Byla 2A-49/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant: ieškovui R. K. ir jo atstovei advokatei I. R., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovams R. V., prokurorei L. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-360-198/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl atlyginimo žalos, padarytos neteisėtu procesinių prievartos priemonių pritaikymu ir neteisėtu nuteisimu. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Togilas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 337 859,32 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 192 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus, būdamas R. K. individualios įmonės firmos „FUTUREMIJA“ savininkas, neturėdamas kompiuterio programų autorių teisių turėtojų leidimo, nuo 2000 m. birželio 20 d. iki 2002 m. lapkričio 26 d. neteisėtai atgamino (įdiegė) į įmonėje naudojamų penkių kompiuterių kietuosius diskus neteisėtas kompiuterio programų kopijas, kurių bendra vertė 43 441,54 Lt ir laikė jas komercijos tikslais, atliekant darbus, kurie yra įmonės veiklos dalis (įvairių internetinių svetainių projektavimas, sukūrimas, pakeitimas, dizaino atlikimas, komercinių pasiūlymų teikimas internetu). Už šią ieškovui inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo paskirta 120 MGL (15 000 Lt) bauda, konfiskuoti penki kompiuteriai. Nuosprendžiu buvo paliktas galioti ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki paskirtos baudos sumokėjimo. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti paskirta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2007 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos teismas nuosprendį pakeitė, ieškovui (pripažintam kaltu pagal BK 192 straipsnio 1 dalį) paskirtą baudą sumažindamas iki 60 MGL (7 500 Lt), grąžindamas konfiskuotą kompiuterį Nr. 3 „2000 pro“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neištaisė pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų tyrimo bei vertinimo klaidų. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendį ir nauju nuosprendžiu ieškovą pagal BK 192 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovui taikyta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) buvo panaikinta. Taip pat buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtas laikinas ieškovo nuosavybės teisių apribojimas, nuspręsta ieškovui grąžinti 4 kompiuterius, kurie buvo konfiskuoti.

5Pasak ieškovo, yra pakankamai duomenų, kad baudžiamojoje byloje (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu) atlikti procesiniai veiksmai būtų pripažinti neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neištaisė pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų tyrimo bei vertinimo klaidų. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad kompiuterių programų kopijas be licencijos į įmonės kompiuterius įdiegė ir juose laikė pats ieškovas ar tai padarė įmonės darbuotojai ieškovo nurodymu ar su jo žinia. Konstatuota, kad apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis ieškovui inkriminuota veika – programų laikymas kompiuteriuose komerciniais tikslais, prieštarauja teismų praktikai, apibūdinančiai komercinius tikslus. Neteisėtai inkriminuota veika ir dėl to, jog ieškovo veiksmuose nebuvo BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau kaip keturis mėnesius (nuo 2003 m. lapkričio 6 d. iki 2004 m. kovo 31 d. ieškovui taikyta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminis tyrimas neteisėtai užbaigtas kaltinamojo aktu surašymu. Jeigu išsamiai ir tinkamai būtų įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, neliktų pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą, taikant ieškovui kardomąją priemonę, negrąžinant paimtų ieškovo įmonės daiktų (kompiuterių). Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovas teigia patyręs didelę turtinę ir neturtinę žalą. Teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus tirdami ir vertindami įrodymus ieškovui iškeltoje baudžiamojoje byloje, todėl buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti apkaltinamieji procesiniai sprendimai, neteisėtai nepanaikinta procesinė prievartos priemonė ? laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo turtui. Nuosavybės teisių apribojimas taikytas daugiau nei ketverius su puse metų. Neteisėti teismų sprendimai ieškovui taip pat sukėlė turtinę bei neturtinę žalą. Ieškovui, kaip įmonės savininkui, žalą sukėlė ir taikyta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), poėmio metu paimti ištirti įmonės darbo įrankiai ? penki kompiuteriai. Neteisėtais teismų nuosprendžiais buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, ieškovo teisė į darbą, ieškovas negalėjo laivai disponuoti savo nuosavybe. Ieškovui padaryta turtinė žala pasireiškė tuo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo konfiskuotas ieškovo įmonės turtas – penki kompiuteriai. Turtinę žalą dėl konfiskuotų kompiuterių sudaro kompiuterių buhalterinė vertė poėmio metu, tai yra 11 859,32 Lt. Dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų ir daugiau kaip šešerius metu negrąžintų kompiuterių, su kuriais ieškovo įmonėje buvo atliekami darbai, įmonė negalėjo pilnai vykdyti savo veiklos, todėl 2005 m. įmonės veikla buvo sustabdyta. Dėl paimtų ir konfiskuotų kompiuterių įmonės pajamos minėtą laikotarpį žymiai mažėjo, kol galiausiai įmonė visai nebegavo pajamų. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų ikiteisminio tyrimo subjektų ir teismo veiksmų, įmonė būtų gavusi tokio dydžio pajamas, kokias gaudavo ankstesniais metais. Dėl šios priežasties valstybė turi pareigą ieškovui atlyginti bent dalį patirtų netiesioginių nuostolių, tai yra pusę negautų pajamų sumos (314 000 Lt). Ieškovo išlaidos už advokato teisines paslaugas sudarė 12 000 Lt. Taigi ieškovas iš viso patyrė 337 859,32 Lt turtinės žalos. Dėl neteisėto nuteisimo, neteisėtų procesinės prievartos priemonių (rašytinio pasižadėjimo neišvykti, laikino nuosavybės teisių apribojimo) taikymo ieškovas patyrė sunkius ilgalaikius išgyvenimus, nepatogumus, didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, judėjimo laisvės suvaržymą, tiek asmeninės, tiek jo vadovaujamos įmonės reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių su pažįstamais ir įmonės klientais sumažėjimą, kas privedė prie įmonės veiklos sustabdymo. Šios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas vertintinos kaip neturtinė žala. Ieškovo teisės į darbą, laisvą disponavimą savo nuosavybe, judėjimo laisvę buvo pažeistos, nekaltumo prezumpcija paneigta, o tai ypatingai žeidė moraliai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui R. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 22 859 Lt turtinės žalos, 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. išteisinamajame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatavo, jog ieškovas buvo nuteistas neteisėtai, procesinės prievartos priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) pritaikymas nepateisino šios kardomosios priemonės skyrimo tikslo, todėl jos paskyrimas taip pat buvo neteisėtas. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nesudarė pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą, ieškovas neteisėtai buvo pripažintas kaltinamuoju, vėliau nuteistuoju. Ieškovui ilgą laikotarpį taikytas nuosavybės teisių apribojimas, dėl kompiuterių poėmio ieškovas nebegalėjo vystyti savo įmonės veiklos, jo verslas buvo sužlugdytas. Dėl surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, tai yra neteisėtų veiksmų, ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą dėl konfiskuotų kompiuterių ieškovas grindė kompiuterių buhalterine verte poėmio metu (atėmus 300 Lt, kuriuos ieškovas gavo už realizuotą konfiskuotą kompiuterį „Andrew“), tai yra 11 859,32 Lt. Ginčo dėl kompiuterių buhalterinės vertės nėra, be to, teismas neturėjo pagrindo abejoti 2009 m. gruodžio 14 d. kompiuterinės technikos patikrinimo aktu, iš kurio matyti, kad ieškovui, kaip įmonės savininkui, buvo grąžinta ne ta kompiuterinė įranga, kuri buvo paimta 2002 m. poėmio metu (perduodant kompiuterius ieškovui 2009 m. gruodžio 8 d. turto grąžinimo aktu kompiuteriniai nebuvo patikrinti). Teismas sprendė, jog baudžiamajame procese ieškovo turėtos 11 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog dėl konfiskuotų kompiuterių ieškovo įmonės pajamos mažėjo, kol galiausiai įmonė visai nebegavo pajamų. Tačiau teismas sprendė, jog metinės pelno mokesčio deklaracijos yra nepakankamas įrodymas įmonės negautoms pajamoms pagrįsti, neįrodantis ieškovo turtinių praradimų dydžio dėl negalėjimo vystyti veiklos ateityje, todėl ieškinio dalį dėl netiesioginių nuostolių (įmonės pusės negautų pajamų sumos) priteisimo atmetė. Teismas turtinei žalai atlyginti ieškovui iš atsakovo iš viso priteisė 22 859 Lt (11 859,32+11 000). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, būdamas individualios įmonės „FUTUREMIJA“ savininku, kartu buvo ir įmonės vadovas, vienvaldiškai veikęs individualios įmonės vardu, sprendė, jog ieškovas (kaip individualios įmonės savininkas ir jos vadovas) turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą tiek dėl savo, tiek dėl jo įmonės turtinių praradimų.

7Ieškovas ilgą laiką buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju, todėl teismas pripažino, jog ieškovas išgyveno netikrumo būseną dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties. Ilgą laiką taikant procesinę prievartos priemonę ? laikiną nuosavybės teisių apribojimą, teismui areštavus turtą už 28 058,95 Lt sumą, ieškovas daugiau kaip ketverius su puse metų (nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d.) neturėjo galimybės disponuoti savo turtu, jautė finansinius suvaržymus. Prokuratūrai pritaikius kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ieškovas neturėjo galimybės išvykti į užsienį tiek verslo, tiek asmeniniais reikalais, todėl patyrė nepatogumus. Visa tai prisidėjo ir prie verslo sustabdymo, o teismui konfiskavus įmonės „FUTUREMIJA“ darbo įrankius (penkis kompiuterius), įmonės verslas buvo sužlugdytas. Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau tekste VPK KP NTT) paviešino tikrovės neatitinkančią informaciją ieškovo įmonės klientams apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu esą nustatyta, jog R. K. įmonėje „FUTUREMIJA“ komerciniais tikslais kompiuteriuose buvo laikomos neteisėtos kompiuterinės programos. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu konstatuota, kad R. K. įmonėje „FUTUREMIJA“ neteisėtos kompiuterinės programos nebuvo laikomos komerciniais tikslais. Dėl šių priežasčių teismas laikė pagrįstais ieškovo argumentus, jog buvo pakenkta įmonės reputacijai, geram įmonės vardui, ieškovo, kaip įmonės savininko ir vadovo, garbei bei orumui, jog ši informacija taip pat prisidėjo prie įmonės veiklos sustabdymo. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir neteisėtų valstybės institucijų veiksmų yra priežastinis ryšys. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), sprendė, jog yra teisinis pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Įvertinęs baudžiamosios bylos nesudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, nebuvimą duomenų, jog ieškovas būtų trukdęs atlikti procesinius veiksmus ar kitokiu būdu veikęs prieš greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, teismas nusprendė, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant penkis metus buvo pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, o šios teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, sudarančiu pagrindą deliktinei valstybės atsakomybei kilti. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, sprendė, jog 40 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 314 000 Lt negautų pajamų per 2003-2004 m. laikotarpį priteisimo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 314 000 Lt negautų pajamų bei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, tai yra netiesioginius nuostolius, negaudamas pajamų. Jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas, vykdydamas įprastinę veiklą, 2003-2004 m. būtų gavęs 628 079 Lt pajamų. Pajamų realumą, pagrįstumą, tikėtinumą įrodo individualios įmonės metinė pelno mokesčio deklaracija už 2002 m. Pajamos, ne mažesnės nei 2002 m., buvo numatytos iš anksto gauti vykdant analogišką veiklą 2003 ir 2004 m. Aplinkybę, kad įmonė buvo pajėgi gauti 400 764 Lt pajamų per metus, įrodo oficialus finansinės atskaitomybės dokumentas. Ieškovas negali tiksliai įrodyti negautų pajamų dydžio, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, o ne atmesti ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo, kai egzistuoja visos teismo konstatuotos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
  2. Teismo nustatytas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas tik iš dalies atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Ieškovas patyrė gilius išgyvenimus, netikrumo, nesaugumo jausmą, buvo suvaržytas ieškovo asmeninis gyvenimas, judėjimo laisvė, apribotos turtinės teisės, sužlugdytas verslas. Visa tai užtruko ilgiau nei penkerius metus, per kuriuos ieškovas turėjo įrodinėti esąs nekaltas, tam skirti laiko bei finansinių išteklių. Savęs vertinimo, saugumo jausmas buvo iš esmės pažeisti, o ieškovo, kaip įmonės savininko, vardas pažemintas. Ieškovo reikalaujama 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

9Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nė viename iš baudžiamojoje byloje priimtų teismų procesinių dokumentų nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo subjektai neteisėtai atliko procesinius veiksmus ar neteisėtai pritaikė procesines prievartos priemones. Skundžiamame sprendime neįvardinta, kokiais ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis rėmėsi teismas, darydamas šias išvadas apie tai, kad nebuvo pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ieškovą kaltinamuoju. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. lapkričio 12 d. raštu buvo pateikta informacija apie R. K. įmonių komercinėje veikloje naudojamas nelegalias kompiuterių programas. Panevėžio miesto VPK KP NTT atliko R. K. įmonėje naudojamos programinės įrangos legalumo patikrinimą, kurio metu išimti 5 kompiuteriai buvo perduoti BSA „Lietuva“, priėmus nutarimą skirti specialisto išvadą. Procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant Policijos veiklos įstatymo. Gavus 2003 m. vasario 25 d. specialisto išvadą, kad iš R. K. firmos „FUTUREMIJA“ išimtuose kompiuteriuose rastos neteisėtos kompiuterinės programos, 2003 m. gegužės 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nustatyti duomenys buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. veiksmų atitikties įstatymams, reglamentuojantiems autorių ir jų turtinių teisių turėtojų teisių gynimą. Autorių teisių pažeidimo faktas nustatytas Panevėžio miesto VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams atlikus ieškovo įmonėje rastų kompiuterių kietųjų diskų apžiūrą ir išsamų juose atgamintos (įdiegtos) programinės įrangos identifikavimą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K. firmos „FUTUREMIJA“ kompiuteriuose nelegalios programų kopijos buvo laikomos nuolat ir pakankamai ilgai. R. K. negalėjo būti nežinoma, kad tokios neteisėtos programos jo firmos kompiuteriuose yra laikomos, jis žinojo tokių programų įsigijimo, laikymo ir panaudojimo tvarką, o taip pat autorių teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Faktas, kad firmos keturiuose kompiuteriuose buvo laikoma septyniolika neteisėtų programų kopijų be autorių leidimo (neturint licencijų), yra visiškai įrodytas. Ieškovas išteisintas tuo pagrindu, kad jo veiksmuose nebuvo tik vieno iš nusikaltimui būtinų požymių, tai yra komerciškumo. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ieškovui paskirta vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 136 straipsniais, siekiant užtikrinti R. K. dalyvavimą baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime ir teisme. Šis tikslas buvo pasiektas. R. K. procesinių prievartos priemonių neskundė BPK 62 ir 63 straipsniuose nustatyta tvarka, jos nebuvo panaikintos kaip neteisėtos. Ieškovas nurodė, kad dėl procesinių prievartos priemonių taikymo patyrė judėjimo suvaržymus, tačiau nė karto nesikreipė dėl šių priemonių panaikinimo, leidimo išvykti ir pan. Netgi ieškinyje nurodoma, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytas keturis su puse mėnesio, kas patvirtina ieškovo teiginių deklaratyvumą dėl judėjimo suvaržymo viso proceso metu.
  2. Teismas nepateikė argumentų, kodėl pripažino neteisėtu procesiniu veiksmu laikiną nuosavybės teisių apribojimą. 2004 m. gegužės 11 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priimta vadovaujantis BPK 116 straipsniu, kuris įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ta nutartis priimta civilinių ieškovų prašymu, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas konkrečiai sumai, o ne visam turimam turtui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad valdė tik tokio dydžio turtą, į kurį apribojus disponavimo teisę patyrė didelę žalą. Iš tolimesnio bylos proceso matyti, kad minėtos priemonės įvykdymas buvo pagrįstas, nes net ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinių ieškovų reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais.
  3. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ilgą laiką nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė buvo nepateisinamai ilga.
  4. Teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus procesinius veiksmus, tačiau net ir sutinkant su teismo išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, visiškai nevertinti paties ieškovo veiksmai (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Ieškovas, pažeisdamas autorių teises, elgėsi neteisėtai. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu konstatavo, kad visos septyniolika neteisėtų kompiuterių programų buvo įdiegtos į R. K. firmos „FUTUREMIJA“ kompiuterius po kompiuterių įsigijimo ir buvo laikomos juose iki 2002 m. lapkričio 26 d. Už kompiuterių programų naudojimą elektronine forma buvo atsakingas kompiuterių savininkas R. K., turintis aukštesnįjį išsilavinimą kompiuterių naudojimo ir programavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalios programų kopijos R. K. firmos „FUTUREMIJA“ kompiuteriuose buvo laikomos nuolat ir pakankamai ilgai, ieškovui negalėjo būti nežinoma, kad tokios neteisėtos programos jo firmos kompiuteriuose yra laikomos. Ieškovas žinojo tokių programų įsigijimo, laikymo ir panaudojimo tvarką, o taip pat autorių teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nustatytos sąlygos taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir reikalavimą atlyginti žalą atmesti arba sumažinti. Teismas šios teisės normos taikymo netaikymo galimybės sprendime neargumentavo.
  5. Kompiuterinę įranga sudarantys daiktai konfiskuoti pagal BPK 94 straipsnio l dalies l punktą, kaip nusikalstamos veikos priemonė. Šiuose daiktuose buvo instaliuotos nelegalios kompiuterinės programos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą dėl šių daiktų konfiskavimo.
  6. Pripažindamas įrodytu, kad grąžinta ne ta kompiuterinė įranga, kuri buvo paimta 2002 m., teismas rėmėsi 2009 m. gruodžio 14 d. kompiuterinės įrangos patikrinimo aktu. Šis aktas dėl jį pasirašiusių asmenų suinteresuotumo nepripažintinas objektyviu ir pagrįstu įrodymu, todėl turėjo būti atmestas.
  7. Ieškovui priteista turtinė žala yra nepagrįsta, apskaičiuota neįvertinus likutinės kompiuterių vertės bei dabartinių rinkos kainų. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančias ilgalaikio turto apskaitos korteles, 2007 m. lapkričio 30 d. visi kompiuteriai buvo nusidėvėję, o kompiuterio „Gedas“ galutinė nusidėvėjimo data nurodyta 2002 m. liepos 31 d., tai yra dar iki kompiuterio paėmimo, todėl jis pripažintinas beverčiu.
  8. Teismas nepagrįstai priteisė 11 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas pateikė 2007 m. balandžio 6 d. susitarimą Nr. 31 su advokatu J. L. dėl R. K. gynimo baudžiamojoje byloje. Pagal pateiktus pinigų įmokėjimo kvitus bendra sumokėtų pinigų suma ? 10 000 Lt, o teismas priteisė 11 000 Lt.
  9. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išskirtinių bylos aplinkybių, kurios įgalintų padidinti priteistiną sumą. Atvirkščiai, ginčo situaciją ir lėmė paties ieškovo neteisėti veiksmai.
  10. Civiliniu teisiniu atžvilgiu individuali įmonė ir jos savininkas yra du skirtingi subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo kompiuteriai apskaityti firmos „FUTUREMIJA” ilgalaikio turto apskaitos kortelėse kaip šios įmonės turtas, šioje dalyje turtinis reikalavimas pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ieškovas šioje byloje atstovauja savo, kaip fizinio asmens interesams, bet ne juridinio asmens interesams.

10Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 22 859 Lt turtinės, 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamais šiais argumentais:

  1. Ieškovas R. K. ir R. K. individuali įmonė „FUTUREMIJA“ yra du skirtingi asmenys. R. K. individuali įmonė „FUTUREMIJA“ yra privatus juridinis asmuo, savo teises ir pareigas realizuojantis per valdymo organus. Ieškovas, pagrįsdamas kompiuterių vertę, pateikė R. K. individualios įmonės „FUTUREMIJA“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagal faktines bylos aplinkybes turtas, įsigytas individualios įmonės vardu, yra priskiriamas individualios įmonės turtui, tačiau R. K. individuali įmonė „FUTUREMIJA“ ieškinio dėl turtinės žalos nepateikė.
  2. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad buvo grąžinti ne tie kompiuteriai, kurie buvo paimti iš ieškovo įmonės „FUTUREMIJA“, nors teismas ir padarė priešingą išvadą.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Civilinėje byloje svarbu nustatyti ne tik tai, ar buvo teisėsaugos institucijų padaryti neteisėti veiksmai, ar tarp šių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, tačiau būtina buvo įvertinti ir ieškovo veiksmus civilinių teisinių pasekmių prasme. Vertinant ieškovo veiksmus civilinės atsakomybės prasme matyti, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui. Nelegaliai įdiegtos programos pažeidė autorių teises, kurias valstybė gina atitinkamais teisės aktais. Šiuo atveju teisėsaugos institucijos nustatė autorių teisių pažeidimo atvejį, tą konstatavo teismas, todėl tokie ieškovo veiksmai sulaukė atitinkamų veiksmų iš teisėsaugos institucijų. Jeigu ieškovas nebūtų naudojęsis neteisėtomis kompiuterinėmis programomis, tuomet nebūtų kilę ir tokių padarinių. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė.
  2. Atsakovai prašė teismo taikyti CK 6.282 straipsnio nuostatas ir įvertinti ieškovo veiksmus civilinės teisės prasme. Teismas, nemotyvuodamas atsakovų atsikirtimų dėl CK 6.282 straipsnio taikymo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
  3. Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovui priteisė 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Priimdamas tokį sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

12Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į R. K. apeliacinį skundą nurodė, jog su ieškovo skundu nesutinka. Ieškovas negautų pajamų, kaip nuostolių, samprata nesivadovavo ir jų dydžio neįrodinėjo, todėl reikalavimas CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti 314 000 Lt yra nepagrįstas. Ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, pats atliko neteisėtus veiksmus, todėl šiuo atveju turi būti taikomos CK 6.282 straipsnio nuostatos. Įvertinus ieškovo veiksmus civilinės teisės prasme, darytina išvada, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Ieškovo reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikais šios kategorijos bylose.

13Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros paduotus apeliacinius skundus, prašo teismo sprendimą panaikinti, netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir jo ieškinį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 6.253 straipsnį, CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Nelegalios kompiuterių programų kopijos R. K. įmonės „FUTUREMIJA“ kompiuteriuose buvo laikomos nuolat ir ilgą laiką, todėl ieškovas apie jas negalėjo nežinoti. 2002 m. lapkričio 26 d. iš R. K. įmonės paimti penki kompiuteriai, kaip daiktai, turintys svarbią įrodomąją vertę. Šis procesinis veiksmas atliktas, vadovaujantis BPK, siekiant nustatyti tiesą, įtarus ieškovą nusikalstamos veikos, numatytos BK 192 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, būtų pažeidę BPK reikalavimus. Nesant neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, nėra ir vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų kilti valstybės civilinei atsakomybei. Ieškovas ir jo individuali įmonė „FUTUREMIJA“ yra du skirtingi asmenys, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti atskirta. Į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovui grąžinti ne tie kompiuteriai, kurie buvo paimti iš ieškovo įmonės „FUTUREMIJA“. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad UAB „LITS“, atlikusios kompiuterių patikrinimą, direktorius yra R. K., o vyr. finansininkė ? jo žmona J. K., todėl kad šios bendrovės išvadomis remtis negalima. Ieškovo teiginys, kad dėl paimtų ir negrąžintų kompiuterių įmonė negalėjo pilnai vykdyti savo veiklos ir dėl to buvo likviduota, grindžiamas prielaidomis. Įmonei, vykdžiusiai šimtatūkstantinę apyvartą, kompiuterių paėmimas, kurių vertė poėmio metu buvo 11 859,32 Lt, negalėjo turėti esminės įtakos finansinei veiklai. Daiktų poėmis buvo atliktas, nepažeidžiant BPK normų, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nenustatyta. Nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl negalimas ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas.

14Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo atstovų apeliacinius skundus tenkinti ir teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti ieškovo įmonės patirtą turtinę žalą. Ieškovas savo firmos kompiuteriuose laikęs septyniolika neteisėtų programų kopijų, pažeidė valstybės ginamas autorių teises, atliko neteisėtus veiksmus, todėl negali reikalauti negautų įmonės pajamų atlyginimo.

15Ieškovas R. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovo atstovų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros) apeliacinius skundus atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės paneigia tvirtinimus apie menamus neteisėtus ieškovo veiksmus, kas sudaro pagrindą netaikyti CK 6.282 straipsnio nuostatų. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą, 40 000 - 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, o procesinių prievartos priemonių visuma, jų taikymo laikas ir mastas nesudaro pagrindo teigti, jog procesinės prievartos priemonės taikytos proporcingai. Procesinėmis prievartos priemonėmis buvo iš esmės suvaržyta asmens judėjimo laisvė, turtinės teisės, teisė į atliekamą darbą, pajamas ir verslą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nagrinėta daugiau nei 5 metus, negalima sutikti su argumentu, jog procesas nebuvo uždelstas. Naikinant anksčiau atliktus procesinius sprendimus, įrodymų tyrimas buvo atliekamas pakartotinai, o tai turėjo esminės įtakos proceso uždelsimui. Asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą užtikrinimo aspektu tai vertintina kaip nepagrįstas pasyvumas (neveikimas), todėl pagrįstai pripažinta per ilga ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė. Žala ieškovui kilo tuomet, kai 2002 m. lapkričio 26 d. buvo paimti 5 kompiuteriai. Buhalterinė kompiuterių vertė, nustatyta jų poėmio 2002 m. lapkričio 26 d. metu, yra teisinga žalos atlyginimo suma. Grąžintų kompiuterių 2009 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą parengė specialistas A. A., kuris apklaustas liudytoju iš esmės apibūdino, kokiu principu buvo parengtas aktas ir kas faktiškai buvo nustatyta priėmus konfiskuotą kompiuterinę įrangą. Teismui nekilo abejonių dėl liudytojo parodymų, ir jo sudaryto 2009 m. gruodžio 25 d. akto objektyvumo ir teisingumo. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatant neturtinės žalos dydį bei įvertino šiai bylai svarbias individualias aplinkybes. Ieškovas, būdamas individualios įmonės „FUTUREMIJA“ savininku, kartu buvo ir įmonės vadovas, kuris vienasmeniškai veikė individualios įmonės vardu, todėl ieškovas, kaip individualios įmonės savininkas, turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą tiek savo, tiek dėl įmonės turtinių praradimų.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas. Ieškovas reikalavimą dėl nurodytos žalos atlyginimo grindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu nuteisimu, neteisėtu procesinių prievartos priemonių pritaikymu (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas), taip pat nepagrįstai ilga baudžiamojo proceso trukme. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį tenkintinu iš dalies, nustatęs, jog ieškovas buvo nuteistas neteisėtai, procesinės prievartos priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pritaikymas nepateisino šios kardomosios priemonės skyrimo tikslo, todėl jos paskyrimas yra neteisėtas. Teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nesudarė pagrindo tęsti šį tyrimą, o jį nepagrįstai tęsus, ieškovas baudžiamajam procese neteisėtai buvo pripažintas kaltinamuoju, vėliau nuteistuoju, ilgą laikotarpį ieškovui taikytas nuosavybės teisių apribojimas, dėl kompiuterių poėmio ieškovas negalėjo vystyti savo įmonės veiklos, jo verslas buvo sužlugdytas. Teismas taip pat konstatavo, jog dėl surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų baudžiamojo proceso metu (neteisėtų veiksmų) ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Be to, deliktinę valstybės atsakomybę teismas nustatė ir dėl per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso.

17Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu vertintina, ar Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrįstas ir teisėtas. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Dispozityvumo principas lemia tai, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys. Nurodytą principą sudaro du aspektai: a) apeliacinės instancijos teismas tikrina teisėtumą ir pagrįstumą tik tos sprendimo dalies, kurią skundžia apeliantas; b) apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas tikrina tik apelianto pateikto apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007, kt.). Apeliacinius skundus dėl paminėto teismo sprendimo pateikė ieškovas R. K. bei atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl ieškovo bei nurodytų atsakovo atstovų skunduose pareikšti reikalavimai bei išdėstytos faktinės aplinkybės sudaro apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas.

18Dėl CK 6.272 straipsnio taikymo sąlygų

19Byloje nustatyta, jog ieškovas R. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 192 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), neištaisė pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų tyrimo bei vertinimo klaidų, todėl taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies normą. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį ? R. K. pagal BK 192 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikino kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, o baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. R. K. buvo išteisintas, nesant jam inkriminuotoje veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

20CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-364/2008). Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas.

21Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose nurodytu argumentu, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, kaip toks, nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Su šiuo atsakovų argumentu sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, ištyrusi baudžiamosios ir civilinės bylos medžiagą, įvertinusi ieškovo išteisinimo pagrindą sudarančiais aplinkybes, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovo neteisėto nuteisimo fakto konstatavimo. Ieškovas buvo nuteistas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų neteisėtų procesinio pobūdžio veiksmų: įrodymų vertinimo akivaizdžių klaidų, baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Šios aplinkybės buvo konstatuotos baudžiamojoje byloje vėliau priimtuose procesiniuose dokumentuose – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje bei Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. išteisinamajame nuosprendyje. Pašalinus minėtus teismų padarytus procesinius pažeidimus, ieškovas buvo išteisintas kaip asmuo, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to pripažintina ieškovo teisė į tą žalos atlyginimo dalį, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su teismo neteisėtais veiksmais.

22Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog visi su ieškovo baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų, neteisėtai paskirtų procesinių prievartos priemonių, padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nei viename iš šių teisminių procesinių dokumentų nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo subjektai neteisėtai atliko procesinius veiksmus ir neteisėtai pritaikė procesines prievartos priemones. Pagal duomenis baudžiamojoje byloje matyti, jog iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos raštu buvo pateikta informacija apie R. K. įmonių komercinėje veikloje naudojamas nelegalias kompiuterių programas. Panevėžio miesto VPK NTT ENTT atliko R. K. įmonėje naudojamos programinės įrangos legalumo patikrinimą. Patikrinimo metu 2002 m. lapkričio 26 d. išimti penki kompiuteriai, kurie, priėmus nutarimą skirti specialisto išvadą, perduoti BSA „Lietuva“. 2003 m. vasario 25 d. gavus specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog iš R. K. išimtuose kompiuteriuose rastos neteisėtos kompiuterinės programos, 2003 m. gegužės 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17/2004, 1 t., 1, 25, 59, 68, 82-122 b. l.). Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus visos septyniolika neteisėtų kompiuterių programų buvo įdiegtos į R. K. firmos „FUTUREMIJA“ kompiuterius po kompiuterių pirkimo (įsigijimo) ir buvo laikomos juose iki 2002 m. lapkričio 26 d. Už kompiuterių programų naudojimą elektronine forma betarpiškai buvo atsakingas kompiuterių savininkas R. K., turintis aukštesnįjį išsilavinimą kompiuterių naudojimo ir programavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalios programų kopijos R. K. firmos „FUTUREMIJA“ kompiuteriuose buvo laikomos nuolat ir pakankamai ilgai (nuo 2002 m. balandžio 2 d.), jam negalėjo būti nežinoma, kad tokios neteisėtos programos jo firmos kompiuteriuose yra laikomos, jis žinojo tokių programų įsigijimo, laikymo ir panaudojimo tvarką, o taip pat autorių teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Teismas aplinkybę, jog R. K. laikė savo firmos keturiuose kompiuteriuose septyniolika neteisėtų programų kopijų, kurių vertė viršija 100 MGL, pripažino įrodyta.

23Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog baudžiamasis persekiojimas inicijuotas esant pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tai yra ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl R. K. veiksmų, jo įmonės veikloje naudojant kompiuterines programas, atitikties baudžiamiesiems įstatymams, reglamentuojantiems autorių ir jų turtinių teisių turėtųjų teisių gynimą.

24Dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kaip procesinės prievartos priemonės ieškovui taikymo

25Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog procesinės prievartos priemonės ? rašytinio pasižadėjimo neišvykti pritaikymas nepateisino šios kardomosios priemonės taikymo tikslo, todėl jos paskyrimas neteisėtas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto 2003 m. lapkričio 6 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti matyti, jog ji R. K. buvo paskirta pagal BPK 119, 120, 121, 125, 136 straipsnius, siekiant užtikrinti R. K. dalyvavimą procese, baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime ir teisme (1 t., 52 b. l.). R. K. dalyvavo baudžiamosios bylos procese, jo dalyvavimas nebuvo apsunkintas ar problemiškas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog minėti procesinės prievartos priemonės taikymo tikslai buvo pasiekti. Pažymėtina, jog R. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės neskundė, nutarimas skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti nebuvo pripažintas netesėtu ar nepagrįstu. Tiek baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų patyręs realių neigiamų judėjimo laisvės suvaržymo padarinių (pvz., jis būtų negalėjęs išvykti į suplanuotą kelionę, mokymus, komandiruotę, būtų patyręs nuostolių ir pan.), kad būtų kreipęsis dėl laisvą judėjimą ribojančių priemonių panaikinimo, leidimo išvykti suteikimo. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – yra nustatyta baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis, 2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija). Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis, 2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, taip pat tai, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirtas prokuroro nutarimu įstatymo nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti R. K. dalyvavimą procese, baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime ir teisme, jog nutarimas priimtas nepažeidžiant kardomųjų priemonių paskirties ir taikymo sąlygų, kad apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama pagrįstam įtarimui, jog ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu užteko duomenų šiai kardomajai priemonei (kuri, beje, yra švelniausia iš visų įstatyme numatytų) ieškovo atžvilgiu taikyti. Minėta, kad aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atlikti byloje veiksmai, tarp jų – kardomosios priemonės skyrimas ieškovui, buvo neteisėti.

26Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės taikymo

27Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nesudarė pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą, o jį nepagrįstai tęsus, ieškovas baudžiamajame procese neteisėtai buvo pripažintas kaltinamuoju, vėliau nuteistuoju, ilgą laiko tarpą jam taikytas nuosavybės teisių apribojimas. Iš to darytina išvada, jog teismas nuosavybės teisių apribojimo ieškovui taikymą siejo su neteisėtu ikiteisminio tyrimo vykdymu, dėl ko ieškovas neteisėtai buvo įgijęs įtariamojo, vėliau ir kaltinamojo bei nuteistojo teisinį statusą, tačiau papildomų argumentų dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pripažinimo neteisėtu teismas nepateikė. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. veiksmų, tai yra dėl ieškovo įmonės veikloje naudojamų kompiuterinių programų, atitikties baudžiamiesiems įstatymams, reglamentuojantiems autorių ir jų turtinių teisių turėtųjų teisių gynimą. Panevėžio apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi laikinai apribotas nuosavybės teisės kaltinamojo R. K. turtui 28 058,95 Lt sumos dydžiu, uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu bei įpareigojant saugoti turtą. Turtinių teisių apribojimas taikytas civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje Nr. 1-394-17-2004 interesams užtikrinti, nutarties vykdymas pavestas civilinio ieškovo pasirinktam teismo antstoliui, įpareigojant jį surasti ir aprašyti ieškovo turtą už 28 058,95 Lt. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog laikinai apribotos nuosavybės teisės kaltinamojo turtui, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pareikštas civilinių ieškovų 28 058,95 Lt sumos ieškinys, kad civilinių ieškovų prašymas nebuvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 143 b. l.). Pagal BPK 116 straipsnį proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis, 2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 28 058,95 Lt dydžio civilinis ieškinys (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 2 t., 2-14 b. l.), kad laikinai apribotos nuosavybės teisės R. K. turtui tokiu pačiu mastu, kokia buvo pareikšto civilinio ieškinio suma, kad įstatymas įpareigoja proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintas priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir palikus ieškovų ieškinius nenagrinėtus tuo pagrindu, jeigu kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti laikino nuosavybės teisių apribojimo neteisėtu. Be to, iš pažymėjimo apie turto arešto akto išregistravimą turto arešto aktų registre matyti, jog turto arešto aktas buvo išregistruotas 2008 m. gruodžio 10 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17/2004, 4 t., 135-136 b. l.). Turto arešto akte nebuvo nurodytas konkretus areštuotas ieškovo turtas, tai yra nėra duomenų, kad nutartis dėl nuosavybės teisių apribojimo būtų tinkamai įvykdyta, nėra informacijos, kad nutarties vykdymas būtų pavestas ieškovo pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį surasti ir aprašyti šį turtą. Pažymėtina, kad byloje yra tik Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2004 m. gegužės 12 d. pažymėjimas apie turto arešto akto įregistravimą su žyma „Laikina“ (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17/2004, 3 t., 146-147 b. l.). Nors teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas nurodė, jog naudojimasis įmonės gautomis pajamomis, jo banko sąskaitomis buvo apribotas, kad į sąskaitas patekus pinigams, šie iš karto būdavo areštuojami, įvertintina ta aplinkybė, jog R. K., žinodamas apie jam pritaikyto lakino nuosavybės teisių apribojimo mastą, kad turtą surasti ir aprašyti pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui, nesiėmė jokių priemonių tam, kad nuosavybės teisių ribojimas kuo mažiau varžytų jo teises.

28Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

29Pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo asmens turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas (1 t., 43-50 b. l.). Panevėžio apygardos teismui 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu konstatavus pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti ieškovo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog turėjo 12 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovas pagal byloje esančius įrodymus turėjo ne 12 000 Lt, o 11 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Byloje ginčo, jog šios išlaidos yra per didelės, nėra. Pažymėtina, jog turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo prašomų priteisti (kaip žalos atlyginimą) išlaidų dydį nurodytais aspektais, sprendžia, kad reali ir pagrįsta įrodymais yra 10 000 Lt išlaidų suma. Iš bylos medžiagos matyti, jog advokato teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje sudarė 10 000 Lt suma (2007 m. balandžio 6 d. kvitas serija LAT Nr. 264988 1 000 Lt suma, 2007 m. rugsėjo 4 d. kvitas serija LAT Nr. 264992 1 000 Lt suma, 2007 m. lapkričio 8 d. kvitas serija LAT Nr. 264994 1 000 Lt suma, 2008 m. vasario 27 d. kvitas serija LAT Nr. 264999 4 000 Lt suma, 2008 m. gruodžio 4 d. kvitas serija LAT Nr. 469954 3 000 Lt suma (1 t., 98-102 b. l.). Į bylą pateiktas 2007 m. balandžio 6 d. ieškovo ir advokato J. L. susitarimas Nr. 31 nesuteikia pagrindo priteisti susitarime nurodytą kaip 2007 m. balandžio 6 d. įmokėtą 1 000 Lt sumą, nes šios sumos mokėjimą patvirtina 2007 m. balandžio 6 d. kvitas serija LAT Nr. 264988 (1 t., 97, 98 b. l.), kuriame nurodyta suma jau buvo įtraukta į išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje apimtį. Dėl šios priežasties teismo priteista ieškovo patirtos turtinės žalos, susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėtomis išlaidomis, atlyginimo mažintina iki 10 000 Lt.

30Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl 314 000 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija šią teismo sprendimo dalį, prašo priteisti jam iš valstybės 314 000 Lt negautų pajamų, atsižvelgiant į tai, jog 2002 m. lapkričio 26 d. poėmio metu paėmus penkis kompiuterius, buvo iš esmės sutrikdyta R. K. įmonės veikla. Šią žalą grindžia įmonės metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis už 2002 ? 2004 m., iš kurių matyti, jog įmonės pajamos 2002 m. sudarė 400 764 Lt, 2003 m. ? 150 075 Lt, 2004 m. ? 23 374 Lt, 2005 m. įmonės veikla buvo sustabdyta, kad 2003 ? 2004 m. įmonė, lyginant su jos pajamomis 2002 m. (iki kompiuterių poėmio), patyrė 628 079 Lt nuostolį, tai yra negavo 628 079 Lt pajamų. Apeliaciniame skunde, viena vertus, teisingai nurodoma kasacinio teismo praktika dėl nuostolių kaip negautų pajamų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, ir kt.). Kita vertus, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų dėl to, jog į bylą pateiktos pelno mokesčio deklaracijos už 2002 ? 2004 m. neįrodo baudžiamojo proceso metu per 2003 – 2004 m. patirtą 628 000 Lt nuostolį, kas, ieškovo manymu, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą turėtų būti pripažįstama negautomis pajamomis. Teismas sprendė, jog metinės pelno mokesčio deklaracijos yra nepakankamas įrodymas įmonės negautoms pajamoms (netiesioginiams nuostoliams) ir jų dydžiui pagrįsti, nepatvirtinantis ieškovo turtinių praradimų dydžio dėl negalėjimo vystyti įmonės veiklos ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytos bendrosios pajamos nėra grynasis pelnas. Negautų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių, kurie turi būti suprantami ir vertinami kaip ieškovo įmonės negautas grynasis pelnas, realaus atsiradimo ir dydžio faktas turi būti ieškovo įrodyti. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrikdžiusių ieškovo įmonės veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, tai yra tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, ir kt. Be to, byloje nenustatyta, jog poėmis, kurio metu paimti keli ieškovo įmonės kompiuteriai, buvęs atliktas neteisėtai. 2002 m. spalio 26 d. iš R. K. įmonės „FUTUREMIJA“ buvo paimti penki kompiuteriai, kaip daiktai, turintys įrodomąją reikšmę byloje. Šis procesinis veiksmas atliktas pagal BPK taisykles, todėl ir šiuo pagrindu nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomų nuostolių, kaip negautų pajamų, atlyginimo.

31Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog iš R. K. firmos „FUTUREMIJA“, 2002 m. lapkričio 26 d. atliekant poėmį, buvo paimti penki kompiuteriai: kompiuteris Nr. 1 „Andrew, kurio pradinė vertė 2002 m. kovo 14 d. buvo 5 045,27 Lt, metinė nusidėvėjimo norma – 33,33 proc., likutinė vertė poėmio metu (nusidėvėjimas buvo 20,85 proc.) 3 993,33 Lt; kompiuteris Nr. 2 „Marius“ , kurio pradinė vertė 2001 m. kovo 1 d. buvo 3 017,58 Lt, metinė nusidėvėjimo norma – 50 proc., likutinė vertė poėmio metu (nusidėvėjimas buvo 87 proc.) 392,28 Lt; kompiuteris Nr. 3 „2000 pro“, kurio pradinė vertė 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo 1 387,34 Lt, metinė nusidėvėjimo norma – 50 proc., likutinė vertė poėmio metu (nusidėvėjimas buvo 58,34 proc.) 577,97 Lt (šis kompiuteris buvo grąžintas ieškovui po Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, tai yra tuo metu, kai pagal metinę nusidėvėjimo normą kompiuteris jau buvo nusidėvėjęs); kompiuteris Nr. 4 „Gedas“, kurio pradinė vertė 2000 m. birželio 20 d. buvo 2 279,23 Lt, metinė nusidėvėjimo norma – 50 proc., todėl poėmio metu šis kompiuteris buvo visiškai nusidėvėjęs (galutinio nusidėvėjimo data ? 2002 m. liepos 31 d.); kompiuteris Nr. 5 „XXX“, kurio pradinė vertė 2008 m. lapkričio 18 d. buvo 6 500 Lt, metinė nusidėvėjimo norma – 20 proc. (1 t., b. l. 55-56). Kadangi pastarasis kompiuteris buvo įsigytas prieš pat poėmį, tai yra 2002 m. lapkričio 18 d., darytina išvada, jog kompiuteris „XXX“ jo poėmio metu iš viso nebuvo nusidėvėjęs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog R. K. buvo išteisintas nepadarius veikus, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kad iš R. K. įmonės „FUTUREMIJA“ buvo paimti kompiuteriai, kaip įtariamos nusikalstamos veikos priemonės, pripažintina teisė į žalos atlyginimą dėl paimtų kompiuterių, kurie grąžinimo ieškovui metu buvo visiškai netekę vertės (nuvertėję). Taigi įvertinant tai, jog kompiuteriai jų grąžinimo ieškovui metu buvo nuvertėję (skaičiuojant pagal nusidėvėjimo normas), todėl nebetinkami naudoti kaip darbo ir verslo priemonė, kad paimtas kompiuteris „Andrew“ buvo realizuotas ir pinigai už jo pardavimą (300 Lt) buvo grąžinti ieškovui, konstatuotina, jog dėl kompiuterių paėmimo patirtos realios žalos dydį sudaro kompiuterių poėmio metu buvusi likutinė kompiuterių vertė, iš viso sudaranti 11 153,58 Lt sumą (3 693,33 (kompiuteris Nr. 1) + 392,28 (kompiuteris Nr. 2) + 577,97 (kompiuteris Nr. 3) + 0 (kompiuteris Nr. 4) + 6 500 (kompiuteris Nr. 5)).

32Teismas, pripažinęs, jog ieškovui, kaip įmonės vadovui, buvo grąžinta ne ta kompiuterinė technika, kuri paimta poėmio metu, priteisė 11 859,32 Lt turtinės žalos, kurią ieškovas patyrė paėmus įmonės kompiuterius. Nors pirmiau nutartyje buvo išdėstyti argumentai apie žalą, atsiradusią dėl kompiuterių nusidėvėjimo nuo jų paėmimo iki grąžinimo ieškovui momento, bei apie šios žalos dydžio pagrindimą, teisėjų kolegija pasisako ir dėl grąžintos ieškovui kompiuterinės technikos patikrinimo akto. Nors teismas neabejojo kompiuterinės technikos patikrinimo aktu, kuriuo ieškovas grindžia aplinkybę, jog buvo grąžinta ne ta kompiuterinė įranga, kuri buvo paimta 2002 m. poėmio metu, tačiau tokiai išvadai pagrįsti 2009 m. gruodžio 14 d. kompiuterinės technikos patikrinimo aktas nėra pakankamas įrodymas, kadangi be UAB „LITS“ IT inžinieriaus-administratoriaus A. A. (faktiškai pavaldaus ieškovui darbuotojo), aktą pasirašė suinteresuoti asmenys J. K. (ieškovo sutuoktinė) ir pats ieškovas R. K. Į bylą buvo pateikti duomenys, jog nuo 2003 m. sausio 22 d. UAB „LITS“ vadovu yra R. K., o akcininkė – J. K.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti kompiuterinės technikos patikrinimo akto įrodomąja verte. Nors R. K. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gruodžio 8 d. turto grąžinimo akte nurodė, jog kompiuteriai atrodo prastai ir nežinia, ar veikia, tačiau duomenų, kad grąžinimo metu R. K. būtų reikalavęs patikrinti grąžinamų daiktų atitiktį poėmio metu paimtiems daiktams, nėra. Į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog grąžinta kompiuterinė technika neatitinka paimtai poėmio metu.

33Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog poėmio metu paimti kompiuteriai buvo apskaitomi firmos „FUTUREMIJA” ilgalaikio turto apskaitos kortelėse kaip šios įmonės turtas, todėl dėl šios dalies turtinis reikalavimas žalos atlyginimo byloje pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (IĮĮ) 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 str. 2 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos leidžia teigti apie savininko (fizinio asmens) turto ir individualios įmonės turto teisinį išskyrimą (atskyrimą). Individualios įmonės ir savininko turto išskyrimą patvirtina ir CK 2.50 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-463/2008). Kompiuteriai buvo užpajamuoti ir apskaityti R. K. firmos „FUTUREMIJA“ buhalterinėje apskaitoje (1 t., b. l. 55-56), todėl teisė į pirmiau minėtą 11 163,58 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą pripažintina individualiai įmonei „FUTUREMIJA“, atsižvelgiant į įstatymu reglamentuotą savininko (fizinio asmens) turto ir individualios įmonės turto išskyrimą. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju įvertinusi tą faktinę aplinkybę, jog ieškinį pareiškė R. K., kuris yra vienintelis individualios įmonės „FUTUREMIJA“ savininkas, kad iš 11 859,32 Lt prašytos priteisti sumos laikytina pagrįsta 11 163,58 Lt dydžio žalos atlyginimo suma, daro išvadą apie teisinę galimybę pripažinti, kad dėl šios žalos dalies atlyginimo R. K. reikalavimą pareiškė ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir kaip turtinius praradimus patyrusio juridinio asmens – individualios įmonės vienintelis savininkas. Pripažinus tokią teisinę galimybę, 11 163,58 Lt dydžio žalos atlyginimas dėl turtinių praradimų, susijusių su paimtų kompiuterių nuvertėjimu, priteistinas ne ieškovui R. K., kaip fiziniam asmeniui, bet ieškovo individualiai įmonei „FUTUREMIJA“.

34Dėl baudžiamojo proceso trukmės

35Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama penkerius metus (ieškovui apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo pranešta 2003 m. lapkričio 6 d., ieškovas buvo išteisintas 2008 m. gruodžio 4 d.), kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų trukdęs atlikti procesinius veiksmus ar kitokiu būdu veikęs prieš greitą bylos išnagrinėjimą, kad byla nėra sudėtinga, įrodymams pagal pareikštą įtarimą, kaltinimą surinkti daug laiko nereikėjo, sprendė, jog buvo pažeista ieškovo teisė dėl bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir išanalizavus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei turinį nėra pagrindo konstatuoti, jog proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga.

36Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2003 m. gegužės 9 d., baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Panevėžio apylinkės teismui perduota 2004 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tokią ikiteisminio tyrimo trukmę, į tyrimo metus surinktus duomenis, atliktus procesinius veiksmus, nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai.

37Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2004 m. spalio 11 d., priimant nuosprendį per šiek tiek daugiau nei penkis mėnesius nuo bylos perdavimo teismui. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbtos trys pertraukos, dvi iš jų – siekiant iškviesti papildomus liudytojus ir atvesdinti neatvykusius liudytojus (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 144, 162 b. l.). Dėl priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio R. K. padavė apeliacinį skundą su prašymais apklausti visus liudytojus, jau apklaustus pirmosios instancijos teisme, paskirti ekspertizę; tokie jo prašymai pakartoti 2005 m. sausio 6 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 245, 269 b. l.). Byla išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą 2004 m. lapkričio 11 d., apeliacinės instancijos teismo posėdis paskirtas 2005 m. sausio 6 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 258 b. l.). 2005 m. kovo 2 d. teismas priėmė nutartį paskirti informacinių technologijų ekspertizę (nuteistojo R. K. prašymu, nes specialisto išvadoje daug neaiškumų ir prieštaravimų) (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 278 b. l.). Byla išsiųsta ekspertizei atlikti 2005 m. kovo 10 d.; byla po pertraukos paskirta nagrinėti 2006 m. gruodžio 6 d. posėdyje, kuris buvo atidėtas R. K. gynėjo prašymu atidėti teismo posėdį (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 298, 299, 300 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį byloje priėmė 2007 m. sausio 24 d., dėl kurio R. K. 2007 m. balandžio 19 d. padavė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį, kuria grąžino baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje priėmė 2007 m. rugsėjo 11 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-394-17-2004, 3 t., 344, 370 b. l.). Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka teismo posėdis paskirtas 2007 m. spalio 25 d., o nuosprendis priimtas 2008 m. gruodžio 4 d. (tuo laikotarpiu byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, kviesti į posėdį ir apklausti R. K. nurodyti liudytojai, ekspertas, specialistas). Bylos nagrinėjimo metu pertraukos buvo skiriamos dėl būtinybės kviesti liudytojus, specialistą, įrodymų rinkimo, atsakymų į užklausimus dėl kompiuterinių programų kainų byloje gavimo klausimais, dėl vieno iš nagrinėjusios bylą teisėjų kolegijos nario mirties, dėl papildomo įrodymų tyrimo, perskaitant teismo posėdžio protokolus, papildomai gautus dokumentus (baudžiamoji byla Nr. 76-98, 99-102 b. l.). Remiantis vien tik aritmetiniu skaičiavimu, baudžiamasis procesas iš viso truko 5 metus 7 mėnesius ir 5 dienas. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo renkami ir tiriami įrodymai, skirtos užduotys specialistams, gautos specialisto, konsultacinės išvados, papildomos konsultacinės išvados, atliekamos ekspertizės. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertizė buvo skirta R. K. prašymu, o ekspertizės atlikimas žymiai pailgina procesą. Po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kviesti į posėdį ir apklausti R. K. nurodyti liudytojai, ekspertas, specialistas. Byloje nenustatyta, jog tam tikru laikotarpiu byloje nepateisinamai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė būtų buvusi per ilga. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog laikotarpis, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės (du kartus, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo) ir kasacinės instancijų teismuose, negali būti pripažįstamas kaip aiškiai per ilgas ar nepateisinamai ištęstas, todėl nėra pagrindo teigti, jog procesas truko neprotingai ilgą laiką. Vertinant baudžiamojoje byloje atliktų procesinių veiksmų visumą sprendžiama, jog realią baudžiamojo proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys ir aplinkybės.

38Dėl neturtinės žalos atlyginimo

39Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš valstybės priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 50 000 Lt, atsakovo atstovai ? reikalavimą atmesti. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, viena vertus, atsižvelgdama į aplinkybes, jog ieškovas patyrė nepatogumų, nes prieš jį buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, vyko teisminis nagrinėjamas, kuriame jis buvo pripažintas kaltinamuoju, vėliau nuteistuoju, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, kad buvo paimtos darbo priemonės – kompiuteriai, kita vertus, kad proceso metu ieškovui iš esmės nebuvo suvaržyta laisvė, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nepripažįstama, jog ieškovui būtų neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės (pastarosios aplinkybės netinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio), sprendžia, jog ieškovui iš valstybės priteista neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 5 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos, įvertino ir tai, jog Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyba paviešino tikrovės neatitinkančią informaciją ieškovo įmonės klientams, dėl ko buvo pakenkta įmonės reputacijai, jos geram vardui, ieškovo, kaip įmonės savininko ir vadovo, garbei bei orumui, kad ši informacija irgi prisidėjo prie ieškovo įmonės veiklos sustabdymo. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, jog vienas iš pagrindų priteisti neturtinę žalą yra fakto apie baudžiamąją bylą išviešinimas policijos pranešimais, juose nurodant: „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. K. įmonėje „Futuremija“, reg. adresu Beržų 45-3, Panevėžyje, kompiuteriuose buvo laikoma komerciniais tikslais neteisėtos kompiuterinės programos“ (1 t., b. l. 57-59), ir tokius pranešimus išsiunčiant ieškovo įmonės tiekėjams, klientams. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų, patvirtinančių, jog minėtų policijos pranešimuose nurodyti adresatai buvo įmonės klientai, tiekėjai, byloje nėra. Be to, pagal nurodytuose policijos pranešimuose esantį tekstą (jo turinio aspektu) ir pagal pranešimą siunčiančio ikiteisminio tyrimo subjekto tikslą (gauti informaciją apie konkrečių kompiuterinių programų mažmeninę kainą), nėra pagrindo šiuos pranešimus vertinti kaip išviešinimo tikrovės neatitinkančių žinių dėl R. K. pareikštų įtarimų nusikalstamos veikos padarymu. Nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog tokio turinio informacija galėtų būti vertinama kaip išviešinimas tokių aplinkybių, dėl kurių ieškovui atsirastų pagrįsta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

40Kiti ieškovo bei atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti kitokias, nei išdėstytos pirmiau, teisines išvadas vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl kolegija dėl tų motyvų nepasisako.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė turėtas 3 630 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o atsakovo atstovų skundai iš dalies tenkinami (pvz., sumažinant pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui daugiau išlaidų advokato pagalbai šioje byloje apmokėti, nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

44Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

45„Ieškinį tenkinti iš dalies.

46Priteisti likviduojamai R. K. firmai „FUTUREMIJA“ (juridinio asmens kodas: 148269381) iš Lietuvos valstybės 11 163,58 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47Priteisti R. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 3 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

48Kitą ieškinio dalį atmesti.“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs... 5. Pasak ieškovo, yra pakankamai duomenų, kad baudžiamojoje byloje (tiek... 6. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo... 7. Ieškovas ilgą laiką buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju, todėl... 8. Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl... 9. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės... 10. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio apskrities valstybinės... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo... 14. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės... 15. Ieškovas R. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovo atstovų... 16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už... 17. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu... 18. Dėl CK 6.272 straipsnio taikymo sąlygų... 19. Byloje nustatyta, jog ieškovas R. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004... 20. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra... 21. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose... 22. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos... 23. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog baudžiamasis... 24. Dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kaip procesinės prievartos... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog procesinės prievartos... 26. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos... 27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu... 28. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo... 29. Pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos... 30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl... 31. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog iš R. K. firmos „FUTUREMIJA“,... 32. Teismas, pripažinęs, jog ieškovui, kaip įmonės vadovui, buvo grąžinta ne... 33. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog poėmio metu paimti... 34. Dėl baudžiamojo proceso trukmės... 35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla... 36. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2003 m.... 37. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2004 m.... 38. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 39. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš valstybės priteisė 40 000 Lt... 40. Kiti ieškovo bei atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3 000 Lt... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti, jo... 45. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 46. Priteisti likviduojamai R. K. firmai „FUTUREMIJA“ (juridinio asmens kodas:... 47. Priteisti R. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės... 48. Kitą ieškinio dalį atmesti.“....