Byla 2A-998-196/2018
Dėl sandorių neteisėtumo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. J. ir T. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-653/2017 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ ieškinius atsakovams T. R., R. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB (dabar - Luminor) bankui, dėl sandorių neteisėtumo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti iš dalies nesudaryta dėl 119 316,68 Eur (411 976,64 Lt) jos (ieškovės RUAB „Molesta“) ir atsakovo T. R. pasirašytą 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį. Jeigu teismas netenkins prašymo, priteisti iš T. R. ieškovės naudai 91 112,16 Eur (314 592,05 Lt), atsakovo gautą be teisėto pagrindo; 2) pripažinti nesudaryta jos (ieškovės RUAB „Molesta“) ir atsakovo R. J. 2011 m. gegužės 12 d. pasirašytą paskolos sutartį. Jeigu teismas netenkintų prašymo, priteisti iš R. J. jos (ieškovės) naudai 147 683,04 Eur (509 920 Lt), atsakovo gautą be teisėto pagrindo; 3) pripažinti negaliojančiais jos (ieškovės RUAB „Molesta“) sudarytus sandorius – mokėjimus, kuriais buvo sumažinta T. R. paskolos suma: 2012 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimą Nr. 18678 už 84 955,41 Lt sumą; 2012 m. spalio 2 d. mokėjimą Nr. 18838 už 243 100 Lt sumą; 2012 m. spalio 12 d. mokėjimą Nr. 18886 už 303 880 Lt sumą ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimą Nr. 18851 už 243 100 Lt sumą. Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo T. R. ieškovės naudai 253 427,77 Eur (875 035,41 Lt); 4) pripažinti negaliojančiais jos (ieškovės RUAB „Molesta“) sudarytus sandorius – mokėjimus, kuriais buvo sumažinta R. J. paskolos suma: 2012 m. spalio 2 d. mokėjimą Nr. 18840 už 156 900 Lt sumą; 2012 m. spalio 12 d. mokėjimą Nr. 18840 už196 120 Lt sumą ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimą Nr. 18850 už156 900 Lt sumą. Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo R. J. ieškovės naudai 147 683,04 Eur (509 920 Lt); 5) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento jos (ieškovės RUAB „Molesta“) ir atsakovų R. J. ir T. R. sudarytą 2011 m. gegužės 16 d. susitarimą Nr. 20110216-1; 2011 m. gegužės 16 d. atsakovų T. R. ir R. J. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011-1 ir 2011 m. gegužės 16 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011-2; 6) priteisti iš atsakovų jos (ieškovės RUAB „Molesta“ naudai) 5-ių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas.
  2. Ieškinio reikalavimai grįsti CK 6.66 straipsnio, 6.242 straipsnio 1 dalies, 6.237 straipsnio 2 dalies, 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.871 straipsnio 3 dalies ir 6.875 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
  3. Ieškinyje nurodoma, kad ginčijamos paskolos sutartys pripažintinos nesudarytomis, nes paskolos davėjai neperdavė visos sutartyje nurodytos paskolos sumos (CK 6.875 str. 3 d.). Dėl tų pačių motyvų ginčijami mokėjimai atitinkamoje dalyje yra neteisėti, nes atlikti be teisėto pagrindo (CK 6.237 str.).
  4. Mokėjimai, kaip vienašaliai sandoriai, pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes, juos atlikus, sumažėjo ieškovės RUAB „Molesta“ turtas, pažeisti susitarimai su didžiausiu ieškovės kreditoriumi AB DNB banku, o ieškovė, turėdama mokumo problemų, neatsiskaičiusi su banku ir 2013 metų pradžioje pasikreipusi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – bendrovės akcininkams.
  5. Apie ginčo mokėjimus RUAB „Molesta“ administratorius sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai šią informaciją jam suteikė bendrovės vadovas R. J.. Ieškinio senaties terminas nepraleistas.
  6. Atsakovai žinojo apie susitarimus su banku, mokėjimus atliko būdami nesąžiningais, suvokdami, kad pažeidžia kitų kreditorių teises. Be to, nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą.
  7. Atsakovų sudarytomis paskolos sutartimis buvo siekiama išvengti įvykdyti prievolę bankui ir neteisėtai išmokėti lėšas T. R.. Sudarant įvaizdį, kad bendrovei paskolino pinigų ne tik T. R., bet ir R. J., 2012 m. gegužės 12 d. buvo pasirašytos paskolos sutartys tarp ieškovės RUAB „Molesta“ ir T. R. bei R. J., tačiau paskolos dalykas nebuvo perduotas. Tokiu būdu buvo siekiama susigrąžinti paskolos dalį iš bendrovės per R. J., kol bendrovė nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų bankui.
  8. Atsakovas R. J. yra esamas ieškovės RUAB „Molesta“ vadovas, ir jis neteiks ieškinio prieš save, todėl RUAB „Molesta“ administratorius, gindamas kreditorių interesus bei siekdamas, kad restruktūrizavimo planas būtų įvykdytas, teikė šį ieškinį. Administratorius dalyvauja kreditorių reikalavimų tvirtinimo procese, o ši byla turės prejudicinę reikšmę, sprendžiant T. R. reikalavimo dydžio klausimą.
  9. RUAB „Molesta“ buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta 1 039 410,78 Lt bendrovės skola T. R. pagal 2008 m. spalio 20 d. paskolos sutartį Nr. 081020/1. Nei viena vėliau sudaryta sutartis nenumatė, kad T. R. ir RUAB „Molesta“ susitaria, kad bendrovė įvykdė savo prievoles pagal 2008 m. spalio 20 d. paskolos sutartį.
  10. Pagal 2011 m. gegužės 16 d. trišalį susitarimą T. R. neatleido bendrovės nuo prievolės įvykdymo. RUAB „Molesta“ privalo grąžinti paskolą, tačiau sumą turi perduoti R. J. pagal 2011 m. gegužės 16 d. sutartį, sudaryta tarp T. R. ir R. J.. Ieškovė teigė, kad 2011 m. gegužės 16 d. susitarimu tarp RUAB „Molesta“, T. R. ir R. J. buvo susitarta dėl paskolos dalyko pagal R. J. ir T. R. pasirašytas paskolos sutartis perdavimo. Tačiau paskolos dalykas R. J. nebuvo perduotas.
  11. Ieškovės požiūriu, susitarimą galima būtų vertinti kaip novaciją, jeigu būtų susitarta, kad UAB „Molesta“ neprivalo vykdyti savo įsipareigojimų ir grąžinti T. R. paskolą, nes šią sumą T. R. įsipareigojo grąžinti R. J.. Tačiau akcininkų paskolos sutartys neatleido ieškovės RUAB „Molesta“ nuo pareigos grąžinti paskolą. T. R. – ieškovės kreditorius, tik nurodė skolininkei ieškovei kam pervesti skolą (CK 6.44 str.).
  12. Sandorių sudarymo metu RUAB „Molesta“ turėjo mokumo problemų, todėl 2013 metais buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vien bankas turėjo 6 200 000 Lt dydžio reikalavimą ieškovei; pusmečio rezultatas buvo nuostolingas, o trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto, kuris buvo įkeistas bankui.
  13. Ieškovė UAB „Vėsa ir partneriai“ taip pat pateikė teismui ieškinį su tapačiais kaip ir RUAB „Molesta“ reikalavimais ir argumentais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovių RUAB „Molesta“ ir UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinius patenkino ir pripažino: 1) nesudaryta dėl 119 316,68 Eur (411 976,64 Lt) ieškovės RUAB „Molesta“ ir atsakovo T. R. 2011 m. gegužės 12 d. pasirašytą paskolos sutartį; 2) nesudaryta ieškovės RUAB „Molesta“ ir atsakovo R. J. 2011 m. gegužės 12 d. pasirašytą paskolos sutartį dėl 627 580 Lt; 3) negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės RUAB „Molesta“ ir atsakovų T. R. ir R. J. sudarytą 2011 m. gegužės 16 d. susitarimą; 4) negaliojančiais ieškovės RUAB „Molesta“ mokėjimus, kuriais buvo sumažinta T. R. paskolos suma: 2012 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimą Nr. 18678 už84 955,41 Lt; 2012 m. spalio 2 d. mokėjimą Nr. 18838 už 243 100 Lt; 2012 m. spalio 12 d. mokėjimą Nr. 18886 už 303 880 Lt ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimą Nr. 18851 už 243 100 Lt ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo T. R. ieškovės RUAB „Molesta“ naudai 253 427,77 Eur (875 035,41 Lt); 5) negaliojančiais ieškovės RUAB „Molesta“ mokėjimus R. J.: 2012 m. spalio 2 d. mokėjimą Nr. 18840 už 156 900 Lt; 2012 m. spalio 12 d. mokėjimą Nr. 18840 už196 120 Lt ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimą Nr. 18850 už 156 900 Lt ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo R. J. ieškovės RUAB „Molesta“ naudai 147 683,04 Eur (509 920 Lt); 6) priteisė: iš atsakovo T. R. ieškovės RUAB „Molesta“ naudai 5-ių procentų metines palūkanas už priteistą sumą (253 427,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo R. J. ieškovės RUAB „Molesta“ naudai 5-ių procentų metines palūkanas už priteistą sumą (147 683,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą dėl 2011 m. gegužės 16 d. atsakovų T. R. ir R. J. sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė.
  2. Ginčui spręsti teismas taikė CK 6.66 straipsnio, 6.67 straipsnio 3 punkto, 6.875 straipsnio 3 dalies, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant actio Pauliana institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).
  3. Teismas, spręsdamas dėl 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties už 119 316,68 Eur (411 976,64 Lt) sumą sudarymo, priėjo išvados, kad atsakovo T. R. atsikirtimai dėl visos paskolos sumos perdavimo ieškovei neįrodyti, nes nei vienoje iš paminėtų paskolos sutarčių nebuvo numatyta, kad 2011 m. gegužės 12 d. buvo susitariama dėl negrąžintos paskolos dalies pagal 2008 m. spalio 20 d. paskolos sutartį, arba kad ieškovė įvykdė savo prievoles pagal 2008 m. spalio 20 d. paskolos sutartį, ar kad T. R. atleidžia ieškovę nuo pareigos grąžinti likusią paskolos dalį, ar kad R. J. perima ieškovo skolą. Teismas konstatavo, kad 2011 m. gegužės 16 d. trišalis susitarimas negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl novacijos, nes atsakovas T. R. pagal šį susitarimą neatleido ieškovės nuo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo, o tik buvo susitarta, kad ieškovė paskolą grąžins R. J..
  4. Ieškinius atsakovams pareiškė įmonės restruktūrizavimo administratorius UAB „Restrus“ (įmonės atstovui K. B. buvo išduotas įgaliojimas), taip pat kreditorius UAB „Vėsa ir partneriai“, kurio kreditinis reikalavimas patvirtintas restruktūrizavimo byloje. Teismas sprendė, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Taip pat teismas nustatė, kad vienas iš atsakovų yra BUAB „Molesta“ vadovas, o ginčo dalykas yra susijęs su įmonės prievolių kreditoriams apimtimi, taigi ir su restruktūrizavimo plano vykdymu. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonės restruktūrizavimo administratorius, gindamas įmonės ir kreditorių teises, turėjo teisę pareikšti ieškinį.
  5. Teismas nustatė, kad ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių turtinius interesus. UAB „Molesta“ neprivalėjo atlikti ginčo mokėjimų, kurie prieštaravo šalims žinomoms kredito sutarties su DNB banku sąlygoms bei, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, kai sutriko atsiskaitymai su kitais kreditoriais, buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas akcininkams prieš kitus kreditorius. Atsakovai buvo įmonės akcininkai, jiems buvo ir turėjo būti žinoma apie tikrąją įmonės finansinę padėtį, t. y. kad ginčo mokėjimai pažeis kitų kreditorių teises. UAB „Molesta“ ir atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą ir nėra nuginčytas šioje byloje.
  6. Teismas, įvertinęs tai, kad 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartys, sudarytos tik tarp atsakovų, todėl nėra susijusios su šioje byloje ginamomis ieškovių teisėmis ir interesais, šių sutarčių nuginčijamas nesukeltų ieškovei teisnių pasekmių. Atsakovų tarpusavio ginčas dėl prievolių pagal šias sutartis vykdymo ir šių sutarčių galiojimo yra nagrinėjamas kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-315-262/2017, dėl ko ši byla dėl atsakovų tarpusavio sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas nutraukė, remdamasis CPK 5 straipsnio ir 293 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kurioje byla dėl 2011 m. gegužės 16 d. atsakovų T. R. ir R. J. sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukta, ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų T. R. ir R. J. 2011 m. gegužės 16 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011-1 ir 2011 m. gegužės 16 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011-2; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl RUAB „Molesta“ mokėjimų R. J.: 2012 m. spalio 2 d. mokėjimo Nr. 18840 už 156 900 Lt sumą; 2012 m. spalio 12 d. mokėjimo Nr. 18840 už 196 120 Lt sumą ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimo Nr. 18850 už 156 900 Lt sumą pripažinimo negaliojančiais, motyvuojamąją dalį papildant argumentais dėl kreditorių teisių pažeidimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl atsakovų T. R. ir jo (R. J.) 2011 m. gegužės 16 d. sudarytų paskolos sutarčių Nr. 2011-1 ir Nr. 2011-2 ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus (CPK 293 str.). Byla nutraukta, nes ginčas dėl šių sutarčių nagrinėjamas kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-315-262/2017.
    2. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-315-262/2017 T. R. ir R. J. 2011 m. gegužės 16 d. sudarytos paskolos sutartys Nr. 2011-1 ir Nr. 2011-2 yra ginčijamos visiškai kitu pagrindu, t. y. jos nėra ginčijamos sandorių negaliojimo pagrindais ar kaip pažeidžiančios kreditorių teises (actio Pauliana pagrindu), o R. J. pateikė reikalavimą pripažinti šias sutartis nesudarytomis, nes T. R. pinigų pagal paskolos sutartis neperdavė R. J.. Taigi ginčas nėra tapatus dėl pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylą šioje dalyje nutraukė nepagrįstai.
    3. 2011 m. gegužės 16 d. sandorių schema buvo siekiama apeiti sudarytus susitarimus su banku ir tokiu būdu neva teisėtai išmokėti UAB „Molesta“ lėšas T. R. ne tik tiesiogiai bet ir per kitą akcininką R. J., nors akcininkams negalėjo būti daromi jokie mokėjimai, kol bendrovė neįvykdys savo įsipareigojimų bankui.
    4. Apeliantas R. J. iš esmės sutinka su 2017 m. vasario 15 d. sprendimo rezoliucine dalimi pripažinti UAB „Molesta“ mokėjimus R. J. negaliojančiais, tačiau nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvuojamąja dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas, jo įsitikinimu, nepakankamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nevertino ieškovių pateiktų argumentų. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis, susijusi su mokėjimų R. J. pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, dalyje dėl kreditorių teisių pažeidimo turėtų būti papildyta argumentais, susijusiais su atsakovų sudarytų sandorių visumos vertinimu ir šių sandorių reikšmingumu konstatuojant kreditorių teisių pažeidimą.
  2. Atsakovas T. R. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą dėl patenkintų ieškinių ir priimti naują sprendimą – bylą pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį (kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens) nutraukti; UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinio dalį dėl 2011 m. gegužės 16 d. susitarimo Nr. 20110216-1 (sudaryto tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“) nutraukti (CPK 5 str., 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.), kitoje dalyje ieškinį atmesti; 2) skirti byloje rašysenos ekspertizę, nes parašas ant 2011 m. gegužės 13 d. susitarimo Nr.2, sudaryto tarp banko, RUAB „Molesta“ ir jo (T. R.), kuriame jis (T. R.) pasižada nereikalauti skolos ankščiau, nei bendrovė atsiskaitys su banku, yra ne jo; 3) panaikinti jo (T. R.) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovės RUAB „Molesta“ vardu ieškinį pareiškė bendrovės restruktūrizavimo administratorius, tačiau į bylą nėra pateikta nei atstovavimo sutarties, nei įgaliojimo, o tai yra procesinė kliūtis RUAB „Molesta“ ieškinį nagrinėti, o tuo labiau kliūtis jį tenkinti. Restruktūrizavimo administratorius vykdo priežiūros funkciją, bet neperima valdymo organų funkcijų, todėl negali veikti ex officio įmonės vardu. Restruktūrizavimo administratorius galėjo pareikšti ieškinį RUAB „Molesta“ vardu tik gavęs RUAB „Molesta“ kompetentingo valdymo organo įgalinimus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir tenkino RUAB „Molesta“ ieškinį, kurį suinteresuoto asmens vardu pareiškė neįgaliotas asmuo.
    2. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad administratorius turi pareigą prižiūrėti, ar restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai laikosi restruktūrizavimo plano (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.) ir galėjo pareikšti ieškinį, yra nepakankamas. Nurodyta tesiės norma nesuteikia restruktūrizavimo administratoriui (kuris nepakeičia įmonės valdymo organų) teisės pareikšti ieškinį įmonės vardu. Pirmosios instancijos teismas, gavęs RUAB „Molesta“ ieškinį, turėjo atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
    3. RUAB „Molesta“ valdyba, kurios posėdyje dalyvavo ir atsakovas T. R., nusprendė dėl subordinacinio paskolų grąžinimo su sąlyga, kad bus pasirašyti atitinkami susitarimai. RUAB „Molesta“ valdybos sprendimai nėra privalomi T. R. kaip fiziniam asmeniui. Tam, kad RUAB „Molesta“ valdybos sprendimas būtų realizuotas turėjo būti įgyvendinta sąlyga – T. R. turėjo pasirašyti su banku atitinkamą susitarimą. Byloje nėra duomenų, kad T. R. ir bankas pasirašė tokį susitarimą, t. y. nėra įrodyta, kad subordinacinė prievolė RUAB „Molesta“ akcininkui T. R. atsirado, dėl ko skundžiamo sprendimo motyvas, kad T. R. žinojo apie nurodytą RUAB „Molesta“ valdybos sprendimą yra teisiškai nereikšmingas, sprendžiant ar T. R. pažeidė savo prievolę bankui.
    4. RUAB „Molesta“ ginčijamais mokėjimais grąžino T. R. mažesnę sumą, nei buvo gavusi iš kreditoriaus. Atsakovas nepretenduoja į didesnę sumą, nei perdavė ieškovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai interpretavo faktų visumą. Nėra pagrindo ginčijamą 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Molesta“ ir T. R., pripažinti nesudaryta iš dalies.
    5. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės RUAB „Molesta“ ieškinį, pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu mokėjimo nurodymus, kuriais UAB „Molesta“ grąžino T. R. dalį pasiskolintos sumos. Jis (atsakovas) teigia, kad actio Pauliana institutas suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui, ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Nagrinėjamoje byloje actio Pauliana pagrindu sandorius (mokėjimus) ginčijo, tų sandorių šalis – RUAB „Molesta“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės RUAB „Molesta“ reikalavimą tenkino teisiniu pagrindu, kuriuo RUAB „Molesta“ šio reikalavimo negalėjo pareikšti.
    6. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti esant sudėtingai UAB „Molesta“ finansinei padėčiai, nes teismas nevertino turimų pradelstų įmonės įsipareigojimų, sudaromų sandorių dieną. Byloje nėra pateikti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus ir turimą turtą ginčijamų sandorių metu; nėra įrodyta, kad įmonė neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais.
    7. Apeliantas teigia, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo vienerių metų ieškinio senaties termino pradžią perkelti į kitą datą, nei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Molesta“, įsiteisėjimo dieną. Restruktūrizavimo administratorius, ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškė 2015 m. gruodžio 28 d., o UAB „Vėsa ir parneriai“ – 2016 m. balandžio 11 d., ir praleido vienerių metų senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį, pareikštą actio Pauliana pagrindu.
  3. Atsakovas R. J. atsiliepime į atsakovo T. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  4. Ieškovė RUAB „Molesta“ atsiliepime į atsakovo R. J. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti visa apimtimi.
  5. Ieškovė UAB „Vėsa ir partneriai“ atsiliepime į atsakovo R. J. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
  6. Ieškovė UAB „Vėsa ir partneriai“ atsiliepime į atsakovo T. R. apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti apelianto T. R. prašymą paskirti ekspertizę; 2) atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas T. R. nepagrįstai teigia, kad teismas turi nutraukti bylą, nes ieškinys pareikštas neįgalioto asmens. UAB „Vėsa ir parneriai“ turi teisę ginčyti bendrovės sandorius, yra RUAB „Molesta“ kreditorė ir 2016 m. balandžio 8 d. pareiškimu įstojo į bylą bendraieške. Byloje yra dvi ieškovės, kurios pareiškė analogiškus reikalavimus, juos grįsdamos tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.
    2. RUAB „Molesta“ jau 2011 metais turėjo finansinių sunkumų, o tie finansiniai sunkumai tapo akivaizdūs 2012 metais. Nors RUAB „Molesta“ nebuvo atsiskaičiusi su UAB „Vėsa ir partneriai“ ir kitais kreditoriais, vis tiek sudarė ginčijamus sandorius, kurių pagalba bendrovės akcininkai prioritetine tvarka 2012 metais sau išsimokėjo lėšas, tokiu būdu pažeisdami kreditorių interesus, o jau 2013 metų pradžioje bendrovė kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tuo metu, kai buvo atlikti 2012 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimai T. R., ieškovė buvo skolinga UAB „Vėsa ir parneriai“ 336160,9 Lt, o kai buvo atliekami mokėjimai T. R. ir R. J. 2012 m. spalio mėnesį, skola UAB „Vėsa ir partneriai“ jau buvo 503 109,2 Lt.
    3. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šio termino eiga prasideda tą dieną, kai kreditorius sužino arba turi sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. UAB „Vėsa ir parneriai“ sužinojo apie ginčijamus sandorius 2016 m. vasario mėnesį, gavusi informaciją iš administratoriaus apie vykstantį teisminį ginčą ir tik susipažinusi su šio teisminio ginčo procesiniais dokumentais bei įrodymais, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Kreditorius negalėjo apie šiuos sandorius sužinoti anksčiau, kadangi dokumentai nėra vieši, o kitų galimybių sužinoti tokią informaciją tretieji asmenys neturi. Apeliantas T. R. nepateikė įrodymų, kad UAB „Vėsa ir parneriai“ žinojo apie ginčijamus sandorius anksčiau, nei 2016 m. vasario mėnesį.
  7. Atsakovas T. R. atsiliepime į atsakovo R. J. apeliacinį skundą prašo: 1) jei atsakovas R. J. nesumokės žyminio mokesčio, tai šio atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; 2) jei atsakovas R. J. sumokės žyminį mokestį, tai atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apelianto R. J. skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas yra priimtas ne RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje (Nr. B2-3281-781/2016), bet civilinėje byloje Nr. 2-552-653/2017, todėl pastarojoje byloje paduodamas apeliacinį skundą, apeliantas privalo sumokėti žyminį mokestį.
    2. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu gina ieškovo interesą, nors nei viena ieškovė nepateikė apeliacinio skundo. Tai reiškia, kad abiems ieškovėms sutinkant su 2017 m. vasario 15 d. sprendimu, kuriuo byla dėl 2011 m. gegužės 16 d. atsakovų T. R. ir R. J. sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukta, šioje dalyje nebeliko ginčo.
    3. 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartys, sudarytos tik tarp atsakovų ir nėra susijusios su šioje byloje ginamomis ieškovų teisėmis, o be to atsakovų tarpusavio ginčas dėl prievolių pagal šias sutartis vykdymo ir šių sutarčių galiojimo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.
    4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs tuo pačiu faktiniu pagrindu, nepriklausomai nuo to, kad R. J. vienoje byloje nurodo vienokį teisinį pagrindą, o kitoje byloje – kitą teisinį pagrindą, ginčas vertintinas kaip tapatus. Aptariamose bylose iš dalies sutampa nagrinėjimo objektas – 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartys, sudarytos tarp T. R. ir R. J.. Taigi ieškiniai abiejose bylose iš dalies yra tapatūs, dėl ko vėliau iškelta byla (Nr. 2-552-653/2017) nutraukta teisėtai.
    5. Apelianto R. J. prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, papildant argumentais dėl kreditorių teisių pažeidimo, negali būti tenkintas, nes: 1) prašymas yra abstraktus; 2) ieškovės nepateikė į bylą duomenų apie pradelstus įsipareigojimus ir turimą turtą ginčijamų mokėjimų metu, t.y. neįrodė (iš esmės neįrodinėjo) kreditorių teisių pažeidimo.
  8. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atsakovų R. J. ir T. R. apeliacinius skundus prašo: 1) dėl apelianto R. J. apeliacinio skundo spręsti teismo diskrecijos teise pagal byloje surinktus įrodymus; 2) apelianto T. R. pareikštą apeliacinį skundą atmesti; 3) priteisti trečiojo asmens AB DNB banko naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovo RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorius turėjo teisę pareikšti ieškinį, kuris buvo priimtas teisme nagrinėti, nes nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su restruktūrizuojamos įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtimi ir jų vykdymu, kas yra susiję su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu.
    2. Restruktūrizuojamos įmonės vadovas – direktorius R. J., yra patrauktas byloje atsakovu, o tai, kad byla yra susijusi su restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano vykdymu ir restruktūrizuojamos įmonės turimu turtu (jo apimtimi), skirtu atsiskaityti su restruktūrizuojamos įmonės kreditoriais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog restruktūrizavimo administratoriaus įgaliotas asmuo turėjo teisę pareikšti ieškinį.
    3. Likvidžiausio UAB „Molesta“ turto atsakovams perleidimas – pinigų pervedimai (paskolų grąžinimai) akcininkams (atsakovams), tuo metu, kai galiojo subordinacinis susitarimas su kreditoriumi AB DNB banku ir UAB „Molesta“, o finansinė situacija buvo bloga, pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes buvo perleistas turtas (pinigai), kurį buvo galima panaudoti atsiskaitymui su ieškovės kreditoriais, nes kito ieškovė turėto turto atsiskaitymui su kreditoriams neužteko.
    4. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės ginčo mokėjimai atsakovams pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti kaip nesąžiningi ir kreditorių teises pažeidžiančiais sandoriais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).
    5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Molesta“ ginčo mokėjimai atsakovams pažeidė 2011 m. balandžio 15 d. susitarimo Nr. 0013-05IL/8 dėl 2005 m. sausio 6 d. kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL sąlygų pakeitimo 11.2 punktą; UAB „Molesta“ 2011 m. balandžio 5 d. įvykusio valdybos posėdžio metu priimtą sprendimą negrąžinti paskolų akcininkams ankščiau negu kreditą bankui; subordinacijos sutarčių su banku sąlygas, kad UAB „Molesta“ negrąžins atsakovams jų suteiktų paskolų, o atsakovai atitinkamai nereikalaus iš UAB „Molesta“ paskolų ir palūkanų mokėjimo iki tol, kol bus visiškai įvykdyti įsipareigojimai bankui pagal 2005 m. sausio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL.
    6. Įsipareigojimai bankui pagal 2005 m. sausio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL iki šiol nėra įvykdyti, o UAB „Molesta“ dėl jos turimų finansinių sunkumų vykdyti prievoles kreditoriams iškelta restruktūrizavimo byla.
  9. Ieškovė RUAB „Molesta“ atsiliepime į atsakovo T. R. apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti apelianto T. R. prašymą paskirti ekspertizę; 2) atmesti apelianto T. R. apeliacinį skundą ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino trišalio susitarimo kaip novacijos, o T. R. nepagrįstai teigia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ir gražinti jam išmokėtas lėšas nesant teisėto pagrindo yra nepagrįstas.
    2. Apeliantas T. R. neatleido UAB „Molesta“ nuo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo, kadangi UAB „Molesta“ vis tiek privalo grąžinti paskolą, tik sumą turi perduoti R. J. pagal 2011 m. gegužės 16 d. pasirašytą sutartį Nr. 2011-1 tarp T. R. ir R. J.. Šiuo atveju T. R., būdamas UAB „Molesta“ kreditorius nurodė skolininkui UAB „Molesta“ kam pervesti skolą, todėl situacija atitinka CK 6.44 straipsnio nuostatas, kai prievolė turi buti įvykdyta kreditoriaus nurodytam asmeniui.
    3. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas, o mokėjimai T. R. ir R. J. laikytini pažeidusiais ieškovės kreditorių teises, nes atlikus šiuos sandorius sumažėjo RUAB „Molesta“ turtas, kuriuo galėtu būti atsiskaitoma su kreditoriais, buvo pažeisti susitarimai su didžiausiu bendrovės kreditoriumi – banku, taip pat, bendrovė turėdama mokumo problemų ir neatsiskaičiusi su banku, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. bendrovės akcininkams.
    4. Dėl ieškinio senaties termino: administratorius sužinojo apie mokėjimus T. R. ir R. J. tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai šią informaciją jam suteikė bendrovės vadovas R. J., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teigė, kad administratorius negalėjo ir neturėjo apie šiuos sandorius sužinoti anksčiau, nes priešingai nei bankroto atveju, restruktūrizavimo administratorius neperima bendrovės valdymo organu teisiu, nevaldo bendrovės ir galimybių susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovės vadovas R. J. yra atsakovas, todėl ir informacija apie ginčijamus sandorius dėl asmeninio suinteresuotumo nebuvo atskleista anksčiau. Informacija apie atliktus mokėjimus buvo pateikta tik tuomet, kai T. R. pradėjo reikalauti iš R. J. iš bendrovės lėšų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų R. J. ir T. R. apeliacinius skundus, 2018 m. sausio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi galutinai išsprendė ginčą dėl ieškovės RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratoriaus teisės ginčyti iki restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo sudarytus sandorius. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad restruktūrizavimo administratorius neturi teisės restruktūrizuojamos įmonės vardu ginčyti tokios įmonės iki restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo sudarytus sandorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškovės vardu restruktūrizavimo administratorės pareikštą ieškinį, ieškovės RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismui grąžinta bylos dalis pagal ieškovės UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinį. Kasacinis teismas akcentavo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose iš esmės pasisakė tik dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės nurodytų ieškinio argumentų, tačiau nepasisakė dėl ieškovės UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinio argumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, įskaitant ir tai, ar prievolių vykdymo atsakovams sandoriai, kurie yra ginčijami teisme, buvo sudaryti nepažeidžiant mokėjimų eiliškumo. Taip pat nagrinėjamoje byloje turėtų būti iš naujo nustatyta, kokia yra nepatenkinta kreditorės (ieškovės) UAB „Vėsa ir partneriai“ reikalavimo dalis. Tai reiškia, kad byla grąžinta nagrinėti iš naujo visiškai nauju, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtu, aspektu, t. y. dėl UAB „Vėsa ir partneriai“ pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
  4. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
  5. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, iki paskirto teismo posėdžio pradžios nei viena iš šalių nepateikė jokių paaiškinimų dėl UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinio reikalavimų ir argumentų, nenurodė, kokia yra nepatenkinta kreditorės (ieškovės) UAB „Vėsa ir partneriai“ reikalavimo dalis, nepasisakė dėl byloje reikšmingų aplinkybių, taip pat ir dėl kasacinio teismo nurodytosios – mokėjimų eiliškumo, nepateikė papildomų įrodymų, susijusių su UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinio dalyku ir pagrindu.
  6. Nors apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
  7. Iš šioje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai, tarp jų ir pirmosios instancijos teismas, apskritai netyrė bei neanalizavo aplinkybių, kurioms nustatyti byla yra grąžinta nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs RUAB „Molesta“ atstovaujamos restruktūrizavimo administratoriaus ieškinį, nenagrinėjo ieškovės UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinio argumentų, netyrė, kaip actio Pauliana ginčijami sandoriai pažeidžia jos, kaip RUAB „Molesta“ kreditorės, teises ir teisėtus interesus.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šios nutarties 35 punkte nurodytos aplinkybės, bet ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, įskaitant ir tai, ar prievolių vykdymo atsakovams sandoriai, kurie yra ginčijami teisme, buvo sudaryti nepažeidžiant mokėjimų eiliškumo. Taip pat nagrinėjamoje byloje turėtų būti iš naujo nustatyta, kokia yra nepatenkinta kreditorės (ieškovės) UAB „Vėsa ir partneriai“ reikalavimo dalis, kada ieškovė UAB „Vėsa ir partneriai“ sužinojo apie jos teises pažeidžiančius ginčijamus sandorius.
  9. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
  10. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytais, aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ ieškinys, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai