Byla 2A-66-516/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-522-232/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Project Services“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Project Services“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 79 265,41 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Project Services“ iškelta bankroto byla. Nuo 2011 m. kovo 23 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas, taigi būtent atsakovui teko ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei teismo nutartyje nustatyta pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus. Šios pareigos atsakovas iki šiol neįvykdė. Atsakovas iki šiol yra perdavęs administratoriui tik nedidelę dalį bendrovės turto, kurio vertė siekia 560,82 Eur, ir tik dalį bendrovės dokumentų. Ieškovės teigimu, atsakovas sąmoningai slepia apskaitos dokumentus, ką pripažino ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bendrovės turtą, atsakovas, kaip asmuo atsakingas už bendrovės turto apskaitą ir išsaugojimą, privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kurią patyrė dėl to, jog atsakovas neišsaugojo ir neperdavė administratoriui bendrovės turto. Ieškovė paaiškino, kad paskutinė bendrovės atskaitomybė buvo sudaryta už 2012 metus. Vėlesni atsakovo sudaryti ir pateikti bendrovės balansai (2015-08-27 ir 2015-09-30) kelia abejonių dėl jų teisingumo ir apskritai dėl galimybės tokius balansus sudaryti, nesant pakankamų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu balansai yra sudaromi, todėl priteistinos žalos suma, ieškovės įsitikinimu, apskaičiuotina remiantis paskutine sudaryta ir Juridinių asmenų registrui pateikta finansine atskaitomybe (2012-12-31): taigi, priteistina suma sudaro 79 265,41 Eur (79 826,23 Eur (turto suma finansinėje atskaitomybėje) – 560, 82 Eur (perduoto turto vertė) = 79 265,41 Eur).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo A. K. 15 041 Eur žalos atlyginimą.
  2. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, būdamas vienasmeniu UAB „Project Services“ vadovu, metinių finansinių ataskaitų už 2013 ir 2014 metus nėra pateikęs ir nėra įvykdęs teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
  3. Teismas pažymėjo, kad realus žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien įmonės balansu, sudarytu prieš 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, kaip to reikalauja ieškovė. Teismas pastebėjo, kad kasacinis teismas byloje su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis yra pažymėjęs, jog, nustatant žalos faktą ir dydį, būtina atžvelgti į laiko veiksnį, kad situacija per laikotarpį nuo balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pakisti ir tik nustačius realią turto vertę galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neteisėtais vadovo veiksmais, neišsaugant ir neperduodant šio turto iškėlus bankroto bylą.
  4. Teismas nurodė, kad šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 ir jos laikytinos prejudiciniais faktais šalių ginčui spręsti. Teismas akcentavo, kad minėtoje byloje buvo konstatuota, jog bankroto administratoriui nebuvo perduota dalis įmonės turto ir dokumentų: neperduota didžioji knyga, buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai už 2014 ir už 2015 metus, kiti buhalteriniai registrai, medžiagų apyvartos dokumentai, todėl teismas minėtoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sprendė, jog arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Minėtoje nutartyje taip pat buvo nustatyta, kad A. K. nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių, be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi A. K., kaip vadovui, už įmonės turto bei dokumentų neperdavimą skirta 1 000 Eur bauda. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmiau nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, jog kasos išlaidų orderiu Nr. 39 A. K. iš UAB „Project Service“ kasos 2014 m. gruodžio 31 d. išėmė 40 979,14 Lt sumą, o kasos išlaidų orderiu Nr. 40 – 28 387,04 Lt sumą, iš viso 69 366,18 Lt (20 089,83 Eur), ir duomenų, kam buvo panaudotos šios lėšos ir ar jos buvo panaudotos bedrovės interesais, byloje nėra, o nuo piniginių lėšų iš įmonės kasos išėmimo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo praėjo gana nedidelis laiko tarpas. Todėl teismas minėtoje byloje priėjo išvadą, kad įmonės valdymas buvo nesąžiningas.
  5. Sulyginęs du įmonės balansus (už 2012 metus ir sudarytą 2015 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis), teismas konstatavo, kad verslas, nors jo apimtys ir traukėsi, buvo vykdomas, o bendrovės turto ir įsiskolinimų sumos kito vykdant pagrindinę veiklą – prekybą, todėl nustatyti priteistinos žalos dydį pagal 2012 metų balansą nėra pagrindo. Tačiau įvertinęs tai, kad civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 nustatyta, jog atsakovas, likus nedaug laiko prieš bankrotą, iš kasos yra pasiėmęs 20 089,83 Eur sumą, kurios panaudojimo įmonės veikloje jis niekaip nepagrindė, bei pažymėjęs, jog atsakovas taip pat nėra gražinęs administratoriui didžiosios likusio bendrovės turto (atsargų) dalies pagal paties vadovo sudarytą balansą, ir atsižvelgęs į tai, kad bendra ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 15 040,35 Eur, teismas nusprendė patenkinti ieškinį dėl 15 041 Eur sumos atlyginimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal teismui pateiktą 2015 m. balansą ir didžiąją knygą už 2014–2015 metus atsakovas įmonei skolingas 5 261,81 Eur, o ne 79 265,41 Eur, nors teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie pinigų panaudojimą versle. Į šiuos argumentus teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė.
    2. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala. Nesutiktina su teismo argumentais, kurie paremti ieškovės motyvais, kad atsakovas nepateikė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas pateikė ir tai patvirtina dokumentų priėmimo–perdavimo aktai.
    3. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad neperdavus administratoriui esminių buhalterinės apskaitos dokumentų, yra sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą ir negalima įvertinti įmonės veiklos teisėtumo, taip pat nėra galimybės nustatyti bendrovės finansinių operacijų ar sandorių turinio, teisėtumo ir pagrįstumo. Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas, jam keliami specifiniai reikalavimai, o už jame nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą atsako jį sudarę ir pasirašę asmenys. Dėl balanso įrodomosios vertės ir reikšmės Vilniaus apygardos teismas turėjo spręsti pagal visų byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovei neįrodžius ir tinkamai nenustačius padarytos žalos fakto bei dydžio, nebuvo galimybės spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, nesant būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimai turėjo būti atmesti.
  2. Ieškovė BUAB „Project Services“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantas cituoja teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai, atsakovo nuomone, pasireiškė sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, kokias teisės aktų nuostatas teismas netinkamai taikė ar nuo kokių konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų nukrypo.
    2. Teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir motyvuotai nustatė žalos dydį ir pasirėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsniu, pagal kurį, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.
    3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė visus dokumentus. Teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais šioje byloje ir nebegali būti kvestionuojami. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad apeliantas nėra perdavęs administratoriui visų bendrovės dokumentų ir turto. Be to, ir po šios nutarties priėmimo, atsakovas neperdavė viso turto ir dokumentų (įskaitant ir didžiosios knygos, sąskaitų apyvartos žiniaraščių už 2014 ir 2015 metus, kitų buhalterinių registrų, medžiagų apyvartos žiniaraščių).
    4. Sprendime teismas pateikė pakankamus ir nuoseklius motyvus dėl visų apelianto civilinės atsakomybės sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja teismo išskirti civilinės atsakomybės sąlygų analizės atskiru skyriumi. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius ginčo aspektus ir tinkamai nustatytos visos atsakomybės sąlygos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo, buvusio ieškovės UAB „Project Services“ vadovo, priteistas 15 041 Eur žalos, patirtos dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bendrovės bankroto administratoriui, atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
  4. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).
  5. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą grindė tuo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus, nurodydama, jog iki šiol A. K. yra perdavęs administratoriui tik nedidelę, 560,82 Eur vertės bendrovės turto dalį, ir tik dalį įmonės dokumentų, todėl priteistinos žalos dydį, ieškovės įsitikinimu, sudaro paskutiniame Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse nurodytos viso turto sumos ir administratoriui perduoto turto vertės skirtumas (79 265,41 Eur – 560,82 Eur).
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, konstatavęs, kad nėra pagrindo nustatyti priteistinos žalos dydį pagal 2012 metų balansą, kaip to prašė ieškovės bankroto administratorius, tačiau įvertinęs civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytus faktus, inter alia tai, jog atsakovas, likus nedaug laiko iki bankroto bylos iškėlimo, iš kasos pasiėmė 20 089,83 Eur sumą, kurios panaudojimo įmonės veikloje nepagrindė, kad jis nėra perdavęs ieškovės administratoriui didžiosios dalies bendrovės turto pagal paties atsakovo sudarytą balansą, bei atsižvelgęs į bankroto byloje patvirtintų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų 15 040,35 Eur sumą, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 15 041 Eur žalos atlyginimą.
  7. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, paaiškino, kad visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus jis jau yra pateikęs administratoriui, be to, pagal teismui pateiktus 2015 m. balansą ir 2014–2015 metų didžiąją knygą atsakovas įmonei yra skolingas tik 5 261,81 Eur ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nėra pateikęs duomenų apie pinigų panaudojimą versle. Apelianto įsitikinimu, neįrodžius žalos fakto bei dydžio, nebuvo galimas civilinės atsakomybės atsakovui taikymas.
  8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė nepagrįstai žalos dydį sieja su 2012 m. balanse nurodyto turto neperdavimu bankroto administratorei, kadangi nuo šio balanso sudarymo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį, kaip nustatė teismas, įmonė dar vykdė ūkinę veiklą, taigi, situacija objektyviąja prasme buvo pakitusi. Taip pat pažymėtina, kada pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
  9. Nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. Balanso, sudaryto būtent šios dienos duomenimis, byloje nėra. Apeliantas yra pateikęs du skirtingus balansus – 2016 m. kovo 31 d. balansą, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis (T. 1, b.l. 157-158) (šio balanso sudarymo data artimiausia nustatytai ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte) ir 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą, sudarytą 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis (t. 1, b.l. 159-161). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai akcentavo, kad šių balansų duomenys (netgi tokie kaip praėjusių metų duomenys apie ilgalaikį ir trumpalaikį turtą) skiriasi, tačiau nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kuriame iš aptariamų balansų nurodyti duomenys yra teisingi, atitinkantys kitus įmonės finansinius dokumentus, nenustatė priežasčių, dėl kurių pakankamai nedideliu laikotarpiu sudarytų balansų duomenys yra tokie skirtingi. Pagaliau, nekonstatavo, kurio iš šių balansų duomenimis reikėtų vadovautis sprendžiant, kokį konkrečiai ir kokios vertės turtą privalo administratoriui perduoti atsakovas.
  10. Taip pat, analizuodamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1478-866/2017 nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį buvęs BUAB ,,Project Services“ vadovas A. K. įpareigotas perduoti ieškovės BUAB ,,Project Services“ bankroto administratorei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Lasis“ likusį, bendrovei priklausantį, trumpalaikį turtą pagal sudarytą aktualų faktiškai perduodamo turto sąrašą, o MB „Lasis“, sutikrinusi su apskaitos dokumentų duomenimis, šį turtą priimti. Pirmiau nurodytą įpareigojimą teismas be kita ko motyvavo tuo, kad nors buvęs bendrovės vadovas A. K. iš tikrųjų netinkamai vykdė savo pareigas perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau įmonės bankroto administratorei jau ilgą laiką yra žinoma, jog vadovas disponuoja bendrovės turtu (sandėlio likučiais), kurį siekia perduoti, bet to padaryti negali dėl administratorės jam keliamų papildomų sąlygų, o tokie administratorės veiksmai, teismo vertinimu, yra netoleruotini, nes, siekdama perimti įmonės turtą (bei įmonės dokumentus), bankroto administratorė pati privalo imtis aktyvių veiksmų.
  11. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-428-823/2018, palikdamas pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą, taip pat konstatavo, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys buvusio BUAB ,,Project Services“ vadovo siekį perduoti BUAB ,,Project Services“ bankroto administratorei turimą, vis dar neperduotą bendrovės trumpalaikį turtą (sandėlio likučius), taigi dalis bendrovės turto jau ilgą laiką nėra bankroto administratorės žinioje dėl pačios bankroto administratorės atsisakymo šį turtą priimti.
  12. Įvertinusi pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką bylose dėl vadovo civilinės atsakomybės už įmonės turto neperdavimą taikymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad esant tokiai situacijai, kai nėra nustatyta, kokį konkretų ir kokios vertės turtą apeliantas privalo perduoti administratorei ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog įmonės vadovas A. K. vis dar turi įmonės turto, kurį siekia perduoti administratorei, o bankroto administratorė teismo nutartimi pripažinta nepagrįstai vengusi priimti šį turtą ir įpareigota visą atsakovo turimą ir siekiamą perduoti bendrovės turtą priimti, apelianto A. K. civilinės atsakomybės už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą taikymas, iki bus išsiaiškinta galutinė viso administratorei perduoto turto vertė bei atitinkamai byloje likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, nėra galimas, nes nesant išspręstam įmonės turto (ne)perdavimo klausimui, neįmanomas ne tik tinkamas žalos fakto bei dydžio nustatymas, bet ir apskritai neteisėtų veiksmų (paties turto neperdavimo) konstatavimas, tuo labiau, kad tiek šiuo metu nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, tiek pirmiau nurodytoje byloje (Nr. eB2-1478-866/2017) atsakovas A. K. teigė, jog jau perdavė ieškovės administratorei visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau atsakovo minimi 2016 m. dokumentų priėmimo–perdavimo aktai pirmosios instancijos teismo šioje byloje nebuvo išreikalauti ir vertinti, nors tikslus neperduotų dokumentų apimties bei sudėties nustatymas yra itin svarbus žalos dėl dokumentų neperdavimo faktui konstatuoti, kadangi ne visų dokumentų neturėjimas savaime lemia įmonės turto sudėties, vertės įvertinimo negalimumą, tam tikro turto, perduoto tretiesiems asmenims atgavimo neįmanomumą ir pan.
  13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ginčas dėl 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, įvykdymo šioje byloje buvo iškilęs, nes atsakovas ne tik apeliaciniame skunde, bet ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą akcentavo bei įrodinėjo, kad dalį turto jis jau yra perdavęs, o likusios dalies negali perduoti ne dėl savo kaltės, o dėl to, jog bankroto administratorė šio turto neperima. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo, apsiribodamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016, kuria ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ieškovės bankroto administratorė savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą, akcentuoja minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 nustatytus faktus, inter alia teismo pripažintą aplinkybę, jog bankroto administratorei MB „Lasis“ nebuvo perduota didžioji knyga, buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai už 2014 ir už 2015 metus, kiti buhalteriniai registrai, medžiagų apyvartos dokumentai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nuo minėtos nutarties priėmimo dienos yra praėję nemažai laiko, per kurį faktinė bankroto procese esanti situacija galėjo pasikeisti, tuo labiau, jog vadovo pareiga perduoti visus turimus įmonės dokumentus ir turtą išlieka, nepriklausomai nuo jam pritaikytų nuobaudų už jų neperdavimą ar aplinkybių dėl tam tikrų dokumentų (ar turto) neperdavimo konstatavimo. Todėl byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tuo metu konstatuotos ir teisėjų kolegijos šioje byloje nekvestionuojamos aplinkybės savaime nėra pakankamos šioje byloje klausimui dėl žalos, ieškovės teigimu, padarytos bendrovės dokumentų ir turto neperdavimu, atlyginimo visapusiškai išanalizuoti ir teisingai išspręsti.
  14. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įmonės vadovo civilinės atsakomybės dėl turto ir (ar) įmonės dokumentų neperdavimo aspektais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismui priteisus žalos atlyginimą iš atsakovo A. K. pirmiau minėtais pagrindais, kai faktiškai klausimas dėl turto perdavimo (neperdavimo) bankroto administratorei galutinai dar nėra išspręstas (apie ką savo procesiniuose dokumentuose, kaip minėta, šioje byloje ne kartą užsiminė apeliantas), taip pat nevertinus ir neanalizavus administratorei po nutarties pripažinti BUAB „Project Services“ bankrotą tyčiniu pateiktų bendrovės dokumentų, jų sudėties (taigi ir galimybės iš jų nustatyti įmonės turto sudėtį, vertę) klausimo, liko neatskleista bylos esmė ir pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis).
  15. Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, pirmiau šioje nutartyje įvardintų spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių, o taip pat išreikalautinų iš šalių įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi iš naujo, konstatuoja, jog šios bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  16. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
  17. Papildomai pažymėtina, kad nors atsakovas A. K. kartu su savo skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo pateikė naujus įrodymus (2013–2015 m. avansinę apyskaitą, 2013–2014 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, piniginių lėšų judėjimą kasoje 2015 m., ir piniginių lėšų judėjimą banke ir kasoje 2013–2015 m.), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog, pateikdamas naujus įrodymus, apeliantas savo skunde ne tik nenurodo jokių jų negalėjimo pateikti dar pirmosios instancijos teismui argumentų, neanalizuoja pastarųjų dokumentų, jų turinio savo skunde, nepaaiškina, kokius konkrečiai faktus, jie, apelianto nuomone, pagrindžia, bet ir apskritai neprašo šių įrodymų priimti, su A. K. apeliaciniu (apelianto pavadintu atskiruoju) skundu pateiktus dokumentus, remdamasi CPK 314 straipsniu, atsisako priimti, kartu pastebėdama, kad tai netrukdo atsakovui pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, kuriam byla grąžinama nagrinėti iš naujo, atsakovui aiškiai įvardijant, ką konkrečiai, paties atsakovo vertinimu, kokie iš pateiktų duomenų pagrindžia (patvirtina).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai