Byla 2-929-943/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. G. ir R. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutavusios D. G. individualios įmonės 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo antruoju – penktuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-3455-656/2015 pagal bankrutavusios D. G. individualios įmonės savininkų D. G. ir R. J. G. skundą dėl 2014 m. lapkričio 14 d kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4bankrutavusios D. G. individualios įmonės (toliau – D. G. IĮ) savininkai D. G. ir R. J. G. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti bankrutavusios įmonės 2014 m. lapkričio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju – penktuoju darbotvarkės klausimais, kaip prieštaraujančius bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams.

5Pareiškėjai taip pat prašė pareiškimo reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti trečiuoju darbotvarkės klausimu „dėl dalinio atsiskaitymo su kreditoriais išparduoto turto ir bankroto proceso metu sukauptų lėšų“ priimtą nutarimą, kuriuo pritarta šiam siūlymui, iki bus teisme išspręstas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6Skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pareiškėjai nurodė, kad D. G. IĮ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi D. G. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Įmonės savininkė D. G. ir jos sutuoktinis R. J. G. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti bankrutavusios D. G. IĮ 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2, 3, 4, 5 darbotvarkės klausimais.

8Dėstant argumentus dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų nurodyta, jog antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama „dėl bankrutavusios D. G. IĮ administratoriaus ataskaitos patvirtinimo“, kuriai buvo pritarta. Pareiškėjai nurodė, kad nesutinka, kad į administratoriaus išlaidų sąmatą būtų įtrauktos 10 130,47 Lt antstolių grąžintos lėšos. Kadangi D. G. IĮ 2010 m. rugsėjo 10 d. iškelta bankroto byla, todėl visos antstolių R. V. ir G. B. išieškotos ir UAB „Bankrovita“ grąžintos 10 130,47 Lt lėšos neprivalėjo būti įtrauktos į bankroto administratoriaus išlaidų sąmatą, kadangi tuo metu dar buvo nerealizuoto, neįkeisto atsakovų turto ir pradėti dengti bankroto administratoriaus išlaidas ne iš parduoto turto, o pensijų lėšomis nebuvo būtinybės, todėl iš pensijų išskaičiuota minėtų antstolių suma 10 130,47 Lt turėtų būti gražinta pareiškėjams.

9Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta atsiskaityti su bankrutavusios įmonės kreditoriais iš parduoto turto ir sukauptų lėšų. Pareiškėjų manymu, šis nutarimas pripažintinas negaliojančiu, nes skubama paskirstyti turimas lėšas (260 000 Lt) trečios eilės kreditoriams, nesulaukus VMI prašymo bei teismo sprendimo tuo klausimu. Be to, protokolo 3 klausimui pritarta su išlyga nurodant, kad „P.S. Grąžinama suma kreditoriams gali keistis, jeigu teismas patvirtins papildomus kreditorius (VMI -49175,77 Lt Grigaravičiams priteisti žyminiai mokesčiai ir J. V. įmokėtą 10000 lt depozitą)“. Nutarimo 3 klausimu su išlyga yra negalutinė, todėl abejotina ar bus vykdoma.

10Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės savininkės D. G. ir jos sutuoktinio prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą“ priimtas nutarimas neteisėtas, nes kreditorių susirinkimas svarstė ne savo kompetencijos klausimą.

11Su nutarimu penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ pareiškėjai nesutinka, nes bankroto procesas dar galutinai nėra baigtas, nes gali užsitęsti kreditorių pareiškimų bei teismų nutarčių nagrinėjimai. Nutartis dėl įmonės pabaigos gali būti priimta tik baigus bankroto administratoriui visas bankroto procedūras, šiuo metu jos dar nebaigtos.

12Bankroto administratorius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo atidėti kreditorių susirinkimą nurodė, kad ĮBĮ nesuteikia bankrutavusių įmonių savininkams teisės teikti prašymus bankroto administratoriui dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo sustabdymo. ĮBĮ bankroto administratoriaus neįpareigoja stabdyti kreditorių susirinkimo eigos bei jame numatytų klausimų svarstymo, jeigu nėra išspręstas klausimas dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, juolab kai kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę jau po bankroto bylos iškėlimo, o jų prigimtis iš esmės yra asmeninės įmonės dalyvių (savininkų) skolos.

13Bankroto administratorius nesutiko ir su prašymu panaikinti nutarimą priimtą antruoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad nepritaria pareiškėjų argumentams, kad buvo pažeistas ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., nes ši norma šiuo atveju netaikoma, kadangi nėra numatyto draudimo, kad administravimo išlaidos negalėtų būti dengiamos iš lėšų, kurias administratoriui yra perdavęs antstolis. Nepagrįsta laikė pareiškėjų poziciją ir dėl trečiojo darbotvarkės klausimo, t. y. kad priimtu nutarimu skubama paskirstyti lėšas kreditoriams, o priimtas nutarimas yra su išlyga. Administratorius pažymėjo, kad bankroto procedūra tęsiasi nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. Dėl pačių pareiškėjų veiksmų dvejus metus užvilkintas turto realizavimas, tokiu būdu darant žalą kreditoriams. Priimtas nutarimas atitinka kreditorių valią, kad bankroto procedūra neužtruktų neapibrėžtą laiką. Dėl ginčijamo ketvirtojo darbotvarkės klausimo atsiliepime pažymėta, kad juo išreikšta tik kreditorių valia, kurios pareiškimas nėra neteisėtas, kadangi teisinių pasekmių nesukuria. Administratorius nesutiko ir su prašymu pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo pritarta dėl įmonės pabaigos.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi skundą atmetė. Panaikino 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

16Svarstydamas skundo argumentus dėl antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo nustatė, jog iš skundo turinio bei prie jo pridėtų priedų, matyti, kad pareiškėjai nesutinka, kad į gautų pajamų sąrašą būtų įtrauktos antstolių grąžintos lėšos - 10 130,47 Lt. Pareiškėjų tvirtinimu, įtraukus antstolių grąžintas lėšas buvo pažeista ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. norma, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad antstolių grąžintų lėšų įtraukimas į bankrutavusios įmonės pajamų sąrašą pažeistų nurodytą normą. Sutiktina su administratoriaus argumentu, kad šiuo atveju nurodyta teisės norma netaikytina. Aptarta norma skirta apsaugoti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus, kad iškėlus bankroto bylą nepagrįstai nebūtų suteiktas prioritetas kažkuriam iš kreditorių gauti prievolės įvykdymą. Šiuo atveju priešingai, įmonės turto masė tik padidėjo. Todėl pareiškėjų argumentai dėl antrojo darbotvarkės klausimo atmestini kaip nepagrįsti.

17Trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl dalinio atsiskaitymo su kreditoriais iš parduoto turto ir sukauptų lėšų. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjų argumentus ir šiuo klausimu. Teismas nustatė, kad nors nutarimas priimtas nurodant išmokėtinas kreditoriams sumas, tačiau pastabose nurodyta išlyga, kad grąžinamos sumos gali keistis teismui patvirtinus naujus kreditorius. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi į bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos su 6935,56 EUR (23 947,10 Lt) finansiniu reikalavimu. Todėl atsižvelgiant į priimto nutarimo turinį atitinkamai atsiskaitymo su kreditoriais sumos keisis. Atsižvelgiant į aptartą nėra pagrindo tvirtinti, kad priimtas nutarimas pažeidžia ĮBĮ normas, įmonės savininkės ar kreditorių interesus. Taip pat sutiktina su administratoriaus pozicija, kad priimtas nutarimas atitinka kreditorių valią, kad bankroto procedūra neužtruktų neapibrėžtą laiką.

18Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta įmonės savininkės ir jos sutuoktinio prašymas dėl naujų kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą. Sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad kreditorių susirinkimas svarstė ne savo kompetencijos klausimą. Tačiau kaip matyti iš priimto nutarimo turinio, juo kreditoriai tik išreiškė savo poziciją, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti šį nutarimą neteisėtu.

19Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl įmonės pabaigos. Juo nutarta baigus visas bankroto procedūras įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Pareiškėjai nepagrindė, kad toks nutarimas prieštarautų ĮBĮ nuostatoms. Nors pareiškėjai yra pateikę prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, įtraukiant naujus kreditorius ar padidinant jau esančių kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymus atmetė kaip paduotus neįgaliotų asmenų. Todėl pareiškėjų argumentai dėl ginčijamo nutarimo neteisėtumo atmestini.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Atskiruoju skundu pareiškėjai D. G. ir R. J. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį pakeisti ir skundą tenkinti panaikinant 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimus priimtus trečiuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais.

22Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Apeliantų teigimu, teismas, laikydamas, kad kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, nepažeidžia kreditorių, kurių įtraukimo į bankroto procedūrą klausimas dar nėra galutinai išspręstas, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Apeliantai nurodo, kad šiuo metu dar sprendžiamas klausimas dėl įmonės kreditorių sąrašo patikslinimo, į jį įtraukiant AS „UniCredit Finance“, AS „Reverta“ ir J. V. reikalavimus. Apeliantai taip pat mano, jog priimtu nutarimu detaliai nenurodyta, kaip turėtų būti sprendžiama situacija, kuomet išmokėjus kreditoriui lėšas, paaiškėtų, jog dalis jų turi būti grąžinta.

242. Nepagrįstos teismo išvados, kad D. G. IĮ bankroto byloje jau yra išspręstas klausimas dėl papildomų kreditorių įtraukimo, kas leidžia svarstyti įmonės pabaigos klausimą, kadangi skundžiama nutartis priimta 2015 m. sausio 19 d., kai teismas prašymą patvirtinti kreditorių reikalavimus atmetė 2015 m. sausio 16 d., kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi ir galiojanti.

25Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusios D. G. IĮ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ prašė jį atmesti.

26Administratorius nurodo, kad kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimas galimas iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos, todėl realiai neįmanoma situacija, jog būtų priimta galutinė nutartis dėl kreditorių reikalavimo sąrašo, kadangi visuomet egzistuoja situacija, jog jis bus tikslinamas.

27Penktuoju darbotvarkės klausimu tik išreikšta kreditorių valia dėl to, jog bankroto administratorius kreiptųsi į teismą dėl įmonės pabaigos, todėl iki teismo sprendimo galima tikslinti kreditorių sąrašą ir kreditorių interesai nebus pažeisti, kita vertus apeliantai nenurodo jokių kreditorių, kurių reikalavimų patvirtinimo klausimas byloje dar nėra išspręstas.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

30Pareiškėjai skundu ginčijo 2014 m. lapkričio 14 d. įvykusio D. G. IIĮ kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus antruoju – penktuoju darbotvarkės klausimais, pirmosios instancijos teismui skundą atmetus, nesutikimas išreiškiamas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kuriais atmestas pareiškėjų skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais. Trečiuoju darbotvarkės klausimu D. G. IĮ kreditoriai pritarė daliniam atsiskaitymui su kreditoriais iš parduoto turto ir sukauptų lėšų, o penktuoju - dėl įmonės pabaigos.

31Apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir kreditorių susirinkimo nutarimais iš esmės grindžiamas tuo, jog ginčijamais nutarimais (priimtais trečiuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais) yra pažeidžiami įmonės kreditorių turtiniai interesai. Apeliantų teigimu, D. G. IĮ bankroto byloje nesant iki galo išspręstiems klausimams dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, negali būti priimami jokie sprendimai dėl atsiskaitymo su kreditoriais, o tuo labiau dėl įmonės pabaigos.

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo stabdyti ar vilkinti bankroto proceso procedūras. Visų pirma pažymėtina, kad kaip ne kartą išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Kreditorių komiteto nutarimai, kuriais sprendžiama dėl atsiskaitymo su bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriais tvarkos ir sąlygų, t. y. dėl bankroto procedūrų tęsimo, negali būti vertinami kaip prieštaraujantys bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesams. Be to, pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Teismo vertinimu, šiuo atveju užtikrintas ir šio principo laikymasis. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl kreditoriai dėl ginčijamo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu išskyrė, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta grąžintina kreditoriams suma gali keistis, priklausomai nuo teismo patvirtintų kitų kreditorių reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste laikytina, kad tiek kreditorių, tiek bankrutavusios įmonės interesai neprieštarauja vieni kitiems.

33Apeliantai pažymi, jog ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu nepažeis bankrutavusios įmonės kreditorių teisių buvo priimtas tuo metu, kai dar nebuvo išspręstas kreditorių reikalavimo patvirtinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog vertinant formaliai, pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties išvados buvo skubotos, kadangi 2015 m. sausio 16 d. nutartis, kuria buvo išspręstas kreditorių finansinių reikalavimų D. G. IĮ bankroto byloje patvirtinimo klausimas, dar nebuvo įsiteisėjusi, tačiau tik šis formalumas nekeičia ginčijamos nutarties argumentų pagrįstumo, kadangi remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog dėl 2015 m. sausio 16 d. nutarties skundų nepateikta, D. G. IĮ bankroto byloje nėra sprendžiama klausimų dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

34Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, jog ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia ir ateityje galinčių atsirasti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis ir teismas gali ir vėliau pateiktus prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ar patikslinimo priimti ir išnagrinėti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį, tačiau kreditoriai turi atitinkamai rūpintis savo interesų apsauga ir nevilkindami bankroto proceso ir procedūrų laiku kreiptis siekiant jog jų reikalavimai būtų įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Todėl bankroto procedūrų vykdymas ir bankroto proceso eiga negali būti stabdoma ar vilkinama tik esant numanomai galimybei, jog bankroto byloje gali būti patvirtinti nauji kreditorių finansiniai reikalavimai.

