Byla 2-1316-792/2012
Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo bei pagal atsakovės V. M. priešieškinį ieškovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos už sveikatai padarytą žalą atlyginimo, tretieji asmenys UAB „BTA draudimas“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams Birutei Paulikienei, V. Ž., atsakovei V. M., atsakovės atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį atsakovei V. M. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo bei pagal atsakovės V. M. priešieškinį ieškovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos už sveikatai padarytą žalą atlyginimo, tretieji asmenys UAB „BTA draudimas“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,

Nustatė

2ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. M., kuriuo prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-30 „Dėl V. M. pareiškimo“. Kartu prašo panaikinti Komisijos 2010-05-27 sprendime Nr. 56-30 nustatytą privalomą įpareigojimą - atlyginti pareiškėjai V. M. 2000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nurodo, jog 2009-01-19 V. M. greitosios medicinos pagalbos siuntimu buvo atvežta į priėmimo skyrių, gydytoja ortopedė traumatologė nustatė diagnozę - kairės išorinės kulkšnies lūžimas, paskyrė analgetikus, gipso longetę, rentgenologinę kontrolę po 12 parų. 2009-01-29 V. M. kreipėsi į VŠĮ Klaipėdos apskrities ligoninę, kur buvo stacionarizuota dėl abiejų kulkšnių lūžimo su dislokacija ir šokikaulio išnirimu, V. M. buvo operuota. 2009-10-22 V. M. kreipėsi į jų įstaigą, teigdama, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekvalifikuotai, ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą bei stresą, patirtą turtinę ir neturtinę žalą ji įvertino 20000 Lt. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, atlikusi vidaus tyrimą, nustatė, kad medicinos paslaugos V. M. atitiko nustatytą diagnozę ir aprašytą sveikatos būklę, dėl ko buvo atsisakyta atlyginti žalą. V. M. prašymu, Valstybinio medicininio audito inspekcija (toliau - Inspekcija) VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2009-08-14 sprendimu Nr. 4A-174(K-19) nustatė, kad 2009-01-19 gydytoja ortopedė traumatologė pacientei V. M. neteisingai nustatė diagnozę, nepastebėjo blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžimų, neatliko kontrolinės rentgenogramos po gipso longetės uždėjimo, pasirinko netinkamą gydymo taktiką, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 str. l d. reikalavimą, kad kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Sprendime taip pat teigiama, kad gydytojas radiologas nepilnai aprašė rentgenogramas Nr. 1166, Nr. 1167 (nenustatė V. M. vidinės blauzdikaulio kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžimų). Ieškovė teigia, jog minėtą Inspekcijos išvadą reikia vertinti kritiškai. Ieškovė nurodė, jog V. M. 2009-12-07 kreipėsi į Komisiją dėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Komisijos turima medicininė dokumentacija dėl informacijos, reikalaujančios specialių, žinių buvo pateikta vertinti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams konsultantams. Specialistų išvadoje nurodoma, jog paslaugos ligoninėje buvo suteiktos laiku ir tinkamai, tačiau taip pat nurodoma, kad rentgenologas diagnozavo ne visus lūžius, o diagnozė nustatyta nepilnai. Taip pat nurodyta, kad, esant lūžiams be poslinkio galima taikyti konservatyvų gydymą – imobilizaciją gipso tvarstyje. Kai lūžusių kaulų fragmentai buvo nedislokavę, nediagnozuoti vidinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai įtakos gydymo taktikai neturėjo. T. K., neatsižvelgdama į minėtas išvadas, priėmė joms prieštaraujantį sprendimą. Komisijos teigimu, žala pacientei pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtų kaltų ligoninės medikų veikų gydymas pagal pareiškėjos klinikinę būklę buvo pradėtas tik kitoje gydymo įstaigoje. Ieškovė mano, jog minėtas teiginys yra visiškai neteisingas. Jei ir būtų buvę pastebėti lūžiai pirminės apžiūros metu, operacinis gydymas nebūtų skiriamas, kadangi lūžis buvo be dislokacijos. Teigia, jog net ir pastebėjus visus tris lūžius pirminės apžiūros metu, vis tiek būtų reikėję dėti gipso longetę ir paskirti rentgenologinę kontrolę po 10 - 12 dienų, o iš karto atlikti chirurginę operaciją nebūtų įmanoma, kadangi tik atslūgus patinimams ir praėjus tam tikram laikui galima įžiūrėti lūžių linijos rezorbcijas ir atlikti operaciją, kas ir buvo padaryta. Mano, jog ligoninėje taikyta gydymo taktika neturėjo neigiamos įtakos pacientės sveikatos būklei ir neprailgino gydymo bei gijimo laikotarpio. Jokia kita taktika V. M. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje negalėjo būti taikoma, kadangi lūžis buvo be dislokacijos. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžimai galėjo būti įtarti, ligoninėje vertinant ir tinkamai aprašant rentgenogramas, padarytas 2009-01-19. Pažymi, jog Inspekcijos specialistai nustatė, kad šie lūžiai rentgenogramose „aiškiai nestebimi“. Nei vienas specialistas nenurodė, kad lūžiai aiškiai matomi ir, kad radiologas jų neįvertino. Teigia, jog lūžių linijos išryškėja tik praėjus tam tikram laiko tarpui, dėl šios priežasties ir buvo pacientei paskirta kontrolinė rentgenograma. Teigia, jog aplinkybė, kad kitoje gydymo įstaigoje 2009-01-29 buvo taikytas chirurginis gydymas ir pareiškėjos būklė ėmė gerėti, neįrodo, jog gydymo taktika VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo netinkama. V. M. nurodyta po 12 parų atlikti rentgenologinę kontrolę. Tačiau ji pati savo iniciatyva nebesikreipė į jų įstaigą, kad būtų galima tinkamai užbaigti pradėtą gydymą bei įvertinti pakitimus, o kreipėsi į kitą įstaigą. Civilinė atsakomybė galima tik įrodžius visas jos kilimo sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą. Mano, kad šiuo atveju VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai elgėsi teisėtai ir jų kaltės nėra, t.y. medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl ne nuo gydytojų priklausančių aplinkybių, visų lūžių nebuvo įmanoma pastebėti. Pažymi, jog gydytojai atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini ir atitiko pacientės diagnozę. Nesutinka, kad pacientė tik dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą ir dėl medikų kaltės negalėjo pasveikti ir dirbti. Pacientė patyrė lūžį, ir būtent dėl patirtos traumos ji patyrė šiuos išgyvenimus ir nepatogumus, gydytojų veiksmai nepablogino ir nepakenkė jos sveikatai. Mano, kad medikų veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. M. tariama žala. Teigia, jog sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje V. M. buvo suteiktos tinkamai ir žala jos sveikatai įstaigos darbuotojų veiksmais nebuvo padaryta. Todėl Komisijos sprendimas yra neteisėtas, o įpareigojimas atlyginti neturtinę žalą pareiškėjai yra nepagrįstas (t.1., b.l. 2-4).

3Atsakovė V. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog Inspekcija 2009-08-14 sprendimu Nr. 4A-174(K-19) konstatavo, kad 2009-01-19 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai ortopedijos traumatologijos ir radiologijos profilių sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Mano, jog minėta išvada yra pagrįsta ir priimta tinkamai bei išsamiai įvertinus išorės ir vidaus dokumentus. Teigia, jog Všį Klaipėdos universitetinė ligoninė turėjo teisę apskųsti minėtą Inspekcijos sprendimą, tačiau minėta teise nepasinaudojo, todėl Inspekcijos išvadas pripažino. Todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo ieškinį pripažinti pagrįstu (t.1, b.l. 29-32).

4Atsakovė V. M. pateikė priešieškinį ieškovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos už sveikatai padarytą žalą atlyginimo, kuriuo prašo jos naudai priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dėl neatsakingų ir nekvalifikuotų VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytojų veiksmų, 2009-01-29 - 2009-01-31 diagnozavus jai abiejų kulkšnių lūžimą su dislokacija ir šokikaulio išnirimu, buvo stacionarizuota kitoje gydymo įstaigoje - VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje. Inspekcija Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje pažymėjo, kad atvykus į VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninę, jos čiurna buvo patinusi, pulpuojant skausminga, buvo patologinis judrumas, judesiai riboti, skausmingi, rentgenologiškai - abiejų kulkšnių lūžis su dislokacija, dėl to buvo atlikta operacija – išorinės kulkšnies osteosintezė plokštele ir sraigtais, vidinės - Kiršnerio viela ir sraigtu. Ir tik po chirurginio gydymo jos koja pradėjo sveikti. Mano, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytojai R. S. ir M. L. nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliko profesinę pareigą, neužtikrino maksimalaus atidumo, atsargumo jos atžvilgiu, o tai lėmė žalos jos sveikatai atsiradimą. Teigia, jog atsižvelgiant į valstybinių institucijų nustatytas aplinkybes, patyrė nuolatinį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl darytina išvada, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama įstatyme nustatyta tvarka. Jos sveikata ypač pašlijo sužinojus, kad koja yra lūžusi trijose vietose ir neišvengiama operacija. Ėmė panikuoti, patyrė emocinį stresą ir pergyvenimus dėl būsimos operacijos. Jai suteikta pirmoji pagalba tik pablogino traumuotos kojos būklę, tapo papildomo kojos skausmo priežastimi bei neišvengiamai prailgino kojos gijimą. Toks poveikis buvo akivaizdžiai nenaudingas mano sveikatai. Ilgą laiką patyrė nepatogumus, negalėjo vaikščioti ir privalėjo gulėti lovoje, buvo priversta nuolat vartoti skausmą malšinančius vaistus. Dėl fizinio skausmo bei stresinės būsenos nebuvo pajėgi pasirūpinti savimi, buvo reikalinga nepilnametės dukters bei kaimynių pagalba. Dėl kojos gydymo negalėjau dirbti pagal įgytą profesiją, todėl neteko pajamų, ją paliko sutuoktinis, liko gyventi dviese su dukra D. M., gim. 1996-09-17. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-05-29 išdavė Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0412294, kuria iki 2010-05-28 jai buvo nustatyta 50 % darbingumo lygis (iš dalies darbinga). Darbingumo lygio priežastis ligos arba būklės (27.1). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius išdavė neįgalumą patvirtinantį pažymėjimą (NP Nr. 0406875). Kadangi traumuotos kojos padėtis negerėjo, jos neįgalumas buvo pratęstas nuo 2010-05-29 iki 2011-05-28. Dėl netinkamai suteiktos medicinos pagalbos neigiamus kairės kojos sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, stovimo darbo nebegali dirbti, ją lydi nerimas, baimė dėl sveikatos ateityje, be to, patyrė skausmą, išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą (t.1, b.l. 39-44).

5Ieškovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog minėtoje situacijoje nėra civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, būtinų kilti medicinos įstaigos civilinei atsakomybei (t.1, b.l. 85-89). Pažymėtina, jog ieškovės atsiliepime išdėstyti teiginiai yra iš esmės identiški ieškinio teiginiams, todėl teismas pakartotinai jų nenurodo.

6Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o Komisijos 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-30 palikti nepakeistą. Teigia, jog Komisijos teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos V. M. nebuvo kokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus (t.2, b.l. 104-108).

7Tretysis asmuo „BTA draudimas“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

8Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas tinkamumo ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo. Ieškovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo teismo panaikinti Komisijos 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-30 ir atleisti ieškovę nuo pareigos atlyginti V. M. 2000 Lt neturtinę žalą, atsakovė V. M. priešieškiniu prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 p. išaiškino teismams, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 178 str.). Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos. Materialinės teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal ( - ) str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).

11PTŽSAĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad pacientams turi būti suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. CK 6.283 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 str. 1 d.).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Pacientą ir gydytoją sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t.y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t.y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. M. greitosios medicinos pagalbos 2009-01-19, 13.20 val., buvo atvežta į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. V. M. skundėsi kairės čiurnos skausmu. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. 09/31/698 nurodyta - rentgenogramoje: kairės išorinės kulkšnies lūžis be poslinkio požymių. Gydymui rekomenduota: 1) gipso longetė; 2) analgetikai; 3) rentgeno kontrolė, traumatologo konsultacija po 12 parų. Diagnozė: kairės išorinės kulkšnies lūžimas (gyd. T. G., R. O. S.). Radiologas: atliktos 2-jų krypčių kairės čiurnos rentgenograma Nr. 1166/7, išvada: lateralinio kulkšnelio lūžimas (gyd. M. L.). VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 9/1213 nurodyta – rentgenogramoje: vidinės kulkšnies bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis su dislokacija bei šokikaulio išnirimas. Chirurginės operacijos protokole Nr. 143 nurodyta - indikacijos operacijai: nestabilus kulkšnių lūžis su dislokacija ir šokikaulio išnirimu. Operacijos pavadinimas: kulkšnių osteosintezė.

142009-06-25 medicinos specialistas ortopedas traumatologas prof. N. P. atsakydamas į Inspekcijos pateiktus klausimus, nurodė, jog gydytoja R. S., 2009-01-19 tirdama pacientę V. M. diagnozę nustatė neteisingai, t.y. nustatė tik išorinės kulkšnies lūžį; rentgenogramos Nr. 1166, 1167 įvertintos nepilnai ir neteisingai, išorinės kulkšnies lūžis be žymesnio poslinkio ir gerai matomas, o blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžiai sunkiai pastebimi, be poslinkio; po tokio atlikto gydomojo veiksmo reikėjo padaryti kontrolines rentgenogramas, gydytojos R. S. pasirinkta taktika konkrečiu atveju nebuvo tinkama. Remiantis kulkšnių lūžių AO klasifikacija ir tuo besiremiančia klinikine praktika yra manoma, kad „C“ tipo kulkšnių lūžis turi būti gydomas operaciniu būdu. Pacientės V. M. pateiktose pirminėse rentgenogramose yra matomas „C“ tipo (AO klasifikacija) kulkšnių lūžis (t.1, b.l. 50-52). Inspekcijos 2009-08-14 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-169(K-19) bei Inspekcijos 2009-08-14 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendime Nr. 4A-174(K-19) nurodyta, jog 2009-01-19 gydytoja ortopedė traumatologė R. S. pacientei V. M. neteisingai nustatė diagnozę, nepastebėjo blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašte lūžimų, neatliko kontrolinės rentgenogramos po gipso longetės uždėjimo, pasirinko netinkama gydymo taktiką, tuo pažeidė PTŽSAĮ 3 str. 1 d. reikalavimą; 2009-01-19 gydytojas radiologas M. L. nepilnai aprašė rentgenogramas Nr. 1166, 1167 (nenustatė V. M. vidinės blauzdikaulio kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžimų), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-23 įsakymu Nr. 27 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ 26.1.2 p. reikalavimą, kad gydytojas radiologas privalo mokėti diagnozuoti lūžimus ir kitus pakitimus traumų atvejais, tiriant rentgeno aparatu (t.1, b.l. 14-15, 54-55, 56-57). 2010-04-13 SAM konsultantas specialistas prof. R. J. K. atsakydamas į Komisijos pateiktus klausimus, nurodė, jog diagnozė VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nustatyta teisingai tik nepilnai dėl netikslaus rentgenogramų Nr. 1167 aprašymo; teikiant V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rentgenologas diagnozavo ne visus lūžius (t.1, b.l. 107). VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojų radiologų konsiliumas 2010-05-05 konstatavo, jog gydytojas radiologas aprašant nuotraukas Nr. 1166 ir 1167 iškart po įvykio 2009-01-19 pagal rentgeninius požymius turėjo nustatyti kairės pusės išorinio stipinkaulio kulkšnies įstrižinį lūžimą be dislokacijos; galėjo įtarti vidinio blauzdikaulio kulkšnies užpakalinio krašto lūžimą (t.1, b.l. 104-105). Komisija 2010-05-27 sprendime Nr. 56-30 nustačiusi, jog 2009-01-19 V. M. sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos netinkamai ir ne laiku, pažeidžiant šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nusprendė, jog V. M. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pažeista pacientės teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą ir tuo padaryta jai žala; nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis - 2000 Lt; VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė įpareigota atlyginti padarytą 2000 Lt dydžio neturtinę žalą (t.1, b.l. 128-130). Teismo nuomone, byloje esantys duomenys – atsakovės V. M. paaiškinimai, medicinos specialisto ortopedo traumatologo prof. N. P. atsakymai į Inspekcijos klausimus, SAM konsultanto specialisto prof. R. J. K. atsakymai į Komisijos klausimus, Inspekcijos 2009-08-14 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendime Nr. 4A-174(K-19) bei Komisijos 2010-05-27 sprendime Nr. 56-30 išdėstyti teiginiai, 2010-05-05 Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojų radiologų konsiliumo bei 2011-12-30 VšĮ Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės Rentgenologinio skyriaus vedėjos D. K. konsultacija (t.2, b.l. 20), leidžia teismui daryti išvadą, jog sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos nukrypstant nuo šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. rentgenologas M. L. diagnozavo ne visus lūžius bei gydytoja R. S. diagnozę nustatė nepilnai dėl netikslaus rentgenogramų aprašymo (SAM 2000-05-23 įsakymu Nr. 27 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ 26.1.2 p.; PTŽSAĮ 3 str. 1 d.). Tačiau teismas pažymi, jog tiek prof. N. P. išvadose, tiek Inspekcijos teiginiuose nurodoma, kad blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžiai sunkiai pastebimi. Taip pat ir Radiologų konsiliumas nurodė, jog gydytojas radiologas galėjo (o ne privalėjo) įtarti vidinio blauzdikaulio kulkšnies užpakalinio krašto lūžimą. Be to, pažymėtina, jog pagrįstai ieškinyje nurodoma, kad Komisijos sprendimo teiginys, jog V. M. sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje buvo suteiktos ne laiku, yra nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. M. sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos iš karto jai atvykus į ligoninę, V. M. parašu patvirtino (2009-01-19, 13.20 val.), jog yra informuota apie nustatytą diagnozę bei sutinka su paskirtais tyrimais. Taip pat SAM konsultantas specialistas prof. R. J. K. atsakydamas į Komisijos klausimus nurodė, jog laiku ir tinkamai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jokių duomenų, įrodančių, jog minėtos paslaugos V. M. buvo suteiktos ne laiku, byloje nepateikta. Taip pat Komisijos sprendimo teiginys, jog žala pacientės sveikatai pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtų kaltų ligoninės medikų veikų gydymas buvo pradėtas tik kitoje gydymo įstaigoje prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Nors SAM konsultantas specialistas prof. R. J. K. atsakydamas į Komisijos klausimus nurodė, jog pirminio gydymo metu, kai lūžusių kaulų fragmentai buvo nedislokavę, nediagnozuoti vidinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai, įtakos gydymo taktikai neturėjo bei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje žala nebuvo padaryta, tačiau Komisija priėmė minėtoms išvadoms prieštaraujantį sprendimą. Tiek iš Komisijos sprendimo bei atsakovės V. M. procesinių dokumentų ir pasisakymų teismo posėdžio metu turinio nustatyta, jog Komisijos bei atsakovės V. M. nuomone, 2009-01-19 jai turėjo būti taikomas ne konservatyvus, o operacinis gydymas, kuris V. M. buvo taikytas 2009-01-29 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Teismas pažymi, jog minėti teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl atmestini. Prof. N. P. išvadose nurodoma, jog gydytojos R. S. pasirinkta taktika konkrečiu atveju nebuvo tinkama. Remiantis kulkšnių lūžių AO klasifikacija ir tuo besiremiančia klinikine praktika yra manoma, kad „C“ tipo kulkšnių lūžis turi būti gydomas operaciniu būdu. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 10(107)/12(01) išvadose nurodoma, jog esant čiurnos traumai, pasireiškusiai įstrižu šeivikaulio lūžiu be dislokacijos ir įtariant blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį, pacientei galėjo būti siūlomas tiek konservatyvus, tiek operacinis gydymas. Galutinis gydymo būdas priklauso nuo paciento pasirinkimo (t.2, b.l. 11-21). Kaip minėta, V. M. pasirašytinai informuota apie gydymo eigą. Be to, prof. R. J. K. nurodė, jog esant lūžiams be poslinkio, galima taikyti konservatyvų gydymą – imobilizacija gipso tvarsčiu. Taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas gydytojas V. Ž., liudytojai A. A. R., A. V. M. (VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojai) patvirtino, jog esant minėto pobūdžio lūžiams galimas tiek konservatyvus, tiek operacinis gydymas (t.2, b.l. 118-119). Taip pat ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog AO klasifikacijos ir iš jos išplaukiančios gydymo rekomendacijos nėra Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip vienintelė privaloma lūžių gydymo metodika. Be to, specialioje literatūroje nėra duomenų, pagrįstai įrodančių, kad gydant nedislokuotus čiurnos lūžimus operaciniu būdu gaunami geresni ilgalaikiai funkciniai rezultatai. Kartu išvadose nurodoma, jog V. M. po gipso uždėjimo nebuvo būtina atlikti rentgenogramą, jei nebuvo atliekama jokių veiksmų, t. y. uždaros repozicijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei įvertinant tai, jog jei ir būtų buvę pastebėti lūžiai pirminės apžiūros metu, operacinis gydymas vis tiek nebūtų skiriamas, kadangi lūžis buvo be dislokacijos, darytina išvada, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikyta gydymo taktika neturėjo neigiamos įtakos V. M. sveikatos būklei. Komisijos sprendime nurodyta aplinkybė, jog kitoje gydymo įstaigoje 2009-01-29 pritaikius chirurginį gydymą, pradėjo gerėti V. M. sveikatos būklė, neįrodo, jog VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikyta gydymo taktika – konservatyvus gydymas – buvo netinkama. V. M. 2009-01-19 buvo nurodyta po 12 parų atlikti rentgenologinę kontrolę, tačiau ji pasirinko kitą gydymo įstaigą. Pažymėtina, jog gydymo įstaigos pasirinkimas priklauso nuo paciento. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktos laiku ir tinkamai, tačiau nukrypstant nuo šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

15Pažymėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami, kaip minėta, esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios PTŽSAĮ 14 str. buvo pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltės apibrėžtis: laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-13 nutartis Nr. 3K-3-408/2009). Nagrinėjamu atveju VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai nors ir nukrypo nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau minėti padaryti nukrypimai yra neesminiai, be to, gydytojai atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini ir atitiko V. M. diagnozę.

16Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio, kaip tokio, nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Iš esmės visi įrodymai, kuriuos priešieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, yra susiję su gydytojų veiksmų teisėtumo vertinimu, tačiau jie nepagrindžia priežastinio ryšio tarp ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų (gydytojų) veiksmų ir atsakovės sveikatos būklės. Komisijos sprendime nurodoma, jog žala pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtų kaltų medikų veikų gydymas pagal V. M. klinikinę būklę buvo pradėtas tik kitoje gydymo įstaigoje. Kaip minėta, minėtas teiginys yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Be to, prof. R. J. K. išvadose nurodoma, jog teikiant V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje žala nebuvo padaryta, fragmentų dislokacija galėjo įvykti dėl edemos sumažėjimo ir gipso laisvumo ar gydymo režimo pažeidimo. Taip pat ekspertizės akto išvadų 7 p. nurodyta, jog 2009-01-29 (VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje) rentgenologiškai nustatytos lūžio dislokacijos priežastimi galėjo būti tiek patinimo sumažėjimas ir atsiradęs gipso laisvumas, tiek režimo nesilaikymas. Be to, pažymėtina, jog ir esant čiurnos srities kaulų būklei, užfiksuotai rentgenogramoje 2009-01-29 Nr. 1409/10, pacientui galėjo būti siūlomas tiek konservatyvus (atlikus repoziciją), tiek operacinis gydymas (Ekspertizės akto išvadų 8 p.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ekspertai nurodė, jog turimuose medicininiuose dokumentuose nepakanka objektyvių požymių, galinčių patvirtinti buvus trauminiam šeivinio nervo (n. peroneus) pakenkimui. Taip pat negalima patvirtinti, kad ligonės kojos imobilizacija iki operacijos, vėliau atlikta operacija bei pooperaciniu laikotarpiu taikyta kojos fiksacija gipsiniu tvarsčiu būtu buvusi šio nervo trauminio pakenkimo priežastimi (Ekspertizės akto išvadų 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės priešieškinio pagrindą dėl netinkamai suteiktų ieškovės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, darytina išvada, jog nors VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai ir nukrypo nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų (gydytojų) veiksmų ir atsakovės sveikatos būklės. Kiekviena trauma ir jos gydymas asmeniui sukelia stresą, nemalonius išgyvenimus ir nepatogumus dėl darbo, tačiau VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė negali atsakyti už pacientės V. M. asmeninius išgyvenimus, kadangi elgėsi teisėtai. Pažymėtina, kad gydytojo veikla objektyviai susijusi su žalos darymu, pavyzdžiui, kiekvienos operacijos metu daroma žala žmogaus sveikatai siekiant išvengti blogesnių padarinių, tačiau žalos atsiradimas savaime nereiškia, kad prievolė vykdoma netinkamai. Taip pat teismas atmeta atsakovės teiginius, jog gipso longetė buvo netinkama, t.y. per didelė, ir buvimas su ja, jai sukėlė didelius skausmus. Nors įrodinėdama minėtus teiginius atsakovė remiasi liudytojų V. S. bei R. V. parodymais, tačiau nepateikta jokių medicininių dokumentų, įrodančių minėtus atsakovės teiginius.

17Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, būtinos medicinos įstaigos civilinei atsakomybei, t.y. nenustatyta ieškovės kaltė, priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės įrodinėjamų neigiamų pasekmių, atmestinas atsakovės V. M. priešieškinis dėl neturtinės žalos priteisimo. Nenustačius civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, darytina išvada, jog Komisijos 2010-05-27 sprendimas Nr. 56-30 ir sprendime numatytas įpareigojimas VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei atlyginti V. M. 2000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

18Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 120 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 5-6).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

20ieškinį patenkinti visiškai.

21Panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-30 „Dėl V. M. pareiškimo“.

22Priešieškinį atmesti.

23Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai 120 Lt bylinėjimosi išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius,... 2. ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su... 3. Atsakovė V. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog Inspekcija... 4. Atsakovė V. M. pateikė priešieškinį ieškovei VšĮ Klaipėdos... 5. Ieškovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė su priešieškiniu... 6. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau –... 7. Tretysis asmuo „BTA draudimas“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sveikatos priežiūros... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl... 11. PTŽSAĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad pacientams turi būti suteiktos kokybiškos... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. M. greitosios medicinos pagalbos... 14. 2009-06-25 medicinos specialistas ortopedas traumatologas prof. N. P.... 15. Pažymėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės... 16. Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl... 17. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės... 18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai,... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268... 20. ieškinį patenkinti visiškai.... 21. Panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie... 22. Priešieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetinės... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...