Byla 2A-138-436/2015
Dėl negrąžinto avanso priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Transmesta“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-503-523/2014 pagal ieškovės BUAB „Choreda“ ieškinį atsakovei UAB „Transmesta“, trečiajam asmeniui BUAB „Savas kaimas“ dėl negrąžinto avanso priteisimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovė BUAB „Choreda“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Transmesta“ priteisti 25000,00 negrąžinto avanso. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-10-28 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius UAB „Mandarlita“. Atsakovės vadovo S. S. žodiniu prašymu ieškovė pervedė 25000,00 Lt į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą buvusiame AB Ūkio banke. Pinigus atsakovės vadovas žadėjo grąžinti po 3 mėnesių. Atsakovui 2012-01-19 ir 2012-02-29 buvo siųsti raginimui dėl skolos grąžinimo. Administratorius 2013-12-31 išsiuntė atsakovui pranešimą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas 2014-01-17 raštu informavo, jog ši suma yra užskaityta kaip avansas už granulių džiovyklos pirkimą, įrengtą UAB „Savas kaimas“, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Transmesta 25000,00 Lt kaip nepagrįstą praturtėjimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 25000,00 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2014-03-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2200,00 Lt atstovavimo išlaidų ieškovės BUAB „Choreda“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Transmesta“ 750,00 Lt žyminio mokesčio ir 19,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

7Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog 25 000,00 Lt ieškovė pervedė atsakovei. Nors sąskaitos išraše ir nurodoma, kad tai yra avansinis mokėjimas, tačiau atsakovė UAB „Transmesta“ teismui nepateikė daugiau jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog tai tikrai buvo avansinis mokėjimas už džiovyklą. Teismui nepateikta jokių dokumentų, jog tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens būtų pasirašyta užskaitymų sutartis. Gauti 25 000,00 Lt neapskaityti nei atsakovės 2009 m. lapkričio mėnesio PVM mokesčių deklaracijoje, nei sekančiose. Liudytojo S. S. paaiškinimus, kad tarp įmonių savininkų buvo susitarimas dėl džiovyklos pastatymo ir pinigų sumokėjimo aplinkybių teismas vertintino kritiškai, nes liudytojas tuo metu ėjo atsakovės direktoriaus pareigas ir buvo visų akcijų savininkas. Atsakovė UAB „Transmesta“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pinigus ieškovė sumokėjo už džiovyklą, kuri buvo sumontuota pas trečiąjį asmenį. Teismas manė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir 25 000,00 Lt turi grąžinti ieškovei.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Transmesta“ prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:

