Byla B2-1762-230/2015

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Slaugava“

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Slaugava“ direktorės R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Slaugava“,

Nustatė

2Ieškovė UAB ,,Slaugava“ direktorė R. V. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB ,,Slaugava“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, jog, susipažinusi su UAB „Slaugava“ finansine atskaitomybe, sudaryta už 2014 metus, nustatė, kad UAB „Slaugava“ negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, įmonė nebemoka darbuotojams darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat neturi galimybės mokėti įstatymų nustatytų mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų, įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatuotina, jog atsakovė yra nemoki.

32015 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas penkių darbo dienų terminas nuo teismo nutarties gavimo dienos į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Eur sumą teismo ir administravimo išlaidoms šioje bankroto byloje apmokėti ir įmokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikti teismui. Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalies 1 punktu, šį įpareigojimą ieškovei davė nustatęs, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima apmokėti teismo ir administravimo išlaidas.

4Ieškovė nustatytu terminu teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog ji, kaip įmonės direktorė, pateikdama teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdė savo pareigą, numatytą ĮBĮ, o teismo reikalavimas sumokėti 5000 Eur sumą pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, nes ši suma yra neproporcinga našta dėl bankroto bylos besikreipiančiam asmeniui. Iš teismo nutarties nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis teismas nustatė būtent tokio dydžio mokėtiną sumą. Be to, UAB „Slaugava“ turi kilnojamojo turto, kuris šiuo metu yra nuomojamas VšĮ Globos ir priežiūros centras, taigi UAB „Slaugava“ gauna papildomas pajamas iš kilnojamojo turto nuomos, kurios galėtų padengti administravimo išlaidas. Šių daiktų nuoma rodo jų vertingumą ir perspektyvą ateityje juos parduoti. Galiausiai, nutartis dėl įmokėjimo į teismo depozitą pažeidžia viešąjį interesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo tenkinti ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Slaugava“ iškėlimo.

5Prašymas netenkintinas, bankroto bylą atsisakytina kelti.

6Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakoma kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus, t. y., kai asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą pinigų sumą.

7Pagal byloje esančius duomenis ieškovė 2015 m. gegužės 11 d. teismo nutarties įpareigojimo įmokėti teismo nustatyto užstato į teismo depozitinę sąskaitą nėra įvykdžiusi. Iš 2015 m. gegužės 20 d. teisme gautų rašytinių paaiškinimų matyti, kad ieškovė minėto įpareigojimo vykdyti neketina, nes neturi lėšų. Kritiškai vertintini ieškovės nurodyti teiginiai, jog teismo reikalavimas į depozitinę sąskaitą sumokėti 5000 Eur dydžio sumą pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, nes ši suma yra neproporcinga našta dėl bankroto bylos besikreipiančiam asmeniui. Be to, iš teismo nutarties nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis teismas nustatė būtent tokio dydžio mokėtiną sumą. Pažymėtina, jog ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, jog teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymas nereikalauja teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti, pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą apmokėti bankroto administravimo išlaidoms yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti, tačiau įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini padaryti tokiai teismo prielaidai, todėl ją gali suformuoti bylos aplinkybių visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2042/2014, 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2766/2013). Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienos bankroto bylos nagrinėjimas yra susijęs su tam tikromis išlaidomis (bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos, teismo išlaidos ir pan.), šios išlaidos įprastai yra dengiamos iš bankrutuojančios įmonės lėšų, tačiau juridiniam asmeniui, kuriam keliama bankroto byla, neturint lėšų, iš kurių galėtų būti dengiamos administravimo ir teismo išlaidos, šias išlaidas paprastai turi padengti asmenys, siekiantys bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2013). Iš UAB „Slaugava“ pateikto 2015 m. kovo 20 d. balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas tesudaro 2 523 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 17 758 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių duomenų padaręs pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima apmokėti teismo ir administravimo išlaidas, įpareigojo ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Eur sumą teismo ir administravimo išlaidoms šioje bankroto byloje apmokėti, todėl toks įpareigojimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepažeidžia teisingumo ir protingumo principų. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį administravimo išlaidų dydis priklauso nuo atlyginimo administratoriui, su darbo santykiais susijusių išmokų įmonės darbuotojams, išlaidų įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo bei kitų kreditorių susirinkimo patvirtintų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog minėtoje ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatoje nėra įtvirtinta kriterijų, kuriais remiantis teismas nustato, kokio dydžio sumą ieškovas turi įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, be to, 2015 m. gegužės 11 d. teismo nutartimi nustatyta 5 000 Eur suma neviršija įstatyme numatytos maksimalios 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos, skirtinos supaprastinto bankroto proceso išlaidoms apmokėti, be to, ši suma skirtina ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl laikytina, jog nustatyta suma yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo pasiūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą administravimo išlaidų apmokėjimui suma yra per didelė, šios sumos sumažinti neprašė. Be to, pažymėtina, kad įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d. 1 p.), o tuo atveju, jeigu bankroto proceso metu paaiškėtų, jog atsakovė turi pakankamai turto, teismo ir administravimo išlaidos galėtų būti padengtos iš lėšų, gautų realizavus atsakovo turtą (ĮBĮ 131 str. 5 d.). Taip pat kritikuotinas ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teiginys, jog UAB „Slaugava“ turi kilnojamojo turto, kuris šiuo metu yra nuomojamas VšĮ Globos ir priežiūros centras, taigi UAB „Slaugava“ gauna papildomas pajamas iš kilnojamojo turto nuomos, kurio galėtų padengti administravimo išlaidas. Šių daiktų nuoma rodo jų vertingumą ir perspektyvą ateityje juos parduoti. Iš prie ieškovės rašytinių paaiškinimų pateikto išnuomojamo inventoriaus sąrašo matyti, jog dalis nurodyto kilnojamojo turto yra sugedę (sulūžę), seni, dėvėti, todėl teismas abejoja šio kilnojamojo turto vertingumu ir tuo, jog pardavus minėtus kilnojamuosius daiktus būtų padengtos administravimo išlaidos. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas atsisako atsakovei UAB „Slaugava“ kelti bankroto bylą.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

9atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Slaugava“ (juridinio asmens kodas 302573838) pagal ieškovės R. V. ieškinį.

10Nutarties nuorašus išsiųsti šalims.

11Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.