100‘000 Lt kompensacija: 2010-05-21- 70‘000 Lt, iki 2013-06-01- 30‘000 Lt. Atsakovei namo, esančio ( - ), pirkimui buvo suteiktas 75‘301,20 Eur kreditas, kurio grąžinimo data – 2038-01-02; kredito gražinimo užtikrinimui įkeistas už kreditą pirktas turtas. Atsakovė J. G. 2012-05-02 pardavė namą, esantį Vilties g. 9, Raseinių mieste už 140‘000 Lt, pinigai buvo sumokėti prieš sutarties sudarymą, o 2012-05-02 atsakovė į savo sąskaitą AB Swedbank įnešė 122‘000 Lt grynais. Šie pinigai tą pačią dieną buvo pervesti paskolos dengimui.
  4. Vertindamas atsakovės pajamas, teismas nustatė, kad atsakovės grynosios pajamos, neatskaičius mokesčių 2013 metais buvo apie 1‘427,40 Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2013-10-31 atsakovė sirgo ir gavo ligos pašalpą. Laikotarpiu nuo 2013-07-19 iki 2014-12-31 atsakovei J. G. buvo pervesta 2‘300 Lt. Teismas nesirėmė atsakovės pateiktais banko išrašais už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-01-14 ir nuo 2013-08-09 iki 2014-12-29, nes pateiktas dokumentas buvo atsakovės koreguotas, užtušuojant kai kurias jo vietas, todėl laikė jį nepatikimu ir galimai suklastotu įrodymu. Teismas rėmėsi tiesiogiai Swedbank pateiktu atsakovės sąskaitos išrašu.
  5. Atsakovė piniginių lėšų, leidusių jai, kaip ji nurodė iki 2013 m. pabaigos atsiskaityti su ieškovu neturėjo. Priešingai iš sąskaitos matyti, kad atsakovė pastoviai skolindavosi pinigus iš kitų asmenų – juos grąžindama pervedinėjo atgal. Pateiktame banko išraše atsakovė, siekdama nuo teismo nuslėpti šią aplinkybę, apibūdinančią sudėtingą jos finansinę padėtį ir patvirtinančią jos finansinį neįgalumą atsiskaityti su kreditoriumi – ieškovu, paslėpdama užtušavo juodai, kad to negalima būtų įskaityti. Atsakovės teiginį, kad 2013-05-02 ji, pardavus Raseiniuose namą, ieškovui sumokėjo 100‘000 Lt (28‘962 Eur) grynaisiais pinigais, laikė nepagrįstu, nes namo pardavimo dieną į sąskaitą įnešti pinigai buvo pervesti banko paskolos dengimui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, ar ji įvykdė ir ar galėjo įvykdyti prievole pagal 2012 -05-21 Raseinių apylinkės teismo sprendimą - po santuokos nutraukimo įsipareigojo buvusiam sutuoktiniui sumokėti 100‘000 Lt kompensacija, nes pagal šį sprendimą jai buvo priskirtas namas Raseiniuose, o iš jos sutuoktiniui priteista kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Taigi pardavus namą, atsakovė pirmiausia turėjo prievolę atsiskaityti su buvusiu sutuoktiniu. Tačiau ji teismui nepateikė įrodymų, ar ji su buvusiu sutuoktiniu yra atsiskaičiusi. Atsakovė nurodė, kad 10‘000 Lt (2‘896,20 Eur) ji pervedė į S. K. sąskaitą Nr. ( - ) DnB banke. AB „Lietuvos draudimas“ 2013-12-02 atsakovei J. G. pervedė 16‘006,30 draudimo išmoką už įvykį su automobiliu BMW 730 valst. Nr. ( - ). Atsakovė už automobilį BMW 730 valst. Nr. ( - ), ieškovui į sąskaitą pervedė – 2013-12-04 – 4‘000 Lt, 2013-12-05 – 3‘000 Lt, 2013-12-06 – 3‘000 Lt, 2013-12-10 – 1‘900 Lt. Teismas padarė išvadą, kad pervesti ieškovui pinigai buvo ne atsakovės asmeniniai pinigai, o draudimo išmokos. Atsakovei buvo sumokėtos draudimo išmokos: 2013-10-08 – 232,12 Eur; 2013-11-29 – 4‘635,84 Eur.; 2015-08-24- 338,55 Eur. Atsakovė nurodė, kad draudimo išmokos šalių susitarimu buvo įskaitytos į automobilio kainą, tačiau ieškovas teismo posėdyje tos aplinkybės nepatvirtino. Jis nurodė, kad po autoįvykio jam draudimo išmokos buvo pervestos tam, kad jis automobilį remontuotų. Kad automobilis būdavo suremontuotas patvirtina jo tolimesnis eksploatavimas.
  6. Atsakovės pateiktas įrodymas apie atlyginimo gavimą užsienyje laikotarpyje nuo 2014-08-22 iki 2014-10-24 yra vėlesnis, negu atsakovės nurodomas atsiskaitymo už automobilį laikotarpis – iki 2013 m. gruodžio mėn., todėl šio įrodymo teismas nevertino kaip atsiskaitymu su ieškovu.
  7. Automobilis BMW 730D, valst. Nr. ( - ), 2013-02-22, 2014-02-22, atsakovės buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2013-03-04, 2014-04-15, 2015-04-15, 2016-04-15 atsakovės buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. Ieškovas 2015-11-18 buvo pateikęs prašymą nutraukti automobilio draudimo sutartį, tačiau sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovė nuo 2014-08-13 iki 2016-02-22 mokėjo Kasko draudimo įmokas ir pagal Kasko draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 1‘335,60 Lt, 2013-06-12- 1‘583 Lt. Teismas nelaikė, kad draudimo įmokų mokėjimas ir automobilio apdraudimas atleidžia atsakovę nuo prievolės atsiskaityti pagal pirkimo - pardavimo sutartį už įsigytą daiktą. Atsakovė, kaip daikto savininkė turėjo juo rūpintis, o kadangi automobilio eksploatavimas yra susijęs su jo draudimu, jį drausti.
  8. Automobilį BMW 730 valst. Nr. ( - ), 2013-02-15 buvo apgadintas, ko pasekoje padaryta 4‘000 Lt žalą. Tuo metu automobiliu naudojosi S. K.. Administracinio teisės pažeidimo 2014-12-11 protokole užfiksuota, kad atsakovė padarė pažeidimą, 2014-12-09 automobilį BMW 730 D valst. Nr. ( - ), pažeisdama taisykles, pastačiusi stovėti ant šaligatvio. 2016-02-16 buvo sustabdytas automobilio BMW 730 valst. Nr. ( - ) leidimas dalyvauti viešajame eisme. Tuo metu automobilį naudojo J. G..
  9. Autoįvykyje nukentėjusiam automobilio BMV 730 D valdytojui S. K. 2013-07-25 išmokėta 7‘834,41 Eur draudiminė išmoka. Tuo metu automobilį naudojo S. K.. Liudytojai A. R., O. V., V. G., Ramunė K. P. parodė, kad automobilis BMV 730 D buvo pastoviai naudojamas jų pažįstamo, giminaičio ir kaimyno S. K.. Jis juo važinėjo rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo, išlaikė. Su J. G. buvo draugiški santykiai, todėl jis automobiliu duodavo retkarčiais pasinaudoti. Automobilis stovėdavo prie S. K. gyvenamosios vietos, juo S. K. nebevažinėja nuo 2015 metų rudens.
  10. Įvertinęs rašytinius bylos įrodymus teismas konstatavo, kad automobilis BMW 730 D, valst. Nr. ( - ), faktiškai iš S. K. valdymo po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nebuvo išėjęs. Atsakovės pateiktos automobilio nuotraukos yra be datos, todėl jos nelaikytinos įrodymu, patvirtinančiu ieškovės automobilio valdymą ar naudojimąsi juo tam tikrą apibrėžtą laiką. Nuotraukose, darytose 2016-01-10 užfiksuotos BMV automobilio padangos bei automobilio nuotrauka atsakovės J. G. tinklaraštyje „Facebook“ nėra pakankami įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad atsakovė nuolatos valdė ir naudojosi automobiliu.
  11. Teismas konstatavo, kad atsakovė per šalių susitartą šešių mėnesių laikotarpį ieškovui automobilio kainos pilnai nesumokėjo ir dėl to jai automobilis faktiškam pastoviam valdymui nebuvo pardavėjo perduotas. Atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad sumokėjo ieškovui likusią dalį skolos, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 28‘962 Eur skolą tenkino.
  12. Reikalavimą dėl daikto sulaikymo teisės nustatymo atmetė, nes nei viena šalis sandorio neginčijo, automobilis šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei. Abi šalys pripažino, kad dalis daikto kainos sumokėta. Teismas įpareigojo atsakovę prievolę įvykdyti pinigais. Panevėžio apylinkės teismo 2015-10-30 nutartimi daiktas yra areštuotas, t. y. pritaikytos ieškinio užtikrinimo priemonės, daiktas perduotas jo savininkei – atsakovei, kuri už jį yra tiesiogiai atsakinga. Teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo jį sulaikyti. Priešingai, išreikalavus daiktą iš savininkės ir priteisus iš jos nesumokėtą sandorio kainos dalį, būtų pažeistos atsakovės teisės.
  13. Teismas konstatavo, kad netenkinus atsakovės atstovės prašymo ir bylos neatidėjus dėl to, kad atstovė nespėjo susipažinti su byla, atsakovės teisės nebuvo pažeistos, nes byla teisme nagrinėjama nuo 2015-10- 29, teismas atsakovei buvo siūlęs naudotis advokato pagalba, tačiau ji atsisakė. Atsakovė norą naudotis advokato pagalba pareiškė tik bylą atnaujinus iš esmės. Teismo nutartis atnaujinti procesą byloje buvo priimta 2016-05-25, o atstovavimo sutartį su advokatu atsakovė sudarė tik 2016-06-16. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2016-06-21 ir tą dieną gautas advokato prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas atstovo prašymo netenkino vadovaudamasis CPK 7 str. pagrindu, siekdamas užkirsti kelią nepagrįstam bylos vilkinimui.
  14. Ieškinį patenkinus iš dalies – vieną iš jame reikštų reikalavimų ieškovui iš atsakovės priteisė pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų bei pusė advokato pagalbos išlaidų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys nebuvo tenkintinas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti daikto – automobilio BMW 730 D, valst. Nr. ( - ) sulaikymo teisę ieškovo naudai, tol kol atsakovė įvykdys piniginę prievolę ieškovo naudai. Automobilio BMW 730 D valst. Nr. ( - ) valdytoju ir naudotoju skirti S. K., jam perduodant naudoti šį turtą bei automobilio registracijos liudijimą E106429, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog daikto sulaikymo teisė kyla iš šalių bendro susitarimo, jog automobiliu naudojasi ieškovas iki atsakovės pilno atsiskaitymo su ieškovu momentu.
  2. Atsakovė vengė vykdyti piniginę prievolę, ji bylos nagrinėjimo metu teigė akivaizdžiai neteisingas aplinkybes, jog yra atsiskaičiusi bei pasinaudodama ryšiais, policijos pagalba perėmė automobilio valdymą 2016 m. kovo 16 d. Atsakovė kėlė įvairias versijas dėl atsiskaitymo su ieškovu, tačiau bylos duomenys patvirtino, jog ji nėra atsiskaičiusi. Atsakovės finansinė padėtis 2013 m. nesukūrė jokių galimybių atsiskaityti su ieškovu. Daikto sulaikymo teise ieškovas nori pasinaudoti visiškai pagrįstai siekdamas užtikrinti 28‘962 Eur nesumokėtą sandorio kainą. Nors teismas ir teigė, jog turto areštas yra pakankama apsauga ieškovui, tačiau neatsižvelgė į areštuoto daikto specifiką bei atsakovės nemokumą, siekį visomis priemonėmis išvengti skolos sumokėjimo, suklaidinti ieškovą ir teismą. Atsakovės kaip savininkės teisės į daiktą nebūtų pažeistos, nes ji yra skolinga ieškovui ir skola turėtų būti išieškota iš automobilio ir kito atsakovės turto.
