Byla 2A-1115-520/2011
Dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškinį atsakovams UAB „Eco Sitis“, T. B., S. I

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui L. P., atsakovui T. B., jo atstovui advokatui S. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškinį atsakovams UAB „Eco Sitis“, T. B., S. I.,

Nustatė

2Ieškovas UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovų UAB „Eco Sitis“, T. B., S. I. solidariai priteisti 91 575,78 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu UAB „Eco Sitis“ (toliau ir lizingo gavėjas) 2008-05-30 sudarė dvi lizingo sutartis: Nr. 200805F-4503 dėl 15 konteinerių įsigijimo finansavimo ir Nr. 200805F-4504 dėl sunkvežimio MAN 26.343 įsigijimo finansavimo. Jis įsigijo nuosavybės teise minėtus lizingo objektus ir suteikė teisę lizingo gavėjui šiuos objektus naudoti ir valdyti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Už laiku nesumokėtus mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Įsigyta 15 konteinerių už 72 570 eurų, iš kurių 25 proc. dalį (18 142,50 eurus) sudaro lizingo gavėjo sumokėta pradinė įmoka, o likusią neapmokėtos vertės sumą (15 763,29 eurus) lizingo gavėjas įsipareigojo sumokėti per 36 mėnesius kartu mokant 6 mėnesių EURIBOR + 2,5 proc. palūkanas. Taip pat įsigytas 1998 m. gamybos sunkvežimis MAN 26.343 už 40 002,32 eurų, iš kurių 20 proc. kainos dydžio pradinę įmoką (8 000,46 eurų) sumokėjo lizingo gavėjas, o likusią neapmokėtos vertės sumą (32 001,86 eurus) lizingo gavėjas įsipareigojo sumokėti per 36 mėnesius kartu mokant 6 mėnesių EURIBOR + 2,5 proc. palūkanas. Įsipareigojimų pagal lizingo sutartis įvykdymui užtikrinti 2008-05-30 buvo sudarytos keturios laidavimo sutartys: su laiduotoju S. I. laidavimo sutartys Nr. 20805F-4503-G1 ir Nr. 20805F-4504-G1, su laiduotoju T. B. - Nr. 20805F-4503-G2 ir Nr. 20805F-4504-G2. Lizingo gavėjas prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo lizingo mokėjimų pagal mokėjimų grafikus. Jis 2009-10-28 pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti ieškovui lizingo objektus, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Jei lizingo objektas negrąžinamas, tai lizingo gavėjas privalo sumokėti ieškovui visus likusius mokėjimus už lizingo objektą prieš terminą ir netesybas, t. y. ieškovas (lizingo bendrovė) turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Po lizingo sutarčių nutraukimo lizingo objektas – sunkvežimis grąžintas ieškovui, o iš 15 konteinerių grąžinti 7 konteineriai (8 konteineriai negrąžinti). Lizingo gavėjo skolą ieškovui sudaro: 18 723,63 Lt bauda (30 proc. nuo neapmokėtos sugrąžintų objektų vertės), 51 535,95 Lt pradelsti lizingo mokėjimai, 13 603,90 Lt visi likę lizingo mokėjimai už negrąžintus konteinerius, 7 903,68 Lt delspinigių. Pagal CK 6.76 str. ir laidavimo sutartis laiduotojai atsako solidariai. CK 6.210 str. ir 6.37 str. pagrindu jam priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 83 863,48 Lt skolos, ieškinio reikalavimą dėl 7 903,68 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovą (lizingo davėją) ir atsakovą (lizingo gavėją) UAB „Eco Sitis“ sieja lizingo (finansinės nuomos) santykiai (CK 6.567 str. 1 d.), kad ieškovą ir atsakovus S. I. ir T. B. sieja laidavimo santykiai, kad šalys pripažįsta, jog lizingo davėjas lizingo sutartis dėl esminio pažeidimo – lizingo įmokų nemokėjimo – nutraukė pagrįstai, kad lizingo sandorio šalių pareigos, atsirandančios nutraukus lizingo sutartis, aptartos lizingo sutartyse, kad atsakovai jų neginčijo ir priešieškinio nereiškė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad lizingo sutarčių nuostatos yra privalomos šalims. Teismas, vadovaudamasis CK 6.222 str. 1 d., lizingo sutarčių 7.1. p., padarė išvadą, kad vykdant restituciją ieškovo reikalavimas priteisti 13 603,90 Lt likusių lizingo mokėjimų už negrąžintus konteinerius yra pagrįstas. Teismas, remdamasis tuo, kad sudėjus faktiškai gautą už parduotą perimtą lizingo objektą kainą ir baudą ieškovas iš viso gautų 646 80,40 Lt, kad bendra grąžintų lizingo objektų nepamokėta vertė yra 75 557,86 Lt, kad prašoma priteisti bauda neviršija faktinių nuostolių sumos, konstatavo, jog ieškovo reikalaujamos baudos priteisimas atitinka CK 6.574 str. nustatytą taisyklę. Teismas, vertindamas atsakovų pateiktą kilnojamojo turto (konteinerių) vertinimo ataskaitą, nustatė, kad ataskaitose vertinti ne konkretūs nagrinėjamų lizingo sutarčių lizingo objektai, bet kiti panašių automobilių pardavimo sandoriai, kad turto vertintojų nustatyta automobilio vertė ir ieškovo faktiškai gauta kaina skiriasi apie 26 proc., kad ataskaitoje nenurodyti sandoriai, pagal kuriuos galėjo būti nustatyta analogiškų konteinerių rinkos vertė, todėl padarė išvadą, kad ji yra nepagrįsta ir neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. ir turto vertinimo metodikų reikalavimų. Kadangi šalys neprašė teismo skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, teismas rėmėsi faktiškai sumokėtos kainos suma. Teismas, vadovaudamasis lizingo sutarčių 8.9 p., atmetė atsakovų argumentus, kad nepamokėtos vertės sąvoka neaiški, nes bauda apskaičiuota nuo neapmokėtos turto vertės, kuri konkrečiai nurodyta sutarčių prieduose (mokėjimo grafikuose-sąskaitose). Teismas, atsižvelgdamas į lizingo sutarčių 8.9 p., padarė išvadą, kad iki lizingo sutarties nutraukimo nesumokėtų lizingo įmokų priteisimas atitinka CK 6.574 str. nustatytą taisyklę, todėl tenkino ieškovo reikalavimą dėl 51 535,95 Lt pradelstų lizingo mokėjimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepagrįstai ilgai - beveik metus nesinaudojo teise nutraukti lizingo sutartis ir skaičiavo delspinigius, tuo prisidėdamas prie nuostolių padidėjimo, kad atsakovų T. B. ir S. I. turtinė padėtis yra bloga, vadovaudamasis CK 6.259 str. 2 d., atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 7 903,68 Lt delspinigių. Teismas nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 2 d., priteisia iš atsakovų 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laiduotojai, kurie atsako tiek pat kaip ir skolininkas UAB „Eco Sitis“, kad visiška laiduotojų atsakomybė nustatyta ir atsakovų pasirašytų laidavimo sutarčių 3 skyriuje, atmetė atsakovų argumentus apie tai, kad jie nesuprato solidarios laiduotojo atsakomybės apimties, kadangi atsakovai S. I. ir T. B. yra kvalifikuoti asmenys - verslininkai, kurie patys organizavo verslą.

4Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi ištaisė 2010-10-12 priimtame sprendime rašymo apsirikimus ir ištaisė sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, nurodydamas, kad ieškovui solidariai iš atsakovų priteista 83 863,48 Lt ir priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Rašymo apsirikimas ištaisytas dėl to, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl procesinių palūkanų priteisimo.

5Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad bauda apskaičiuota neteisingai, nes neapmokėtą turto vertę protinga aiškinti kaip atliktų mokėjimų ir turto vertės lizingo sutarčių nutraukimo dieną skirtumą, nes bauda kaip civilinės atsakomybės rūšis atlieka nuostolių kompensavimo, o ne nukentėjusiojo asmens praturtėjimo funkciją. Ieškovo, kaip lizingo gavėjo, galimi nuostoliai iš esmės priklauso ne nuo to, kiek turtas kainavo lizingo sutarties sudarymo metu, o nuo to, kiek kainuoja turtas lizingo sutarties nutraukimo metu, nes būtent už tokią kainą lizingo davėjas, siekdamas sumažinti savo nuostolius, iš skolininko perimtą turtą realizuoja rinkoje. Laikui bėgant, lizingo objekto vertė mažėja, todėl bauda turėtų būti skaičiuojama nuo mažesnės sumos, t. y. nuo lizingo objektų vertės sutarčių nutraukimo metu pagal jo pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Nepagrįstai didelės baudos priteisimas sudarytų ieškovui galimybę praturtėti atsakovų sąskaita, nes be sumokėtų įmokų bei turto ieškovas gautų dar ir labai didelę sumą, be to, ši suma priteisiama ne tik iš verslo subjekto, bet iš fizinių asmenų, kurių materialinė padėtis sunki. Teismo sprendimu 51 535,95 Lt pradelstų lizingo mokėjimų priteisimas yra ne tik nemotyvuotas, bet ir neteisingas, nes pradelstų lizingo mokėjimų priteisimas negrąžintų ieškovo į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę lizingo sutartis, bet leistų jam nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Kadangi CK 6.73 str. 1 d. draudžia baudines netesybas, o tiek bauda, tiek pareiga sumokėti pradelstus lizingo mokėjimus savo esme yra netesybos, būtina su ieškovo nuostoliais palyginti ne tik baudą ir sumą, gautą realizavus perimtą lizingo objektą, bet ir pradelstus lizingo mokėjimus, kurių reikalauja ieškovas. Sudėjus už lizingo objektų realizavimą gautus 45 956,77 Lt, taip pat 18 723,63 Lt priteistos baudos ir 51 535,95 priteistų pradelstų lizingo mokėjimų, gaunama 116 216,35 Lt suma, t. y. žymiai daugiau negu 75 557,95 Lt, kuriuos Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas įvertino kaip padėtį, kokia būtų buvusi, jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę lizingo sutartis. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog lizingo sutarčių pavėluotas nutraukimas turėjo tiesioginės įtakos ne tik delspinigių, bet ir pradelstų mokėjimų sumai, t. y. tiek delspinigių, tiek pradelstų mokėjimų suma tiesiogiai priklausė nuo lizingo sutarties galiojimo trukmės. Teismas, konstatavęs neteisėtus ir nesąžiningus ieškovo veiksmus ir atsisakęs priteisti dėl tokio atsisakymo atsiradusius delspinigius, tačiau priteisdamas visus reikalaujamus pradelstus lizingo mokėjimus, priėmė neteisėtą ir nenuoseklų sprendimą. Jis nesutinka su 13 603,90 Lt lizingo mokėjimų už negrąžintus 8 konteinerius suma, kadangi lizingo sumų mokėjimų dydžiai priklausė nuo EURIBOR palūkanų normos, likę lizingo mokėjimai priklauso nuo koeficiento, kuris šiuo metu net nėra žinomas. Likusių lizingo mokėjimų skaičiavimas remiantis priteista bauda už 7 negrąžintus konteinerius nesutampa su priteista suma už negrąžintų 8 konteinerių suma. Teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, kad negrąžinti konteineriai buvo pavogti, todėl atsakovai turėtų būti atleisti nuo pareigos už tai atsakyti pagal CK 6.253 str. 2 d. Nepagrįstam sprendimui priimti ir priteisti visas sumas įtakos turėjo neteisingas faktų nustatymas ir įvertinimas: neteisingas apskaičiuotos likutinės vertės nustatymas, nesivadovavimas pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo patirtų nuostolių, turėjo atsižvelgti į tą pinigų sumą, kurią ieškovas turėjo gauti (ar bent pabandyti gauti). UAB „Eco Sitis“ buvusių akcininkų S. I. (turėjo 85 proc. akcijų) ir jo (15 proc. akcijų) atsakomybė prieš ieškovą kilo dėl to, kad jie laidavo už UAB „Eco Sitis“ pagal lizingo sutartis. Iš laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių pagrįstai susiformavo supratimas, kad S. I. ir T. B. kaip vienas subjektas atsako už UAB „Eco Sitis“. Kadangi jiems priklausė skirtingas akcijų skaičius, tai turėjo reikšti, kad jeigu UAB „Eco Sitis“ negalės vykdyti savo įsipareigojimų ieškovui, S. I. proporcingai turimoms akcijoms solidariai su UAB „Eco Sitis“ atsakys pagal 85 proc. skolos, o jis- 15 proc. skolos. Solidarumo rūšis lizingo sutartyse nebuvo nurodyta. CK 6.193 str. numato, jog jei abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Būdamas jauno amžiaus, neturėdamas pakankami gyvenimiškos ir verslo patirties, jis iš esmės priklausė nuo S. I., kontroliavusio UAB „Eco Sitis“ valdymą, sprendimų. Jis neturėjo lemiamos įtakos sprendimui dėl lizingo sutarčių sudarymo priimti. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. 4 p., nes jame nepasisakyta dėl visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, t. y. kad ieškovas netinkamai elgėsi sudarant lizingo sutartis, kad ieškovas atsisakė suteikti UAB „Eco Sitis“ galimybę grąžinti įmokas, paliekant lizingo objektą pas UAB „Eco Sitis“, kad ieškovo tiesioginiai nuostoliai yra tik 4 860,09 Lt.

