Byla e2A-307-258/2020
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra atsakovas. Atsakovo įsiskolinimas už nuo 2016-08-01 iki 2018-12-31 priskaičiuotus mokesčius už administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas yra 1 236,70 Eur (iš kurių 60,49 Eur sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2018-12-31).

72.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu iš dalies sutinka. Nurodo, jog nėra įmanoma nustatyti skolos dydžio, todėl reikalauja, kad ieškovė visus savo prašymus pagrįstų rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, jog ieškovė neteisingai paskirstė bendrastatybinių darbų išlaidas daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams. Be to, dėl jokių palūkanų mokėjimo tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, anksčiau mokėti kokias nors palūkanas ieškovė taip pat niekada nereikalavo, o palūkanomis ieškovė maskuoja faktines netesybas, kurių priteisimui turi būti taikomi sutrumpinti šešių mėnesių ieškinio senaties terminai.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priėmė ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 1 021,09 Eur skolos priteisimo iš atsakovo K. P. ir civilinę bylą Nr. e2-12854-861/2019 šioje dalyje nutraukė. Teismas priteisė iš atsakovo K. P. ieškovei UAB „Naujininkų ūkis“ 215, 61 Eur skolos, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 383,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur žyminio mokesčio ir 138,65 Eur už advokato teisinę pagalbą.

134.

14Teismas nustatė, kad daugiabučių namų, kuriuos administruoja savivaldybės institucijos sprendimais paskirtos įmonės, gyvenamųjų patalpų savininkams mokesčiai už administravimo mokestį ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojami vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1917 „ Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ nustatytą tarifą – (154,72 kv. m. X 0,0363 = 5,61 Eur/mėn.). Kaupiamos lėšos - pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 390 - 0,05 Eur už 1 kv. m. - (154,72 kv. m. X 0,05 = 7,74 Eur/mėn.). Namo priežiūros išlaidų mokestis - pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1283V patvirtintą Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodiką - (154,72 kv. m. X 0,029 = 4,49 Eur/mėn.).

155.

16Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog nuo 2018 m. balandžio 13 d. namo plotas sudarė 460,92 kv. m. plotą. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, kad reikėjo paskirstyti bendrastatybinių darbų vertę 1 360 Eur pagal 2018 m. balandžio 13 d. namo plotą, kuris sudarė 460,92 kv. m., yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas pažymėjo, kad priskaitymų žiniaraštis patvirtina, jog remontų darbų kaina paskirstyta 2017 m. spalio mėn., todėl teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovui tenkančią mokėti sumą, t.y. 668,79 Eur. Kadangi atsakovas nepilnai atsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl 215,61 Eur priteisė ieškovei iš atsakovo (CK 4.82 straipsnis, 4.86 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis.).

176.

18Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai pasirinkusi savo teises ginti per atstovus, t. y. naudojantis advokatų teisine pagalba. Teismas nurodė, kad šalys gindamos savo teises gali naudotis advokato teisine pagalba ir tai nėra vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kadangi byloje esanti teisinių paslaugų sutartis ir kiti dokumentai patvirtina, kad advokatų profesinė bendrija „Triniti.lt“ parengė ieškinį, už kurio paruošimą ieškovė sumokėjo 60 Eur bei 78,65 Eur už advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ atstovavimą teisme, iš viso 138,65 Eur sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovo.

19III.

20Apeliacinio skundo argumentai

217.

22Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista ieškovo naudai 215,61 Eur skolos, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 5 procentų dydžio metines palūkanos, 28 Eur žyminio mokesčio ir 138,65 Eur už advokato teisinę pagalbą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

237.1.

24Atsakovas sumokėjo 467,22 Eur namo remonto išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovui tenkanti mokėtina suma sudaro 668,79 Eur. Todėl netgi pagal paties teismo vertinamas aplinkybes, atsakovo likusi nesumokėta suma sudarytų ne 215,61 Eur, kaip teigiama skundžiamame sprendime, bet tik 201,57 Eur (668,79 - 467,22 = 201,57). Kodėl teismas nustatė, kad atsakovo neapmokėtas likutis už namo remonto darbus sudaro 215,61 Eur, visiškai nesuprantama, ir atlikus elementarius aritmetinius paskaičiavimus, akivaizdžiai nepagrįsta.

257.2.

26Teismas akivaizdžiai neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui tenkanti mokėti suma už namo remonto darbus sudaro 668,79 Eur. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išdėstytai bendrosios nuosavybės išlaikymo ir priežiūros bei mokesčių skaičiavimo metodikai.

277.3.

28Bendras namo ( - ) Vilniuje plotas yra 460,92 kv. m. Toks bendras namo plotas faktiškai buvo ir namo remonto atlikimo bei remonto išlaidų paskirstymo metu 2017 m. lapkričio mėn. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 158,38 kv. m. (ne 154,72 kv. m., kaip skaičiuoja ieškovas, kadangi prie pagrindinio ploto pagal LAT išaiškinimą reikia pridėti 3,66 kv. m. bendro naudojimo patalpų plotą). Ieškovas su paaiškinimais pateikė namo remonto dokumentus, pagal kuriuos matyti, kad bendros namo remonto išlaidos sudarė 1 659,65 Eur. Ieškovas paaiškinimuose nurodo, kad iš namo kaupiamųjų lėšų buvo sumokėta 300 Eur. Todėl neapmokėtas išlaidų likutis sudaro 1 359,65 Eur (1 659,65 - 300 = 1 359,65 Eur). Taigi, 1 359,65 Eur padalinus visam faktiniam namo plotui 460,92 kv. m., gaunasi po 2,95 Eur už 1 kv. m. Padauginus iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio ploto 158,38 kv. m., gaunasi, kad atsakovui priklausė mokėti 467,22 Eur namo remonto išlaidų (158,38 * 2,95 = 467,22 Eur). Todėl, priešingai teismo padarytoms išvadoms, atsakovui priklausė mokėti tik 467,22 Eur namo remonto išlaidų, o ne 668,79 Eur, kaip neteisingai nurodo teismas. Kadangi atsakovas pripažino dalį – 467,22 Eur namo remonto išlaidų ir šias išlaidas pilnai apmokėjo, todėl, priešingai teismo teiginiams, jis nėra skolingas ieškovui už suteiktas namo remonto paslaugas nei 215,61 Eur, nei kokios nors kitokios sumos.

297.4.

30Byloje nėra ginčo, kad patalpos, esančios ( - ) Vilnius buvo įregistruotos viešame registre 2018 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atlikto remonto mokesčiai skaičiuoti ne pagal 2017 m. spalio mėn. faktiškai name buvusį, bet pagal namo įregistruotų viešame registre butų bendrą plotą, kuris, tai yra įregistruotas viešame registre plotas, sudarė 314,54 kv. m. Tačiau iš paties ieškovo su paaiškinimais pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, tai yra 4.2 punktų, matyti, kad A. B. ir G. B. nuosavybės teises į šias abi patalpas įgijo 1999-05-31 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13704 ir 2006-07-12 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3103 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teises į tas pačias patalpas įgijo 2010-03-09 Priėmimo-perdavimo akto Nr. (51)-7.2(S)-87 pagrindu. Tai neginčijamai įrodo, kad abiejų patalpų ( - ) savininkai nuosavybės teises į šias patalpas įgijo dar gerokai iki 2017 m. spalio mėn. atlikto paskaičiavimo už namo remonto darbus. Todėl tiek namo remonto darbų atlikimo metu, tiek ir remonto išlaidų paskirstymo metu abiejų patalpų ( - ) savininkai jau buvo įgiję nuosavybės teises į šias patalpas, dėl ko jiems turėjo būti taip pat paskirstytos namo remonto išlaidos.

317.5.

32Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 28,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Kaip matyti iš pareiškimo dėl ieškinio dalies pripažinimo, atsakovas sumokėjo didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų, tai yra jau sumokėjo už pripažintą ieškinio dalį proporcingai paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas – pripažįstama ieškinio dalis sudaro 80,25 proc. (992,48 * 100 / 1‘236,70 = 80,25 proc.), tai 80,25 proc. nuo bendros bylinėjimosi išlaidų - 28,87 Eur sumos sudarys 23,17 Eur (28,87 * 80,25 = 23,17 Eur). Taigi, atsakovas pripažino viso 23,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ir būtent šią bylinėjimosi išlaidų dalį jau vieną kartą sumokėjo bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Todėl teismo sprendimas antrą kartą priteisti iš atsakovo jau sumokėtas bylinėjimosi išlaidas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas ir reiškia tik nepagrįstą ieškovo praturtėjimą atsakovo sąskaita.

337.6.

34Taip pat pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai ir 138,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas neginčija, kad ieškovas formaliai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, tačiau mano, jog šia teise ieškovas naudojosi nesąžiningai, kadangi, kaip paaiškinimuose nurodo ir pats ieškovas, atsakovas dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl neteisingo paskaičiavimo. Tačiau ieškovo darbuotoja išsamiai nieko nepaaiškino, jokių pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tik atsiuntė į elektroninį paštą visiškai neinformatyvų ir dviprasmišką suvestinį apyvartų žiniaraštį. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinį dėl skolos priteisimo pasirašė ir teismui pateikė ne advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatai, bet paties ieškovo darbuotoja, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Be to, iš paties ieškinio turinio, jis parengtas pagal standartizuotą tipinę formą, net nepakeitus kai kurių ankstesnių duomenų (nurodyta, kad palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2018-12-31, nors faktiškai palūkanos skaičiuotos už laikotarpį nuo 2016-08 mėn.). Be to, kaip matyti iš 2019 m. vasario 26 d. Paslaugų priėmimo-perdavimo akto, analogiškų ir tapačių ieškinių rengimą ir teikimą teismui ieškovas vykdo nuolat ir masiškai.

358.

36Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas. Teismas

konstatuoja:

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinis skundas tenkinamas.

399.

40Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

4110.

42Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos ieškovui 215,61 Eur skolos už namo remonto darbus ir bylinėjimosi išlaidų.

43Dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų remontą

4411.

45Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 4 d.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

4612.

47Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Vilnius, priklauso atsakovui K. P.. Ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ teikia namui, esančiam ( - ), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ pagrindu. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui paskaičiuoti mokesčiai už administravimą, eksploataciją ir suteiktas komunalines paslaugas tenkantys atsakovui yra 1 236,70 Eur, kadangi atsakovas dalį skolos sumokėjo, ieškovo skaičiavimais, jo skolos likutis yra 215,61 Eur.

4813.

49Byloje kilo ginčas dėl namo bendro ploto, kuris reikalingas mokesčiui už remontą paskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad mokesčiai už remontą turi būti paskaičiuoti pagal 2017 m. spalio mėn. namo butų bendrą plotą, kuris yra 314,54 kv. m. Susipažinus su byloje pateiktu ieškovo parengtu 2017 m. rodiklių sąrašu, kuriame nurodytas bendras namo plotas 314,54 kv. m. ir į bylą pateiktu VĮ Registrų centras išrašu (išrašas suformuotas 2018-07-31), kuriame nurodytas bendras namo plotas 460,92 kv. m. apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad mokestis turėjo būti paskaičiuotas imant 460,92 kv. m. plotą. Palyginus šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad ieškovas skaičiuodamas mokesčius remontui, nepagrįstai neįtraukė kiekvienam gyventojui tenkančio ploto už bendro naudojimo patalpas.

5014.

51Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

5215.

53Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pagrįstu skaičiavimą ieškovo sudarytą lentelę pagal gyventojų turimus buto plotus, nors VĮ Registrų centras yra pateikti visiems tame name tenkantys bendro naudojimo patalpų plotai. Taigi, nagrinėjamu atveju mokesčiui už namo remontą paskaičiuoti turėjo būti imamas 460,92 kv. m. viso namo plotas, atsakovui skaičiuojant nuo jam tenkančio 158,38 kv. m. ploto (154,72 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotas ir 3,66 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos).

5416.

55Išplėstinė teisėjų kolegija, yra nurodžiusi, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

5617.

57Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 16 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, negali nesutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nevertino bylai reikšmingų įrodymų apie A. B. ir G. B. turimas patalpas, esančias ( - ), Vilniuje ir tai, kad jų turimos nuosavybės teise patalpos nuo 1999-05-31 (viešajame registre išviešintos tik 2018-04-13) neįtrauktos į ieškovo skaičiuojamų butų lentelę. Nurodyta aplinkybė taip pat lėmė neteisingą atsakovui mokėtino mokesčio už remontą paskaičiavimą, kuris skaičiuojamas imant bendro namo plotą. Pažymėtina, jog patalpų remontas, už kurį šioje byloje reikalaujama mokesčio, buvo atliktas 2017 metais. Taigi, išlaidos už namo remontą buvo paskaičiuotos neteisingai, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad faktiškai egzistavo patalpos, esančios ( - ), tačiau VĮ Registrų centras duomenų bazėje jos nebuvo išviešintos.

5818.

59Byloje nustatyta, kad bendro namo remonto išlaidos sudarė 1 659,65 Eur, o iš namo kaupiamųjų lėšų buvo sumokėta 300 Eur. Todėl neapmokėtas išlaidų likutis, kuris turėjo būti paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams, sudaro 1 359,65 Eur (1 659,65 - 300). Šią sumą padalinus visam faktiniam namo plotui 460,92 kv. m., gaunama po 2,95 Eur už 1 kv. m. Kadangi, kaip minėta, atsakovui nuosavybės teise priklausančio ploto tenka 158,38 kv. m., atsakovas turėjo sumokėti 467,22 Eur (158,38 x 2,95) namo remonto išlaidų. Šioje byloje atsakovas sutiko sumokėti 467,22 Eur skolą ir ją sumokėjo. Darytina išvada, kad ieškovas likusią 215,61 Eur sumą už remonto darbus reikalauja sumokėti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys šioje dalyje įrodytas. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas, o ieškinys dėl 215,61 Eur sumos atmetamas.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

6119.

62Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi priteisti ieškovei iš atsakovo 28 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovas ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais matyti, kad ieškovas, pripažinęs ieškinį, šias išlaidas atsižvelgdamas į pripažintą ieškinio sumą apmokėjo (b.l. 59). Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, dar kartą šią sumą iš atsakovo priteisė ieškovei. Ši sprendimo dalis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina.

6320.

64Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti 138,65 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė formaliai nors ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, tačiau mano, jog šia teise naudojosi nesąžiningai, kadangi, kaip paaiškinimuose nurodo ir pati ieškovė, kad atsakovas dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl neteisingo paskaičiavimo. Tačiau ieškovės darbuotoja išsamiai nieko nepaaiškino, jokių pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tik atsiuntė į elektroninį paštą visiškai neinformatyvų ir dviprasmišką suvestinį apyvartų žiniaraštį.

6521.

66Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje dalis bylos buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio dalies reikalavimų. Dispozityvumo principas lemia, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje ieškovas šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto ieškinio atsakovams atsisakė. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškovo atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015).

6722.

68Kai priimamas sprendimas ne dėl ginčo esmės, vertintinas šalių elgesys ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir iki ieškovui pareiškiant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės elgesį iki pareiškiant ieškinį, negali nesutikti su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas dar ikiteisminėje stadijoje kreipėsi į ieškoę, prašydamas suteikti informaciją apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovas, kaip paslaugos atsakovui teikėjas, savo pareigą ikiteisminėje stadijoje vykdė netinkamai. Byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas tinkamai suteikė ieškovui informaciją apie susidariusį įsiskolinimą. Pažymėtina, jog tik ieškovui iniciavus bylą kartu su rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas skaičiavimas ir skaičiavimus pagrindžiantys ieškovo paaiškinimai. Atsakovas, įvertinęs šiuos skaičiavimus su didžiąja skolos dalimi sutiko ir iš karto ją apmokėjo. Darytina išvada, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl jo paties kaltės, šiam ikiteisminėje stadijoje vengiant bendradarbiauti su kita šalimi, nededant jokių pastangų tinkamai atsakovui suteikti informaciją apie skaičiuojamus mokesčius už teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik susipažinęs byloje su ieškovo paaiškinimais dėl paskaičiuoto mokesčio, iš karto dalį skolos, su kuria sutiko, sumokėjo, labai tikėtina, kad ieškovei būtų pavykę atgauti pinigus už įsiskolinimą ir nesikreipiant į teismą. Likusi ieškinio dalis dėl 215,61 Eur skolos priteisimo, kaip minėta, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti 138,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimas ir šioje dalyje panaikinamas, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

69Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

70Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.

71Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista ieškovės naudai 215,61 Eur skolos, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 5 procentų dydžio metines palūkanos, 28 Eur žyminio mokesčio ir 138,65 Eur už advokato teisinę pagalbą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atmesti.

72Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (... 7. 2.... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 13. 4.... 14. Teismas nustatė, kad daugiabučių namų, kuriuos administruoja savivaldybės... 15. 5.... 16. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog nuo 2018 m. balandžio 13 d. namo... 17. 6.... 18. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai... 19. III.... 20. Apeliacinio skundo argumentai... 21. 7.... 22. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti dalį Vilniaus... 23. 7.1.... 24. Atsakovas sumokėjo 467,22 Eur namo remonto išlaidų. Teismas konstatavo, kad... 25. 7.2.... 26. Teismas akivaizdžiai neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui... 27. 7.3.... 28. Bendras namo ( - ) Vilniuje plotas yra 460,92 kv. m. Toks bendras namo plotas... 29. 7.4.... 30. Byloje nėra ginčo, kad patalpos, esančios ( - ) Vilnius buvo įregistruotos... 31. 7.5.... 32. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai priteisė iš atsakovo... 33. 7.6.... 34. Taip pat pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai ir... 35. 8.... 36. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas. Teismas... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 39. 9.... 40. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 41. 10.... 42. Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo... 43. Dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų remontą ... 44. 11.... 45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji... 46. 12.... 47. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Vilnius, priklauso... 48. 13.... 49. Byloje kilo ginčas dėl namo bendro ploto, kuris reikalingas mokesčiui už... 50. 14.... 51. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.82 straipsnio 5... 52. 15.... 53. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pagrįstu skaičiavimą... 54. 16.... 55. Išplėstinė teisėjų kolegija, yra nurodžiusi, kad nustatant butų ir kitų... 56. 17.... 57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 16 p.... 58. 18.... 59. Byloje nustatyta, kad bendro namo remonto išlaidos sudarė 1 659,65 Eur, o iš... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. 19.... 62. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi priteisti... 63. 20.... 64. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti... 65. 21.... 66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje dalis bylos buvo... 67. 22.... 68. Kai priimamas sprendimas ne dėl ginčo esmės, vertintinas šalių elgesys ne... 69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3... 70. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.... 71. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo... 72. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....