Byla 2A-338-186/2018
Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Boomerang Technologies“ ir A. V. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Radiolinija“, pareikštame ieškinyje nurodė, jog bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2014 m. balandžio 9 d. to paties teismo nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo A. V., buvusio UAB „Radiolinija“ akcininko ir technikos direktoriaus, priteista 208 277,56 Eur žalos atlyginimo. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti priverstine tvarka. Atsakovas A. V. 2012 m. spalio 4 d., t. y. jau po ieškovės administratoriaus pateikto pareiškimo teismui dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, perleido didžiąją dalį savo nekilnojamojo turto atsakovei UAB „Boomerang Technologies“, kuri yra su atsakovu susijusi įmonė ir kurios vadovu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. paskirtas atsakovas. Tokiu būdu atsakovas A. V. siekė išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį. Tuo pagrindu, atsižvelgdama į atsakovo perleisto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią atsakovas A. V. perleido atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ negyvenamąją patalpą, kurios bendras plotas 346,36 kv. m, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 273 401 Eur; taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teises į perleistą patalpą atsakovui A. V. ir priteisti iš jo atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ gautas lėšas už perleistą nekilnojamąjį turtą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančia atsakovų A. V. ir UAB „Boomerang Technologies“ 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria buvo parduota negyvenamoji patalpa – pramoninių prekių parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino atsakovui A. V. minėtą nekilnojamąjį daiktą, o atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ iš atsakovo A. V. priteisė už šį turtą gautas lėšas – 401 251,16 Eur.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas A. V. nuo 2005 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. buvo UAB „Radiolinija“ akcininkas ir technikos direktorius. Atsakovas 2012 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ aštuonis jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014 BUAB „Radiolinija“ bankrotą pripažino tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Radiolinija“ iš atsakovo A. V. 208 277,56 Eur žalos atlyginimo. Po nurodyto sprendimo įsiteisėjimo buvo pareikštas ieškinys šioje byloje. Kadangi minėtas sprendimas nėra įvykdytas, teismas konstatavo, kad ieškovė yra atsakovo A. V. kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo A. V. atlyginti žalą buvo patvirtinta minėtu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimu. Ieškinys teisme gautas 2016 m. gegužės 26 d., todėl vienerių metų senaties terminas nėra praleistas. Teismo vertinimu, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises, nes juo atsakovas A. V. sumažino savo turimą turtą taip, kad iš jo negalima išieškoti ieškovei 2016 m. sausio 20 d. sprendimu priteistos sumos. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei nuosprendžiais kitose bylose buvo konstatuota, jog atsakovas A. V., būdamas UAB „Radiolinija“ vieninteliu akcininku bei faktiniu įmonės vadovu, jau nuo 2008 m., t. y. dar gerokai prieš ginčijamo sandorio sudarymą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie blogino UAB „Radiolinija“ padėtį ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovo A. V. prievolė atlyginti žalą atsirado nuo žalos padarymo momento, o ne nuo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo momento. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas A. V. buvo nesąžiningas tiek būdamas UAB „Radiolinija“ vieninteliu akcininku bei faktiniu vadovu, tiek sudarydamas ginčo sandorį. Byloje nėra jokių duomenų, o to ir neįrodinėjo atsakovas A. V., kad jis turėjo kokią nors įstatymo ar teismo nustatytą pareigą sudaryti ginčo sandorį. Teismas nustatė, kad UAB „Radiolinija“, UAB „Boomerang Technologies“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ yra ne tik glaudžiai susijusios bendrovės per joms vadovaujančius asmenis, bet veikė išvien tarpusavyje suderintais veiksmais, o šį faktą įrodo tai, kad jų sudaryti sandoriai vėliau buvo nuginčyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismo vertinimu atsakovė UAB „Boomerang Technologies“ žinojo, kokius sandorius ir dėl ko sudaro, todėl atsakovė taip pat laikytina nesąžininga. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Atsakovas A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimt naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2012 m. spalio 4 d. ieškovė nebuvo atsakovo A. V. kreditorė, nes ieškovės reikalavimo teisė atsirado tik 2016 m. sausio 20 d. Todėl atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, negalėjo žinoti, kad bus pažeisti ieškovės interesai, ir nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui. Nei sprendime nurodytuose teismų sprendimuose, nei 2013 m. spalio 31 d. nuosprendyje nėra konstatuota, kad A. V. padarė žalos ieškovei. Atsakovė UAB „Boomerang Technologies“ negalėjo žinoti ir nežinojo apelianto tikslų parduodant savo turtą. G. G. (G. G.) bendrovės vardu pirko patalpas administracinei gamybinei veiklai pagal akcininkų susirinkimo sprendimą. Teismas padarė tik įrodymais neparemtą prielaidą, kad asmenys yra susiję ir atsakovė buvo nesąžininga, sudarydama ginčijamą sandorį. Nesant visų actio Pauliana sąlygų, teismas nepagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu.
    2. Ieškovė žinojo apie 2012 m. spalio 4 d. sudarytą sandorį, todėl praleido ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2013 m. spalio 4 d.
    3. Ieškovė prašė panaikinti sandorį dėl pastato, kurio vertė yra virš 400 000 Eur, nors skolai padengti būtų užtekę realizuoti kitą ginčijamu sandoriu perleistą turtą, kurio vertė virš 200 000 Eur. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė prašo panaikinti sandorio dalį dėl brangiausio turto. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes pardavus šį turtą iš varžytynių, jo pardavimo kaina sumažėtų iki 200 000 Eur.
  2. Ieškovė BUAB „Radiolinija“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 išaiškino, kad iš delikto kilusios skolos atsiradimo pagrindas yra ne teismo sprendimas, kuriuo priteisiama žala, tačiau pačios žalos padarymo faktas ir jos padarymo momentas. Remiantis susiformavusia teismų praktika, tokiomis aplinkybėmis turto sandoris laikytinas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditoriaus interesus.
    2. UAB „Boomerang Technologies“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, su kuria buvo sudarytas kitoje byloje ginčytas ieškovės prekių ženklų perleidimo sandoris, vadovu buvo tas pats asmuo G. G., kuris žinojo apie galimus padarinius dėl turto įgijimo, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Be to, nėra galimybės nustatyti, kas valdo Singapūre registruotą įmonę, kuri pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra UAB „Boomerang Technologies“ akcininkė.
  3. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Šioje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu byloje ginčija atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ta apimtimi, kiek šis sandoris pažeidžia ieškovės, kaip bankrutavusios bendrovės, kreditorių interesus (t. y. dėl vieno iš aštuonių objektų perleidimo, kurio vertės pakanka ieškovės reikalavimui įvykdyti).
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas A. V., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kurie, jo manymu, paneigia teismo išvadas, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę apelianto atžvilgiu; kad abu atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi; kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Apeliantas taip pat nesutinka, kad būtų pripažinta negaliojanti sutarties dalis būtent dėl to turto, kurį nurodė ieškovė. Dėl kitų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų ginčo tarp šalių nėra.

10Dėl ieškinio senaties

  1. CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).
  2. Šioje byloje ieškinys teisme buvo gautas 2016 m. gegužės 26 d. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, apie atsakovų sudarytą 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį sužinojo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo A. V. priteistas 208 277,56 Eur žalos atlyginimas, vykdymo proceso metu, kai sprendimą vykdančiai antstolei nepavyko realizuoti skolininkui A. V. priklausančio turto.
  3. Apelianto teigimu, ieškovė apie ginčijamą sandorį žinojo nuo pat jo sudarymo momento, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė po vienerių metų, t. y. 2013 m. spalio 4 d. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų šią apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę (CPK 178 str.). Apeliantas neargumentuoja, kodėl ir kaip ieškovės bankroto administratorius turėjo sužinoti apie atsakovui priklausiusio turto perleidimą dar iki įsiteisėjant teismo sprendimui, kuriuo iš jo buvo priteistas žalos atlyginimas ieškovei. Taigi, darytina išvada, kad ieškovės administratorius apie ieškovės (jos kreditorių) teises pažeidžiantį atsakovų sandorį sužinojo tik vykdant minėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

11Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

  1. Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo teisę patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas. Apelianto teigimu, ginčijamas sandoris sudarytas anksčiau nei buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, todėl ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo momentu nebuvo jo kreditorė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį argumentą, vadovaudamasis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, kurioje išaiškinta, kad žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu, o ne su jos konstatavimo teismo sprendimu momentu.
  3. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas minėtąjį 2016 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes apie atsakovo A. V. 2009–2011 m. (ne)atliktus veiksmus, dėl kurių ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, taip pat į įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendyje konstatuotus atsakovo A. V. 2008–2009 m., kaip tuometinio ieškovės faktinio vadovo, atliktus neteisėtus veiksmus. Remdamasis šiais prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 p.), teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovei (įmonės kreditoriams) žalą sukėlę neteisėti atsakovo veiksmai buvo atlikti dar iki ginčijamo sandorio sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo turtą ginčijamu sandoriu perleido jau po bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), iki ginčijamo sandorio sudarymo teismas ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinęs iš viso 627 700,34 Lt (t. y. 181 794,58 Eur) kreditorių finansinių reikalavimų. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovei (įmonės kreditoriams) jau buvo padaryta žala, kurią ieškovė turėjo teisę reikalauti atlyginti ir kurios faktas bei dydis buvo konstatuoti vėliau priimtu teismo sprendimu (CPK 185 str.).

12Dėl ginčijamą sandorį sudariusių šalių sąžiningumo

  1. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik jeigu skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris pažeis kreditoriaus teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 16 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina apelianto nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, t. y. kad jis žinojo, jog šis sandoris pažeidžia ieškovės (įmonės kreditorių) teises. Juolab kad atsakovas tuo metu buvo ieškovės faktinis vadovas, todėl turėjo žinoti tikrąją įmonės finansinę padėtį.
  2. Trečiojo asmens, kuris su skolininku sudarė dvišalį sandorį, nesąžiningumas taip pat turi būti įrodytas, prašant pripažinti tokį sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str. 2 d.).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė duomenis, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovės UAB „Boomerang Technologies“ vadovas buvo G. G., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ vadovas. Su pastarąja įmone ieškovės 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytą sutartį dėl prekių ženklų perleidimo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-60-656/2015 pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. kovo 22 d. nutartimi palikus šį sprendimą nepakeistą. Minėtoje byloje teismas konstatavo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ nesąžiningumą, todėl ir šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos įmonės yra susijusios per savo vadovą, sprendė, kad atsakovė UAB „Boomerang Technologies“ žinojo, kokį sandorį ir dėl ko sudaro.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šios aplinkybės, tiek ir ta aplinkybė, kad po ginčijamos sutarties, kuria atsakovas A. V. beveik visą savo turimą nekilnojamąjį turtą perleido atsakovei UAB „Boomerang Technologies“, sudarymo jis buvo paskirtas šios įmonės vadovu, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė nėra atsitiktinė ir sąžininga minėto turto pirkėja (CPK 185 str.).
  5. Apeliantas teigia, kad tuometinis vadovas G. G. UAB „Boomerang Technologies“ vardu pirko patalpas administracinei gamybinei veiklai pagal šios bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimą. Dėl šio argumento pirmiausia pažymėtina, kad pagal byloje pateiktą Juridinių asmenų registro išrašą, UAB „Boomerang Technologies“ akcininkė yra Singapūre registruota bendrovė, todėl ieškovė neturi galimybės nustatyti, kas yra tikrasis atsakovės savininkas, o atsakovai tokių duomenų nepateikė. Pirmiau paminėti byloje nustatyti su atsakovais susijusių asmenų tarpusavio ryšiai paneigia apelianto argumentą, kad atsakovė UAB „Boomerang Technologies“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog apeliantas savo turtą perleidžia siekdamas išvengti žalos atlyginimo ieškovei (įmonės kreditoriams) dėl tyčinio bankroto. Abejonių dėl apelianto nurodyto ginčijamo sandorio sudarymo tikslo kyla ir dėl to, kad šiuo sandoriu buvo perleistos ne tik administracinės paskirties negyvenamosios patalpos, bet ir keliose vietose esantys skirtingos paskirties žemės sklypai, gyvenamosios paskirties butas, garažas, specialios paskirties negyvenamoji patalpa – slėptuvė, neįrengta pastogė, prekybos patalpos.

13Dėl ginčijamos sandorio dalies proporcingumo kreditoriaus interesams

  1. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
  2. Šioje byloje ieškovės ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi iš viso buvo perleisti 8 nekilnojamieji daiktai. Ieškovė prašo panaikinti sandorio dalį dėl vieno nekilnojamojo daikto (negyvenamosios patalpos), kurio vidutinė rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo 944 000 Lt (t. y. 273 401,29 Eur), o sandoryje šis turtas įkainotas 1 385 440 Lt (401 251,15 Eur) suma. Ieškovės teigimu, šio turto turėtų užtekti atsakovo skolai išieškoti.
  3. Apeliantas, viena vertus, teigia, kad skolai padengti būtų užtekę realizuoti kitą ginčijamu sandoriu perleistą turtą, kurio vertė sudaro virš 200 000 Eur. Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes iš varžytynių pardavus turtą, dėl kurio sandoris pripažintas negaliojančiu, šio turto pardavimo kaina sumažėtų iki 200 000 Eur. Akivaizdu, kad šie apelianto argumentai prieštarauja vienas kitam. Be to, apeliantas byloje nepateikė objektyvių duomenų apie ginčijamu sandoriu perleistų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą atsakovų atžvilgiu (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tokių aplinkybių pirmosios instancijos teisme apskritai nenurodė, todėl apeliacinis skundas jomis negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.).
  4. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nepraleistas; kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu atsakovai žinojo apie A. V., kaip UAB „Radiolinija“ akcininko ir faktinio vadovo, daromą žalą ieškovei, todėl nesąžiningai sudarė šį sandorį, siekdami išvengti atsakovo civilinės atsakomybės. Kadangi apeliantas kitų teismo nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų skunde neginčija, konstatuotina, kad teismas pagrįstai pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Nenustačius CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
  5. Atsakovas A. V. už apeliacinį skundą sumokėjo 5 313 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Todėl šiuo atveju apeliantui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Grąžinti atsakovui A. V. (a. k. ( - ) 5 313 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2017 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu per Swedbank, AB.

Proceso dalyviai
Ryšiai