  1. Ieškovas BUAB „Choreda“ buvo vienintelis trečiojo asmens BUAB „Savas kaimas“ akcininkas - jam priklausė 100 proc. įmonės akcijų. Trečiasis asmuo BUAB „Savas kaimas“ užsiėmė granulių gamyba. 2009-2011 m. BUAB „Savas kaimas“ direktoriumi buvo S. S. - dabartinis atsakovo UAB „Transmesta“ direktorius, o UAB „Transmesta“ direktoriumi buvo S. S. - S. S. tėvas. Kadangi UAB „Transmesta“ užsiima šiaudų gamyba, BUAB „Savas kaimas“ ir UAB „Transmesta“ 2009 m. rudenį susitarė, kad pastaroji tieks šiaudus, reikalingus granulėms gaminti. Tačiau tuo metu šiaudų granulių gamyba užsiimanti BUAB „Savas kaimas“ neturėjo džiovyklos šiaudams džiovinti, todėl strigo tiek šiaudų tiekimo, tiek granulių gamybos procesai. Siekdamas padėti savo sūnaus vadovaujamai įmonei, tiek norėdamas turėti dar vieną produkcijos pirkėją, tuometis UAB „Transmesta“ direktorius S. S. susitarė su tuometiniu BUAB „Choreda“ (vienintelio BUAB „Savas kaimas“ akcininko) direktoriumi G. G., kad UAB „Transmesta“ gali nebrangiai parduoti BUAB „Savas kaimas“ reikalingą džiovyklą. Buvo susitarta ir UAB „Transmesta“ darbuotojai sumontavo džiovyklą BUAB „Savas kaimas“ priklausiusiame granulių gamybos ceche. 2010-2011 m. UAB „Transmesta“ tiekė šiaudus BUAB „Savas kaimas“. Jokie rašytiniai dokumentai (džiovyklos pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo-perdavimo aktas) nebuvo pasirašyti, nes sandoris buvo sudarytas abipusio pasitikėjimo ir naudos pagrindu. Buvo susitarta, kad už džiovyklą, kuri buvo įrengta BUAB „Savas kaimas“, atsakovui sumokės jos vienintelis akcininkas BUAB „Choreda“. Džiovyklos kaina buvo sulygta 30250,00 Lt (25000,00 Lt + 5250,00 Lt PVM), susitarta, kad 2009-10-22 UAB „Choreda“ perves avansą - 25000,00 Lt, o likusius 5250,00 Lt sumokės vėliau. Kaip buvo susitarta, 2012-10-22 UAB „Choreda“ į UAB „Transmesta“ banko sąskaitą pervedė 25000,00 Lt avansą už džiovyklą. Esant apyvartinių lėšų trūkumui, žodiniu susitarimu ieškovo ir trečiojo asmens vadovai dalį pervestų ir neįskaitytų už džiovyklos įrengimus lėšų siūlė įskaityti kaip BUAB „Savas kaimas“ skolos dengimą UAB „Transmesta“. Praėjus kuriam laikui, tarp UAB „Transmesta“ ir BUAB „Choreda“ direktorių kilo nesutarimai dėl to, jog BUAB „Choreda“ vengė galutinai atsiskaityti su UAB „Transmesta“ už parduotą džiovyklą. Tuomet UAB „Transmesta“ paštu išsiuntė UAB „Choreda“ PVM sąskaitą-faktūrą 30250,00 Lt sumai už džiovyklą, tačiau pirkėjo patvirtinto ir pasirašyto dokumento negavo. Todėl minėta suma į įmonės PVM ataskaitą nebuvo įtraukta. Ieškovas ir trečiasis asmuo turėjo daug skolų, kilo jų mokumo problema. Esant tokiai situacijai, atsakovas vėliau nereikalavo likusios skolos dalies (5250,00 Lt), nes suprato, kad nei BUAB „Choreda“, nei BUAB „Savas kaimas“ neturi lėšų skolai grąžinti. Neilgai trukus BUAB „Choreda“ ir BUAB „Savas kaimas“ buvo iškeltos bankroto bylos.
  2. Šioje byloje buvo supainioti keli teisiniai institutai ir sąvokos, dėl ko teismo sprendimas yra neteisingas. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti „avansą“, tačiau ieškinio pagrindu nurodė tariamą skolą. Teismo posėdyje taip pat ieškovo atstovė ieškinio pagrindu nurodė neva negražintą skolą, aiškino, kad pinigų suma buvo „paskolinta“ atsakovui apyvartinėms lėšoms tariamai įsipareigojus ją grąžinti po 3 mėnesių, o teismas ieškinį tenkino, remdamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų kaip paskolos perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad 25000,00 Lt suma atsakovui buvo perduota būtent kaip paskola, neįrodė, kad atsakovas buvo įsipareigojęs šiuos pinigus grąžinti. Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina pinigų perdavimo faktą, tačiau jame nurodyta mokėjimo paskirtis yra „avansas“, kas visiškai atitinka atsakovo poziciją, kad tai buvo avansas už džiovyklos pirkimą, o ne paskola.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad avansas atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus). Situacija, kad seniai veikianti ir verslo patirtį turinti įmonė, skolindama nemažą pinigų sumą (25000,00 Lt), mokėjimo paskirtyje vietoj „paskolos“ nurodytų „avansas“, žinant šių sąvokų turinio skirtumą, bei nesudarytų rašytinės paskolos sutarties yra neįtikėtina. Kaip minėta, džiovyklos pirkimo–pardavimo sutartis taip pat nebuvo sudaryta, tačiau tai, kad UAB „Transmesta“ sumontavo džiovyklą, o po kelių dienų ieškovas pervedė avansą bei liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad 25000,00 Lt suma buvo ne paskola, bet avansas už įsigytą džiovyklą.
  4. Teismas apskritai be jokio pagrindo nusprendė, kad 25000,00 Lt grąžinimo ieškovui pagrindas yra atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ir rėmėsi LR CK 6.237 str., 6.240 str. Šiuo atveju nebuvo nepagrįstam praturtėjimui atsirasti būtinų faktinių aplinkybių – ieškovas atsakovui pinigus pervedė pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Net jei ieškovas teigė, kad pinigai atsakovui tariamai buvo paskolinti, nors to ir neįrodė, vis tiek laikytina, kad pinigai perduoti sutartinių santykių pagrindu, todėl teismui nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Šis teismo sprendimo argumentas naikintinas kaip pažeidžiantis teisės teoriją ir praktiką.
  5. Įstatymas numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi. Pagal tai, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad buvo sudaryta paskolos sutartis (žodinė ar rašytinė), o atsakovas - tai, kad 25000,00 Lt suma buvo avansinis mokėjimas už džiovyklą. Atsakovo atsikirtimus įrodo banko sąskaitos išrašas, kuriame mokėjimo paskirtimi nurodytas būtent avansas, o ne paskola, įmonės vadovo S. S., kuris džiovyklos pirkimo ir pinigų pervedimo momentu buvo BUAB „Savas kaimas“ direktoriumi ir tiesiogiai dalyvavo šiuose įvykiuose paaiškinimai bei liudytojo S. S. - tuometinio UAB „Transmesta“ direktoriaus, taip pat tiesiogiai dalyvavusio minimuose įvykiuose, parodymai. Tuo tarpu ieškovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų (nei rašytinių, nei liudytojų paaiškinimų), kad 25000,00 Lt buvo pervesti atsakovui kaip paskola ir kad atsakovas buvo įsipareigojęs paskolą grąžinti. Apskritai, ieškovo pozicija buvo sunkiai suprantama - ieškinyje reikalauta „negrąžinto avanso“, teismo posėdyje atstovė aiškino apie „skolos avansą“, „paskolą“. Taigi, teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo paskirstymo taisykle, privalėjo atitinkamai įvertinti, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė, todėl ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
  6. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino liudytojo S. S. parodymų vien todėl, kad jis tuo metu buvo atsakovės direktorius ir visų akcijų savininkas. Tačiau šis žmogus tiesiogiai dalyvavo minėtuose įvykiuose ir gali objektyviai nurodyti faktines aplinkybes. Šiuo metu jis nėra UAB „Transmesta“ direktorius ir neturi jokio asmeninio suinteresuotumo, kurio vedinas teismui duotų klaidingus ar subjektyvius paaiškinimus. Savo ruožtu, ieškovas turėjo teisę kviesti liudytojus, galinčius duoti naudingus paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Apibendrinant išdėstytus argumentus, galima teigti, kad pirmos instancijos teismas neproporcingai ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, įrodinėjimo pareigą priskirdamas tik atsakovui. Tuo tarpu sprendime visiškai nepasisakyta apie ieškovo reikalavimus patvirtinančius duomenis, išskyrus banko sąskaitos išrašą, kuris faktiškai patvirtina atsakovo poziciją.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Choreda“ bankroto administratorius UAB „Mandarlita“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad teismas sumaišė sąvokas paskola, avansas ir nepagrįstas praturtėjimas. Su apelianto išsakyta pozicija sutikti negalima, nes iš teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, jog apie paskolos teisinius santykius bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama. Sąvoka „avansas“ ieškovo pavartotas tik įvardijant bankinio mokėjimo pavedimo paskirtį. O tai, jog nėra jokių rašytinių įrodymų apie trišalių susitarimų egzistavimą sukelia pagrindą teigti, jog apeliantas UAB „Transmesta“ nepagrįstai praturtėjo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti.
  2. Apeliantas nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad 25 000,00 Lt pervesti UAB „Transmesta“ buvo paskolos pagrindais perduotos piniginės lėšos, bei, kad atsakovas šias lėšas įsipareigojo grąžinti. Su apelianto motyvais ieškovas sutinka, kadangi tiek ieškinyje, tiek jo patikslinime kalbos apie paskolos teisinius santykius nebuvo. Apie tai, jog galimai tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai buvo kalbėta išimtinai atsakovo ir jo atstovo. Atkreiptinas dėmesys, jog visos bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, jog piniginės lėšos pervestos kaip „avansas“ yra skola, kurios negrąžinimas po pareikalavimo yra vertintinas, kaip nepagrįstas praturtėjimas, todėl akivaizdu, jog ieškovui pareigos įrodyti paskolos egzistavimą prievolė nebuvo kilusi, kadangi šiuos duomenis patvirtinančių duomenų nėra. Tuo tarpu atsakovui ši pareiga yra kilusi, kadangi atsikirtimais teigiama apie egzistuojančius įskaitymus tarp šalių ir paskolos teisinius santykius, kurie neparemti byloje pateiktais įrodymais.
  3. Nors ieškovas ir nenurodė materialinės teisės normų, tačiau ieškinyje aiškiai nurodoma, jog atsakovas be pagrindo gavo 25 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas BUAB „Savas kaimas“, kuriame anot apelianto buvo sumontuoti džiovyklos įrengimai, už kuriuos įsipareigojo apmokėti BUAB „Choreda“. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, 2011-11-15 dieną buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. TRN300, kuri nebuvo pasirašyta UAB „Choreda“ vadovų. Vadinasi PVM sąskaita faktūra Nr. TRN300, pagal buhalterinės apskaitos įstatymo (žin. 2001, Nr. IX-574) 12 str. 1 p. nuostatas nėra vertintina, kaip ūkinė operacija.
  4. Kauno apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. B2-1158-601/2012 UAB „Savas kaimas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Likviduojant UAB „Savas kaimas“ buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių buvo patvirtintas UAB „Transmesta“ trečios eilės kreditorinis reikalavimas 13 700 Lt sumai. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo UAB „Transmesta“ teiginiai apie skolų perkėlimą ir sudengimą tarp proceso šalių nebuvo, nes kitu atveju UAB „Transmestai“ nebūtų patvirtintas kreditorinis reikalavimas 2012-06-11 d. Kauno apygardos nutartimi civ. byloje Nr. B2-1158-601/2012, ši nutartis turi prejudicinę reikšmę bylos nagrinėjimui.
  5. Apelianto argumentai, kad teismas nevertino liudytojo S. S. parodymų, nepagrįsti, kadangi teismas juos įvertino ir padarė išvadą, jog jo parodymai vertintini kritiškai, nes jis tuo metu buvo atsakovės direktorius ir visų akcijų savininkas. Jo parodymai ir turėjo būti vertinami kritiškai, nes šalių akcininkus ir vadovus siejo artimi giminystės ryšiai.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neproporcingai ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, įrodinėjimo pareigą priskirdamas tik atsakovui, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nepagrįstai praturėjo, gavęs pagal žodinį šalių sudarytą sandorį 25.000 Lt.

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1857 ieškovė UAB „Choreda“ atsakovei UAB „Transmesta“ pervedė 25.000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant – avansas (b. l. 4). Apelianto aiškinimu, atsakovė UAB „Transmesta“ užsiėmė šiaudų gamyba, todėl trečiais asmuo BUAB „Savas kaimas“ ir atsakovė UAB „Transmesta“ 2009 m. rudenį susitarė, kad pastaroji tieks šiaudus, reikalingus granulėms gaminti, tačiau BUAB „Savas kaimas“ neturėjo džiovyklos šiaudams džiovinti. Atsakovės UAB „Transmesta“ direktorius S. S. susitarė su tuometiniu BUAB „Choreda“ (vienintelio BUAB „Savas kaimas“ akcininko) direktoriumi G. G., kad UAB „Transmesta“ nebrangiai parduos BUAB „Savas kaimas“ reikalingą džiovyklą už 30250,00 Lt (25000,00 Lt + 5250,00 Lt PVM), todėl 2009-10-22 UAB „Choreda“ pervedė už džiovyklą avansą 25000,00 Lt, o likusius 5250,00 Lt turėjo sumokėti vėliau. Tai yra, apelianto aiškinimu, tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai ir iš ieškovo gauta suma yra avansas už trečiajam asmeniui parduotą šiaudų džiovyklą, tačiau jokios rašytinės sutartys nebuvo sudarytos, nes šalis siejo abipusio pasitikėjimo, giminystės ryšiai. Apelianto vertinimu, ieškovas neįrodė, jog prašoma priteisti suma atsakovui buvo suteikta kaip paskola ir dėl to atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

17Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Apeliantas savo argumentus, kad 25.000,00 Lt iš ieškovo gavo kaip avansą už džiovyklą, įrodinėja tik sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis – avansas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentus, t.y. nėra džiovyklos pirkimo–pardavimo sutarties, perdavimo–priėmimo akto, sąskaitos už parduotą džiovyklą, džiovyklos sumontavimo trečiojo asmens patalpose įrodymų. Apeliantas nurodo, jog toks susitarimas tarp šalių buvo žodinis ir šį susitarimą įrodinėja liudytojo S. S. parodymais. Apelianto teigimu, atsakovas sumontavo trečiojo asmens patalpose didesnės kaip 30 tūkst. litų vertės džiovyklą, už kurią atsiskaityti dalimis atsakovui pažadėjo ieškovas. Toks sandoris galėtų būti vertinamas kaip tarp juridinių asmenų sudaryta įrenginio pirkimo–pardavimo sutartis išsimokėtinai.

18Pažymėtina, kad CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Vieni iš tokių sandorių yra pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys (CK 1.73 str. 1 d. 3 p.). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Taigi, kaip jau buvo nustatyta, byloje nėra jokių tarp šalių ir trečiojo asmens sudarytų rašytinių susitarimų, nors pagal įstatymo nuostatas tokia sutartis turėjo būti sudaryta raštu bei apskaityta įmonės balansuose. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie trečiojo asmens balanse atsispindėtų įrenginio įsigijimo kainos apskaitymą.

19Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo yra gausi, išsami ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2012). Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neįrodė apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog atsakovas pardavė trečiajam asmeniui džiovyklą, už kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei, o gauti iš ieškovės 25.000,00 Lt yra pervestas avansas už džiovyklą.

20Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojo S. S. parodymų, kadangi jis ginčo metu buvo atsakovės direktorius ir visą susidariusią situaciją puikiai žinojo.

21Liudytojas S. S. 2014 m. rugpjūčio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovo buvusio direktoriaus G. G. ir jo buvo susiklostę ilgamečiai draugiški verslo santykiai, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, todėl pradėjus strigti trečiojo asmens BUAB „Savas kaimas“ veiklai jie nutarė gaivinti įmonės veiklą. Tuo tikslu atsakovas šalia šiaudų granulių gamybos cecho pastatė džiovyklą, kurią atsakovas įsigijo kolūkių likvidavimo metu. Šios džiovyklos įsigijimo dokumentai neišlikę. Ši džiovykla stovi toje pačioje vietoje iki šiol. Sąskaitą atsakovės direktorius išrašė 2009 m. lapkričio 15 d., po to, kai jau buvo sumontuota džiovykla, tačiau liko ieškovo nepasirašyta. Kadangi tarp šalių buvo draugiški santykiai, tai ir nereikalavo kuo skubiau sutvarkyti dokumentų, tačiau praėjus tam tikram laikui, tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens įmonių veiklos pradėjo strigti, šios įmonės bankrutavo, o dokumentai taip ir liko nesutvarkyti. Be to, liudytojas patvirtino aplinkybę, jog į atsakovo įmonės buhalterinę apskaitą gautos 25.000 Lt sumos neįtraukė, kadangi būtų reikėję sumokėti virš 5 tūkst. litų PVM, todėl laukė, kol bus pervesta visa likusi suma. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi liudytojo S. S. parodymus, sprendžia, kad jeigu ir buvo tarp šalių buvo susiklostę džiovyklos pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau išskyrus liudytojo parodymus, jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovės UAB „Transmesta“ dabartinis direktorius S. S., kuris ginčo metu buvo trečiojo asmens UAB „Savas kaimas“ direktoriumi negalėjo nieko paaiškinti apie tarp S. S. ir G. G. buvusius susitarimus, jis tik patvirtino vienintelę aplinkybę, džiovykla prie cecho buvo pastatyta, ji veikė ir pinigai atsakovei buvo pervesti būtent už džiovyklą, tačiau kokiu pagrindu ši džiovykla buvo pastatyta jo vadovaujamame ceche, paaiškinti negalėjo. Jokių papildomų rašytinių įrodymų, buvus tokiems šalių susitarimams, taip pat nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių dėl to, jog tarp šalių buvo susiklostę prieš tai minėti santykiai, kelia tai, kad pasikeitus ieškovės direktoriui, 2012 m. sausio 27 d. ieškovės direktorius Andrius A. B. atsakovei išsiuntė raginimą sumokėti 25.000,00 Lt skolą iki 2012 m. vasario 3 d. (b. l. 5). Iš ieškovės 2012 m. vasario 29 d. rašto matyti, jog atsakovė į prieš tai minėtą raginimą ieškovei atsakė, tačiau su atsakyme nurodytais teiginiais ieškovė nesutiko ir pakartotinai pareikalavo grąžinti 25.000 Lt iki 2012 m. kovo 16 d. Pažymėtina, kad teismui nėra pateiktas atsakovės atsakymas, minimas šiame rašte, tačiau iš šio rašto turinio galima daryti išvadą, jog atsakovas gavo iš ieškovės pinigus ir juos privalėjo grąžinti, tačiau atsakovė šiuos pinigus grąžinti atsisakė. Tokio atsakymo atsakovė teismui taip pat nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog apie tarp jo ir ieškovo tuometinio direktoriaus G. G. susitarimus žinojo ir A. A. B., tačiau iš prieš tai minėtų raštų turinio darytina išvada, kad galimai tarp šalių galėjo būti kitokie susitarimai, nei nurodo apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog iš ieškovės gavo 25.000 Lt kaip avansą už trečiojo asmens ceche sumontuotą džiovyklą.

22Apeliantas nurodo, jog ieškovas ieškinyje įrodinėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai santykiai, tačiau teismas nusprendė, jog pinigus iš ieškovo atsakovas gavo nepagrįstai, tai reiškia, jog atsakovas nepagrįstai praturėjo.

23Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog atsakovo buvęs vadovas gautus iš ieškovo pinigus žadėjo po trijų mėnesių grąžinti, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Taip pat apeliantas nurodė, jog ieškovas prašė ieškinį tenkinti vienu pagrindu, tačiau teismas tenkino ieškinį visai kitu pagrindu.

24Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L., E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).

25Kaip jau buvo minėta, BUAB „Choreda“ bankroto administratoriaus nurodė prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą ir priteisti iš atsakovo 25.000 Lt skolą, kurią ieškovė mokėjimo nurodymu 2009 m. spalio 22 d. pervedė atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kokiu pagrindu gavo iš ieškovo 25.000 Lt, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė šiuos pinigus gavo nepagrįstai, o tai reiškia, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir privalo visą sumą grąžinti ieškovei (CK 6.237 str.).

26Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovė BUAB „Choreda“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu... 7. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog 25 000,00 Lt ieškovė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Transmesta“ prašo Jurbarko rajono... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Choreda“ bankroto... 11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
    12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 15. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neproporcingai ir neteisingai... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymu... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos kaip... 18. Pažymėtina, kad CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos... 19. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso... 20. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojo S. S. parodymų,... 21. Liudytojas S. S. 2014 m. rugpjūčio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu... 22. Apeliantas nurodo, jog ieškovas ieškinyje įrodinėjo, kad tarp ieškovo ir... 23. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog atsakovo... 24. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo... 25. Kaip jau buvo minėta, BUAB „Choreda“ bankroto administratoriaus nurodė... 26. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti...