Byla 2-1267/2013
Dėl ieškovų teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dėl ieškovų teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jų teisių pažeidimus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų veiksmais ir neveikimu dėl jų turto prievartavimo, šantažo ir politinio persekiojimo; priteisti ieškovui V. B. 316 465,74 Lt teisingą atlyginimą, o ieškovui A. B. 851 568,98 Lt teisingą atlyginimą iš atsakovo Lietuvos Respublikos už teisių pažeidimus; sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė ieškovams A. B. ir V. B. keturiolikos dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

6Teismas konstatavo, jog ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 str. reikalavimų, todėl skirtinas terminas trūkumams pašalinti. Nustatyta, kad ieškovai prašo priteisti jiems teisingą atlyginimą, t. y. turtinę bei neturtinę žalą, tačiau ieškinyje nėra visiškai jokios nuorodos į materialinę ieškovų reikalavimo išraišką (CK 6.249 str.), t. y. tiesioginius ar netiesioginius ieškovų patirtus realius nuostolius, išskyrus patį pavartotą žodį „atlyginimas“, kurio reikalavimas, siejamas su įsiteisėjusios nutarties nevykdymu. Teismas sprendė, kad ieškovai turėtų patikslinti faktinį ieškinio pagrindą, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Taip pat nustatyta, jog ieškinį pasirašė tik A. B., tačiau nenurodyta, kad veikia savo ir kito ieškovo vardu, kaip ieškinio priedas pridėtas įgaliojimas, nepatvirtintas CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo konstatuota, kad pateiktas įgaliojimas nesuteikia teisės A. B. atstovauti teisme bei teisės paduoti procesinius dokumentus kito ieškovo vardu, nes nepateikti duomenys apie ieškovus siejantį giminystės ryšį, A. B. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 1 d. 4 p.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taiko CK 6.249 straipsnį. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui V. B. yra padaryta ir turi būti atlyginta 231 465,74 Lt turtinė žala, kurią sudaro 65,74 Lt kaip tiesioginiai nuostoliai neužtikrinus 2006 m. liepos 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties įvykdymo ir neteisėtai išieškojus 18% PVM nuo 365,20 Lt vykdymo išlaidų bei po 200 Lt baudos už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną, t. y. 231 400 Lt. Ieškovui A. B. padaryta 56,28 Lt turtinė žala kaip tiesioginiai nuostoliai neteisėtai išieškojus 18% PVM nuo 312,70 Lt vykdymo išlaidų ir 112,70 Lt neteisingai išieškojus atlyginimą antstoliui, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, bei 231 400 Lt netiesioginiai nuostoliai, kad nebūtų vykdomi dvigubi teisingumo standartai ir diskriminacija.
  2. Dėl neturtinės žalos padarymo konkrečiais veiksmais prašoma išreikalauti kaip įrodymą administracinę bylą ir nurodyta, kad neturtinė žala padaryta įsiteisėjusios 2006 m. liepos 5 d. nutarties nevykdymu, administracinės bylos neišnagrinėjimu per trumpiausią laiką ir dėl to suvaržius teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei vykdžius diskriminaciją.
  3. Teismas netinkamai taikė CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įgaliojime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad ieškovo V. B. įgaliojimas išduotas sūnui A. B., turinčiam universitetinį teisinį išsilavinimą, šios aplinkybės patvirtintos notaro parašu ir antspaudu, todėl papildomi dokumentai dėl giminystės ryšio ir išsilavinimo reikalaujami nepagrįstai, o įgaliojimo originalas bus pateiktas į teismo posėdį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovai įpareigoti patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti minėtus ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas.

13Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).

14Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškinio netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl įpareigojo ieškovus per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovus patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl būtinumo ieškovams patikslinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovams buvo padaryta neturtinės žalos, kuo ši žala pasireiškė, taip pat aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus.

15CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenis, kuries gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 str. 2 d.). Minėtų normų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismui privalo būti pateiktas tiek įgaliojimas, tiek duomenys, pagrindžiantys asmens teisę būti atstovu, nagrinėjamu atveju giminystės ryšį bei išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas netinkamai taikė CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismo reikalavimas pateikti CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančią įgaliojimo kopiją yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto argumentai apie įgaliojimo originalo pateikimą teismo posėdžio metu nepaneigia teismo reikalavimo pagrįstumo.

16Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovams nustatytinas kitas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.

17Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Nagrinėjamoje byloje, kai ieškovai atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pirmosios instancijos teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Tokius procesinius veiksmus teismas turi atlikti civilinės bylos iškėlimo stadijoje.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Nustatyti ieškovams A. B. ir V. B. keturiolikos dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos terminą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai