Byla 2-146-514/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,

2sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovei Editai Rutkauskaitei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

5ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 32 958 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl neteisėtai Plungės prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu buvo sulaikytas dviem parom nuo 2011-04-27 iki 2011-04-29, ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas tęsėsi 37 mėnesius, nuo 2011-04-27 iki 2014-05-06. Dėl ilgo proceso patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, pašlijo sveikata, pablogėjo reputacija. Ieškovo nuomone, padarytoji žala galėtų būti atlyginta, išieškojus neturtinę žalą. Išmokėjus žalą ieškovui, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atgręžtine teise patirtas išlaidas galėtų išsireikalauti iš prokurorių D. R. ir E. K. , išieškant iš prokurorės D. R. ¾ sumos, o iš E. K. – ¼ sumos.

6Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai kaip aukštesnei institucijai, atsakingai už pavaldžių prokurorų kvalifikaciją, tenka atsakomybė dėl procedūrinių pažeidimų, iškeliant baudžiamąją bylą ir palaikant kaltinimą ieškovo atžvilgiu, nesant jokios ieškovo kaltės. Ir pasibaigus procesui ieškovas patiria neigiamus išgyvenimus. Ieškovą neteisėtai sulaikius, negalėjo dalyvauti dukros gimtadienio šventėje, dėl ko iki šiol išgyvena. Atlyginus neturtinę žalą, iš dalies būtų kompensuotos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kad ieškovas nepadarė jokio nusikaltimo ar nusižengimo, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

7Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovui reiškiant ieškinį CK 6.271 straipsnio pagrindu atsakovu turėtų būti valstybė. Tokio pobūdžio civilinėse bylose Lietuvos Respublikos valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dėl prokurorų neteisėtų veiksmų prievolė atlyginti žalą kyla valstybei, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra valstybę atstovaujanti institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su neteisėtu jo sulaikymu, neteisėtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šias procesines prievartos priemones taikė Telšių apskrities VPK (šiuo metu Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK pareigūnai), tačiau ieškovas atsakovu nurodo tik Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Reikalavimai reiškiami ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

8Ieškinyje keliamas deliktinės atsakomybės instituto taikymo klausimas ir ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. subjektų neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Nors ieškovas ir nenurodo ieškinio reikalavimų teisinio pagrindo, pagal ieškinyje pateiktų reikalavimų pobūdį, reikalavimai reiškiami CK 6.272 str. 1 d. pagrindu. Teisė į žalos atlyginimą pagal CK 6.272 str. asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės atitinkamos teisėsaugos institucijos pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl jų veiksmų.

9Ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau tokios ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokurorų atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pagal BPK nuostatas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne subjekto, turinčio teisę ikiteisminį tyrimą pradėti, pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Iš ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikto A. M. 2011-02-27 pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjas akivaizdžiai neteisingų faktų pareiškime nenurodė, 2011-06-26 Plungės r. apylinkės teisme A. K. iš tiesų išreiškė grasinimą nužudyti A. M., kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad A. K. planuoja įvykdyti nusikalstamas veikas A. M. šeimos narių atžvilgiu. Vertinant šias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo nepagrįstumas ir neteisėtumas yra deklaruojamas be jokio teisinio pagrindo.

10Ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių ieškovas neskundė, byloje nėra ieškovo pareiškimo, kuriuose būtų išreikštas prašymas panaikinti jam paskirtas kardomąsias priemones, nurodant tokį prašymą pagrindžiančias priežastis. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Teigti, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo proceso stadijoje taikytos procesinės prievartos priemonės buvo nepagrįstos ar paskirtos neteisėtai nėra teisino pagrindo. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus tenka ieškovui. Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, tyrimui vadovavusio prokuroro neteisėti veiksmai nėra nustatyti, nenurodo jų ir ieškovas, todėl jam paskirtų kardomųjų priemonių neteisėtumas deklaruojamas be pagrindo.

11Pagal LAT praktiką sulaikymas (suėmimas) yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką. Ieškovas buvo sulaikytas 2011-04-27, gavus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas bei esant pakankamai duomenų, kad yra rengiamasi įvykdyti kitus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas taikyti laikiną sulaikymą buvo pagrįstas, nes apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą, todėl ieškovo laikinas sulaikymas buvo teisėtas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas taikyti laikiną sulaikymą pagrįstas. Be to, ieškovas dėl neteisėto ir nepagrįsto laikino sulaikymo skundo BPK 62 str. tvarka nepateikė.

12Pagal teismų praktiką teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų, kadangi pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas. Teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė kitaip nei prokuroras įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Tačiau teismai nenustatė, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Tokiu būdu ieškovo išdėstytos aplinkybės nepatvirtina to fakto, jog prokuroro veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti.

13Ieškovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Nesant būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – ši atsakomybė negalima. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokia konkrečiai žala buvo padaryta.

14Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti. Prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo ir tai yra pagrindas ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

15Trečiasis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, t.y. kadangi iš ieškovo padrikai dėstomų reikalavimų nėra įmanoma suprasti, kokiais valstybės valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą prašo priteisti ieškovas. Ieškovas, teigdamas, kad galimai neteisėtai buvo sulaikytas dvi paras ir baudžiamasis procesas vyko 37 mėnesius, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų nenurodė. Tinkamu atsakovu turėtų būti Lietuvos valstybė, ieškovui atsisakius pakeisti pradinį atsakovą tinkamu, ieškinys atmestinas. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuojamas įstatymų nustatyta tvarka, jie nėra preziumuojami. Pagrindas ikiteisminį tyrimą buvo, todėl ieškovo teiginiai, jog baudžiamoji byla buvo iškelta nepagrįstai atmestini. Proceso trukmė turėtų būti vertinama, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Įvertinus bylos aplinkybes, tris metus trukęs baudžiamasis procesas nebuvo per ilgas. Baudžiamojo proceso metu patirtos išlaidos advokatui priskirtinos turtinei žalai. Byloje jokių įrodymų apie neturtinę žalą nėra. Be to, pareikštas reikalavimas akivaizdžiai viršija teismų praktiką šios kategorijos bylose.

16Trečiojo asmens atstovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17Trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

18Ieškinys atmestinas.

19Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

202011-01-28 Plungės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. M. pareiškimą, dėl to, kad A. K. 2011-01-26 apie 10 val., dalyvaudamas administracinės bylos nagrinėjime Plungės r. apylinkės teisme, pagrasino A. M., jog nušaus, kad pastoviai naudoja psichologinę prievartą ir terorizuoja, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d.

212011-03-02 A. K. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., A. K. 2011-04-27 laikinai sulaikytas, 2011-04-29 paleistas. 2011-04-27 A. K. pranešta apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 149 str. 2 d.

222011-04-29 A. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (vieną kartą savaitėje – antradieniais nuo 18-20 val.).

232011-06-23 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Plungės r. apylinkės teismui.

242013-05-29 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL bauda, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 149 str. 2 d. A. K. išteisintas.

252013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

26Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

27Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pasireiškusio neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nepagrįstai ilgai užsitęsusiu baudžiamuoju procesu.

28CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo kaltės. Remiantis minėtu straipsniu, civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar tesimas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

29Ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau teismų praktikoje nustatyta, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

30Iš ieškovo ieškinyje nurodytu aplinkybių seka, kad neturtinė žala jam buvo padaryta, pradedant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas 2011-01-28 buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka, vienu iš BPK 166 straipsnyje numatytų pagrindų, A. M. kreipusis su pareiškimu į Plungės r. PK dėl to, kad A. K. 2011-01-26 apie 10 val., dalyvaudamas administracinės bylos nagrinėjime Plungės r. apylinkės teisme, pagrasino A. M., jog nušaus, kad pastoviai naudoja psichologinę prievartą ir terorizuoja, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. (b. b. t. 1, l. 1, 4).

31Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

32Baudžiamojoje byloje yra 2011-01-26 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuotas A. K. pasisakymas teismo posėdžio metu, kuris A. M. buvo suprastas ir įvertintas kaip grasinimas (b. b. t.1, l. 31). Ieškovo teismo posėdžio metu pasakytos kalbos turinys “tu kentėsi, aš tave pirma nušausiu” leidžia daryti išvadą, kad A. M. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kreipimasis į pareigūnus buvo sąžiningas, siekiant apsisaugoti nuo A. K. galimai neteisėtos veikos, protokole – pareiškime pareiškėjas akivaizdžiai neteisingų faktų nenurodė.

33Teismo vertinimu, Plungės r. PK pareigūnai, turėdami informaciją apie ieškovo išreikštą grasinimą, teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavę informaciją apie grasinimus privalėjo imtis procesinių veiksmų tam, kad būtų atskleista galimai daroma nusikalstama veika.

34Kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir tęsiamas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis planuoja įvykdyti nusikalstamas veikas A. M. šeimos narių atžvilgiu, patvirtina nukentėjusiojo A. M. parodymai, liudytojo P. I. parodymai, pokalbių tarp ieškovo A. K. ir liudytojo P. I. stenogramos.

35Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylą nagrinėjantis teismas. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu priimant procesinius sprendimus nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, kadangi BPK tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui nenumato.

36Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, pradedant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tęsiant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nebuvo neteisėti, ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra nepagrįsti.

37Ieškovas ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nenurodo aplinkybių, susijusių su sulaikymu ir kardomųjų priemonių paskyrimu, tačiau teikdamas paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo, nurodė, jog buvo sulaikytas ir kardomosios priemonės paskirtos neteisėtai. Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas, vertintina, ar teisėtai ieškovas buvo sulaikytas ir taikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

38Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas A. K. 2011-04-27 laikinai sulaikytas, paleistas 2011-04-29 (b. b. t.1, l.137, 159), tačiau vien faktas, kad ieškovas buvo sulaikytas, nepagrindžia ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo. Ieškovas nurodo, kad jis buvo sulaikytas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, tačiau dėl neteisėto ir nepagrįsto, jo manymu, laikino sulaikymo BPK 62 straipsnio nustatyta tvarka skundo nepateikė.

39Pagal baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad sprendimas dėl ieškovo sulaikymo priimtas, laikantis LR BPK įstatymo normų. Pagal BPK nuostatas asmuo gali būti sulaikytas tuomet, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Pagal BPK 122 str. 1 d. 2 p. bei 3 d. suėmimo pagrindas – tai pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui – kai yra duomenų, kad asmuo ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, sunaikinti ar paslėpti dokumentu, t.y. rizika, kad pačioje proceso pradžioje asmuo gali trukdyti įtvirtinti reikšmingus bylai įrodymus.

40Pagal LAT praktiką sulaikymas (suėmimas) yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką.

41Iš 2011-04-27 pranešimo apie įtarimą (b. b., t.1, l. 141-142) matyti, kad ieškovas buvo įtariamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (grasino A. M., kad jį nužudys); rengėsi organizuoti tolesnį šio žmogaus terorizavimą, įbauginimą, įbauginimui kaip psichinės prievartos prieš šį žmogų priemonę, sistemingai darydamas nusikalstamas veikas, pavojingas šio žmogaus šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui (tęsdamas nusikalstamą veiką už piniginį atlygį prašė kito asmens atlikti nusikalstamas veikas, pavojingas A. M. šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui). Įtarimas buvo pagrįstas A. M. protokolu - pareiškimu ir apklausos protokolais; liudytojo P. I. parodymais apie tai, kad A. K. paprašė „sugadinti A. M. gyvenimą“, kad nori padegti A. M. garažą, apvogti butą, sumušti sūnų ir išprievartauti dukrą; P. I. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vaizdo įrašu ir protokolu, kuriuose užfiksuoti duomenys apie rengiamas nusikalstamas veikas; paties A. K. prisipažinimu dėl pokalbio su liudytoju P. I. turinio. Teismo vertinimu, sulaikant ieškovą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkti faktiniai duomenys, kurie leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai manyti, kad ieškovas gali būti padaręs veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 149 str. 2 d., todėl ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas taikyti laikiną sulaikymą buvo pagrįstas, o ieškovo laikinas sulaikymas buvo teisėtas. Pareigūnams taikant procesinę prievartos priemonę – sulaikymą, buvo laikytasi laikino sulaikymo pagrindų, numatytų BPK 140, 122 straipsniuose, todėl konstatuotina, kad ieškovo laikinas sulaikymas buvo teisėtas.

422011-04-29 A. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje vieną kartą savaitėje – antradieniais nuo 18-20 val. (b. b., t.1, l. 167, 169), 2013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

43Šių kardomųjų priemonių paskyrimo ieškovas ikiteisminio tyrimo metu neskundė.

44Kardomųjų priemonių paskyrimo faktas savaime nesukelia tokių nepatogumų, kurie besąlygiškai gali būti pripažįstami neturtine žala, todėl pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus tenka ieškovui. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

45Kardomosios priemonės yra nustatytos baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 str. 1 d.)., o įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje įtariamasis įpareigojamas registruotis policijos įstaigoje tam tikromis savaitės ar mėnesio dienomis nustatytą valandą (BPK 135 str. ). Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis.

46Teismo vertinimu, skiriant kardomąsias priemones buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas bei esant pakankamai duomenų, kad yra rengiamasi įvykdyti kitus nusikaltimus, kardomosios priemonės buvo paskirtos, nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į pateiktų įtarimų sunkumą ir būtinybę užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, todėl kardomųjų priemonių paskyrimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

47Ieškovui buvo skirtos švelniausios BPK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytos kardomosios priemonės iš galimų, šios priemonės negalėjo suvaržyti ieškovo judėjimo laisvės daugiau, negu tai būtina. Tiek pagal baudžiamosios bylos medžiagą, tiek pagal nagrinėjamos bylos medžiagą nėra duomenų, kad ieškovas būtų patyręs realių judėjimo laisvės suvaržymo turtinių ar kitokių pasekmių.

48Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nėra namų areštas, įpareigojantis įtariamąjį būti tik gyvenamojoje vietoje, ar suėmimas, kai apribojama asmens laisvė, todėl tai negali būti kliūtis rūpintis šeima ar užsiimti darbine veikla, rūpintis artimaisiais ir pan. Ieškovas, norėdamas gauti leidimą išvykti, galėjo kreiptis įstatymo nustatyta tvarka, nes šios priemonės nereiškia besąlyginio draudimo išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Baudžiamojoje byloje nėra ieškovo pareiškimo, kuriuose būtų išreikštas prašymas panaikinti jam paskirtas kardomąsias priemones, nurodant tokį prašymą pagrindžiančias priežastis.

49Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, tyrimui vadovavusio prokuroro neteisėti veiksmai nėra nustatyti, nenurodo jų ir ieškovas, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad paskirtos kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpiu ieškovo būtų apskųstos įstatymų nustatyta tvarka, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo proceso stadijoje taikytos procesinės prievartos priemonės buvo nepagrįstos ar paskirtos neteisėtai nėra teisinio pagrindo.

50Kaip minėta išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas ir visi kiti su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas.

512013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių, 2013-05-29 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl A. K. nuteisimo pagal 145 str. 1 d. panaikintas. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesutiko su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu, jų pakankamumo ieškovo kaltei pagrįsti prasme, tačiau nenustatė teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajam procese, bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo klaidų ar šiukščių pažeidimų nagrinėjant bylą, kai ieškovui buvo paskirta sankcijoje numatyta bausmė, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirdamas bausmę – baudą, pirmosios instancijos teismas atliko veiksmus, kurie pagal CK 6.272 straipsnį lemtų valstybės civilinę atsakomybę. Ieškovo išteisinimo pagrindai nepaneigė faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių (laikino sulaikymo, kratos) taikymo ieškovui neteisėtumo.

52Ieškovas neturtinės žalos padarymą sieja su nepagrįstai ilgai trukusiu baudžiamuoju procesu.

53Pagal suformuotą teismų praktiką asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų, vengiant nereikalingo delsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią procesą vadovaujasi tokiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui.

54Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2011-01-28, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2011-06-23 perduota Plungės r. apylinkės teismui, 2011-10-28 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi ieškovo (baudžiamojoje byloje kaltinamojo) ir gynėjo prašymu perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumų šalinimui, nustatant 2 mėnesių terminą, 2011-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamoji byla grąžinti teismui, panaikinus 2011-10-28 nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui. 2013-05-29 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL bauda, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 149 str. 2 d. A. K. išteisintas. 2013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių.

55Bendra baudžiamojo proceso trukmė 2 metai 8 mėnesiai 19 dienų (iš jų: ikiteisminis tyrimas 5 mėnesiai 26 d. (nuo 2011-01-28 iki 2011-06-23, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui; bylos nagrinėjimas teisme 2 metai 3 mėnesiai 24 dienos (nuo 2011-06-23 iki 2013-10-17).

56Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat bylos iškėlimo buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai: apklausiami liudytojai, daromi ir tiriami garso įrašai, rengiamos akistatos, atliekama paimtų dokumentų apžiūra, 2011-03-02 ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuris papildytas 2011-04-27, 2011-06-14 surašytas kaltinamasis aktas.

57Įstatymas įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo institucijas ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausią laiką, nustatyta, kad tiriant bylas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, o dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Šie terminai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeisti.

58Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2011-06-23 iki 2013-10-17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nagrinėjant bylą teisme, proceso trukmė užtruko dėl objektyvių priežasčių: liudytojų neatvykimo, ekspertizės atlikimo, papildomų įrodymų rinkimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas, neatvykus liudytojams, ėmėsi priemonių, jog būtų užtikrintas neatvykusių liudytojų dalyvavimas teismo posėdyje ir procesas vyktų sklandžiai. Procesas užsitęsė iš dalies ir dėl paties kaltinamojo (ieškovo) bei jo gynėjo veiksmų. Prašymus apklausti papildomus liudytojus ir išreikalauti papildomus įrodymus ieškovas ir gynėjas pateikė ne ikiteisminio tyrimo metu, bet bylą nagrinėjant teisme (2011-09-16 teismo posėdžio metu pateikti 25 prašymai, 2012-04-12 prašymas išreikalauti papildomus įrodymus), šie keliami reikalavimai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių bylos procesas teisme užtruko. 2013-03-19 posėdis atidėtas dėl gynėjo ligos.

59Ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą teismas neįžvelgia ir laikotarpiu, kai baudžiamoji byla Plungės r. apylinkės teismo 2011-10-28 nutartimi buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumų šalinimui. Minėtoji nutartis 2011-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinta ir byla perduota apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui. Pirmosios distancijos teismo nutarties teisėtumas buvo įvertintas 20 dienų laikotarpyje, toks laiko tarpas nevertintinas kaip ieškovo teisių pažeidimas.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga.

61Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai, baudžiamojo proceso vilkinimo požymių nėra nustatyta, visi ieškovo teisių suvaržymai proceso metu buvo būtini, teisėti ir proporcingi. Nėra pagrindo išvadai, kad teisėsaugos pareigūnai nepakankami rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanomai trumpiausią laiką. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų ikiteisminio pareigūnų ar teismo veiksmų, organizuojant procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių. Ieškovo teiginys apie ilgai užsitęsusį procesą yra tik deklaratyvus, nepagrindžiant to konkrečiais tyrimo organizavimo trūkumais.

62Nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumas įstatymo nustatyta tvarka nėra nustatytas, dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas padarė veiksmus, dėl kurių galėjo atsirasti žala. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti neteisėtus veiksmus kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas neįrodė bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko žalos atlyginimas negalimas, dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

63Ieškovas reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl baudžiamojo proceso, į atlygintiną žalą įtraukdamas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

64Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Jeigu nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos, konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio ar bylos nutraukimo priėmimo nėra preziumuojamas ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).

65Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso ir Konvencijos nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo faktas nėra konstatuotas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas.

66Dėl tinkamo atsakovo

67Ginčo esmė – neturinės žalos atlyginimas. Ieškovas šią žalą grindžia neteisėtu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamuoju persekiojimu, kardomųjų priemonių taikymu, nepagrįstai ilgai užsitęsusiu baudžiamuoju procesu. Ieškovas tinkamu atsakovu laikė Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą.

68Kai žala padaroma specialiais valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros, teismo) aktais, žalą atlygina valstybė, kurios atsakomybė reglamentuota CK 6.272 str. Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas valstybės atsakomybė galima už žalą, kuri atsirado dėl minėtų pareigūnų neteisėtų procesinių teisinių aktų, taikant procesines prievartos priemones, taip pat teismų nuosprendžių (neteisėtas nuteisimas), t.y. žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė.

69CPK 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal 2014-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1054 “Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo” 3.22.2 p., valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo .3.23 p.). Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, procesinių prievartos priemonių taikymo, nuteisimo, remiantis minėto nutarimo 3.22.2 bei 3.23 p., Lietuvos Respubliką turėtų atstovauti Klaipėdos apskrities VPK, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

70Atsižvelgiant į paminėtas įstatymines nuostatas, teismas, priimdamas ieškinį ir nustatydamas terminą trūkumams šalinti, 2015-01-06 nutartimi bei 2015-06-17 parengiamojo posėdžio metu siūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą atsakovą – valstybę. Ieškovui nesutikus, Lietuvos valstybė į procesą įtraukta trečiuoju asmeniu.

71CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieškovui nesutikus atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali vykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006). Nagrinėjant civilinę bylą teisme iš esmės, ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau savo nesutikimą dėl atsakovo keitimo aiškiai išreiškė 2015-09-07 rašytiniuose paaiškinimuose.

72Ieškovas atsakovu nurodo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri teismo vertinimu, nėra tinkamas atsakovas, pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas prievolė atlyginti žalą kyla valstybei, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra tik valstybę atstovaujanti institucija. Ieškovui nesutikus atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pakeisti tinkamu, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

73Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra atsakinga už pavaldžių prokurorų darbą ir todėl yra tinkamas atsakovas, teismo padarytų išvadų dėl tinkamo atsakovo nekeičia, kadangi CK 6.272 str. aiškiai reglamentuota, kad neturtinę ir turtinę žalą dėl neteisėtų prokurorų veiksmų atlygina ne Lietuvos Generalinė prokuratūra, bet valstybė, kuri atlyginusi žalą, įstatyme numatytais atvejais įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

74Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 str.,

Nutarė

75ieškinį atmesti.

76Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,... 2. sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovei Editai Rutkauskaitei,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K.... 5. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės... 6. Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo. Teismui pateiktuose rašytiniuose... 7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog... 8. Ieškinyje keliamas deliktinės atsakomybės instituto taikymo klausimas ir... 9. Ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu... 10. Ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių ieškovas neskundė,... 11. Pagal LAT praktiką sulaikymas (suėmimas) yra teisėtas, kai jis grindžiamas... 12. Pagal teismų praktiką teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų... 13. Ieškovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, taikytos procesinės... 14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą... 15. Trečiasis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,... 16. Trečiojo asmens atstovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimo į ieškinį... 17. Trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.... 18. Ieškinys atmestinas.... 19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ... 20. 2011-01-28 Plungės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. M.... 21. 2011-03-02 A. K. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos... 22. 2011-04-29 A. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas... 23. 2011-06-23 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Plungės r.... 24. 2013-05-29 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas... 25. 2013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 145 str. 1... 26. Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo... 27. Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš neteisėto patraukimo... 28. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 29. Ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu... 30. Iš ieškovo ieškinyje nurodytu aplinkybių seka, kad neturtinė žala jam... 31. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą,... 32. Baudžiamojoje byloje yra 2011-01-26 teismo posėdžio protokolas, kuriame... 33. Teismo vertinimu, Plungės r. PK pareigūnai, turėdami informaciją apie... 34. Kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir tęsiamas esant... 35. Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra... 36. Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, pradedant ir... 37. Ieškovas ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nenurodo aplinkybių,... 38. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas A. K. 2011-04-27... 39. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad sprendimas dėl ieškovo... 40. Pagal LAT praktiką sulaikymas (suėmimas) yra teisėtas, kai jis grindžiamas... 41. Iš 2011-04-27 pranešimo apie įtarimą (b. b., t.1, l. 141-142) matyti, kad... 42. 2011-04-29 A. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas... 43. Šių kardomųjų priemonių paskyrimo ieškovas ikiteisminio tyrimo metu... 44. Kardomųjų priemonių paskyrimo faktas savaime nesukelia tokių nepatogumų,... 45. Kardomosios priemonės yra nustatytos baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 119... 46. Teismo vertinimu, skiriant kardomąsias priemones buvo pakankamai duomenų,... 47. Ieškovui buvo skirtos švelniausios BPK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytos... 48. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir... 49. Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, tyrimui vadovavusio prokuroro... 50. Kaip minėta išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra... 51. 2013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 145 str. 1... 52. Ieškovas neturtinės žalos padarymą sieja su nepagrįstai ilgai trukusiu... 53. Pagal suformuotą teismų praktiką asmens teisė į įmanomai trumpesnį... 54. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2011-01-28, baudžiamoji... 55. Bendra baudžiamojo proceso trukmė 2 metai 8 mėnesiai 19 dienų (iš jų:... 56. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat bylos iškėlimo buvo... 57. Įstatymas įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo institucijas... 58. Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2011-06-23 iki 2013-10-17. Kaip matyti... 59. Ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą teismas neįžvelgia ir... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso... 61. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ikiteisminis... 62. Nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų... 63. Ieškovas reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė... 64. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva... 65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių... 66. Dėl tinkamo atsakovo ... 67. Ginčo esmė – neturinės žalos atlyginimas. Ieškovas šią žalą... 68. Kai žala padaroma specialiais valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo... 69. CPK 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybei civiliniame procese... 70. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymines nuostatas, teismas, priimdamas... 71. CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieškovui nesutikus atsakovą... 72. Ieškovas atsakovu nurodo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri... 73. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos generalinė... 74. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 75. ieškinį atmesti.... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...