Byla B2-457-440/2017
Dėl įmonės pabaigos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autogreva“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „IGNIKA“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autogreva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „IGNIKA“ (b. l. 46–49). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 116–118).
  2. Teisme gautas bankrutavusios UAB „Autogreva“ bankroto administratorės UAB „IGNIKA“ įgalioto asmens V. A. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Nurodė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai ir turtas, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė skirti buvusiam įmonės direktoriui baudą, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje (Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas). Viešųjų registrų duomenimis įmonė neturi turto (b. l. 135–136). Kartu su prašymu pateikė banko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (b. l. 137).
  3. Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b. l. 140), kiekvienas kreditorius informuotas išsiunčiant jam pranešimą (b. l. 141), tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

5Prašymas tenkintinas.

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).
  2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorė atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš lot. preliminariai) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimis patvirtinti UAB „Autogreva“ kreditorių finansiniai reikalavimai (b. l. 93–94, 130–131), bendra kreditorinių reikalavimų suma 21 595,49 Eur. Nors bankroto administratorė nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įmonė neturi turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų UAB „Autogreva“.
  4. Bankrutavusios UAB „Autogreva“ kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos (b. l. 141), tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta prieštaravimų dėl įmonės veiklos pabaigos, todėl daroma išvada, kad įmonės kreditorius pripažįstą, kad nėra tikslinga tęsti bankroto procedūras.
  5. Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl UAB „Autogreva“ veiklos pabaigos (b. l. 137).
  6. Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis liko nepatenkinti 21 595,49 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriaus reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditoriaus reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.
  7. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

Nutarė

7Pripažinti, kad UAB „Autogreva“, juridinio asmens kodas 167397485, buveinės adresas Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Vytauto g. 1, veikla pasibaigė.

8Patvirtinti UAB „Autogreva“ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 21 595,49 Eur sumai:

Eil.  Nr.KreditoriusKreditorinis reikalavimas, Eur
Antros eilės kreditoriai
1VĮ Turto bankas12 721,22
2Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius7 060,61
Iš viso:19 781,83
Trečios eilės kreditoriai
3AB „Telia Lietuva“1 658,92
4Antstolė E. M.154,74
Iš viso:1 813,66
Bendra kreditorinių reikalavimų suma:21 595,49

9Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

10Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

11Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.

Proceso dalyviai
Ryšiai