Byla 1-107-309/2010

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Irenos Ivanovienės, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, nukentėjusiajam S. J., civiliniam ieškovui A. P., gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R. , a. k. ( - ) gim. ( - ) r., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. ( - ), deklaruojama gyvenamoji vieta - ( - ), teistas: 1) 2002-02-01 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. su 300 Lt turto vertės konfiskavimu, pritaikius BK 47(1) str., nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 m.; 2003-06-11 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 271 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. ir paskirta nauja bausmė – 1 m. l. at; 2) 2003-06-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn., paleistas 2003-12-17 lygtinai prieš terminą 9 mėn., 28 d; 3) 2004-02-02 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 20 parų arešto ir subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn. 28 d., paleistas 2005-04-06, atlikus bausmę,; 4) 2005-04-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn.; 5) 2006-01-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn., paleistas 2007-03-28, atlikus bausmę,; 6) 2009-10-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 286 str. ir 290 str. paskirta galutinė subendrinta, bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 7) 2010-05-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 22 str. 149 str. 3 d., ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m.; 8) 2010-06-08 pagal Lietuvos Respublikos BK138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1m. 6 mėn., teistumai neišnykę - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5J. R. itin žiauriai nužudė žmogų, t. y. 2009 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 00.00 val. A. J. priklausančiame bute, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. J. stalčiumi, rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 38–40 smūgių, iš kurių ne mažiau kaip 20–22 – į galvos sritį, o likusius – į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas A. J. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje-momeninėje srityje, kairio paakio-skruosto srityje bei kairiame žande, poodines kraujosruvas lūpose, kraujosruvas ir muštines žaizdas lūpų gleivinėse, apatinio žandikaulio dešinio penkto danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą tarpuakio srityje-nosyje, nosies kaulų lūžius, lydimus „akinių“ tipo poodinių kraujosruvų, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos bei poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse ir daugines galvos minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairiame žaste, pilve, kairio klubo srityje ir šlaunyse, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje ir krūtinės ląstoje-pilve, dešiniųjų trečio, devinto-dvylikto šonkaulių ir kairiųjų ketvirto-aštunto, penkto, penkto-šešto, šešto-devinto ir devinto-dvylikto šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairio žasto viršutiniame-viduriniame trečdaliuose užpakaliniame paviršiuje, kairio riešo sąnario srityje, krūtinės ląstos dešinėje, pilvo dešinėje, dešinėje klubinėje srityje ir kelių sąnarių srityse, poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, kraujosruvas taukinėse ir plonžarnių pasaituose, plonžarnės plyšimą, t. y. nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymus, dėl ko nukentėjusysis A. J. iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, dėl–ko nuo kūno sumušimo, lydimo galvos sumušimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžių bei plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku, A. J. 2009-12-07 apie 01 val. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu J. R. nužudė itin žiauriai nukentėjusįjį A. J..

6Kaltinamasis J. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo mama N. R. apie 2-3 metus laiko gyveno kartu su A. J. pastarajam priklausančiame bute ( - ). 2009 m. gruodžio mėnesį tame bute kartu su mama N. R. gėrė degtinę. A. J. buvo kitame kambaryje. Iš pradžių A. J. su jais negėrė. Po to jis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Kai grįžo namo, A. J. buvo kambaryje ir su mama gėrė alkoholį. Jis prisėdo prie jų, ir kartu visi trys gėrė alkoholį. Begeriant A. J. pradėjo ant mamos šaukti, kad ji pavogė jo dokumentus ir išnešė. Jis ištraukė iš spintos stalčius ir suvertė juos ant žemės. Jis ieškojo dokumentų. Tiek mama, tiek A. J. buvo gerokai išgėrę. Mama irgi ėmė ieškoti dokumentų, tada A. J. puolė ant mamos ir ją pastūmė. Tada J. R. ranka sudavė A. J. smūgį į veidą, ir pastarasis nukrito ant žemės. Kambario viduryje stovėjo nedidelis staliukas ir du foteliai, ant žemės buvo sumesti iš spintos išimti stalčiai. A. J. krito ant tų daiktų, iškraustytų ant žemės. J. R. gulinčiam ant grindų A. J. spyrė kelis kartus į šonus, galvą. Kiek kartų spyrė A. J., negali pasakyti, gal apie 5–10 kartų. Mama tuo metu, kai sudavė, buvo jam už nugaros, o kai A. J. nukrito ant žemės, ir jis jį spardė, atsisukęs mamos kambaryje nebematė. A. J. iš nosies bėgo kraujas, jo veidas buvo kruvinas. Po to A. J. pakėlė nuo žemės ir pasodino ant fotelio. Paėmęs jam už pažastų, nuvedė A. J. į jo kambarį. Norėjo jį paguldyti į lovą, bet lova nebuvo paklota, todėl paguldė jį ant žemės ir apklojo. Kaltinamasis A. J. pasakė: „Kai mama pareis, paklos lovą ir tada atsigulsi į lovą“. Išėjo į balkoną parūkyti. Po to grįžo į kambarį, mamos nebuvo, nuėjo pažiūrėti į virtuvę, ten jos irgi nebuvo. Jis paklausė A. J., ar negrįžo mama, jis sakė, kad ne. Tada jis paklausė, kur mama gali būti. Jis jam pasakė, kad ji galėjo nueiti pas kaimynę, kuri gyvena to paties namo šeštame aukšte. Buvo nuėjęs pas kaimynę ieškoti mamos. Pirmą kartą nuėjęs pas kaimynę mamą rado. Kai buvo nuėjęs antrą kartą pas kaimynus, niekas nedarė durų. Tada jis atsigulė į lovą ir užmigo. Negali pasakyti tiksliai, kiek laiko miegojo, gal 1–1,5 val. Negirdėjo, kad kas nors būtų vaikščiojęs po namus, nes miegojo. Negirdėjo nei kada mama grįžo į butą, nei kada greitoji buvo atvažiavusi, tik iš bylos medžiagos suprato, kad greitoji pagalba buvo atvažiavusi. A. J. rankomis sudavė apie 5 smūgius, nors tiksliai nežino. Smūgiavo kumščiu A. J. į galvos sritį. Jis negalėjo suduoti A. J. tiek smūgių, kiek yra nurodę ekspertai. A. J. su stalčiais nedaužė.

7Be dalinio kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

8nukentėjusiojo S. J. parodymais, kad A. J. buvo jo brolis, jis gyveno bute ( - ). Su broliu kartu gyveno kaltinamojo motina, tačiau kiek laiko su ja gyveno, pasakyti negali. Prieš mirtį brolis buvo sirgęs plaučių uždegimu. Nuo gimimo brolio viena koja buvo traumuota, tačiau jis vaikščioti galėjo. Jis 38 metus dirbo gamykloje. Dėl plaučių tuberkuliozės jam buvo nustatytas invalidumas. Brolis gerti pradėjo, kai nebereikėjo eiti į darbą, kai jam buvo nustatytas invalidumas. Laidotuvėms gavo iš Sodros 4 brolio invalidumo pensijas, viena invalidumo pensija – 900 litų ir dar gavo 1040 litų laidojimo pašalpą. Tų pinigų pakako brolio laidotuvėms, iš viso už laidotuves sumokėjo beveik 4000 Lt. 3000 Lt davė brolio žentas. Už tuos pinigus, kuriuos davė brolio žentas, pastatė broliui paminklą. Dar yra pasilikę šiek tiek pinigų brolio mirimo metinėms paminėti. Byloje civilinio ieškinio nereiškia;

9liudytojos N. R. parodymais, kad su A. J. jam priklausančiame bute kartu gyveno apie 4 metus. A. J. sirgo, gulėjo ligoninėje. Jam buvo nustatytas invalidumas dėl plaučių tuberkuliozės. Kai jis sirgo, ji juo rūpinosi. A. J. pats vaikščiojo, jam nuolatinės priežiūros nereikėjo. 2009-12-06 A. J. buvo sveikas. Ji kartu su A. J. gėrė vyną ir jai paskambino sūnus kaltinamasis J. R.. Jis paprašė jos išeiti į lauką. Ji išėjo į lauką, susitikti su kaltinamuoju, kuris atrodė supykęs. Jai paklausus, kodėl jis piktas, kaltinamasis pasakė, kad susipyko su A., ir ji išvarė jį. Kaltinamasis sakė, kad nori išgerti. Ji jam pasakė, kad neturi pinigų. Kaltinamasis jai davė 10 Lt, ir ji nupirko naminės degtinės butelį. Po to su kaltinamuoju atėjo pas A. J. į butą. Jie dviese su kaltinamuoju gėrė naminę degtinę, o A. J., kuris buvo namuose, su jais negėrė. Su kaltinamuoju išgėrė pusę butelio naminės degtinės, ir kaltinamasis paskambino A.. Kai jis su A. kalbėjosi, suprato, kad jie pykstasi. Kaltinamasis buvo piktas, vaikščiojo po kambarį. Pakalbėjęs telefonu, kaltinamasis pasakė, kad eina į lauką, paprašė neužrakinti durų, sakė, kad tuoj grįš. Kai kaltinamasis išėjo, ji su A. J. išgėrė antrą butelį vyno. Tada nuėjo miegoti. Po to atėjo A. J. draugas B., kuris atsinešė 200 g naminės degtinės, ir jie trise tą degtinę gėrė. B. išėjus, A. J. žiūrėjo televizorių, o ji nuėjo atsigulti. Kadangi buvo girta, užmigo. Nežino, kiek valandų buvo, kai išgirdo, kad kaltinamasis atėjo. Kadangi miegamojo durys buvo uždarytos, kaltinamasis atidaręs duris jai liepė ateiti. Jai atėjus, kaltinamasis įpylė degtinės, ir ji ją išgėrė. Kaltinamasis padėjo pistoletą ant stalo ir paklausė, ar A. J. neturi kažkokios spiralės. Ji jam atsakė, kad apie tai paklaustų A. J.. Tada atėjo A. J., ir kaltinamasis jam įpylė į taurelę išgerti. A. J. pradėjo spintos stalčiuose ieškoti spiralės. Ji buvo girta, ir dėl to A. J. jai pasakė „prigėrei čiučela ir eik gult“. Tuo metu kaltinamasis paėmė stalčių ir sudavė A. J. per galvą. Kaltinamasis sudavė A. J. už tai, kad jis pasakė: „Prigėrei, čiučela, ir eik gult“. Kai kaltinamasis sudavė stalčiumi A. J. per galvą, pamatė kraują ir išsigandusi išbėgo pas kaimynę N. į šeštą aukštą. Prašė jos iškviesti greitąją pagalbą ir pasakė jai, kad kaltinamasis muša A. J.. Kaimynė pasakė, kad nekvies, nes nežino telefono numerio ir nežino, ar tikrai kaltinamasis muša A. J.. Ji sakė, kad atvažiuos greitoji ir, jei nieko nebus, dar baudą skirs. Tada kaltinamasis atėjo pas kaimynę ir liepė jai eiti namo. Einant prašė kaltinamojo, kad jis nemuštų A.. Kaltinamasis pasakė, kad jo nemuša. Kai parėjo namo, matė, kad A. J. buvo su trumpikėmis ir marškiniais. Kai kaltinamasis pamatė A. J., pasakė: „Dar tu su mano triusikais vaikščioji“, ir tada kaltinamasis pradėjo mušti A. J.. Kaltinamasis spardė A. J.. Tada ji vėl išbėgo pas kaimynę, prašė kviesti greitąją pagalbą, tačiau greitosios pagalbos niekas neiškvietė. Ji buvo išsigandusi, nes tokių dalykų nebuvo mačiusi. Kaltinamasis vėl atėjo jos ieškoti ir liepė eiti namo. Parėjusi pamatė daug kraujo. Kaltinamasis vėl spyrė kojomis A. J.. Ji vėl pabėgo, tačiau kaltinamasis ją pagavo už plaukų, įtempė ją į butą. Virtuvėje kaltinamasis mušė A. J., spardė kojomis į galvą ir kūną, tačiau nematė, kad kaltinamasis būtų A. J. mušęs paėmęs kėdę ar kitokį baldą, girdėjo, kaip A. J. šaukė: „Nemušk manęs, nemušk“. Ji kaltinamojo prašė nemušti A. J., tačiau kaltinamasis jos neklausė. Tada vėl pabėgo iš buto. Ji buvo septintame aukšte, sėdėjo laiptinėje. Buvo nuėjusi pas kaimynę, norėjo prašyti, kad iškviestų greitąją pagalbą, bet kaimynė nedarė durų. Tada atsisėdo laiptinėje ir tyliai sėdėjo, bijojo net kosėti, kad kaltinamasis neišgirstų. Laiptinėje sėdėjo apie valandą laiko, sušalo. Sėdėdama laiptinėje negirdėjo, kad kažkas būtų varstęs A. J. buto duris. Negirdėjo, kad kas būtų atėjęs pas A. J. į butą, ar kas išėjęs. Jeigu būtų kas nors atėjęs į A. J. butą tuo metu, kai sėdėjo laiptinėje, ji būtų girdėjusi Po to sugalvojo eiti namo pažiūrėti kas ten vyksta. Atidariusi buto duris, pastebėjo, kad nėra kaltinamojo batų, todėl pagalvojo, kad jis kur nors išėjo. Tada ji įėjo į miegamąjį ir pamatė A. J. gulintį. Priėjo prie jo, klausė: „A., ar tu gyvas esi“, tačiau jis jai nieko neatsakė. Tada ji vėl pas kaimynę nubėgo, prašė iškviesti greitąją pagalbą, sakė, kad A. J. blogai. Kaimynė pasakė, kad nežino telefono numerio ir pasakė, kad reikia nueiti pas jos draugę į aštuntą aukštą. Jos nuėjo į aštuntą aukštą pas kaimynę, ir ji iškvietė greitąją pagalbą. Grįžo namo laukti greitosios. Atidarė kambario duris ir pamatė kaltinamąjį gulintį lovoje. Kadangi buvo daug kraujo, ji pasiėmusi skudurą pabandė kraują pavalyti. Atvažiavo greitoji pagalba, apžiūrėjo A. J. ir pasakė, kad jis miręs. Nuo to momento, kai kaltinamasis pradėjo mušti A. J. iki kol buvo iškviesta greitoji pagalba, galėjo praeiti apie 2–3 valandos;

10liudytojo B. M. parodymais, kad jis yra buvęs A. J. bendradarbis. 2009-12-06 buvo užėjęs pas A. J.. Jie su A. J. išgėrė 200 g naminės degtinės ir jis išėjo. A. J. sveikata nebuvo gera, jis sirgo plaučių tuberkulioze. Paskutiniu metu A. J. sunkiai vaikščiojo. Jis eidavo iki parduotuvės, vaikščiodavo po kambarį. Jis nežino, kas vyko pas A. J. namuose tą vakarą, kai išėjo namo. Tą vakarą kaltinamojo nematė pas A. J. namuose;

11liudytojos A. R. (A.) parodymais, kad J. R. pažįsta metus laiko, su juo yra susituokusi. 2009-12-06 buvo kartu su kaltinamuoju pas L. M. namuose. Su kaltinamuoju susipyko, ir jis išėjo. Po to kaltinamasis norėjo vėl grįžti, tačiau ji to nenorėjo, be to, ir L. M. nerakino durų ir kaltinamojo neįleido. Ji jau gulėjo, kai vėl atėjo kaltinamasis, atsisėdo ant lovos prie jos, klausė, ar ji ant jo pyksta. Jai pasakius, kad nepyksta, kaltinamasis išėjo, o ji užmigo. Naktį, apie 1 val. pabudusi, telefonu paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad pas jį yra kriminalistai ir daro kratą. Jis pasakė, kad jį išsiveš policija. Nesuprato, kas vyksta, ir paskambino telefonu N. R.. N. R. atsiliepė ir šaukė, kad kažkas kažką užmušė ir numetė ragelį. Ji atėjo pas N. R. ir einant prie namo matė išvežant lavoną. Nuėjusi į butą, pamatė, kad N. R. sėdėjo ant fotelio ir šaukė: „Užmušė, užmušė“. N. R. sakė, kad buvo atėjęs kažkoks „pijokėlis“, su juo išgėrė ir jis išėjo. Ji N. R. paklausė, gal tas vyras atėjęs užmušė, tačiau ji sakė, kad ne;

12 2009-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 14–32 b. l.), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ( - ). Apžiūrėjus įvykio vietą matyti, kur buvo rastas A. J. lavonas su smurto žymėmis ir kas paimta, t. y. du skudurai, pora sportinių batelių, staltiesė su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują ir sulaužytas stalčius su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują;

13MRU TMI Telšių poskyrio specialisto išvada (1 t., 34–37 b. l.) Nr. M 183/09(07), kurioje nurodyta, kad A. J. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo galvos sumušimo, dauginių abipusių šonkaulių lūžių bei plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku. Mirtis įvyko 2–3 d. iki lavono teismo medicininio tyrimo, t. y. 2009-12-05 09.00 val. - 12-07 09.00 val. Į tai nurodo lavoninių reiškinių pobūdis (stiprus lavoninis raumenų sustingimas, lavondėmės imbibicijos stadijoje, puvimo žymių nebuvimas). Kadangi kūnas po mirties buvo laikytas šaldytuve, patikslinti mirties laiko nėra galimybių, nes neužtenka medicininių duomenų. Pil. A. J. lavone be senų randų dilbiuose, kelių sąnarių srityse ir dešinės čiurnos sąnario jotyje, be pomirtinio krūtinkaulio lūžio (nėra aplinkinių kraujosruvų minkštuosiuose audiniuose), be kairės plaštakos antro piršto kultės, be poodinių kraujosruvų blauzdose, padarytų kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, 3-5 d. iki mirties, tai nurodo jų spalva, ir įtakos pastarajai neturėjusių (tokie sužalojimai gyviems asmenims atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdoma trumpiau nei 10 d.), be dešinės blauzdos raumenų atrofijos, rasti šie sužalojimai: sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais ir kietais bukabriauniais daiktais, iš viso ne mažiau kaip 20–22 smūgių, iš jų ne mažiau kaip 6 –bukabriauniais daiktais kelios–keliasdešimt minučių iki mirties, tai nurodo odos nubrozdinimų bei žaizdų požymiai, poodinių kraujosruvų ir kraujosruvų spalva. Poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairiame žaste, pilve, kairio klubo srityje ir šlaunyse padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, iš viso ne mažiau kaip septynių smūgių analogišku laiku, tai nurodo jų spalva. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje ir krūtinės ląstoje-pilve, dešiniųjų trečio, devinto-dvylikto, kairiųjų ketvirto-aštunto, penkto, penkto-šešto, šešto-devinto ir devinto-dvylikto šonkaulių lūžiai padaryta analogiškais daiktais nemažiau kaip septynių trauminių faktorių poveikiu (įspiriant ar net ir užšokant ant krūtinės ląstos) analogišku laiku, tai nurodo poodinių kraujosruvų ir kraujosruvų spalva bei odos nubrozdinimų pobūdis ir sužalojimų išsidėstymas. Poodinės kraujosruvos kairio žasto viršutiniame-viduriniame trečdaliuose užpakaliniame paviršiuje, kairio riešo sąnario srityje, krūtinės ląstos dešinėje, pilvo dešinėje, dešinėje klubinėje srityje ir kelių sąnarių srityse padarytos analogiškais daiktais, galbūt ir pirštais, ne mažiau kaip dešimt trauminių faktorių poveikiu, tam neprieštarauja jų matavimai ir forma, analogišku laiku, tai nurodo pastarųjų spalva. Poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta analogiškais daiktais analogišku laiku, tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimai ir žaizdos požymiai. Šie sužalojimai galėjo gautis dengiantis, ginantis ar net ir suduodant smūgį (ius) kitam asmeniui. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, dilbiuose, krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje, pilve, kairio klubo srityje, šlaunyse ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos juosmenyje ir kryžmens srityje padaryta analogiškas daiktais analogišku laiku, tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva bei odos nubrozdinimų požymiai, ir galėjo gautis tempiant, velkant kūną kietu bukų daiktų ar ir pagrindo paviršiumi. Kraujosruvos taukinėse ir plonžarnių pasaituose, plonžarnės plyšimas padaryta kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą plokštų paviršiaus plotą, nepalikusiais individualių požymių, analoginiu laiku, į tai nurodo kraujosruvų spalva, esant paslankiai pilvo sienai, galimai stovint ar ir gulint, ne mažiau kaip trijų trauminių faktorių poveikiu. Plonžarnių plyšimas, sunkaus laipsnio šokas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulių lūžiai, dėl kurių galėjo išsivystyti trauminis šokas, atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju kategoriškai atriboti, nuo kurių sužalojimų išsivystė trauminis šokas, nėra galimybių, nes nepakanka medicininių duomenų. Kiti (be senų) lavone rasti sužalojimai, izoliuotai ar net ir kartu paėmus, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdoma trumpiau nei 10 d. Prieš mirtį A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, nes lavono kraujyje rasta 2,01 prom. etilo alkoholio. Mirties metu tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

15Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

16Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo J. R., liudytojos N. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktų paėmimo protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 6 d. nuo 22:00 iki 00:00 val., bute adresu ( - ), kaltinamasis J. R., jo motina N. R. ir nukentėjusysis A. J. girtavo. Tarp kaltinamojo J. R. ir nukentėjusiojo A. J. kilo konfliktas, kai nukentėjusysis A. J. necenzūriniais žodžiais išvadino ir pastūmė kaltinamojo J. R. mamą N. R.. Dėl to supykęs kaltinamasis J. R. spintos stalčiumi (kaip parodo liudytoja N. R.) smogė nukentėjusiajam A. J., kuris nuo smūgio nukrito ant grindų. Nukritus nukentėjusiajam A. J. ant žemės, kaltinamasis J. R. rankomis ir kojomis sudavė daug smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Liudytojai N. R. išbėgus pas kaimynę ieškoti pagalbos, kaltinamasis J. R., suradęs mamą, liepė eiti į namus. Grįžęs kaltinamasis nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir liudytoja N. R. išsigandusi bėgo iš buto. Kaltinamasis J. R., pagriebęs ją už plaukų, įtempė į butą. Bute virtuvėje, kaip parodė liudytoja N. R., kaltinamasis J. R. nukentėjusįjį A. J. žiauriai mušė rankomis, spardė kojomis. Liudytoja N. R., išsigandusi matomo smurto, iš buto išbėgo ir daugiau kaip valandą laiko buvo namo laiptinėje. Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 14–32 b. l.) nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą bute buvo rasta daug dėmių, panašių į kraują, nukentėjusysis A. J. gulėjo užklotas miegamajame kambaryje, jo kūnas buvo kruvinas, matėsi didelės kraujosruvos, buto koridoriuje matės kūno tempimo pėdsakai, nukentėjusiojo A. J. rūbai buvo susikėlę, kas yra būdinga kūną tempiant. MRU TMI Telšių poskyrio specialisto išvadoje (1 t., 34–37 b. l.). Nr. M 183/09(07), nurodyta, kad A. J. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo galvos sumušimo, dauginių abipusių šonkaulių lūžių bei plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku.

17Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo J. R. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. J. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. J. mirtis – tiesioginis kaltinamojo J. R. veikos rezultatas: kaltinamasis J. R. 2009 m. gruodžio 6 d., laikotarpiu nuo 22:00 iki 00:00 val. bute adresu ( - ), konflikto metu suduodamas spintos stalčiumi, smūgiuodamas rankomis ir kojomis A. J. į įvairias kūno vietas, tyčia jį nužudė.

18Kolegija atmeta kaltinamojo J. R. parodymus, kad jis negalėjo A. J. suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta specialisto išvadoje. Kaltinamasis J. R. prieš ateidamas į nukentėjusiojo A. J. butą, buvo susipykęs su savo drauge, susinervinęs, buvo girtas, prieš nukentėjusįjį smurtą pradėjo naudoti supykęs ant nukentėjusiojo už pastarojo netinkamą elgesį su kaltinamojo J. R. mama, smurtą naudojo labai ilgą laiką. Kaltinamasis J. R. sunkiai save kontroliavo, smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo be preteksto, pasak liudytojos N. R. pamatęs, kad nukentėjusysis apsivilkęs lyg jo apatines kelnaites. Liudytoja N. R. parodė, kad ji tris kartus matė kaip kaltinamasis suduodamas spintos stalčiumi, nukentėjusiajam į galvą, ir smūgiuodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. J. į galvą ir kitas kūno vietas, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo smurtą. Visa tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis J. R. sudavė tiek smūgių nukentėjusiajam A. J., kiek nurodyta specialisto išvadoje. Pats kaltinamasis J. R. neneigia, jog smūgiuodamas kojomis ir rankomis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., tačiau negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, nesutinka dėl jų skaičiaus, nurodyto specialisto išvadoje.

19Kolegija taip pat atmeta kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kas nors kitas, kai jis miegojo, nuvedęs nukentėjusįjį į kambarį, paguldęs ir užklojęs. Liudytoja N. R. parodė, kad išsigandusi kaltinamojo naudoto smurto prieš nukentėjusįjį A. J. išbėgdavo iš buto, tačiau kaltinamasis ją parsivesdavo į butą ir toliau naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. Savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 55–59 b. l.). Iš buto išbėgdavo trumpam, bet kaltinamasis ją greitai parsivesdavo į butą, tai iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. N. ir V. G. (1 t., 62–64 b. l.), kurios dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo atvykti į teismo posėdį, todėl jų parodymai teisme buvo pagarsinti (BPK 276 str. 4 d.). Liudytoja N. R. parodė, kad ji apie valandą laiko buvo laiptinėje ir negirdėjo, kad į butą kas nors būtų užėjęs ar kas nors iš buto būtų išėjęs. Įvykio vietos apžiūros metu buvo patvirtinta, kad nukentėjusysis A. J. kambaryje gulėjo ant grindų užklotas antklode, o tai patvirtina kaltinamojo R. R. parodymus, kad jis kaltinamąjį paguldė miegamajame ir užklojo, ir niekas iš pašalinių asmenų nebuvo užėjęs ir naudojęs prieš nukentėjusįjį A. J. smurtą.

20Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. J. iki įvykio būtų susižeidęs ar skundęsis kokias nors skausmais. Tą patvirtino ir pats kaltinamasis J. R., liudytojai N. R., B. M..

21Išdėstytų duomenų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, jog visus rastus A. J. kūne padarytus sužalojimus padarė kaltinamasis J. R..

22Kolegija sutinka su kaltinamojo J. R. argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti A. J., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis J. R. daug kartų smogdamas rankomis ir kojomis į gyvybei pavojingas vietas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

23Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės bylos

24Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (kasacinė byla Nr. 2K-77/2010).

25O šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. buvo neįgalus (1 t., 86 b. l.), tačiau jam nebuvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, jis vaikščiojo, galėjo pilnai savimi pasirūpinti. Konflikto vakarą nukentėjusysis A. J. su kaltinamuoju J. R. bendravo, kartu gėrė alkoholį. Kaltinamasis J. R. anksčiau su nukentėjusiuoju A. J. mažai bendravo, nežinojo apie jo ligas ir nors nukentėjusysis šlubavo, bet tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamasis J. R. suvokė, jog nukentėjusysis dėl savo ligos yra bejėgiškos būklės, t. y. negali priešintis, išvengti pavojaus. Konfliktas tarp kaltinamojo J. R. ir nukentėjusiojo A. J. kilo pastarajam išplūdus ir pastūmus kaltinamojo motiną. Nukentėjusiojo A. J. kraujyje buvo rasta 2,01 promilės etilo alkoholio ir tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Dėl tokio girtumo laipsnio nukentėjusysis buvo sąmoningas, ieškojo spintos stalčiuose kaltinamajam reikalingų daiktų, bendravo su kaltinamuoju J. R. ir liudytoja N. R., su kuria konfliktavo. Liudytoja N. R. parodė, kad girdėjo kaip nukentėjusysis A. J. prašė kaltinamojo J. R. jo nemušti, o visa tai rodo, kad nukentėjusysis A. J. nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Remiantis išdėstytu, kolegija mano, kad neįrodyta, jog kaltinamasis suvokė, kad nusikalstamą veiką padarė prieš bejėgiškos būklės žmogų, todėl iš kaltinimo šalintinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis, kad J. R. nužudė nukentėjusįjį A. J. bejėgiškos būklės.

26Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo.

27Nužudymas, padarytas kaip itin žiauriai, yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 13, 17 punktai).

28Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. nukentėjusįjį A. J. su pertraukomis mušė bei spardė daugiau kaip valandą laiko. Liudytoja N. R. parodė, kad kaltinamasis J. R., nekreipdamas dėmesio į jos prašymus nebemušti nukentėjusiojo, tris kartus mušė ir spardė nukentėjusįjį A. J.. Nukentėjusįjį A. J. kaltinamasis mušė ir spardė net gulintį ant grindų. Liudytojai N. R. nebegalėjus matyti, kaip kaltinamasis muša ir spardo nukentėjusįjį ir išbėgus iš buto, kaltinamasis ją parsivesdavo atgal į butą ir vėl nukentėjusįjį mušdavo bei spardydavo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis J. R. veikdamas tyčia, intensyviai ir ilgai vartodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, suprato pavojingą daromos veikos pobūdį, jos akivaizdų pavojų sveikatai ar gyvybei.

29MRU TMI Telšių poskyrio specialisto išvadoje (1 t., 34–37 b. l.). Nr. M 183/09(07) nurodyta, kad A. J. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo galvos sumušimo, dauginių abipusių šonkaulių lūžių bei plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku, t. y. A. J. mirė nuo padarytų sužalojimų visumos.

30Nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. buvo muštas ilgą laiką, spardomas, dėl to jam buvo sukeltos didelės kančios, po muštynių kambaryje jis buvo ištemptas į kitą kambarį ir vėl mušamas, spardomas bei mušamas lazda, todėl kolegija konstatuoja, kad A. J. buvo nužudytas itin žiauriai.

31Įvertinusi visas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

33Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 3 dalis).

34Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. R. tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) padarė būdamas teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais: 2003-06-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; 180 str. 1 d.; 2005-04-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.; 2006-01-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.; 2009-10-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 286 str., 290 str.), t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kolegija neima domėn kaltinamojo J. R. nusikalstamų veikų padarytų esant jam nepilnamečiu ir baudžiamojo nusižengimo.

35Iki tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymo kaltinamasis J. R. buvo padaręs nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas 2010-05-14 ir 2010-06-08 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais.

36Kolegija, pripažindama J. R. pavojingu recidyvistu, konstatuoja, kad jis tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad J. R. nedirba, nusikalstamas veikas daro sistemingai, prieš asmenis ir jų turtą, o tai rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, nenorą pasitaisyti ir persiauklėti, todėl kaltinamasis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

37Bausmės skyrimas.

38BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį.

39Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susiję su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Iš šiame nuosprendyje aukščiau aptartų kaltinamojo J. R., liudytojos N. R. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo A. J. liudytojai – kaltinamojo J. R. mamai - N. R. pasakyti įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai, jo pavartotas smurtas prieš ją buvo pavojingi veiksmai, prieštaraujantys moralei ir elementarioms elgesio taisyklėms. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju nukentėjusysis suprato, jog jis plūsdamas liudytoją bei smurtaudamas prieš ją, sukels kaltinamojo J. R. neigiamą reakciją ir taip paskatins jo nusikalstamą veiką prieš jį, nes kaltinamasis J. R. atėjęs pas mamą buvo susinervinęs, susipykęs su savo drauge ir jam reikėjo tik nedidelio preteksto susikaupusiam pykčiui išlieti.

40Todėl kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nukentėjusysis A. J. savo neteisėtais veiksmais – įžeidžiančiu elgesiu prieš kaltinamojo J. R. motiną išprovokavo konfliktą. Kaltinamojo J. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

41Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

42Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam J. R., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaltinamasis anksčiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruotas, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į netinkamą nukentėjusiojo A. J. elgesį: konfliktavo su moterimi, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą.

43Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam J. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamajam J. R. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

44Dėl Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 9 dalies taikymo.

45BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-493/2005).

462010 m. birželio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d. priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šis nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl taikytinas BK 63 straipsnio 2 dalis ir 5 dalies 2 punktas.

472010 m. gegužės 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. ir 149 str. 3 d. (du epizodai); 150 str. 3 d. (du epizodai). Taikant BK 63 str. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn. Taikant BK 63 str. 9 d. nuosprendžiu bei 2009-10-09 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė J. R. buvo paskirta terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 66 str., į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką J. R. įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme dvi paros (2008-12-11 iki 2008-12-12 ir kardomajame kalinime nuo 2008-12-12 iki 2009-08-07). Bausmė skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2010-05-14. Nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su naujai paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, nes nors nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamasis J. R. padarė sunkius nusikaltimus, o naujai nustatytomis aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis J. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau padarytos nusikalstamos veikos – pasikėsinimas išžaginti nepilnametį asmenį bei nepilnamečio seksualinis prievartavimas ir tyčinis nužudymas labai nesiskiria, jos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms kategorijoms. Jos nukreiptos prieš neliečiamą teisę į asmens seksualinę ir sveikatos bei gyvybės teisės neliečiamumą. Kolegijos nuomone nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinimo dalinio sudėjimo būdu. Taip pat turi būti įskaitytas bausmės atlikimo laikas paskirtas ankstesniu nuosprendžiu.

48Dėl A. P. civilinio ieškinio

49Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo teismui turi pateikti duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį. A. P. pareikštas civilinis ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, nes jame tik nurodyta, kad reiškia 4000 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 82 b. l.), nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje civiliniam ieškovui buvo nustatytas terminas iki sekančio teismo posėdžio, ieškinio trūkumams pašalinti, pateikti įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį. Per nurodytą terminą civilinis ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 3 dalis).

50Dėl daiktinių įrodymų.

51Telšių AVPK saugomi daiktiniai įrodymai: du skudurai; staltiesė; sulaužytas stalčius; du popieriniai vokai su nuopjovomis paimti apžiūrint sulaužytą stalčių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; pora sportinių batelių; J. R. kelnės ir megztinis-striukė – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nuteistajam J. R.; pistoletas Nr. 7-024557 BLOW M.06 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

Nutarė

54J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 13 (trylikai) metų.

55Taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

56Taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėti 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

57Į bausmės atlikimo laiką įskaityti 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką.

58Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu J. R. pripažinti pavojingu recidyvistu.

59 Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose

60Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2010 m. lapkričio 4 d.

61Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 7 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 4 d.

62A. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

63Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

64Panaikinti iš kaltinimo kaltinamojo veiką kvalifikuojantį požymį, kad J. R. nužudė nukentėjusįjį A. J. bejėgiškos būklės.

65Daiktinius įrodymus – Telšių AVPK saugomus daiktinius įrodymus: du skudurus; staltiesę; sulaužytas stalčius; du popierinius vokus su nuopjovomis paimtus apžiūrint sulaužytą stalčių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; porą sportinių batelių; J. R. kelnes ir megztinį, striukę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam J. R.; pistoletą Nr. 7-024557 BLOW M.06 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

66Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. J. R. itin žiauriai nužudė žmogų, t. y. 2009 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu... 6. Kaltinamasis J. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo mama N. R.... 7. Be dalinio kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:... 8. nukentėjusiojo S. J. parodymais, kad A. J. buvo jo brolis, jis gyveno bute... 9. liudytojos N. R. parodymais, kad su A. J. jam priklausančiame bute kartu... 10. liudytojo B. M. parodymais, kad jis yra buvęs A. J. bendradarbis. 2009-12-06... 11. liudytojos A. R. (A.) parodymais, kad J. R. pažįsta metus laiko, su juo yra... 12. 2009-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 14–32 b.... 13. MRU TMI Telšių poskyrio specialisto išvada (1 t., 34–37 b. l.) Nr. M... 15. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 16. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo J. R., liudytojos N. R. parodymais,... 17. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 18. Kolegija atmeta kaltinamojo J. R. parodymus, kad jis negalėjo A. J. suduoti... 19. Kolegija taip pat atmeta kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusįjį galėjo... 20. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. J. iki įvykio būtų susižeidęs... 21. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje... 22. Kolegija sutinka su kaltinamojo J. R. argumentu, kad jis neturėjo tikslo... 23. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK... 24. Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant... 25. O šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. buvo neįgalus (1 t., 86... 26. Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo.... 27. Nužudymas, padarytas kaip itin žiauriai, yra tada, kai gyvybė atimama itin... 28. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. nukentėjusįjį A. J. su pertraukomis... 29. MRU TMI Telšių poskyrio specialisto išvadoje (1 t., 34–37 b. l.). Nr. M... 30. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. buvo muštas ilgą laiką, spardomas, dėl... 31. Įvertinusi visas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. veika... 33. Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra... 34. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. R. tyčinį labai sunkų... 35. Iki tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymo kaltinamasis J. R. buvo... 36. Kolegija, pripažindama J. R. pavojingu recidyvistu, konstatuoja, kad jis... 37. Bausmės skyrimas. ... 38. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie... 39. Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos... 40. Todėl kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai,... 41. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis... 42. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam J. R., teismas vadovaujasi bendrais... 43. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 44. Dėl Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 9 dalies taikymo.... 45. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles... 46. 2010 m. birželio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. R.... 47. 2010 m. gegužės 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. R.... 48. Dėl A. P. civilinio ieškinio... 49. Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam... 50. Dėl daiktinių įrodymų.... 51. Telšių AVPK saugomi daiktiniai įrodymai: du skudurai; staltiesė;... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 54. J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 55. Taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2... 56. Taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, prie... 57. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu... 58. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu J. R.... 59. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ... 60. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2010 m.... 61. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 62. A. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.... 63. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 64. Panaikinti iš kaltinimo kaltinamojo veiką kvalifikuojantį požymį, kad J.... 65. Daiktinius įrodymus – Telšių AVPK saugomus daiktinius įrodymus: du... 66. Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo...