Byla 2S-2737-260/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22494-454/2014 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo 38 447 Lt skolą, metines palūkanas už naudojimąsi paskolos sumomis nuo paskolos suteikimo dienos iki paskolos grąžinimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotas paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas atsakovui iš viso paskolino 38 447 Lt. Paskolos sumos atsakovui pagal žodinį susitarimą buvo pervestos į jo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ieškovui pareikalavus, atsakovas savo prievolės grąžinti paskolos sumą ir sumokėti palūkanas neįvykdė.

4Ieškovas, siekdamas užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą ir prašymą pagrindė įrodymais, o atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir skolos sumai esant didelei, preziumuojama, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Taip pat nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo V. M. pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo A. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, o jo esant nepakankamai – areštavo pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, 46 466 Lt reikalavimo sumai, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus – privalomuosius mokesčių mokėjimus ir atsiskaitymus su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl jis turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Teismas, remdamasis teismų praktika, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iš esmės pagrįstas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, kadangi ieškovas ieškinį pareiškė ne tik kad piktnaudžiaudamas savo teisėmis, bet ir neturėdamas jokio pagrindo, klaidindamas teismą. Ieškovas nepateikė ir negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui bet kokią pinigų sumą, sudarymą. Atsakovas jokių pinigų iš ieškovo nėra skolinęsis, o ieškinyje nurodytais pavedimais, kuriuos ieškovas traktuoja kaip paskolos suteikimą, būtent ieškovas vykdė savo įsipareigojimus ir atsakovui, kaip kreditoriui, pervedinėjo pinigus. Priešingai nei kad nurodė ieškovas, ne atsakovas, bet būtent ieškovas buvo atsakovo skolininkas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais, kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties sudarymą, nėra pateikta. Ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad atskirojo skundo turinį sudaro argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl jie nevertintini sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, dėl ko ieškovas neįrodė egzistuojant paskolos teisinius santykius tarp šalių, taip pat kad ne atsakovas, bet ieškovas yra atsakovo skolininkas, yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės ir su ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo nustatymu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai. Ieškovas preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, yra pateikęs juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog pareikšta ieškinio suma jam yra didelė, taip pat neįrodinėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

12Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

14Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl skolos priteisimo ieškovui teigiant, kad atsakovas nėra grąžinęs jam pagal šalių žodines paskolos sutartis paskolintų sumų ir palūkanų už naudojimąsi pinigais. Ieškovas, kreipęsis į teismą, pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodydamas, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

15Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, nurodo, kad šie argumentai yra nepagrįsti, nes remiantis pirmiau nurodyta CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata bei teismų formuojama praktika, laikinųjų apsaugos priemonių viena iš taikymo sąlygų yra ne ieškinio reikalavimų įrodymas, bet tik tikėtinas jų pagrindimas. Konkrečiu atveju dėl to, ar pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė kartu su ieškiniu, todėl šioje proceso stadijoje reikalauti, kad pareikšti reikalavimai visa apimtimi būtų įrodyti, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovas įrodymus gali teikti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo, dėl ko pradinėje proceso stadijoje, neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Įprastai tik išnagrinėjus bylą iš esmės yra daromos galutinės išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, teismas gali tik tuo atveju, jeigu reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo, t. y. jeigu net ir pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas dėl jo nesuderinamumo su egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu arba, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismui nėra pateikti jokie ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateikto ieškinio, jis faktines ieškinyje nurodytas aplinkybes grindžia rašytiniais prie ieškinio pateiktais įrodymais, todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo konstatuoti ieškovo pareikštus reikalavimus esant neįrodytais ir nepagrįstais. Remiantis atsakovo nurodytais argumentais, teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėjo spręsti ginčą iš esmės ir pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kas šioje proceso stadijoje yra neleistina. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje proceso stadijoje, neturėjo spręsti, ar ieškovas yra neginčijamai įrodęs, kad šalis tikrai siejo paskolos teisiniai santykiais ir kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo, kaip paskolos gavėjo, prievolių. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, neturėjo pagrindo atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo teismas neturėjo pagrindo. Pirmosios instancijos teismui manant, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, teismas pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.

16Kaip jau buvo nurodyta, tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, gali būti sprendžiama dėl to, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nors atsakovas atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau jokių argumentų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą, atskirajame skunde nenurodė. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ar pasunkėjimui motyvavo tuo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma yra didelė. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokiu atveju aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama. Atsakovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią prezumpciją.

17Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovas gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.) ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi, remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, šis prašymas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.

20Atmetus atskirąjį skundą, atsakovui nepriteistina iš ieškovo jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

21Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22atskirąjį skundą atmesti.

23Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti jam iš... 4. Ieškovas, siekdamas užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo V. M.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 9. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 12. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė... 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl skolos... 15. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo... 16. Kaip jau buvo nurodyta, tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus... 17. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 18. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovas gali... 19. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia atsakovo prašymo dėl... 20. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovui nepriteistina iš ieškovo jo turėtos... 21. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. atskirąjį skundą atmesti.... 23. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.... 24. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....