  3. Atsakovė eksploatuoja automobilį nuo 2016 m. kovo 16 d., kai jis prieš ieškovo valią buvo paimtas iš jo teisėto valdymo, tačiau atsakovės pajamos nėra pakankamos visapusiškai pasirūpinti ir prižiūrėti prabangų automobilį, kurio eksploatacija ir remontas yra itin brangūs. Mano, kad atsakovė gali būti suinteresuota sumažinti automobilio vertę, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Ieškovas teisėtai ir atsakingai valdė automobilį iki pat iš jo paėmimo, todėl mano, jog turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise. Nepaisant to, jog atsakovė yra automobilio savininkė, ieškovas turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise, nes jo kaip kreditoriaus interesai turi būti ginami. Egzistuoja visi CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse numatyti kriterijai, kurie leidžia ieškovui pasinaudoti kreditoriaus interesų gynimo priemone. Ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl pirkimo-pardavimo sandorio kainos 28‘962 Eur nesumokėjimo, reikalavimo teisė yra vykdytina, ieškovas turi valdyti skolininkui priklausantį daiktą, nes teisėtą valdymą prarado ne savo valia – ieškovas yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas.
  1. Atsakovė J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į bylos aplinkybes. Išvados dėl atsakovės turtinės padėties, dėl jos atsiskaitymų su buvusiu sutuoktiniu padarytos tik iš ieškovo samprotavimų ir nesiremiant jokiais įrodymais. Teismas tinkamai neįvertino surinktų bylos įrodymų ir priteisė iš jos neteisingą sumą ieškovui. Nurodo, jog ji su buvusiu sutuoktiniu yra pilnai atsiskaičiusi. 2010 metais. 70‘000 Lt jai paskolino jos tėvai, o likusius 30‘000 Lt apeliantė sumokėjo 2011 m. birželio 1 d. bei 2012 m. balandžio 30 d., tai įrodo mokėjimo nurodymai, kurie buvo paimti iš kitos bylos tik po 2016 m. liepos 7 d. pagal rašytinį prašymą.
  2. Teismo sprendime padaryta išvada, kad 2012 m. gegužės 2 d. pardavus namą atsakovė pirmiausia turėjo prievolę atsiskaityti su buvusiu sutuoktiniu, yra neteisinga ir nepagrįsta. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog pardavus namą, atsakovė neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškovu. Iš AB Swedbank sąskaitos pervesti 122‘000 Lt pinigų suma į Nordea banko sąskaitą tai nereiškia, kad visi pinigai buvo panaudoti paskolos dengimui. Iš Nordea banko sąskaitos matyti, jog 2012 m. gegužės 3 d. iš sąskaitos paimti pinigai 122‘516,94 Lt, tai reiškia, jog jie nebuvo panaudoti paskolos dengimui. Kad paskola nepadengta rodo ir 2013 m. turto deklaracija. Šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui su ieškovu: 2013 m. gegužės mėnesį 90‘000 Lt buvo sumokėta grynais, o likusi suma buvo pervesta ieškovui į banko sąskaitą 2013 m. gruodžio mėnesį.
  3. Nesutinka su teismo išvadomis, jog pervesti 10‘000 Lt ieškovui už automobilį yra ne jos asmeninės lėšos, o draudimo išmokos. Pinigai už automobilį buvo pervesti, teismas nepagrįstai tiki ieškovo teiginiais, neva atsakovė šias sumas mokėjo ieškovui, kad jis suremontuotų automobilį. Tokiu būdu daroma išvada, jog atsakovė moka ieškovui pinigus už tai, kad jis padaręs žalą automobiliui, suremontuotų jį už atsakovės pinigus, nors draudimą už automobilį moka atsakovė. Jei ieškovas padarė žalą atsakovės turtui, tai jis ir turi savo lėšomis jį remontuoti. Kadangi ieškovui į sąskaitą buvo pervesta 2013-12-04 – 4‘000 Lt, 2013-12-05 – 3‘000 Lt, 2013-12-06 – 3‘000 Lt, viso 10‘000 Lt, tai teismas negalėjo iš jos priteisti 100‘000 Lt (28‘962 Eur). Tai reikštų, jog automobilis kainuoja 175‘000 Lt, o tai jau grubus jos teisių pažeidimas ir jai tokiu teismo sprendimu daroma žala. Teismo sprendimas yra surašytas su klaidomis, turi daug netikslumų.
  1. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą. Ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas ir dėl to, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė tapo automobilio savininkė, todėl ieškovas prarado teisę jį valdyti ir juo naudotis. Atsakovė keletą kartų ieškovui buvo paskolinusi automobilį, tačiau jis jį apgadino. Tokiu būdu automobiliui yra daroma žala, krenta jo vertė ne nuo atsakovės veiksmų, o nuo ieškovo. Draudimo išmokos tik patvirtina aplinkybes, jog automobilis kelis kartus buvo apgadintas.
  2. Nėra tokio įstatymo, kuris leistų pardavėjui valdyti ir naudoti daiktą pagal jo paskirtį, po to kai daiktas yra perduotas naujam savininkui, ir visai nesvarbu ar už jį atsiskaityta ar dar tik bus atsiskaityta ateityje, nes tolimesnis daikto naudojimas pagal paskirtį visada tik didina jo nusidėvėjimą, o tuo pačiu ir vertę. Todėl daikto perėmimo iš buvusio savininko momentu daikto vertė jau bus mažesnė nei buvo sulygta sutartimi. Įstatymas draudžia naudoti daiktą pasinaudojus sulaikymo teise, tačiau ieškovas nori bet kokia kaina perimti automobilį, jį valdyti ir juo naudotis. Mano, jog teismas teisingai padarė išvadas dėl daikto sulaikymo taikymo atsakovei priklausančiam automobiliui. Ieškovas nėra teisėtas daikto valdytojas, todėl jis negali pasinaudoti daikto sulaikymo teise. Pritaikius daikto sulaikymo teisę, ieškovas naudodamasis automobiliu gali patekti į autoįvykį ir visiškai sunaikinti atsakovei priklausantį turtą arba gali reikalauti nuostolių atlyginimą už automobilio saugojimą. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankama apsaugos priemonė užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Mano, jog ieškovas piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis teisėmis ir siekia perimti atsakovei priklausantį turtą.
  1. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu apie atsiskaitymą už automobilį teikė kelias versijas, o apeliaciniame skunde iškelia naują versiją dėl automobilio atsiskaitymo. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės nei vienos iš versijų.
  2. Ieškovė teismui pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, nes Nordea bankas patvirtino, kad 122‘516,94 Lt suma buvo panaudota paskolos dengimui, o ne grynųjų pinigų išėmimui. Atsakovė neteisingai nurodo, jog paskolos sumažėjimo faktą patvirtina 2013 m. deklaracija, nes deklaracijose ji nedeklaravo kredito ir kredito palūkanų. Pajamų deklaracijoje už 2012 m. ieškovė neteisingai deklaravo parduotą namą ir gautą turto pardavimo sumą 100‘000 Lt.
  3. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovė 10‘000 Lt sumą pagal pirkimo – pardavimo sandorį sumokėjo bankiniais pavedimais. Automobilis buvo draustas Kasko ir privalomuoju draudimu ieškovo lėšomis. 2013 m. gruodžio 2 d. po draudiminio įvykio AB „Lietuvos draudimas“ į atsakovės, kaip automobilio savininkės, sąskaitą pervedė 16‘006 Lt. draudimo išmoką už automobilį ir netrukus atsakovė 10‘000 Lt pervedė ieškovui, ir ši suma buvo panaudota automobilio remontui. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog automobilis buvo suremontuotas, draudimo išmoka buvo panaudota tikslinė – automobilio remontui.
  4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad gautos lėšos yra jos asmeninės lėšos, o automobilį galima eksploatuoti ir jo nesuremontavus. Atsakovei nesumokėjus sandorio kainos, automobiliu naudojosi ieškovas, jis jį remontavo, prižiūrėjo, mokėjo draudimo įmokų sumas. Ieškovo teisėtą valdymą patvirtina byloje esantys duomenys, draudimo išmokos, liudytojų parodymai. Atsakovės finansinė padėtis 2013 m. nesukūrė jokių galimybių atsiskaityti su ieškovu, juolab ji turi pasiėmusi kreditą, išlaiko nepilnamečius vaikus. Tai, kad atsakovės finansinė padėtis buvo sunki – rodo banko išrašai iš kurių matyti, jog atsakovė nuolat skolinosi pinigų 2013 m. Todėl akivaizdu, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškovu.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. S. K. apeliacinis skundas atmestinas, J. G. – tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  2. Šalių ginčas kilęs dėl tinkamo atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir daikto (automobilio) sulaikymo teisės taikymo. Apeliantas (ieškovas) S. K. prašo patenkinti ieškinį visiškai ir nustatyti daikto – automobilio BMW 730 D, valst. Nr. ( - ), sulaikymo teisę jo naudai, tol kol atsakovė J. G. įvykdys piniginę prievolę ir sumokės S. K. 28‘962 Eur. Automobilio BMW 730 D valst. Nr. ( - ) valdytoju ir naudotoju skirti S. K., jam perduodant naudoti šį turtą bei automobilio registracijos liudijimą E106429. Teigia, kad yra teisėtas automobilio valdytojas, atsakovė nesumokėjo visos automobilio kainos pagal pirkimo – pardavimo sutartį, ilgą laiką vengia atsiskaityti, atsakovė gali sumažinti automobilio vertę.
  3. Atsakovė (apeliantė) J. G. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir S. K. ieškinį atmesti, nes su ieškovu už nupirktą automobilį BMW 730 D, valst. Nr. ( - ) visiškai atsiskaitė.
  4. Byloje nustatyta, kad S. K. ir J. G. 2013 m. sausio 5 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas S. K. pardavė atsakovei J. G. automobilį BMW 730 D, valst. Nr. ( - ) už 165‘000 Lt. Minėtas automobilis registruotas J. G. vardu. Nuo 2013 m. vasario 22 d. J. G. automobilį draudžia privalomuoju ir Kasko draudimais (1 t. b. l. 76-93).
  5. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė už automobilį sumokėjo 65‘000 Lt, o 100‘000 Lt (28‘962 Eur) nesumokėjo, nors žodiniu susitarimu įsipareigojo sumokėti per 6 mėnesius nuo sandorio sudarymo. Atsakovė teigia, sumokėjusi ieškovui 90‘000 Lt grynais, o 10‘000 Lt pervedė į ieškovo sąskaitą ir 2013 m. gruodžio mėnesį buvo visiškai su ieškovu atsiskaičiusi.
  6. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi viena iš šios sutarties sąlygų yra kaina, kurios sumokėjimo klausimai reglamentuoti CK 6.314 straipsnyje. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.344 straipsnis).
  7. Įstatymas reglamentuoja, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1‘500 Eur, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma (CK 1. 73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, kad šalys sutartyje nesitarė dėl atsiskaitymo už parduodamą perkamą automobilį tvarkos, nors automobilio kaina gan aukšta. Šalys pripažino, kad už automobilį BMW 730 D, valst. Nr. ( - ) atsakovė sumokėjo 65‘000 Lt, o pagal jų žodinį susitarimą, likusią, 100‘000 Lt sumą, atsakovė įsipareigojo sumokėti per 6 mėnesius. Rašytinio susitarimo dėl 100‘000 Lt mokėjimo termino šalys nesudarė. Atsakovė teigia, kad sumokėjo visą automobilio kainą, tačiau leistinų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nepateikta.
  8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, taikomas civiliniame procese, įrodinėjimo pareiga apie tam tikrų aplinkybių buvimą tenka bylos šaliai, besiremiančiai tomis aplinkybėmis. Taigi apeliantė J. G., teigdama, jog sumokėjo ieškovui likusią 100‘000 Lt sumą, šį teiginį turėjo pagrįsti jį patvirtinančiais įrodymais. Tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, už automobilį sumokėjo ne 100‘000 Lt likusios sumokėti sumos, o tik 10‘000 Lt (2‘896,20 Eur).
  9. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo 10‘000 Lt (2‘896 Eur) vertinti, kaip draudimo išmokas, o ne mokėjimą už automobilį. Kaip minėta, nuo 2013 m. vasario 22 d. atsakovė J. G. automobilį draudė privalomuoju ir Kasko draudimais. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad draudimo įmokas už automobilio BMW 730 D, valst. Nr. ( - ) draudimą mokėjo ieškovas S. K.. Priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog draudimo įmokas mokėjo pati automobilio savininkė J. G. (1 t., b. l. 127-129, 143-145). Iš J. G. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d. S. K. sumokėta 4‘000 Lt už automobilį BMW 730 D, 2010, valst. Nr. ( - ), 2013 m. gruodžio 5 d. S. K. už automobilį BMW 730 D, 2010, valst. Nr. ( - ) sumokėta 3‘000 Lt ir 2013 m. gruodžio 6 d. S. K. už automobilį BMW 730 D, 2010, valst. Nr. ( - ) sumokėta 3‘000 Lt (2 t., b. l. 65-72). Pažymėtina, kad mokėjimo paskirtis visų trijų mokėjimų nurodyta ta pati, už automobilį BMW 730 D, 2010, valst. Nr. ( - ), o ne už jo draudimą ir pan.
  10. Kaip minėta, pagrįstų įrodymų, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 90‘000 Lt byloje nepateiktą. Atsakovės teiginys, jog pardavusi namą Raseiniuose, ji 2012 m. gegužės mėnesį ieškovui grynais sumokėjo 90‘000 Lt, o ieškovui šią aplinkybę neigiant, turi būti įrodytas rašytiniai dokumentais (ieškovo pakvitavimas, mokėjimo nurodymai, banko sąskaitos išrašai ir pan.) (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad atsakovė 2011 m. birželio 1 d.ir 2012 m. balandžio 30 d. sumokėjo buvusiam sutuoktiniui kompensaciją, neįrodo, kad ji atsiskaitė su ieškovu, sumokėdama 90‘000 Lt. Atsakovei naudojant ir valdant nusipirktą automobilį, tačiau nepateikus įrodymų, jog ji už minėtą automobilį sumokėjo visą 165‘000 Lt kainą ieškovui, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti nesumokėtą už automobilį sumą iš atsakovės (CK 314 straipsnio 5 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs 10’000 Lt (2‘896,20 Eur) sumos paskirtį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės skola už automobilį yra 100‘000 Lt (28‘962 Eur), o ne 90‘000 Lt (26‘065,80 Eur) todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl skolos dydžio keistina ir iš atsakovės J. G. priteista skola mažintina 2‘896,20 Eur (10‘000 Lt) suma.
  11. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad jis buvo teisėtas automobilio valdytojas, kad turi teisę į daikto sulaikymą, kad ši teisė kyla iš bendro susitarimo su atsakove, t. y. kad automobiliu ieškovas naudosis kol atsakovė už jį pilnai atsiskaitys. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes šalims nesudarius rašytinio susitarimo, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių buvus tokiam šalių žodiniam susitarimui, nėra.
  12. Kaip minėta, pagal civiliniame procese galiojantis rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) bylos nagrinėjimo metu kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus remdamasi leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1, 3 dalys; 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-206/2010, kt.).
  13. Sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229 - 4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas.
  14. Nagrinėjamu atveju apeliantas automobilio BMW 730 D, 2010, valst. Nr. ( - ) nevaldo ir nėra teisėtas šio automobilio valdytojas. Neginčijamai nustatyta, kad automobilį nuo 2016 m. kovo 16 d. valdo atsakovė J. G.. Nežiūrint į tai, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę, nėra pagrindo taikyti daikto sulaikymą. Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktą turi būti taikomas ir CK 1.139 straipsnis (savigyna). Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis tokių teisių gynimo būdų ir priemonių, kurių pagal įstatymą neleidžiama naudoti savigynai. Taigi, daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir areštavo skolininkei J. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 730 D, valst. Nr. ( - ). Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas S. K. atskirąjį skundą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodė, kad pritaikytas areštas yra suprantamas plačiąja prasmę, kad atsakovei draudžiama areštuotą automobilį valdyti, juo naudotis ir disponuoti (civ. byla Nr. 2S-773-212/2016). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė gali sumažinti automobilio vertę, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė turi įvairaus nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo abejoti skolos išieškojimo galimybe (3 t., b. l. 20-34).
  15. Apelianto teiginys, kad jis yra teisėtas automobilio valdytojas, abejotinas ne tik dėl to, kad byloje nustatyta, jog nuo 2016 m. kovo 16 d. automobilį valdo atsakovė J. G., kuri ieškovo nurodomą aplinkybę neigia, bet ir dėl to, kad byloje esančios draudimo bendrovių pažymos patvirtina, kad ieškovas automobilį valdė galimai iki 2013 m. vasaros pabaigos, o atsakovė – nuo 2013 m. rudens. AB „Lietuvos draudimas“ duomenimis J. G. buvo išmokėta 5‘206,51 Eur draudimo išmokų (2 t., b. l. 108), tuo tarpu S. K. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje už žalą, padarytą automobiliui 2013 m. liepos 24 d. Veiverių g. 51C, Kaune, 2013 m. rugpjūčio 13 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 4‘834,41 Eur (pažymoje akivaizdi klaida, vietoje 4‘834,41 Eur, nurodyta 7‘834,41 Eur, 2 t., b. l. 84-88). Draudiminiai įvykiai, kurių pagrindu atsakovei J. G. išmokėtos draudimo išmokos, registruoti 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. lapkričio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d., t. y. automobilį valdant atsakovei. Esant aukščiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, tenkinti ieškovo S. K. apeliacinio skundo nėra pagrindo.
  16. Teisėjų kolegija nevertina apeliantės Jūratės G. P. apygardos teisme 2016 m. spalio 19 d. gautų rašytinių paaiškinimų pagrįstumo, nes šiais paaiškinimais apeliantė papildomai argumentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Tuo tarpu CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.
  17. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, kolegija pripažįsta apeliantės J. G. apeliacinį skundą iš dalies pagrįstu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 2‘896,20 Eur (10‘000 Lt) suma, todėl skundžiamas sprendimas keistinas. Pakeitus skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimus patenkino 50 proc., todėl priteisė pusė sumos advokato pagalbos išlaidų ir visą sumą sumokėto žyminio mokesčio. Pakeitus sprendimą, priteistos iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos mažintinos papildomai 10 proc.
  18. Apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė tokias išlaidas: ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur, atsakovė – 50 Eur. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsakovei J. G. 819 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas (3 t., b. l. 41). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Patenkinus dalį atsakovės apeliacinio skundo (10 proc.), iš jos priteistinas 732 Eur žyminis mokestis (819 Eur – 87 Eur = 732 Eur), o iš atsakovo – 87 Eur žyminis mokestis valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 24,12 Eur (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 2, 3 t., b. l. 1). Jos priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (40 % ir 60 %), t. y. iš ieškovo – 14,47 Eur (24,12 x 60 % =14,47), o iš atsakovės – 9,65 Eur.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

13„Priteisti iš J. G., a. k. ( - ) S. K., a. k. ( - ) 26‘065,80 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus 80 euro centų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26‘065,80 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos – 2015 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 782 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 90 Eur (devyniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų.

14Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

15Atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio priimti ir bylą toje dalyje nutraukti.

16Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos J. G., a. k. ( - ) grąžinti 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimu.

17Priteisti iš J. G., a. k. ( - ) į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidas: 9,65 Eur (devynis eurus 65 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Priteisti iš S. K., a. k. ( - ) į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidas: 14,47 Eur (keturiolika eurų 47 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

19Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, įvykdžius teismo sprendimą, panaikinti“.

20Priteisti iš J. G., a. k. ( - ) 732 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, iš S. K., a. k. ( - ) - 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Ryšiai