Byla e2A-1728-855/2020
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui O. S. (O. S.) dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. S. 266,48 Eur pagal sutartį likusių kredito mokėjimų, 138,55 Eur palūkanas pagal Sutartį, 52,32 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 266,48 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 31,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

92.1.

10Pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu O. S. 2018 m. kovo 22 d. el. ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis, Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur kreditas 1080 dienų laikotarpiui. Laiku nesumokėjus eilinės įmokos, atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną; šios palūkanos, už piniginių prievolių termino praleidimą, laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

112.2.

12Atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, pradinė kreditorė nutraukė Kredito sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl Sutartyje sulygtų sumų sumokėjimo.

132.3.

14Pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė 2017 m. spalio 31 d. sudarė reikalavimo teisių pirkimo sutartį Nr. PER-17-210, kurios pagrindu pradinė kreditorė 2019 m. birželio 18 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei.

153.

16Atsakovas O. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

194.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 266,48 Eur likusių kredito mokėjimų, 45,08 Eur pelno palūkanų (už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2019 m. birželio 17 d.), 52,32 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (311,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

215.

22Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.886 straipsnis). Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinių prievolių, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 266,48 Eur likusių kredito mokėjimų laikytinas pagrįstu.

236.

24Teismas, atsižvelgęs į aktualiausią kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, į tai, kad kreditorės ir skolininko Sutartis buvo nutraukta 2019 m. birželio 17 d., ieškovės reikalavimą priteisti 138,55 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. tenkino iš dalies, ir priteisė palūkanas iki Sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2019 m. birželio 17 d., kurios, pagal paskaičiavimus, sudaro 45,08 Eur.

257.

26Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi ieškovė prašo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, kurios sudaro 52,32 procento per metus, tad kartu ir delspinigių priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą, todėl reikalavimo dėl 31,74 Eur delspinigių priteisimo netenkino.

278.

28Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, kur išaiškinta, jog turi būti taikomos būtent kompensuojamosios palūkanos, kurios nustatytos šalių sutartyje, tačiau ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos, į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė dėl 52,32 procento dydžio kompensuojamųjų palūkanų, sprendė, kad turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, tačiau sutartinės – 52,32 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 52,32 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė.

29I.

30Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

319.

32Apeliantė (ieškovė) UAB „B2Kapital“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo už akių, dalyje, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl 138,55 Eur palūkanų pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., tenkino iš dalies ir prašė teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę.

3310.

34Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

3510.1.

36Ieškinys teismui buvo paduotas 2020 m. balandžio 24 d., t. y. prieš kasaciniam teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, kuria pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, todėl ieškovė, rengdama ieškinį, negalėjo atsižvelgti į naujai suformuotą teisės aiškinimo taisyklę ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo.

3710.2.

38Kitose analogiškose bylose apeliantei pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neprašė patikslinti ieškinio.

3910.3.

40Apeliantė taip pat negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, nes kasacinio teismo nutartis buvo priimta vėliau.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

43teisiniai argumentai ir išvados

44Apeliacinis skundas atmestinas.

4511.

46Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4712.

48Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 138,55 Eur palūkanų priteisimo ir priteisė 45,08 Eur palūkanas tik už laikotarpį nuo atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo momento (2019 m. kovo 17 d.) tik iki Sutarties su atsakovu nutraukimo dienos (2019 m. birželio 17 d.), o kitoje dalyje ieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4913.

50Remiantis bylos medžiaga, 2018 m. kovo 22 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovui vartojimo kreditą Sutartyje numatytomis sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti visus Sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis Sutarties sąlygų. Pirminė kreditorė atsakovui suteikė 300,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 1080 dienų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 300,00 Eur vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą 299,44 Eur iki 2021 m. birželio 4 d. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, 2019 m. birželio 17 d. pradinė kreditorė Sutartį nutraukė. 2017 m. spalio 31 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė sudarė reikalavimo teisių pirkimo sutartį Nr. PER-17-210, kurios pagrindu pradinė kreditorė 2019 m. birželio 18 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

5114.

52Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti 138,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą (2020 m. balandžio 10 d.), tenkindamas iš dalies ir priteisdamas ieškovei iš atsakovo 45,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas tik iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. birželio 17 d.), nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo ir ieškinio pateikimo laiką, kadangi ieškovės ieškinys buvo pateiktas iki minėto teismo precedento priėmimo, todėl, ant apeliantės, į jį neturėjo būti atsižvelgiama pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių. Toks apeliantės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

5315.

54Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, jog pagal nusistovėjusią praktika? Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kuri? pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įgyvendindamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu jam suteikta? kompetencija?, paaiškina ir patikslina šios normos prasme? ir apimti?, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Remiantis tuo, darytina išvada, kad taip išaiškintą norma? teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado ir kurie buvo nustatyti prieš priimant sprendimą dėl prašymo išaiškinti, jei, be to, įvykdytos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį dėl šios normos taikymo (1980 m. kovo 27 d. sprendimo Denkavit italiana Sri., 61/79, EU:C:1980:100, 16 punktas, 2000 m. vasario 10 d. sprendimo Deutsche Telekom, C?50/96, EU:C:2000:72, 43 punktą; 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Gmina Wrocław, C-276/14, EU:C:2015:635, 44 punktas). Analogiškos principinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3109-340/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1067-232/2020, 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; Brazdeikis, A. Teismo precedento galia: retrospektyvumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidinys „Dabarties iššūkiai teismams, užtikrinant žmogaus teises“, 2018, p. 9-12), nurodant, jog teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo.

5516.

56Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2020 m. liepos 30 d. priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai vadovavusi nauju kasacinio teismo išaiškinimu, jog kreditorės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia apeliantė, neturi įtakos precedento sukūrimo, ieškinio pateikimo laikas bei iki šio precedento galiojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams, atsiradusiems iki sprendimo už akių priėmimo, išaiškintas normas turint taikyti taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.

5717.

58Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką dėl teismo precedento retrospektyvaus taikymo teisiniams santykiams, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje esantį išaiškinimą, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei tik 45,08 Eur dydžio pelno palūkanas už laikotarpį iki Sutarties su atsakovu nutraukimo momento (2019 m. birželio 17 d.).

5918.

60Vertinant apeliantės argumentą, jog kitose analogiškose bylose pirmosios instancijos teismai ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti, pasisakytina, kad būtent ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tuo tarpu kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

6119.

62Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas nuo pat pradžių buvo ieškovės suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. ieškinio reikalavimas ir jo ribos buvo ir tebėra aiškūs, taip pat aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekė pareikštu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę, būtų pažeidęs civilinio proceso įstatyme numatytas ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo proceso nuostatas, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šiuo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu ir juo labiau grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad ieškovei būtų nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kaip prašo apeliantė.

6320.

64Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

6521.

66Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje apeliantės nurodytas argumentas, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko būtų pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

6722.

68Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti visų jai įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jos teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).

6923.

70Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išaiškinimą, aplinkybė, jog apeliantė negalėjo reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių - negautų pajamų - atlyginimo, pagal kasacinio teismo suformuotą naują aiškinimo taisyklę, neužkerta kelio apeliantei pareikšti naują ieškinį dėl tokių nuostolių atlyginimo.

7124.

72Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog ji neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise, įtvirtintą CPK 141 straipsnio 1 dalyje, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką. Kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos, ieškinys teismui pateiktas 2020 m. balandžio 24 d.; ieškovei pašalinus nutartimi nustatytus trūkumus (pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą), ieškinys 2020 m. gegužės 4 d. buvo priimtas ir tą pačią dieną išsiųstas atsakovui kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo; ieškinio neįteikus atsakovui pašto siunta, 2020 m. liepos 7 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nustatant 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; sprendimas už akių pirmosios instancijos teismo priimtas 2020 m. liepos 30 d. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-75-823/2020, priimta 2020 m. gegužės 25 d. Taigi, matyti, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko (apie du mėnesius iki sprendimo už akių priėmimo) pasinaudoti savo teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, juo labiau, kad kaip nurodo pati, per tą laiką kitose civilinėse bylose, kuriose ji dalyvavo ir reiškė kitiems skolininkams identiškus reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, ji keitė ieškinio pagrindą.

7325.

74Kita vertus, nepaisant ieškovės pateikto apeliacinio skundo nepagrįstumo ir pagrindų jį tenkinti nebuvimo, teisėjų kolegija nagrinėjamos kategorijos byloje, kurioje sprendžiami su vartojimo kredito teisiniais santykiais susiję klausimai, mano esant būtina ex officio įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kiek tai susiję su vartotojo (atsakovo) teisių bei teisėtų interesų apsauga vartojimo kredito teisiniuose santykiuose ir mano esant tikslinga peržengti apeliacinio skundo ribas CPK 320 str. 2 d. pagrindu.

7526.

76Įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo už akių turinį, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu už akių priteisdamas iš atsakovo O. S. ne 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kaip ieškiniu prašė ieškovė UAB „B2Kapital“), o šalių sudarytoje 2018-03-22 Vartojimo kredito sutartyje numatytas 53,32 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (311,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius teisinius santykius bei netinkamai taikė tiek CK 6.210 str. 1 d., tiek Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nepagrįstai rėmėsi sprendime už akių nurodyta teismų praktika dėl šalių sutartų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydžio taikymo.

7727.

78Prašydama priteisti 53,32 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas vien nuo 266,48 Eur negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020-04-24 (kreipimosi į teismą dienos) iki visiško kredito grąžinimo ieškovė rėmėsi šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 4.1. punkto nuostata, be kita ko, numatančia, jog kai pasibaigus paskolos terminui paskola ar jos dalis lieka negrąžinta, už tolesnį naudojimąsi negrąžinta paskolos suma paskolos gavėjas turi mokėti paskolos palūkanas (o jos nagrinėjamu atveju ir sudaro 53,32 procentus) kas mėnesį (skaičiuojant nuo paskolos termino paskutinės dienos) iki visiško paskolos grąžinimo. Nors iš pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinio nėra aišku, ar tokį ieškovės reikalavimą teismas kvalifikavo, kaip reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, t. y. minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais priteisimo, kas nagrinėjamu atveju ir būtų teisinga (nes greta šio reikalavimo pareikštas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo), ar vis dėlto, kvalifikavo kaip reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. prasme, tačiau bet kuriuo atveju teismas nevertino nei tokias prašomas priteisti palūkanas, nei jų dydį nustatančios Vartojimo kredito sutarties sąlygos teisėtumo vartotojų teisių apsaugos kontekste, nesprendė dėl jos atitikties Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

7928.

80Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje c.b. Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų yra nurodyta, kad minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo, ir toks išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Kita vertus, šie išaiškinimai buvo pateikti ne santykių, kylančių iš vartojimo kredito sutarčių, kontekste, o esant ginčo šalių sudarytoms kredito sutartims su nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), dėl ko atitinkamų paskolos sutarčių nuostatos bylą nagrinėjusių teismų apskritai nebuvo vertinamos vartotojų teisių gynimo aspektais, kredito gavėjas nebuvo laikomas silpnesne, ir dėl to teisiškai saugotina teisinių santykių šalimi.

8129.

82Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje, betarpiškai susijusioje su vartojimo kredito sutartimis, yra išaiškinta, kad: palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012); CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos; kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016); taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

8330.

84CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai). Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatytas kompensacinių palūkanų, mokamų praleidus paskolos mokėjimo terminą ir negrąžinus paskolos, dydis, atitinkantis pelno (paskolos) palūkanų dydį (52,32 procentus per metus), yra ženkliai didesnis nei Vartojimo kredito įstatyme imperatyviai nustatytas maksimalus dydis (18 procentų per metus), todėl spręstina, jog Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punkto sąlyga, numatanti paskolos gavėjo pareigą mokėti būtent tokio dydžio palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, laikytina nesąžininga ir niekine pagal CK 1.80 straipsnį.

8531.

86Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas dalyje dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismui iš esmės pripažinus pagrįstą ir iš esmės tenkintiną ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (nuo visos ieškovei priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus negaliojančia atitinkamą Vartojimo kredito sutarties sąlygą, apibrėžiančią kompensuojamų palūkanų dydį, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, ieškovės reikalavimas dėl 52,32 procentų kompensacinių palūkanų iki visiško kredito grąžinimo atmestinas, tuo tarpu iš atsakovo ieškovei priteistinos jos prašytos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, nors naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių remiantis ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas peržengiant apeliacinio skundo ribas vartotojo teisių gynimo aspektu, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo (CPK 320 str. 2 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

87Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

88Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą atmesti.

89Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

90„Ieškinį tenkinti iš dalies.

91Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018-03-22 Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) Bendrųjų sąlygų 4.1. punkto nuostatą, kuria nustatyta, jog kai pasibaigus paskolos terminui paskola ar jos dalis lieka negrąžinta, už tolesnį naudojimąsi negrąžinta paskolos suma paskolos gavėjas turi mokėti paskolos palūkanas (metinės paskolos palūkanos: 52,32 procentai) kas mėnesį (skaičiuojant nuo paskolos termino paskutinės dienos) iki visiško paskolos grąžinimo.

92Priteisti iš atsakovo O. S., a.k. ( - ) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, j.a.k. 225516770, naudai 266,48 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 48 ct) likusių kredito mokėjimų, 45,08 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 8 ct) pelno palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (311,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,70 Eur (dešimt eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

93Likusią ieškinio dalį atmesti“.

94Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“... 7. 2.... 8. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:... 9. 2.1.... 10. Pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu O. S. 2018 m.... 11. 2.2.... 12. Atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, pradinė kreditorė nutraukė Kredito... 13. 2.3.... 14. Pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė 2017 m. spalio... 15. 3.... 16. Atsakovas O. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 4.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu už akių... 21. 5.... 22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo... 23. 6.... 24. Teismas, atsižvelgęs į aktualiausią kasacinio teismo praktiką, kurioje... 25. 7.... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi ieškovė prašo priteisti... 27. 8.... 28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, kur... 29. I.... 30. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 9.... 32. Apeliantė (ieškovė) UAB „B2Kapital“ pateikė apeliacinį skundą dėl... 33. 10.... 34. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 35. 10.1.... 36. Ieškinys teismui buvo paduotas 2020 m. balandžio 24 d., t. y. prieš... 37. 10.2.... 38. Kitose analogiškose bylose apeliantei pirmosios instancijos teismas nustatė... 39. 10.3.... 40. Apeliantė taip pat negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 43. teisiniai argumentai ir išvados... 44. Apeliacinis skundas atmestinas.... 45. 11.... 46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 47. 12.... 48. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 49. 13.... 50. Remiantis bylos medžiaga, 2018 m. kovo 22 d. pradinė kreditorė UAB „IPF... 51. 14.... 52. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 53. 15.... 54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo... 55. 16.... 56. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinei... 57. 17.... 58. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tiek Lietuvos teismų, tiek Europos... 59. 18.... 60. Vertinant apeliantės argumentą, jog kitose analogiškose bylose pirmosios... 61. 19.... 62. Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir... 63. 20.... 64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas... 65. 21.... 66. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje... 67. 22.... 68. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovė pirmosios... 69. 23.... 70. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išaiškinimą, aplinkybė, jog... 71. 24.... 72. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog ji neturėjo galimybės pasinaudoti... 73. 25.... 74. Kita vertus, nepaisant ieškovės pateikto apeliacinio skundo nepagrįstumo ir... 75. 26.... 76. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo už akių... 77. 27.... 78. Prašydama priteisti 53,32 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas... 79. 28.... 80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje c.b. Nr.... 81. 29.... 82. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje, betarpiškai susijusioje su vartojimo... 83. 30.... 84. CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga... 85. 31.... 86. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo... 87. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 88. Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“... 89. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą už akių... 90. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 91. Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento)... 92. Priteisti iš atsakovo O. S., a.k. ( - ) ieškovės uždarosios akcinės... 93. Likusią ieškinio dalį atmesti“.... 94. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....