35Apeliantai nuogąstauja ir dėl to, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta iš dalies atsiskaityti su nurodytais kreditoriais, tačiau nenustatyta, kaip turi būti sprendžiama situacija, kuomet atsiskaičius su dalimi kreditorių paaiškėtų, jog toks atsiskaitymas pažeidė kitų tos pačios eilės kreditorių, turinčių teisę pretenduoti į reikalavimų patenkinimą teises. Teismo vertinimu, tokie nuogąstavimai nepagrįsti, kadangi kreditoriaus reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal ĮBĮ nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais. Tokiu atveju, jei atsiskaičius su dalimi kreditorių paaiškėtų, jog toks atskaitymas pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus, įmonės bankroto administratorius privalėtų išreikalauti be pagrindo sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas arba, esant ginčui, reikšti ieškinį dėl nesąžiningo finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-349/2008).

36Apeliantai mano, jog nesant pabaigtoms bankroto procedūroms klausimo dėl įmonės pabaigos svarstymas yra nesavalaikis. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šias formaliai sureglamentuotas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti būtinas sąlygas, yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimui dėl įmonės pabaigos išnagrinėti, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013 ir kt.). Išvardintų sąlygų vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Aptarta teisinė reglamentacija įtvirtina, kad bet kokiu atveju sprendimą dėl įmonės pabaigos priima bankroto bylą nagrinėjantis teismas ir tik jam pavesta įvertinti ar yra išpildytos visos sąlygos įmonės pabaigai konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu ir nustatyta, jog tik pabaigus bankroto procedūras administratorius yra įpareigojamas kreiptis į bankroto bylą iškėlusį teismą dėl įmonės pabaigos.

37Apeliacinio teismo vertinimu, tiek ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl dalinio atsiskaitymo su kreditoriais, tiek ir dėl įmonės pabaigos yra nukreipti operatyviam ir bankroto procedūrų vykdymui, užtikrina kreditorių interesų ir bankrutuojančios įmonės interesų pusiausvyrą, o vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014), todėl naikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. bankrutavusios D. G. individualios įmonės (toliau – D. G. IĮ) savininkai... 5. Pareiškėjai taip pat prašė pareiškimo reikalavimams užtikrinti taikyti... 6. Skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais... 7. Įmonės savininkė D. G. ir jos sutuoktinis R. J. G. kreipėsi į teismą su... 8. Dėstant argumentus dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų... 9. Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta atsiskaityti su... 10. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės savininkės D. G. ir jos... 11. Su nutarimu penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“... 12. Bankroto administratorius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 13. Bankroto administratorius nesutiko ir su prašymu panaikinti nutarimą priimtą... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi skundą atmetė.... 16. Svarstydamas skundo argumentus dėl antruoju darbotvarkės klausimu priimto... 17. Trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl dalinio atsiskaitymo su... 18. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta įmonės savininkės ir jos... 19. Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl įmonės pabaigos. Juo... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. G. ir R. J. G. prašo Vilniaus apygardos... 22. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Apeliantų teigimu, teismas, laikydamas, kad kreditorių susirinkimo... 24. 2. Nepagrįstos teismo išvados, kad D. G. IĮ bankroto byloje jau yra... 25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusios D. G. IĮ bankroto... 26. Administratorius nurodo, kad kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimas... 27. Penktuoju darbotvarkės klausimu tik išreikšta kreditorių valia dėl to, jog... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 29. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl... 30. Pareiškėjai skundu ginčijo 2014 m. lapkričio 14 d. įvykusio D. G. IIĮ... 31. Apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir kreditorių... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai yra... 33. Apeliantai pažymi, jog ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl... 34. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, jog ginčijami kreditorių susirinkimo... 35. Apeliantai nuogąstauja ir dėl to, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu... 36. Apeliantai mano, jog nesant pabaigtoms bankroto procedūroms klausimo dėl... 37. Apeliacinio teismo vertinimu, tiek ginčijamas kreditorių susirinkimo... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 39. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....