6Ieškovas UAB DnB NORD lizingas atsiliepimu į atsakovo T. B. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad jis, vienašališkai nutraukęs lizingo sutartį, turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal tarp lizingo gavėjo ir atsakovo UAB „Eco Sitis“ sudarytų lizingo sutarčių 8.9 p., nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti jam lizingo objektus, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Atsakovas T. B. apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas šioje byloje netaikyti išvardytų sutartinę atsakomybę reglamentuojančių lizingo sutarčių sąlygų bei teisės normų. Be to, nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kokius procesinės/materialinės teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, taikydamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Byloje įrodymų, pagrindžiančių CK 6.253 str. nurodytų pagrindų buvimą, ar įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti/sumažinti atsakovus nuo sutartinės atsakomybės, nėra. Jis į bylą yra pateikęs skolos dydį pagrindžiančius dokumentus bei nuostolius pagrindžiančius buhalterinius apskaičiavimus, o atsakovai įrodymų, paneigiančių jo į bylą pateiktus skolą pagrindžiančius dokumentus, nėra pateikę. Lizingo sutarčių 8.9 p. numato, kad, nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas turi pareigą sumokėti lizingo davėjui 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Ši nuostata nesieja baudos skaičiavimo nuo likutinės lizingo objekto rinkos vertės sutarčių nutraukimo momentu. Byloje nėra nustatyta jokio tariamo neaiškumo dėl lizingo sutarčių sąlygų, sutartys yra pasirašytos tarp dviejų verslo subjektų verslo tikslais, todėl suabsoliutinti atsakovo UAB „Eco Sitis“, kaip prie sutarties prisijungusios šalies, tariamą silpną padėtį ir teigti, kad vien tai yra pagrindas atsakomybę reglamentuojančias lizingo sutarties sąlygas aiškinti atsakovo naudai, nėra teisinio pagrindo. Skirtumą tarp gautų ir negautų jo pajamų sudaro 155 212,11 Lt, iš kurių išskaičiavus už lizingo susigrąžintų konteinerių ir sunkvežimio gautus 45 956,77 Lt, lizingo nuostoliai būtų mažiausiai 109 255,34 Lt, o atsakovai įrodymų, jog jo nuostoliai yra mažesni, nepateikė. Jis nereiškė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, o prašė priteisti sutartines netesybas. Lizingo sutartyje šalių sutarta bauda kaip netesybų dydis yra laikomi jo patirtais sutartiniais minimaliais nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, o lizingo sutarčių 8.9 p. ir jame nustatytas baudos dydis nelaikytinas neprotingu. Baudos sumokėjimas atitinka CK 6.574 str. Byloje esančios 2010-01-29 pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos patvirtina, kad 7 konteineriai ir sunkvežimis, kaip iš atsakovo perimtas lizinguotas turtas, buvo parduotas už 13 310 eurų (45 956,77 Lt) kainą, todėl apelianto argumentai dėl tariamai kitokios negu buvo parduotas turtas rinkos vertės neturi įtakos skolos dydžiui. Jis yra suinteresuotas iš lizinguojamo turto gauti pelną, o, perėmus lizingo objektus, kuo greičiau juos realizuoti, mažinant patiriamus nuostolius. Atsakovai byloje lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ir reikalavimų dėl netinkamo ar nesavalaikio lizingo sutarčių nutraukimo jam nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas jam teisėtai ir pagrįstai priteisė atsakovų pradelstą skolą pagal lizingo sutartis. Nesutinka su skundo argumentu, jog jis netinkamai elgėsi sutarčių sudarymo metu, neišaiškino, ką reiškia solidarioji atsakomybė, o laiduotojų atsakomybė turi būti apribota kiekvieno iš jų turimų atsakovo kaip lizingo gavėjo UAB „Eco Sitis“ turimų akcijų kiekiu, nes tokie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantas nenurodo jokių teisinių motyvų, kurie būtų pagrindas apriboti/mažinti atsakovų solidariąją atsakomybę. Pagal su atsakovais T. B. ir S. I. sudarytas laidavimo sutartis atsakovai įsipareigojo atsakyti jam solidariai visu turtu ir jų atsakomybė nėra siejama su UAB „Eco Sitis“ akcijomis.

7Atsakovas S. I. atsiliepimu į atsakovo T. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, netenkinti skundo dalies dėl solidarumo (dėl skolos paskirstymo tarp atsakovo T. B. ir jo proporcingai turimų UAB „Eco Sitis“ akcijų skaičiui). Nurodo, kad jis sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais, išskyrus su nurodytais argumentais dėl solidarumo. Jis ir T. B. laidavo pagal UAB „Eco Sitis“ prievoles ieškovui. CK 6.81 str. 3 d. nustato, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo paskirstyti skolą tarp atsakovo T. B. ir jo proporcingai bendrovės turimų akcijų skaičiui be kreditoriaus sutikimo.

8Ieškovo UAB DnB NORD lizingo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismo 2011-11-04 nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

9Atsakovo T. B. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui UAB DnB NORD lizingui solidariai iš atsakovų UAB „Eco Sitis“, T. B., S. I. 83 863,48 Lt skolos (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.). Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atsakovo T. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

11Byloje nustatyta, kad ieškovą (lizingo davėją) UAB DnB NORD lizingą ir atsakovą (lizingo gavėją) UAB „Eco Sitis“ siejo lizingo (finansinės nuomos) santykiai pagal 2008-05-30 lizingo sutartį Nr. 200805F-4503 dėl 15 konteinerių Stacker Plus SAF/S-12/01/3:4 įsigijimo finansavimo ir 2008-05-30 lizingo sutartį Nr. 200805F-4504 dėl sunkvežimio MAN 26.343 įsigijimo finansavimo. Ieškovą ir atsakovus S. I. ir T. B. sieja laidavimo santykiai pagal 2008-05-30 sudarytas laidavimo sutartis Nr. 200805F-4503-G1, Nr. 200805F-4503-G2, Nr. 200805F-4504-G1, Nr. 200805F-4504-G2. Pagal lizingo sutartį ieškovas įsigijo nuosavybės teise lizingo sutartyse nurodytus daiktus ir suteikė teisę atsakovui UAB „Eco Sitis“ šiuos objektus valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus pagal nustatytą grafiką. Lizingo sutarčių 7.4 p. buvo numatyta, kad už laiku nesumokėtus mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal bylos duomenis lizingo gavėjas netinkamai vykdė prisiimtus savo įsipareigojimus, t. y. nemokėjo lizingo mokėjimų pagal mokėjimų grafikus, todėl ieškovas 2009-10-28 pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, apie tai informavo laiduotojus. Byloje ginčo dėl lizingo sutarčių nutraukimo nėra. Lizingo sutarčių 8.9 p. numatyta, kad nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti ieškovui lizingo objektus, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Byloje nustatyta, kad lizingo gavėjas po lizingo sutarčių nutraukimo grąžino ieškovui sunkvežimį bei 7 konteinerius, t. y. 8 konteinerių negrąžino. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 18 723,63 Lt baudos (30 proc. nuo nepamokėtos ieškovui sugrąžintų objektų vertės: 15 272,86 Lt už sunkvežimį ir 3 450,77 Lt už 7 konteinerius), 51 535,95 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 13 603,90 Lt likusius lizingo mokėjimus už 8 negrąžintus konteinerius. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo reikalavimus tenkino, pripažindamas, kad jie yra pagrįsti ir įrodyti. Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu prašo šią teismo sprendimą dalį panaikinti ir šiuos ieškovo reikalavimus atmesti. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 7 903,68 Lt delspinigių, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šios dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Įvertinus atsakovo T. B. apeliacinio skundo argumentus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepripažinti pagrįstais ieškovo reikalavimų dėl 18 723,63 Lt baudos, 51 535,95 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 13 603,90 Lt likusių lizingo mokėjimų už 8 negrąžintus konteinerius priteisimo. Taip pat nepripažintini pagrįstais atsakovo T. B. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog šis atsakovas solidariai su UAB „Eco Sitis“ turi atsakyti proporcingai turimoms akcijoms (15 proc.), nes sudarant laidavimo sutartis tiek jis, tiek S. I. galėjo pagrįstai manyti, kad ne kiekvienas iš jų individualiai, bet jie kartu solidariai, kaip vienas subjektas, atsako už UAB „Eco Sitis“, kad skola, jei tokia būtų konstatuota, turi būti paskirstyta tarp S. I. ir apelianto proporcingai jų turėtų UAB „Eco Sitis“ akcijų skaičiui. Išnagrinėjus ieškovo ir atsakovo T. B. sudarytų laidavimo sutarčių sąlygas (T. 1, b. l. 13, 24), matyti, kad laidavimo sutartyse nebuvo nurodytos jokios sąlygos apie tai, kad atsakovas T. B. tik iš dalies atsakys už UAB „Eco Sitis“ lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, atsižvelgiant į jo turimų akcijų skaičių. Iš sutarties sąlygų akivaizdu, kad atsakovas T. B. solidariai yra atsakingas už visų UAB „Eco Sitis“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis nevykdymą. Laidavimo sutartys nenuginčytos, atsakovas T. B. užsiėmė verslu, buvo suinteresuotas, kad UAB „Eco Sitis“ sudarytų lizingo sutartis ir vykdytų veiklą. T. B. laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo ne tik akcininkas, bet ir įmonės vienasmenis valdymo organas, kuris buvo atsakingas už visą įmonės ūkinę-komercinę veiklą. T. B. pasirašė ir lizingo sutartis. Ieškovas nėra atsakingas už apelianto ir atsakovo S. I. tarpusavio santykius, tarp jų iškilusius ginčus ar tarp jų sudarytus susitarimus, už apelianto turtinę padėtį, todėl apelianto argumentai, kad jis solidariai su UAB „Eco Sitis“ yra atsakingas pagal turimų akcijų, nepripažinti pagrįstais. CK 6.81 str. nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šalių sudarytose laidavimo sutartyse šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad skolininkas UAB „Eco Sitis“ tinkamai neįvykdė prievolės pagal lizingo sutartis, lizingo sutarčių sąlygos byloje nenuginčytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis lizingo sutarčių nuostatomis, tenkino pirmiau minėtus ieškinio reikalavimus.

12CK 6.574 str. suteikia teisę lizingo davėjui reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtu buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nutraukus lizingo sutartis, ieškovui nebuvo grąžinti 8 konteineriai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 6.222 str. 1 d, lizingo sutarčių 7.1. p., priteisė 13 603,90 Lt likusių lizingo mokėjimų už negrąžintus konteinerius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už 8 konteinerius negrąžinta pinigų suma apskaičiuota neteisingai, nes lizingo sutartys turėjo būti vykdomos dar ir 2011 m., lizingo mokėjimų sumų dydžiai priklausė nuo EURIBOR palūkanų normos, todėl likę lizingo mokėjimai priklauso nuo koeficiento, kuris nėra žinomas, likusių lizingo mokėjimų skaičiavimais remiantis priteista bauda už 7 grąžintus konteinerius nesutampa su priteista suma už negrąžintus, konteineriai negrąžinti dėl force majeure, nes pavogti ir atsakovai turėtų būti atleisti nuo pareigos už tai atsakyti pagal CK 6.253 str. 2 d. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais. Skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) – aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kai negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212 str.). Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad konteineriai buvo pavogti ir tai įvyko dėl to, kad lizingo gavėjas negalėjo užkirsti kelio vagystei, o lizingo objekto praradimo, sugedimo rizika tenka lizingo gavėjui (CK 6.571 str.). Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kaip buvo apskaičiuota 13 603,90 Lt likusių lizingo mokėjimų už negrąžintus konteinerius suma (T. 1, b. l. 132), tačiau apeliantas nenurodo, dėl kokių priežasčių šis apskaičiavimas yra neteisingas, kuris apskaičiavime nurodytas skaičius yra neteisingas ar nepagrįstas ir kaip turėtų būti perskaičiuota pirmosios instancijos teismo priteista 13 603,90 Lt likusių lizingo mokėjimų už negrąžintus konteinerius suma. Ieškovas nurodė, kad 13 603,90 Lt likę lizingo mokėjimai apskaičiuoti, atsižvelgiant į tai, kad nėra sumokėta už 8 konteinerius 13 145,78 Lt ir 458,13 Lt palūkanų (T. 1, b. l. 132), todėl apeliantas skunde nepagrįstai remiasi tik byloje nustatyta neapmokėta 7 konteinerių verte, pagal kurią buvo apskaičiuota bauda.

13Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarčių 8.9 p. numato, kad lizingo gavėjas turi mokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Pagal bylos duomenis lizinguotų objektų neapmokėtą vertę sudaro: neapmokėta sunkvežimio vertė 50 909,53 Lt, neapmokėta konteinerių vertė - 7 138,65 eurai (24 648,33 Lt) – iš viso 75 557,86 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudą sudaro 15 272,86 Lt suma, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į neapmokėtą grąžinto sunkvežimio vertę, ir 3 450,77 Lt suma, apskaičiuota atsižvelgiant į negrąžintų 7 konteinerių neapmokėtą vertę. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-01-29 pardavė perimtus 7 konteinerius už 3 811,50 eurų (13 160,35 Lt) bei 2010-01-29 pardavė perimtą sunkvežimį už 9 498,50 eurus (32 796,42 Lt), kad baudą sudaro 15 272,86 Lt ir 3 450,77 Lt. Teismas nurodė, kad sudėjus faktiškai gautą už parduotą perimtą lizingo objektą kainą ir baudą ieškovas iš viso atgautų 64 680,40 Lt sumą (15 272,86 Lt + 3 450,77 Lt + 13 160,35 Lt + 32 796,42 Lt), o bendra grąžintų lizingo objektų neapmokėta vertė yra 75 557,86 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.574 str., kuris numato, kad lizingo davėjas turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, nustatydamas, kad prašoma priteisti bauda neviršija faktinių nuostolių sumos, tenkino ieškovo reikalavimą dėl 18 723,63 Lt baudos priteisimo.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad lizingo gavėjo mokėtina bauda priklauso ne nuo likusių lizingo mokėjimų, o nuo turto vertės lizingo sutarčių nutraukimo metu, nes būtent ši vertė reiškia, kad „ieškovas atgaus realizavęs lizingo objektą ir tokiu būdu kokie bus jo nuostoliai dėl netinkamo lizingo sutarčių vykdymo, laikui bėgant lizingo vertė mažėja“, bauda turėtų būti skaičiuojama nuo mažesnės sumos – t. y. nuo lizingo objektų vertės sutarčių nutraukimo metu pagal apelianto pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Lizingo sutarčių 8.9 p., kuris yra nenuginčytas, nurodyta, kad 30 proc. bauda apskaičiuojama nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės, todėl apelianto argumentai, kad turi būti skaičiuojama bauda kitokia tvarka, nepripažintini pagrįstais. Lizingo sutartis sudarė du verslo subjektai. Sutarčių nuostata dėl baudos dydžio ir jos apskaičiavimo tvarkos yra suformuluotos aiškia ir suprantamai, lizingo gavėjas yra verslo subjektas, kuris žinojo baudos dydį, jei lizingo sutartys nebuvo įvykdytos ar bus netinkamai vykdomos, todėl akivaizdu, kad jam buvo suprantami ir žinomi sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai. Sutartys, kaip dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai, yra civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ar pareigų atsiradimo pagrindas. Sutartis - dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Byloje esantys įrodymai, susiję su lizingo sutarčių sudarymu ir vykdymu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo lizingo sutarčių nuostatų aiškinti ieškovo nenaudai, keisti sutarties sąlygas. Atsakovo UAB „Eco Sitis“ vardu lizingo sutartis pasirašė pats apeliantas T. B., kuris tuo metu buvo įmonės direktorius, t. y. vienasmenis valdymo organas, kuriam yra suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, įstatymuose ir teisės aktuose, bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Taigi, atsižvelgiant į apelianto statusą lizingo sutarčių sudarymo metu, yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantui buvo žinomos ir suprantamos lizingo sutarčių sąlygos, iš jų ir sąlyga dėl baudos dydžio ir jos apskaičiavimo tvarkos. Pažymėtina, kad pagal lizingo sutartis lizingo gavėjas įgyja teisę atlygintinai naudotis svetimu turtu, o pagrindinis lizingo davėjo tikslas gauti atlyginimą už naudojimąsi išnuomotu turtu. CK 6.567 str. įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Taigi esminis lizingo davėjo (finansuotojo) verslo interesas lizinguojant daiktą yra perduoti tokį daiktą lizingo gavėjui, kuris įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimąsi verslo tikslais ir sumoka sutartyje nurodytas sumas. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškovas baudą pagal lizingo sutartis skaičiuoja nepagįstai, toks skaičiavimas ir priteistos baudos dydis sudaro jam pagrindą nepagrįstai praturtėti, baudos tarifas yra grobuoniškas, viršija ieškovo patirtus nuostolius, nes ieškovui taip pat priteista už pradelstus mokėjimus, nepripažintini pagrįstais. Šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos, delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010; 2009-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; ir kt.).

15Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į lizingo sutarčių šalių sutartinių santykių dydį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieškovo apskaičiuotus patirtus nuostolius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neurėjo faktinio ir teisinio pagrindo mažinti priteistinų netesybų dydį. Pagal bylos įrodymus ieškovui priteista bauda neviršija ieškovo apskaičiuotų jo patirtų nuostolių. Ieškovas byloje nurodė, kad jei UAB „Eco Sitis“ būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartis ieškovas būtų gavęs 224 413,20 Lt, tačiau lizingo gavėjas sumokėjo tik 69 201,09 Lt, skirtumas tarp gautų ir negautų pajamų sudaro 155 212,11 Lt. Ieškovas pateikė jo nurodytų mokėjimų skaičiavimus (T. 1, b. l. 157-161). Atsakovai šių skaičiavimų nenuginčijo, t. y. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti pripažinti nepagrįstais šie skaičiavimai. Taigi sudėjus visas priteistas sumas (83 863,48 Lt) ir ieškovo gautą pinigų sumą už parduotus daiktus (45 956,77 Lt), gaunasi mažesnė suma, nei kad ieškovas, vykdydamas savo veiklą, pagal lizingo sutartis, jei jos būtų įvykdytos tinkamai, būtų gavęs. Dėl to taip pat nepripažinti pagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 51 535,95 Lt pradelstų mokėjimų. Apeliantas nurodo, kad pradelsti lizingo mokėjimai didesne dalimi susiformavo dėl paties ieškovo veiksmų, nes lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009-10-28, nors 2009-09-03 apeliantas informavo ieškovą apie tai, kad UAB „Eco Sitis“ lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdyti negalės, bei paprašė minėtas sutartis nutraukti, mokėjimai pagal lizingo sutartis pradėjo strigti dar 2008 m. spalį, o po kelių mėnesių apskritai sustojo, tačiau ieškovas nei savo iniciatyva, nei apelianto prašomas sutarčių nenutraukė, akivaizdžiai siekdamas „užauginti skolą“, t. y. sukaupti kuo daugiau pradelstų lizingo mokėjimų ir delspinigių. Taip pat nurodoma, kad pagal lizingo sutarčių 8.5.3 p. mokėjimų vėlavimas daugiau kaip 20 dienų pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę ieškovui nutraukti lizingo sutartį, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia lizingo sutarčių nuostata, atsižvelgdamas į tai, kad beveik metus nepasinaudojo šia teise nutraukti lizingo sutartis, nepriteisė delspinigių. Šie apelianto argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pagal lizingo sutarčių 8.9 p. nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingui lizingo objektus bei sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminais suėjo iki sutarties nutraukimo dienos. Lizingo sutarčių 8.5.3 p. numato, kad mokėjimų vėlavimas daugiau kaip 20 dienų pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę ieškovui nutraukti lizingo sutartį, tačiau nenumato pareigos nutraukti sutartis, jei lizingo gavėjas vėluoja mokėti lizingo mokėjimus. Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 str.: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Skolininkui neįvykdžiusiam prievolės pagal sutartį, atsiranda neigiami teisiniai padariniai: kreditorius, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais: sustabdyti savo prievolės vykdymą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, reikalauti ištaisyti vykdymo trūkumus, nutraukti sutartį, kt. (CK 6.207 - 6.217 str.), taip pat reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas (sutartinė atsakomybė) (CK 6.256 str.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad iki 2009-08-13 lizingo gavėjas buvo nurodęs, jog nevykdys lizingo sutarčių, kad gali grąžinti lizinguojamus daiktus. Lizingo sutartys nutrauktos dėl to, kad jas netinkamai vykdė lizingo gavėjas, t. y. lizingo gavėjo kaltės, todėl ieškovas turi teisę gauti pradelstus mokėjimus, nes tai yra jo nuostoliai.

16Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas 18 723,63 Lt baudą, nesirėmė atsakovo T. B. pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad vidutinė 7 konteinerių rinkos vertė yra 20 300 Lt, ir analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė 44 800 Lt, konstatuodamas, kad tai nepatikimi įrodymai, nes ataskaitose vertinti ne konkretūs nagrinėjamų lizingo sutarčių lizingo objektai, bet kiti panašių automobilių pardavimo sandoriai, turto vertintojų nustatyta automobilio vertė ir ieškovo faktiškai gauta kaina skiriasi apie 26 procentus, ataskaitoje vertinant konteinerius nurodyta, kad jie vertinami lyginamosios vertės metodu, tačiau nenurodyti sandoriai, pagal kuriuos galėjo būti nustatyta analogiškų konteinerių rinkos vertė. Teismas ieškovo pateiktą kilnojamojo turto (konteinerių) vertinimo ataskaitą vertino kaip nepagrįstą ir neatitinkančią Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. ir turto vertinimo metodikų reikalavimų. Teismas rėmėsi faktiškai sumokėtos kainos suma. Apelianto nurodomos aplinkybės apie sugrąžintų konteinerių ir sunkvežimio rinkos kainas ir pateikti įrodymai nedaro įtakos baudos apskaičiavimui pagal lizingo sutarčių 8.9 p., nes bauda pagal lizingo davėjo ir lizingo gavėjo susitarimą skaičiuojama nuo neapmokėtos turto vertės, kuri buvo nurodyta sutarčių prieduose (mokėjimo grafikuose-sąskaitose). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieškovas, atsiėmęs konteinerius ir sunkvežimį pardavė už nepagrįstai mažą kainą, kad ieškovui buvo grąžintas žymiai didesnės vertės turtas, yra reikšmingos nagrinėjant ieškovo patirtų nuostolių klausimą. Pagal bylos duomenis ieškovas pardavė 2010-01-29 UAB „Vensva“ 7 konteinerius už 3 811,50 eurų, sunkvežimį už 9 498,50 eurų sumą (T. 1, b. l. 154-155). Atsakovų pateiktos turto vertinimo ataskaitos nepatvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę ir privalėjo turtą parduoti už atsakovų pateiktose turto vertinimo ataskaitose nurodytas vertes. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad UAB „Litura“ 2010-01-22 įvertino konteinerius ir sunkvežimį, nustatė, jog jų vertė 2010-01-29 yra 33 200 Lt (konteinerių – 12 600 Lt, sunkvežimio – 20 600 Lt (T. 1, b. l. 156). Kaip jau minėta, turtas parduotas 2010-01-29, o atsakovų turto vertinimo ataskaitose nurodyta 15 konteinerių vertė (43 542 Lt) 2009 m. lapkričio mėn., o sunkvežimio vertė (44 000 Lt)– 2010 m. gegužės mėn. Abu daiktai įvertinti jų nepažiūrėjus, konteineriai įvertinti pagal užsakovo T. B. žodinę informaciją. Iš ataskaitos apie konteinerių vertę 2009 m. lapkričio mėn. negalima nustatyti, kad ieškovas 2010-01-29 galėjo parduoti konteinerius tokia kaina, kokia nurodyta ataskaitoje, nes ataskaitoje nenurodyti jokie rinkoje sudaryti sandoriai 2010 m. sausio mėnesį pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad rinkoje buvo konteinerių paklausa ir jie buvo pardavinėjami pagal tokią kainą, kokia nurodyta ataskaitoje. Be to, ataskaitoje nurodyta bendra 15 konteinerių kaina, nėra nurodyta 7 konteinerių, kuriuos ieškovas pardavė vertė (8 konteinerių lizingo gavėjas negrąžino). Atsakovo pateiktoje ataskaitoje apie sunkvežimio rinkos kainą 2010 m. gegužės mėn. taip pat nėra nurodyta jokių duomenų apie tai, kad rinkoje tokie sunkvežimiai 2010-01-29 buvo pardavinėjami už ataskaitoje nurodytą kainą ir ieškovas turėjo galimybę 2010-01-29 sunkvežimį parduoti už žymiai didesnę kainą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Vensva“, nupirkusi sunkvežimį, parduoda šį sunkvežimį už 60 000 Lt, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad UAB „Vensva“, nupirkusi sunkvežimį, iškart be jokių problemų jį pardavė už žymiai didesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad lizingo bendrovės tikslas yra perimtą lizinguojamą turtą parduoti kuo operatyviau už kuo didesnę kainą, nes dėl turto saugojimo patiria papildomų išlaidų. Akivaizdu, kad ieškovo, kaip lizingo bendrovės, pagrindinė veikla yra lizinguoti turtą, o ne jį pardavinėti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovai ar kiti asmenys pageidavo pirkti konteinerius ir sunkvežimį už didesnę kainą nei kad juos nupirko UAB „Vensva“, tačiau ieškovas jų nepardavė tiems asmenims, o pardavė už žymiai mažesnę kainą UAB „Vensva“.

17Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir argumentų nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo motyvai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

18Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (apelianto) į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš T. B. 15,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 3. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu... 4. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi... 5. Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, o... 6. Ieškovas UAB DnB NORD lizingas atsiliepimu į atsakovo T. B. apeliacinį... 7. Atsakovas S. I. atsiliepimu į atsakovo T. B. apeliacinį skundą prašo... 8. Ieškovo UAB DnB NORD lizingo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismo... 9. Atsakovo T. B. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovą (lizingo davėją) UAB DnB NORD lizingą ir... 12. CK 6.574 str. suteikia teisę lizingo davėjui reikalauti grąžinti jam... 13. Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarčių 8.9 p. numato, kad lizingo gavėjas... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad lizingo gavėjo mokėtina bauda priklauso ne... 15. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į lizingo sutarčių šalių sutartinių... 16. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas 18 723,63 Lt... 17. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir argumentų nepripažintini pagrįstais... 18. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą palikti... 21. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...