Byla 1A-93-332-2012
Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui, nuteistajam R. R.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl įvykio, kurio metu sužalotas šuo) laisvės apribojimu 1 metams, remiantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d., R. R. uždrausta įgyti ginklus, R. R. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val..

4pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl įvykio, kurio metu sužalotas V. S.) laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d., R. R. uždrausta įgyti ginklus, R. R. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; taip pat per 6 mėnesius, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinį nuostolį – 228,37 lito.

5Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė R. R. nustatyta laisvės apribojimas 2 metams, remiantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 3 p, 6 d., R. R. uždrausta įgyti ginklus, R. R. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; taip pat atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinį nuostolį – 228,37 Lt.

6Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-10-14 iki 2009-10-15 dienos, Teismo psichiatrinėje ekspertizėje prabūtas laikas nuo 2010-12-13 iki 2010-12-27 dienos, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

7Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. R. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8Civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas dalinai ir priteista iš R. R. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. J. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas pilnai ir priteista iš R. R. 228,37 Lt turtinei žalai atlyginti.

9Civilinio ieškovo ( - ) teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas pilnai ir priteista iš R. R. teritorinei ligonių kasai atlyginti 37,47 Lt.

10Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11R. R. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-04, apie 8 val., ( - ) mieste - viešoje vietoje, ( - ) gatvėje, prie ( - ) g. 16 namo, įžūliu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, o būtent - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu peršaudamas ( - ) g. 16 namo aptvertame kieme buvusį ( - ) veislės šunį, priklausantį V. G., tuo padarydamas gyvūnui laikinus sveikatos sutrikimus, tokiais savo veiksmais išgąsdindamas ( - ) g. 16 namo gyventoją nepilnametį nukentėjusįjį V. S. bei aplinkinius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

12Be to, R. R. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-04, apie 8.39 val., viešoje vietoje - ( - ) ligoninės, esančios adresu: ( - ) g. 99 teritorijoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu elgesiu ir grasinimais, o būtent - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu, 1 kartą pavojingai nusitaikydamas į krūtinės sritį nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S., paspausdamas gaiduką, tačiau ginklui užstrigus ir neiššovus, antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu pavojingai nusitaikydamas ir šaudamas į galvos sritį nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S., tačiau šiam užsidengus galvą rankomis, pataikydamas V. S. į kairę ranką, tuo padarydamas nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. jis nepadarė.

14Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu nesutinka, nes teismas buvo šališkas, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į jos faktines aplinkybes, vadovaudamasis tiktai prokuroro kaltinamojo akto duomenimis, viską pažodžiui nuo jo nurašydamas, taikydamas įstatymą, vadovavosi tiktai prielaidomis ir vienintelio nepilnamečio nukentėjusiojo išgalvotais pasakojimais apie įvykio aplinkybes, o ne įvykį mačiusių liudytojų paremtais nenuginčijamais įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas ir teisminė praktika.

15Apeliantas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 10 d. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikavęs pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d., neteisingai jį nuteisė už dviejų nusikaltimų padarymą – dėl įvykio peršaunant ( - ) g. Nr. 16 namo aptvertame kieme šunį ir dėl įvykio prie ligoninės. Mano, kad teismas nepagrįstai iš vienos nusikalstamos veikos padarė dvi nusikalstamas veikas ir jo veiksmus kvalifikavęs pagal tą patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį paskyrė dvi bausmes.

16Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nurodydamas, jog ( - ) g. 16 namo aptvertame kieme buvo peršautas šuo, išgąsdintas V. S., padarytą nusikalstamą veiką neteisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d.. Teigia, kad byloje nenustatyta vieta, iš kurios buvo šauta į šunį ir kas į jį šovė, kokie šūvio į šunį motyvai, byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad buvo šauta į šunį viešoje vietoje iš gatvės pusės. Remiamasi tiktai vieno liudytojo prielaida, kad buvo šauta prie vartelių iš gatvės pusės. Tačiau tokiomis abejotinomis prielaidomis grįsti nuosprendį, nuteistojo nuomone, teismas neturėjo jokio juridinio pagrindo. Apeliantas teigia, kad privati aptverta teritorija nėra vieša vieta, todėl ir joje padaryta veika negali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nurodo, kad byloje yra duomenys, jog ( - ) g.16 namo kiemas yra aptvertas 1,2 m aukščio tvora, nėra laisvo įėjimo į kiemą, todėl šis kiemas negali būti laikomas vieša vieta, nes tai uždara privati teritorija su uždaromais varteliais.

17Apelianto nuomone, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtimi yra laikomas tiktai toks viešosios tvarkos pažeidimas, kuris yra susijęs su poveikiu kitam asmeniui viešoje vietoje. Tačiau byloje nėra jokių faktinių ir nenuginčijamų duomenų, kad įvykio, kai buvo sužeistas šuo, metu butų buvę nusikalstamai pasikėsinta į asmenį ar asmeniui būtų buvęs padarytas koks nors poveikis. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pasikėsinta į šunį, o ne į asmenį, kas nesudaro Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. numatyto nusikaltimo sudėties.

18Nuteistojo R. R. manymu, pirmosios instancijos nuosprendis nepagrįstas jokiais įrodymais, o tiktai pažodžiui nurašoma nuo prokuroro kaltinamojo akto, motyvuojant tuo, kad buvo išgąsdintas V. S. ir aplinkiniai. Iš V. S. parodymų matyti, kad jis net nematė įvykio kaip ir kas šovė į jo šunį, jam tiktai kaimynas pasakė, kad buvo šauta į šunį. Todėl tvirtinti, kad V. S. buvo išgąsdintas nėra jokio pagrindo. Nei V. S., nei S. K. neparodo, kad jie būtų gąsdinami, byloje taip pat nėra nustatyta ir tai, kad buvo gąsdinami aplinkiniai.

19Apeliantas teigia, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtis yra materialioji. Joje numatytos pasekmės - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nusikalstama veika turi pasireikšti įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, padarytais viešoje vietoje. Tačiau, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes byloje jokių konkrečių duomenų, kokiu būdu ir kokiais konkrečiai nusikalstamais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kokiu būdu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kuo pasireiškė visuomeninės rimties ir tvarkos sutrikdymas, nuosprendyje iš viso nenurodyta, kokiais veiksmais buvo demonstruota nepagarba aplinkai, kokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, šioje byloje teismas nenurodė, ką laiko įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.

20Nuteistojo nuomone, teismas, nurodydamas, kad buvo sužeistas V. S., padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tokiais veiksmais sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d.. Apeliantas pažymi, kad nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, kad tuose įvykiuose dalyvavo jis. Nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu toks kaltinimas nėra pagrįstas jokiais konkrečiais ir nenuginčijamais tiesioginiais įrodymais, kad į V. S. buvo šauta ir tai, kad šovė jis. Byloje nėra nei vieno įvykį mačiusio liudytojo, kuris patvirtintų ar paneigtų tokį įvykį buvus, filmuotoje medžiagoje nufilmuotas visiškai ne jis, jis tokių rūbų, kuriais asmuo rodomas vilkintis ligoninės priimamajame, niekada neturėjo, kratos metu tokių rūbų nerasta, tokie rūbai nėra paimti ir pridėti prie bylos. Todėl teismo išvados grindžiamos tiktai prielaidomis, o ne nenuginčijamais įrodymais.

21Nuteistojo R. R. nuomone, asmens veiksmai prieš V. S., darant tokią prielaidą, kad į jį buvo šauta, yra padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, o ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Apeliantas mano, kad jei V. S. įsivaizduojamo nusikaltėlio nebūtų persekiojęs, nebūtų jo puolęs ar kokius nors kitus agresyvius veiksmus atlikęs, nebūtų išprovokavęs pasipriešinimo, tai ir tokių įvykių ligoninės teritorijoje nebūtų buvę, nebūtų buvusios tęstinės nusikalstamos veikos, jei tokia veika egzistavo realybėje, o ne tiktai nepilnamečio sąmonėje. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju asmens veiksmai galėjo būti padaryti dėl persekiojamojo siekio apsiginti nuo užpuoliko (V. S.), neturint tikslo pažeisti viešąją tvarką, prikibti prie nukentėjusiojo be jokios dingsties ar siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Pasipriešindamas V. S. asmuo šioje situacijoje objektyviai negalėjo suvokti, kad daro viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad tas žmogus tokio tikslo neturėjo.

22Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. l d., nepatikrino, ar įrodymai, gauti ikiteisminio tyrimo metu, yra gauti įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pačiu pagrindu teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi aiškiai šališkas ir įtakotas teisėjas įrodymus šioje byloje vertino ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymu, o priešingai, vadovavosi prokuroro, parašiusio kaltinamąjį aktą vidiniu įsitikinimu, pagrįstu šališku ikiteisminio tyrimo metu atliktų visų bylos aplinkybių nagrinėjimu.

23Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai piktnaudžiavo procesine teise nesilaikydami Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, pažeisdami Lietuvos Respublikos BPK 20 str. l d.ir 4 d. reikalavimus, o teismas besąlygiškai rėmėsi tais duomenimis. Nuteistojo nuomone, ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai įrodymus rinko aiškiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimus, dėl ko teismas neturėjo jokios galimybės priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir buvo priverstas, prokurorui, suklastojusiam bylą, primygtinai reikalaujant, būti šališku nukentėjusiojo naudai, o jį, nepadariusiam jokio nusikaltimo, pripažinti kaltu. Apylinkės teismo nuosprendis grindžiamas išimtinai ikiteisminio bylos tyrimo surinktais duomenimis, iš esmės netikrinant jų remiantis patikimumo ir leistinumo kriterijais. Teismas, vertindams įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.), nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatas. Buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.reikalavimas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme.

24Teigia, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai teisme buvo nekonkretūs, neinformatyvūs ir nenuoseklūs, prieštaringo pobūdžio, o tai reiškia nepatikimi. Kitų įrodymų, leidžiančių teismui vertinti jų turinį ir patikimumą, byloje nėra. Byloje nėra nustatyta nei pirmo, nei antro kaltinime nurodyto įvykio laikas, įvykio vieta ir aplinkybės, neidentifikuotas asmuo, daręs nusikalstamas veikas, nėra nustatytas asmuo su ūsais, neidentifikuoti drabužiai, nenustatyta ginklo, jei iš tikro buvo šauta, rūšis, nepadaryta V. S. megztinio ekspertizė, siekiant nustatyti, ar yra šūvio pėdsakai ant megztinio rankovės, nenustatyta ant striukės esančių antrinio šūvio pėdsakų žymių, kas įrodytų, kad iš tikro buvo paleistas šūvis, nepadaryta jo prašyta drabužių ekspertizė, nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, kad tame įvykyje dalyvavo jis.

25Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė tiesioginės tyčios turinį (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d.) ir kaltu pripažino tokios veikos nepadariusį asmenį, teismo teiginys „Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nori taip veikti“ (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.) neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtino šioje veikoje tiesioginės tyčios fakto dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

26Nuteistasis R. R. nurodo, kad teismas besąlygiškai remiasi J. G. parodymais dėl V. S. virusinės ligos kilmės, jų neįvertino pagal faktines bylos aplinkybes ir be pagrindo ignoravo eksperto duotas išvadas teisme. Teismo ekspertas pateikė nenuginčijamą ir aiškią išvadą, kad tarp dilbio nubrozdijimo ir plaučių uždegimo priežastinio ryšio nėra, kadangi tai yra virusinis susirgimas, o ne streso pasekmė. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė eksperto duotą išvadą teisme, nesirėmė ja. Teismas, be pagrindo pripažindamas teisėtais visus J. G. ir V. S. reikalavimus ir pripažindamas faktą, kad V. S. kilusi liga buvo psichinio streso pasekmė ir kad šią ligą įtakojo įvykis, be pagrindo ieškovams priteisė turtinę ir neturtinę žalą, kas rodo dar ir aiškų teisėjo šališkumą. Be to, J. G. su V. S. nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą.

27Nuteistais teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 181 str. 1 d., įtariamasis ir jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nurodo, kad prašymą leisti susipažinti su baudžiamosios bylos duomenimis ( - ) miesto prokuratūrai jis parašė 2010-03-24, tačiau ši jo teisė į gynybą per visą ikiteisminio tyrimo laiką buvo ignoruojama ikiteisminio tyrimo pareigūnams trukdant jam ir jo advokatui susipažinti su bylos medžiaga, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 181 str. reikalavimus. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, buvo absoliučiai atimta jo teisė į bet kokią gynybą. Taip pat nuteistasis

28R. R. nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos realizuoti Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte minimą teisę naudotis advokato pagalba nemokamai bylą nagrinėjant teisme iš esmės, dėl ko yra suvaržyta jo teisė į gynybą. Taip pat, nuteistojo nuomone, teismui motyvuotai neišsprendus mano prašymo atlikti drabužių ekspertizę tuo pagrindu, ar jie atitinka jo paimtų drabužių pasiuvimo formą, yra suvaržyta jo teisė į gynybą.

29Apelianto nuomone, 2009-10-15 pranešime apie įtarimą, kuriame yra įrašas „...peršovė V. S. ranką ... peršovė ( - ) veislės šunį“, buvo grubiai pažeista nekaltumo prezumpcija, nes jis buvo pripažintas kaltu konkretaus nusikaltimo padarymu esant tokiam įrašui: ...tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. ld.“. Teigia, kad nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 str. 2 dalyje, yra vienas iš teisingo baudžiamojo proceso, kurio reikalauja 6 straipsnio 1 dalis, elementų. Ji bus pažeista, jei pareigūno teiginys, susijęs su asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimo, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, prieš tai, kai tai buvo įrodyta pagal įstatymą.

30Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

31Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, pagrįstai R. R. pripažino kaltu pažeidus viešąją tvarką ir teisingai įvertino nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems V. S. ir J. G. padarytą žalą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

33Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

34Priimdamas R. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų V. S. ir J. G. parodymais, liudytojų V. G., S. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kratos protokolu, ( - ) apskrities VPK Kriminalinių tyrimų biuro specialisto išvadomis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, poėmio protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad R. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

35Pats R. R. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. 2009-09-04, apie 8 val., viešoje vietoje - ( - ) mieste, ( - ) gatvėje, prie ( - ) g. 16 namo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu peršovęs ( - ) g. 16 namo aptvertame kieme buvusį ( - ) veislės šunį, tuo padaręs gyvūnui laikinus sveikatos sutrikimus, bei 2009-09-04, apie 8.39 val., viešoje vietoje - VšĮ ( - ) apskrities ligoninės, esančios adresu: ( - ) g. 99 teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu, pavojingai nusitaikęs ir šovęs į galvos sritį nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S., tuo padaręs nepilnamečiui nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

36Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo S. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kur jie parodė, kad būtent R. R. peršovė ( - ) g. 16 namo aptvertame kieme buvusį ( - ) veislės šunį ir VšĮ ( - ) apskrities ligoninės teritorijoje pavojingai nusitaikydamas ir šaudamas į galvos sritį nepilnamečiui V. S. pataikė į kairę ranką (1 t. 67, 68, 74, 75, 93, 98, 99 b. l., 4 t. 99-101 b. l.). Nukentėjusioji J. G. ir liudytojas V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po įvykio, kurio jie nematė, jų šuo buvo peršautas, kruvinas ir cypė, V. S. ranka buvo sužeista (1 t. 76, 77, 79 b. l., 2 t. 66, 67 b. l., 4 t. 99, 101-102 b. l.). Be minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, nuteistojo R. R. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2009-09-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie namo, adresu ( - ) g. 16, ( - ), durų, yra pritaškytų kraujo dėmių (1 t. 5-10 b. l.), 2009-09-09 gautoje teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. ( - ), nurodyta, jog nukentėjusiajam V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame dilbyje (1 t. 18 b. l.), 2010-02-10 R. R. individualios įmonės pranešime Nr. ( - ) nurodyta, jog 2009-09-04, 10.02 val., V. G. priklausančiam gyvūnui (šuniui) dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta pagalba, apžiūros metu nustatyta, kad gyvūnas atvežtas dėl kiaurinės žaizdos krūtinės srityje, stipriai šlubuojančia kaire priekine galūne, šeimininko teigimu, į gyvūną buvo šauta (1 t. 40 b. l.), 2009-10-14 kratos protokole užfiksuota, jog pas įtariamąjį R. R. name, ( - ) g. 24, ( - ), kratos metu rasta ir paimta: metalinė dėžutė, ant kurios yra užrašas „( - )“ su pilkos spalvos švininiais šratais; viena kulka bei dvi tūtelės, pistoleto rankenos dvi plastmasinės juodos spalvos apdailos detalės ir viena metalinė dėtuvė (1 t. 52-53 b. l.), 2009-11-27 ( - ) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) užfiksuota, kad tirti pateikti sviediniai yra skirti 4,5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, 4,5 mm kalibro sviediniai, skirti pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams prie šaudmenų nepriskiriami, tirti pateikta kulka ir 2 tūtelės yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, „flobert“ sportinių šovinių sudėtinės dalys, Sportiniai „flobert“ šoviniai yra skirti pramoninės gamybos revolveriams, tokiems kaip Alfa mod. 620, mod. 640, ME38 Magnum-6R, KORA BRNO ir kt., tirti pateikta dėtuvė ir rankenos kriaunos yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinio – garsinio pistoleto Walther P88 sudėtinės dalys (1 t. 55-59 b.1.), 2009-11-03 UAB „( - )“ pranešime Nr. ( - ) nurodyta, jog UAB „( - )“ ginklų ir medžioklės reikmenų parduotuvėje, esančioje ( - ) g. 170, ( - ), 2008-01-10 įtariamajam R. R. buvo parduotas dujinis revolveris ME38 Compact Gum, kalibras 9 mm, šautuvo Nr. ( - ) (1 t. 63, 64 b.1.), 2009-11-13 UAB „( - )“ pranešime nurodyta, jog UAB „( - )“ parduotuvėje „( - )“, esančioje ( - ) g. 46, ( - ), 2008-09-23 įtariamajam R. R. buvo parduotas dujinis revolveris Olympic 38, kalibras - 9 mm, Nr. ( - ) (1 t. 65, 66 b. l.), 2009-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. S. atpažino R. R. kaip asmenį, kuris 2009-09-04 VšĮ ( - ) apskrities ligoninės teritorijoje šovė į jį ir jam sužalojo kairės rankos dilbį (1 t. 71-72, 73 b. l.), 2010-05-05 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. S., iš jam parodytų trijų asmenų atpažino asmenį, sėdintį kairėje ir laikantį Nr. 1 – R. R., kaip asmenį, kuris, kaip jis įtaria, šovė į jo šunį, po to ginčijosi su jo kaimynu ir kai jis tą asmenį atsekė į ( - ) apskrities ligoninės teritoriją, tas pats asmuo į jį šovė du kartus (2 t. 89-92 b. l.).

37Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. R. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo R. R. kaltę viešoje vietoje šovus iš nenustatyto ginklo ir sužalojus šunį, tokiais savo veiksmais išgąsdinus namo gyventoją, nepilnametį nukentėjusįjį V. S. bei aplinkinius, be to, viešoje vietoje nenustatytu ginklu pavojingai nusitaikius ir šovus į galvos sritį nepilnamečiui V. S., pataikius į kairę ranką, tuo padarius nepilnamečiui nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai R. R. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis R. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, jog byloje nagrinėjamuose įvykiuose dalyvavo jis, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad įvertinus ištirtų įrodymų visumą, byloje pakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog R. R. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

38Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikavęs pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d., neteisingai jį nuteisė už dviejų nusikaltimų padarymą – dėl įvykio peršaunant ( - ) g. Nr. 16 namo aptvertame kieme šunį ir dėl įvykio prie ligoninės, nes, jo nuomone, buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip dviejų atskirų veikų, nors padarytas vienas tęstinis nusikaltimas, nepagrįsti. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis R. R. skirtingu laiku (2009-09-04, apie 8 val. ir 2009-09-04, apie 8.39 val.), skirtingose vietose (( - ) g. 16, ( - ) ir ( - ) g. 99, ( - )), pažeidė viešėją tvarką, t. y. du tyčinius nusikaltimus, numatytus tame pačiame baudžiamojo kodekso straipsnyje. Kadangi nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose, savarankiškomis veikomis, pažeidžiant tą patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, nusikalstamos veikos tarpusavyje nesusijusios, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą jie laikomi savarankiškais, baigtais nusikaltimais ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. R. padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, kadangi jais nors ir buvo pažeistas tas pats nusikalstamos veikos objektas ir jie kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį, tačiau jie nebuvo susieti vieningos tyčios ir siekiant vieningo rezultato.

39Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai teisme buvo nekonkretūs, neinformatyvūs, nenuoseklūs, prieštaringi, t. y. nepatikimi, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų V. S. ir J. G., liudytojų V. G., S. K. parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, yra iš esmės nuoseklūs. Priešingai, nei teigia apeliantas, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų negalima laikyti prieštaringais, kadangi jie esminėse detalėse sutampa, jie iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų V. S. ir J. G., liudytojų V. G. ir S. K. parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolai, teismo medicinos specialisto išvada, kratos protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas) bei kiti rašytiniai įrodymai, todėl teigti, kad šioje byloje nėra kitų įrodymų, leidžiančių teismui vertinti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinį ir patikimumą, nėra pagrindo. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų suinteresuotumo apkaltinti nuteistąjį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

40Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. l d., nepatikrino, ar įrodymai, gauti ikiteisminio tyrimo metu, yra gauti įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai rinkdami įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. l d. ir 4 d. reikalavimus, o teismas besąlygiškai rėmėsi šiais ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis. Taip pat teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi aiškiai šališkas ir įtakotas teisėjas įrodymus šioje byloje vertino ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendžiu nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės bei teismo išvados būtų grindžiamos tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurių patikimumas gali būti patikrintas Lietuvos Respublikos BPK nustatytomis priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nuostatomis įrodymais laikomi tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje, vertinant įrodymus, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatos, nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo R. R. kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, jog teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir buvo šališkas.

41Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.), nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama R. R. kaltė, taip pat išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

42Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos (dėl įvykio, kurio metu sužalotas šuo) kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., teigdamas, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog į šunį buvo šauta viešoje vietoje, iš gatvės pusės, o privatus aptvertas kiemas nėra vieša vieta, todėl ir jame padaryta veika negali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

43Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudėties požymis – viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2K–796/2007, 2K–210/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. R. įžūliai ir agresiviai elgėsi viešojoje vietoje – ( - ), prie ( - ) g. 16 namo, o ne privačiame aptvertame kieme, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad prie ( - ) g. 16 namo be nuteistojo buvo ir kitų asmenų – liudytojas S. K., todėl teigti, kad įvykis, kurio metu buvo sužalotas šuo įvyko ne viešoje vietoje, nėra pagrindo.

44Apeliantas skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiais veiksmais buvo demonstruota nepagarba aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, teismas nenurodė, ką laiko įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Pagal teismų praktiką, teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Baudžiamosios teisės teorijoje įžūliais veiksmais laikomas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką, ir tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, gyvūno kankinimu kitų žmonių akivaizdoje, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimais laikomas žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, o patyčiomis – demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

45Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad

46R. R. yra kaltas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, t. y. dėl to, kad jis viešoje vietoje šaudamas iš nenustatyto ginklo sužalojo šunį tokiais savo veiksmais išgąsdindamas namo gyventoją nepilnametį nukentėjusįjį V. S. bei aplinkinius, be to, viešoje vietoje – VšĮ ( - ) apskrities ligoninės teritorijoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu elgesiu ir grasinimais, o būtent - nenustatytu ginklu vieną kartą pavojingai nusitaikydamas į krūtinės sritį nepilnamečiui V. S., nenustatytu ginklu pavojingai nusitaikydamas ir šaudamas į galvos sritį nepilnamečiui V. S. pataikė į kairę ranką, tuo padarydamas nepilnamečiui nukentėjusiajam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtent tokius nuteistojo R. R. veiksmus teismas laikė įžūliais, agresyviais, kaip aiškius nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu viešoje vietoje, neleistinu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, šiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nenurodė, ką laiko įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmai.

47Apelianto nuomone, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtimi yra laikomas tiktai toks viešosios tvarkos pažeidimas, kuris yra susijęs su poveikiu kitam asmeniui viešoje vietoje, todėl įvykis, kai buvo pasikėsinta į šunį, o ne į asmenį, nesudaro Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. numatyto nusikaltimo sudėties. Šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip buvo minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai, pavyzdžiui fizinis smurtas, žmogaus laisvės apribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, masinio renginio nutraukimas, transporto eismo sustabdymas, trukdymas įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui, žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas ir kt.. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

48Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos (dėl įvykio, kurio metu sužalotas šuo) kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., teigdamas, kad pirmosios instancijos nuosprendis nepagrįstai nurodė, kad buvo išgąsdintas

49V. S. ir aplinkiniai, nes nei V. S., nei S. K. neparodė, kad jie būtų gąsdinami, byloje taip pat nėra nustatyta ir tai, kad buvo gąsdinami kiti aplinkiniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog V. S. ir S. K., duodami parodymus, tiesiogiai neįvardijo savo emocinės būsenos įvykio metu, kai ( - ), prie ( - ) g. 16 namo, buvo peršautas aptvertame kieme buvęs ( - ) veislės šuo, tačiau iš V. S. ir S. K. veiksmų įvykio metu (V. S. išgirdęs kaip kieme kaukia šuo, išbėgo į kiemą, pamatęs prie vartų kaimyną ir R. R., klausė, kas nutiko, kaimynui paaiškinus, kas nutiko, jis sekė R. R. ir skambino policijai, skambino mamai (4 t. 100, 101 b. l.), S. K. išgirdęs šūvį ir šuns kaukimą, išėjo iš garažo, pamatęs R. R., paklausė, kodėl jis šovė į šunį ir artinosi prie jo, tačiau R. R. ketinant išsitraukti ginklą, jis nuo jo atsitraukė, žiūrėjo į jo ginklą, arti nėjo, V. S. perspėjo nesiartinti prie R. R., nes jis turi ginklą, liepė V. S. skambinti į policiją ir sekti R. R.), ir dvasinių išgyvenimų po jo (V. S. buvo sukrėstas, į įvykį stengėsi kuo ramiau reaguoti, kelias dienas buvo šokas, susijaudinus dreba rankos, sutriko miegas (4 t. 100, 101 b. l.)), galima daryti išvadą, kad dėl įvykio, kurio metu buvo sužalotas šuo, V. S. ir S. K. patyrė išgąstį.

50Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos (dėl įvykio, kurio metu sužalotas V. S.) kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., teigdamas, kad veiksmai prieš V. S. yra padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, o ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo, V. S. pats išprovokavo pasipriešinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad V. S. ir nuteistasis R. R. iki byloje aptariamų įvykių buvo pažįstami ir jokių santykių tarp jų nebuvo. Be to, ir laikant, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai dar iki įvykio buvo priešiški, nagrinėjamu atveju nepaneigtų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektyvaus požymio (įžūlaus elgesio) buvimo R. R. padarytoje nusikalstamoje veikoje. Asmeninės paskatos ne visada šalina veikos priešiškumą viešajai tvarkai. Taigi R. R. padaryta veika (dėl įvykio, kurio metu sužalotas V. S.) buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d..

51Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė tiesioginės tyčios turinį (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d.) ir kaltu pripažino tokios veikos nepadariusį asmenį, teismo teiginys „Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nori taip veikti“ (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.) neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtino šioje veikoje tiesioginės tyčios fakto dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimti ir tvarka, ir šių padarinių nori. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje elgiasi šokiruojančiai, moralės požiūriu nepriimtinai, nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo R. R. veiksmai buvo pastebėti, liudytojas S. K. buvo nustebęs, klausė R. R., kodėl jis šovė į šunį, nukentėjusieji pagalbos kreipėsi į policijos pareigūnus, nuteistasis taip pasielgė be rimtos priežasties (šuo jį „užkniso“). Be to, pastebėtina, kad prie ( - ) g. 16 namo peršovęs šunį, R. R. stengėsi iš ten pasišalinti – ėjo link VšĮ ( - ) apskrities ligoninės, esančios ( - ) g. 99, be to, nukentėjusiajam V. S. stengiantis jį sulaikyti, jis išsitraukė ginklą ir nusitaikęs šovė į nukentėjusįjį, o tai rodo, kad jis buvo abejingas savo veiksmams, nesidomėjo, ar tokiais savo veiksmais nešokiravo aplinkinių asmenų, ar nesugadino svetimo turto, vengė atsakomybės už savo veiksmus, t. y. elgėsi sąmoningai veikos atžvilgiu, tyčia elgėsi įžūliai, buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms ir savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Taigi, nuteistojo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymiai: ne tik veikos pavojingumas, priešiškumas teisei, bet ir subjektyviniai veikos požymiai, kaip kaltininko kaltė ir kt.

53Nuteistojo R. R. nuomone, 2009-10-15 pranešime apie įtarimą, kuriame yra įrašas „...peršovė V. S. ranką ... peršovė ( - ) veislės šunį“, buvo grubiai pažeista nekaltumo prezumpcija, nes jis buvo pripažintas kaltu konkretaus nusikaltimo padarymu esant tokiam įrašui: ...tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. l d.“. Teigia, kad nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 2 d., yra vienas iš teisingo baudžiamojo proceso, kurio reikalauja 6 str. 1 d., elementų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisus teigdamas, kad 2009-10-15 pranešime apie įtarimą jam pateiktu įtarimu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Šie nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes jie neatitinka tikrovės ir yra nuteistojo subjektyvus jam pareikšto įtarimo interpretavimas. ( - ) apskrities VPK ( - ) miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, 2009-10-15 įteikdama R. R. pranešimą apie įtarimą, tik pranešė R. R., dėl kokios nusikalstamos veikos jis yra įtariamas, o ne pripažino jį kaltu konkretaus nusikaltimo padarymu, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

54Nuteistais teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 181 str. 1 d., įtariamasis ir jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nurodo, kad prašymą leisti susipažinti su baudžiamosios bylos duomenimis ( - ) miesto prokuratūrai jis parašė 2010-03-24, tačiau ši jo teisė į gynybą per visą ikiteisminio tyrimo laiką buvo ignoruojama ikiteisminio tyrimo pareigūnams trukdant jam ir jo advokatui susipažinti su bylos medžiaga, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 181 str. reikalavimus. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, buvo absoliučiai atimta jo teisė į bet kokią gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-03-24, 2010-06-22, 2011-02-17 R. R. ( - ) miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateikė pareiškimus, prašydamas leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) medžiaga (1 t. 188 b. l., 3 t. 5 b. l., 4 t. 37 b. l.). Atitinkamai 2010-03-26, 2010-06-23, 2011-02-21 ( - ) miesto apylinkės prokuratūros prokurorė raštu informavo R. R., kad jo prašymas patenkintas ir nurodė, kur kreiptis norint susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t. 189 b. l., 3 t. 6 b. l., 4 t. 38 b. l.). Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu R. R. ir jo advokatui buvo trukdoma susipažinti su bylos medžiaga, nėra. Taip pat pažymėtina, kad susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga galėjo būti apsunkintas ir dėl paties nuteistojo R. R. skundų ikiteisminio tyrimo metu, nes jiems nagrinėti buvo reikalinga bylos medžiagą perduoti atitinkamą skundą nagrinėjančiam teismui.

55Taip pat nepagrįsti nuteistojo R. R. skundo argumentai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos realizuoti teisę naudotis advokato pagalba nemokamai bylą nagrinėjant teisme iš esmės, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-03-24 raštu informavo R. R., kad jis nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl jei R. R. pageidauja turėti gynėją, turi teisę sudaryti susitarimą su advokatu, o neturint pakankamai pajamų susitarimo sudarymui – turi teisę kreiptis į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (4 t. 58 b. l.), todėl teigti, kad jam buvo suvaržyta teisė naudotis advokato pagalba nėra pagrindo.

56Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, be pagrindo nukentėjusiesiems priteisė turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad J. G. su V. S. nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą. Be to, teismas be pagrindo ignoravo eksperto duotas išvadas, kad tarp dilbio nubrozdijimo ir plaučių uždegimo priežastinio ryšio nėra, kadangi tai yra virusinis susirgimas, o ne streso pasekmė.

57Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nukentėjusieji J. G. ir V. S. pareiškė civilinį ieškinį (1 t. 80-81 b. l.) dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Apie patirtus neigiamus emocinius išgyvenimus ir turtinę žalą nukentėjusieji tvirtino ir teisiamajame posėdyje (4 t. 100-102 b. l.), taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai svarstė klausimą dėl nukentėjusiojo patirtų žalų atlyginimo ir jų dydžio, ir pagrįstai priėmė sprendimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš kaltininko – R. R..

58Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tai įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusieji J. G. ir V. S. dėl nusikalstamų R. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą, negatyvius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, laikinai suprastėjo įprasta gyvenimo kokybė dėl patirtų sužalojimo gydymo. Visa tai sudaro neturtinės žalos turinį ir kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, atsižvelgusi į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala nėra per didelė. Duomenų, kad teismas nesirėmė eksperto duotomis išvadomis apie dilbio nubrozdijimo ir plaučių uždegimo priežastinį ryšį, nėra.

59Skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), į apelianto asmenybę (neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė vieną iš švelniausių Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, ir nustatė ilgiausią Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytą tokios bausmės terminą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. R. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, skiriant bausmę, apeliantas nenurodė, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61atmesti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl įvykio, kurio metu... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl įvykio, kurio metu... 5. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu... 6. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-10-14 iki... 7. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. dėl neturtinės žalos civilinis... 8. Civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 9. Civilinio ieškovo ( - ) teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės... 10. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. R. R. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-04, apie 8 val., ( - ) mieste -... 12. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-04, apie 8.39 val., viešoje... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo... 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad su Šiaulių miesto apylinkės... 15. Apeliantas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 10 d. nelaikoma,... 16. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nurodydamas, jog ( - ) g.... 17. Apelianto nuomone, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,... 18. Nuteistojo R. R. manymu, pirmosios instancijos nuosprendis nepagrįstas jokiais... 19. Apeliantas teigia, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1... 20. Nuteistojo nuomone, teismas, nurodydamas, kad buvo sužeistas V. S., padarius... 21. Nuteistojo R. R. nuomone, asmens veiksmai prieš V. S., darant tokią... 22. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20... 23. Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą... 24. Teigia, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai teisme buvo nekonkretūs,... 25. Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė tiesioginės tyčios turinį... 26. Nuteistasis R. R. nurodo, kad teismas besąlygiškai remiasi J. G. parodymais... 27. Nuteistais teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 181 str. 1 d.,... 28. R. R. nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos realizuoti Konvencijos 6... 29. Apelianto nuomone, 2009-10-15 pranešime apie įtarimą, kuriame yra įrašas... 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R. ir jo gynėjas... 31. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 33. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė... 34. Priimdamas R. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas... 35. Pats R. R. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu... 36. Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia... 37. Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas... 38. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. teigia, kad pirmosios instancijos... 39. Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų... 40. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20... 41. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neišsamiai... 42. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos... 43. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudėties požymis... 44. Apeliantas skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 45. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis,... 46. R. R. yra kaltas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, t. y. dėl to, kad jis... 47. Apelianto nuomone, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,... 48. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos... 49. V. S. ir aplinkiniai, nes nei V. S., nei S. K. neparodė, kad jie būtų... 50. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos... 51. Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė tiesioginės tyčios turinį... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas... 53. Nuteistojo R. R. nuomone, 2009-10-15 pranešime apie įtarimą, kuriame yra... 54. Nuteistais teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 181 str. 1 d.,... 55. Taip pat nepagrįsti nuteistojo R. R. skundo argumentai, kad jam nebuvo... 56. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, be pagrindo... 57. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos... 58. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, jog neturtinė žala – tai... 59. Skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas Lietuvos... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 61. atmesti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą....