Byla A-624-1656-14
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 290,07 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Paaiškino, kad 2012 m. birželio 10 d. transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – priekinė ir galinė dešinės pusės padangos; remontuojamos dalys – pavarų suvedimas, važiuoklės patikra, ratlankių patikra. UAB „Melga“ 2012 m. birželio 18 d. patikrinusi transporto priemonę nustatė, kad priekiniai ir galinis dešinės pusės ratlankiai yra kreivi. Rėmėsi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2010 m. kovo 31 d. redakcija, toliau – Taisyklės) 9.1. ir 9.5. punktų nuostatomis. Draudėjas pateikė pareiškėjui PVM sąskaitas-faktūras Nr. JUT1602012023, MEL0208872, MEL0208562, pagrindžiančias patirtas išlaidas. Pareiškėjas įvertino ir apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 1 931,40 Lt, bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, nurodė, kad ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl jis privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą joje. Atsižvelgė į CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatas, tvirtino, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 28 d. pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. Atsižvelgiant į pareiškėjo darbuotojo M. A. įvertintą keistų padangų nusidėvėjimą atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui 1 290,07 Lt. Teigė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.

7Paaiškino, kad nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta. Pažymėjo, kad kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai turėtų būti traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti, neaišku kuo pagrįsta turtinė žala. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Melga“ 2012 m. birželio 18 d. pažyma, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, negali būti laikoma tinkamu įrodymu nustatinėjant dėl įvykio patirtos žalos dydį. Rėmėsi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, kuri patvirtinta 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau – ir Tvarka), 2, 14.1, 3 ir 28, 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktų nuostatomis. Teigė, kad nei UAB „Melga“, nei pažymą pasirašęs pardavėjas konsultantas A. J. nėra atestuoti pagal teisės aktų reikalavimus atlikti turto vertinimą. Taigi, remtis šiuo aktu kaip įrodymu negalima, tuo labiau, kad paties pareiškėjo darbuotojai nustatė, jog su įvykiu susiję apgadinimai yra dviejų padangų keitimas. Pažymėjo, kad draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika (Draudimo įstatymo 2 str. 20 d.). Teigė, kad iš esmės pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką pilnai padengia iki tol gautos įmokos. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, įpareigoja vairuotoją elgtis atsargiai kelyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį. Pažymėjo, kad ( - ) g. eismas yra minimalus arba jo visai nėra, gatvė nurodomoje vietoje yra 6 m pločio ir pats vairuotojas pažymi, kad pastebėjo duobę ir bandė ją apvažiuoti. Rėmėsi CK 6.270 straipsnio 1 dalimi bei 6.253 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį, arba Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Taip pat nesutiko ir su pareiškėjo skundo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo. Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat yra atsakinga už Kauno gatvių priežiūrą, atitinkamai už kilusios žalos atsiradimą. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477, 3 p, 5.3. punktų (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 straipsnių nuostatoms.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės 1 290,07 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 290,07 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt išlaidų atlyginimą.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 10 d. apie 13.00 val. Kaune, ( - ), M. S., vairuodamas „Mercedes Benz“, įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę ir apgadino automobilį. Į įvykio vietą atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai nubraižė Eismo įvykio vietos schemą bei surašė tarnybinį pranešimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Kadangi transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, 2012 m. birželio 12 d. buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas techninės apžiūros aktas. UAB „Melga“ nustatė papildomus gedimus, t. y. trys ratlankiai yra kreivi. AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, išmokėjo 1 931,40 Lt draudimo išmoką draudėjui UAB Macrofinance. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenziją dėl 1 931,40 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino.

11Teismas atsižvelgė į CK 6.1015 straipsnio, 6.271 straipsnio nuostatas. Sistemiškai vertindamas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12, 42 punkto, CK 6.266 straipsnio ir 6.270 straipsnio 1 dalies bei Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas pripažino, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė ( - ) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta, o pareiškėjo atstovo paaiškinimai, vairuotojo M. S. paaiškinimas, liudytojo E. E. liudijimas teismo posėdžio metu, bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 10 d. nutarimas, patrulio nubraižyta eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžiai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą. Rėmėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu, pagal kurį vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas paneigė neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino įvykio faktą. Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies lėmė žalos atsiradimą, teismui nebuvo pagrindo.

12Nustatė, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Taisykles bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytą draudimo sąlygų variantą (draudimas neišskaitant nusidėvėjimą). Taisyklių 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo atstovo pateiktą patikslintą skundą, jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojo E. E. parodymus, bei pateiktą koreguotą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1602012023, sprendė, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti tik už dvi pakeistas padangas (1 636,36 Lt nuskaičiavus nusidėvėjimą yra 1 227,27 Lt) bei už remonto darbus (62,8 Lt) be PVM, todėl teismas vertino, jog 1 290,07 Lt suma apskaičiuota tinkamai ir ji priteistina, o ratlankių lyginimo išlaidų pareiškėjas patikslintu skundu neprašo priteisti. Pripažino, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas.

13Atsakovo argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Tvarką, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

14Atsakovo argumentas, jog visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieštarauja Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 daliai, atmestas. Pažymėjo, jog išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau toks santykio šalių pasikeitimas nepanaikina žalos atlyginimo prievolės.

15Teismas pripažino, jog savivaldybė šiuo nagrinėjamu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - )gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

16Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, todėl vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjui iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1 290,07 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjui taip pat priteistos 200 Lt išlaidos už teisines paslaugas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str., 45 str.). Atsakovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo atmestas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiškėjo reikalavimą, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d., 57 str.).

17III.

18Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

19Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuostolio dydžio paskaičiavimą, neaišku, kuo remiantis draudėjas atlygino būtent 1 290,07 Lt nuostolių. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent toks dydis yra būtinas automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Pažymi, kad nors pareiškėjas prašo atlyginti tik už padangų keitimo išlaidas, akivaizdu, kad automobilis dar iki eismo įvykio buvo patekęs į kitą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti ir trys ratlankiai. Todėl konstatuoti, kad dvi padangos buvo sugadintos būtent ( - ) g. buvusioje duobėje nėra jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, ir kad ji susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvažiavimu į ( - ) g. buvusią duobę, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20Pažymi, kad nors Kelių policijos valdybos nutarimas yra įsiteisėjęs, atsakovas apie jį sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl jis privalėjo būti tinkamai ir objektyviai ištirtas. Remiasi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, 57 straipsnio 6 dalimi ir tvirtina, kad policijos išvados dėl vairuotojo kaltės buvimo ar nebuvimo bei Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra preziumuojamos ir teismas privalo nagrinėjamoje byloje ištirti bei įvertinti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas įvažiavo į ginčo duobę dviem automobilio ratais, minimaliu greičiu, eismas nebuvo intensyvus, kelio danga sausa, šviesus paros metas, kas kelia pagrįstų abejonių dėl paties vairuotojo atsargumo ir pasirinkto saugaus greičio. Atsargus, atidus vairuotojas galėjo išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimų. Pažymi, kad policija net netyrė, ar transporto priemonės apgadinimai atsirado dėl ginčo duobės, o rėmėsi vien tik vairuotojo, kuris galėjo būti ir įvykio kaltininku, paaiškinimais.

21Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas. Ginčo santykiuose savivaldybės atsakomybė kildinama iš viešojo administravimo veiklos, todėl tokiuose santykiuose palūkanos neturėtų būti priteisiamos.

22Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad transporto priemonė buvo apgadinta iki 2012 m. birželio 10 d. eismo įvykio ( - ), Kaune. Šio atsakovo teiginio nepagrindžia byloje esantys įrodymai.

24Pareiškėjas kritiškai vertina atsakovo teiginį, kad eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio vairuotojas nebuvo atsargus, atidus. Atsakovas šį argumentą grindžia tik prielaidomis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas pagrindžia, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta.

25Teigia, kad atsakovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas procesines palūkanas. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

26Nurodo, jog atsakovas neužtikrino jam priklausančios gatvės tinkamos būklės palaikymo; neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl esant netinkamos būklės gatvei buvo padaryta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.). CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

30Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 10 d. apie 13.00 val. Kaune, ( - ), M. S. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantis UAB „Swedbank lizingas“, įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, dėl ko buvo apgadintas. Į įvykio vietą atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai surašė tarnybinį pranešimą bei nubraižė Eismo įvykio vietos schemą, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje 1,1 m ilgio, 1,3 m pločio ir 0,3 m gylio duobė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui UAB „Macrofinance“ 1 931,40 Lt draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenziją dėl 1 931,40 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino. Kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 290,07 Lt žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 290,07 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 290,07 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 200 Lt išlaidų atlyginimą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą.

32Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

33Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

34Ginčui aktualaus Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

35Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami transporto priemonės „Mercedes Benz“ apgadinimai atsirado jam įvažiavus į ( - ) g., Kaune važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, taip pat atsakovui iš esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią M. S. vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią, ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadintas minėtas automobilis.

36Pastebėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir kelia abejones, ar atitinkami transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į nurodytą duobę, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų savo skundo argumentams šiuo aspektu pagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos patruliai, atvykę į eismo įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, sudarė eismo įvykio schemą, užfiksuodami eismo įvykio situaciją (duobę kelio važiuojamojoje dalyje, jos matmenis, sugadinto automobilio padėtį pervažiuotos duobės atžvilgiu, automobilio sugadinimus). Policijos surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad duobė kelyje buvo kaip nors pažymėta (aptverta ar pastatyti kokie nors įspėjantys vairuotojus apie kliūtį kelyje ženklai). Abejoti policijos pareigūnų užfiksuotais teisės aktų nustatyta tvarka duomenimis nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – pareiškėjo atstovo paaiškinimus, vairuotojo M. S. ir liudytojo E. E. parodymus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 10 d. nutarimą, patrulio nubraižytą eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą ir kt., padarė pagrįstą išvadą, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado būtent įvažiavus į Kaune, ( - ), važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę.

37Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos turtinės žalos, patirtos automobiliui įvažiavus į kelio duobę, dydį, detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį, šios išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Byloje yra transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog transporto priemonei eismo įvykio metu buvo padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – dešinės pusės priekinė ir galinė padanga; remontuojamos dalys – ratų suvedimas, važiuoklės patikra ir ratlankių patikra. Nors UAB „Melga“ pareiškėjui nurodė, jog automobilio trys ratlankiai – priekinis kairys, priekinis dešinys ir galinis dešinys yra kreivi, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas prašo teismo priteisti tik už dvi pakeistas padangas (1 636,36 Lt nuskaičiavus nusidėvėjimą yra 1 227,27 Lt) bei už remonto darbus (62,8 Lt) be PVM (iš viso 1 290,07 Lt), o ratlankių lyginimo išlaidų pareiškėjas neprašė priteisti. Kartu su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga esančiame 2012 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, jog įvažiavęs į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę vairuotojas sugadino priekinį ir galinį dešinės pusės automobilio ratus. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos, atsiradusios dėl padangų pakeitimo, yra siejamos būtent su ginčo eismo įvykiu, kurio metu buvo sugadinti dešinės pusės ratai. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog vien tai, kad ginčo automobilio kairės pusės ratlankiai taip pat buvo kreivi, reiškia, kad automobilis buvo prieš tai patekęs į kitą eismo įvykį, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo automobilis būtų dalyvavęs kitame eismo įvykyje. Vien aplinkybė, kad kairės pusės ratlankiai buvo kreivi, nepaneigia nagrinėjamu atveju nustatytų automobilio dešinės pusės sugadinimų ir jų priežastinio ryšio su nagrinėjamu atveju aktualiu eismo įvykiu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nustatyti automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio ratų apgadinimai, nulėmę būtinybę pakeisti padangas, yra būdingi transporto priemonei dešinės pusės ratais įvažiavusiai į kelio duobę.

38CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio principo esmė – žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

39Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, aktas prie žalos bylos Nr. 1274035, pranešimas apie nuostolių atlyginimą bei sąskaitos išrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos išlaidos automobilio remontui yra realiai pagrįstos ir įrodytos, pareiškėjas jas realiai patyrė išmokėdamas draudimo išmoką draudėjui UAB „Macrofinance“. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

40Tačiau, įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės priteistinos žalos dydį, kadangi žalos atsiradimui įtakos turėjo ir automobilio vairuotojo M. S. veiksmai. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame automobilio vairuotojo M. S. 2012 m. birželio 12 d. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog jis važiavo leistinu apie 20 km/h greičiu, kelyje buvusią didelę duobę pastebėjo ir bandė ją apvažiuoti. Nustatyta, kad duobė buvo 1,1 m ilgio, 1,3 m pločio, 0,3 m gylio. Atsižvelgiant į didelius duobės matmenis, nedidelį važiavimo greitį, spręstina, kad automobilio vairuotojas, būdamas atidus ir rūpestingas, neabejotinai galėjo ir turėjo tokio dydžio duobę iš anksto pastebėti (šį faktą patvirtino ir pats vairuotojas M. S. bei liudytojas E. E.) ir imtis atitinkamų veiksmų kliūties išvengti, t. y. sustoti, duobę apvažiuoti įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tuo tarpu M. S., kaip matyti iš jo paaiškinimų ir liudytojo E. E. parodymų teismo posėdyje, adekvačiai neįvertinęs tokio dydžio kliūties keliamo pavojaus, nesėkmingai bandė ją (kliūtį) įveikti važiuodamas taip, kad duobė patektų į tarpą, skiriantį ant automobilio ašies (tilto) tvirtinamus ratus. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilio vairuotojas tinkamai nevykdė bendrų eismo dalyvių pareigų elgtis atsargiai ir atidžiai (Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 p.), todėl dėl atsiradusios žalos yra ir jo kaltė. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas priteistiną pareiškėjui iš atsakovo sumą (žalos atlyginimą), atsižvelgiant į vairuotojo kaltę, sumažinti 40 proc. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės priteisiant 774,04 Lt žalai atlyginti.

41Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) nuostatas. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).

42Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinė byla buvo iškelta 2013 m. rugsėjo 12 d., o ne 2013 m. rugsėjo 5 d. Atitinkamai, procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti būtent nuo įvardintos dienos ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2013 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

43Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina suma mažinama 40 proc. ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui priteisiant iš atsakovo 774,04 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 774,04 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai iki 120 Lt mažinamas ir atlyginamų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis, jį nustatant pagal patenkintų skundo reikalavimų dalį.

44Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., p. 144 – 216). Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2014 m. kovo 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 304, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių šioje sąskaitoje nurodytos sumos sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas, jis turi teisę ABTĮ 45 straipsnio tvarka kreiptis dėl išlaidų priteisimo su atskiru prašymu.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

47Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

48„Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą tenkinti iš dalies.

49Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 774,04 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 774,04 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 120 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas.“.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“... 5. Paaiškino, kad 2012 m. birželio 10 d. transporto priemonė „Mercedes... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundo... 7. Paaiškino, kad nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 10 d. apie 13.00... 11. Teismas atsižvelgė į CK 6.1015 straipsnio, 6.271 straipsnio nuostatas.... 12. Nustatė, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Taisykles bei... 13. Atsakovo argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti... 14. Atsakovo argumentas, jog visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas... 15. Teismas pripažino, jog savivaldybė šiuo nagrinėjamu atveju neįvykdė... 16. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 17. III.... 18. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 19. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė... 20. Pažymi, kad nors Kelių policijos valdybos nutarimas yra įsiteisėjęs,... 21. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio... 22. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 23. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad transporto priemonė buvo... 24. Pareiškėjas kritiškai vertina atsakovo teiginį, kad eismo įvykis įvyko... 25. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo... 26. Nurodo, jog atsakovas neužtikrino jam priklausančios gatvės tinkamos... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto... 30. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 10 d. apie 13.00 val. Kaune, ( - ), M.... 31. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo... 32. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio... 33. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 34. Ginčui aktualaus Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės... 35. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines... 36. Pastebėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir kelia abejones, ar... 37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo... 38. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 39. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, aktas prie žalos bylos Nr. 1274035,... 40. Tačiau, įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia,... 41. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs... 42. Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi... 43. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina suma... 44. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 47. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą... 48. „Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą tenkinti... 49. Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo... 50. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 120 Lt bylinėjimosi išlaidas,... 51. Nutartis neskundžiama....