Byla 2A-797-178/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GG Project“ bankroto byloje Nr. B2-2197-104/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GG Project“ bankroto byloje Nr. B2-2197-104/2015.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „GG Project“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto departamentas LT“, įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl BUAB „GG Project“ veiklos pabaigos (t. 1, b.l. 126). Nurodė, kad įmonė turto nebeturi, padengti kreditorių finansinius reikalavimus nėra galimybės, todėl prašo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir patvirtinti nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 44 630,37 Eur sumai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtino UAB „GG Project“ 2015 m. vasario 23 d. likvidavimo aktą ir įmonės pabaigos balansą; konstatavo, kad BUAB „GG Project“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų yra 44 630, 37 Eur; likviduotą dėl bankroto UAB „GG Project“ pripažino pasibaigusia ir išregistravo iš įmonių registro. Teismas nustatė, kad BUAB „GG Project“ nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų neturi, debitorinių įsiskolinimų nėra, civilinių bylų, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu būtų UAB „GG Project“, taip pat nėra. Iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 3 d. pažymos matyti, kad agentūra neturi duomenų apie įmonėje sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas likviduotą dėl bankroto įmonę pripažinti pasibaigusia ir patvirtinti likvidavimo balansą.

8Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu antros eilės kreditoriaus VSDFV pareiškė prašymą atidėti klausimo dėl pabaigos nagrinėjimą ir iš naujo nagrinėti UAB „GG Project“ vadovės kreditorinių reikalavimų dydį, nes buvusi įmonės vadovė nepagrįstai ir nesąžiningai pakėlė sau atlyginimą iki 4 200 Lt. Teismas VSDFV prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nes įmonės vadovės V. I. kreditorinis reikalavimas 6 274, 33 Lt dydžio kaip ir antros eilės kreditoriaus VSDFV reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, kurios VSDFV neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nutartis įsiteisėjo, jos keisti teismas neturi procesinio pagrindo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti (t. 2, b.l. 3-7). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bankroto administratorius, nelaukdamas apelianto finansinio reikalavimo su patvirtinančiais įrodymais, pateikė teismui duomenis apie UAB „GG Project“ 2 902,86 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtino apelianto finansinį reikalavimą 2 902,86 Eur sumai. Apie šią nutartį apeliantas neinformuotas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patikslino apelianto finansinį reikalavimą pagal bankroto administratoriaus pateiktą prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog BUAB „GG Project“ VSDF biudžetui, patikslinus duomenis, yra skolinga 3 133,61 Eur. Apeliantas nesikreipė į bankroto administratorių dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, bet 2015 m. sausio 9 d. raštu prašė įtraukti aukščiau minėtą sumą į BUAB „GG Project“ kreditorių sąrašą. 2015 m. sausio 9 d. teikiant finansinį reikalavimą apeliantas nurodė, kad jis gali būti tikslinamas atlikus valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo fondų lėšų apskaičiavimo ir panaudojimo patikrinimą. Be to, buvo išreikštos abejonės dėl vadovei V. I. apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų už 2014 m. balandžio - rugpjūčio mėn., kurios buvo padidintos (neaišku kokiu pagrindu) nuo 125 Lt iki 4 200 Lt, nors draudėjas buvo nemokus. Apeliantas 2015 m. sausio 12 d. raštu įpareigojo administratorių pateikti dokumentus, patvirtinančius V. I. draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumą. Apeliantas, gavęs dalį reikalaujamų dokumentų, nustatė, kad nepakanka duomenų patikrinimui atlikti, todėl 2015 m. kovo 12 d. raštu prašė administratorių pateikti papildomus draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus, kurių administratorius nepateikė. Bankroto administratorius 2015 m. kovo 19 d. raštu informavo apeliantą, kad prašomų dokumentų neturi. Tada 2015 m. kovo 25 d. apeliantas prašė informuoti, kokie buvo atlikti veiksmai siekiant atgauti įmonės dokumentus, tačiau atsakymas negautas.
  3. Teismas, netenkindamas prašymo atidėti sprendimą dėl įmonės pabaigos, neatsižvelgė į tai, kad apeliantui nebuvo pateikti dokumentai dėl UAB „GG Project“ vadovei apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų už 2014 m. balandžio - rugpjūčio mėn. pagrįstumo, kurių pagrindu būtų galima ginčyti kreditorinį reikalavimą. 2015 m. kovo 27 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad bankroto administratoriui buvo pateikti visi įmonės dokumentai, tačiau dėl padidėjusių vadovės draudžiamųjų pajamų administratorius nesiaiškino, nors administratoriaus pareiga yra patikrinti įmonės sandorius. Administratorius taip pat nepareiškė ieškinio buvusiai vadovei dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Bankroto administratorius, žinodamas, kad apeliantui kilo abejonių dėl V. I. draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumo, privalėjo patikrinti jos draudžiamąsias pajamas bei išanalizuoti, kodėl buvo padidintas, įmonei esant nemokiai, vadovės atlyginimas. Nustačius pažeidimus administratorius turėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Administratorius nei patikrino įmonės sandorių, nei pateikė apeliantui reikalaujamų dokumentų, bet skubiai kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos. Teismas neįvertino visapusiškai bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Bankroto procesas nuo bankroto bylos iškėlimo iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo truko tik 4 mėnesius.

11Atsakovas BUAB „GG Project“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad dėl padidėjusių vadovės V. I. draudžiamųjų pajamų administratorius nesiaiškino bei nepateikė jų apskaičiavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Administratorius, atsakydamas į apelianto 2015 m. sausio 12 d. raštą, jam pateikė 2015 m. vasario 4 d. pranešimą dėl UAB „GG Project“ dokumentų pateikimo bei apelianto prašomus dokumentus: darbo užmokesčio žiniaraščius už 2014 m. balandžio – rugpjūčio mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas V. I. paskaičiavimą, V. I. 2014 m. asmens sąskaitos kortelę. Atsakydamas į apelianto 2015 m. kovo 12 d. raštą, administratorius jam pateikė 2015 m. kovo 19 d. pranešimą dėl UAB „GG Project“ dokumentų pateikimo ir banko sąskaitų išrašus. Administratorius apeliantui taip pat pateikė 2015 m. balandžio 7 d. pranešimą bei V. I. 2015 m. kovo 30 d. rašto su priedais kopijas, 2012 m. liepos 14 d. darbo sutarties Nr. 11, UAB „GG Project“ 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. rugsėjo 1 d. vienintelio akcininko sprendimų dėl UAB „GG Project“ direktorės V. I. darbo užmokesčio ir darbo sąlygų pakeitimo, 2014 m. kovo 17 d. rangos sutarties kopijas.
  2. Atsakovas sutinka, kad administratorius turi pareigą patikrinti įmonės sandorius ir pareigą juos ginčyti, jeigu sandoriai yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriaus. Tačiau administratoriui taikomas ir draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir reikšti teisme žinomai nepagrįstus reikalavimus.
  3. Administratorius analizavo ir įvertino UAB „GG Project“ direktorės V. I. draudžiamųjų pajamų už 2014 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpį apskaičiavimo pagrįstumą. Apeliantas duomenų, paneigiančių V. I. draudžiamųjų pajamų padidinimo pagrįstumą, nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas, vertinant jį sandorių vertinimo aspektu, yra skubotas ir/ar paremtas formaliais motyvais. Apeliantui nebuvo jokių kliūčių pačiam pradėti teisminius procesus dėl BUAB „GG Project“ sandorių ginčijimo ir/ar žalos atlyginimo, jei po sandorių patikrinimo administratoriaus priimtas sprendimas neginčyti sandorių bei nereikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo buvusiai įmonės vadovei, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, apelianto netenkino.
  4. Apeliantas neskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas V. I. kreditorinis reikalavimas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad keisti šią nutartį nėra procesinio pagrindo.
  5. Iš teismui pateikto administratoriaus 2015 m. kovo 9 d. prašymo, 2015 m. vasario 23 d. likvidavimo akto, įmonės pabaigos balanso, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 3 d. pažymos matyti, kad įmonė veiklos nevykdo, turto ir pajamų neturi, sandorių, kuriuos reikėtų pripažinti negaliojančiais, nenustatyta, visos teisminės procedūros baigtos, nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir/ar ikiteisminių tyrimų, kuriuose įmonė būtų pripažinta nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, nėra. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai ir/ar administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, ir/ar priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos teismas dar neturėjo pakankamo pagrindo. Todėl sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti šiame bankroto proceso etape buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

15Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), be to, kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

18ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą administratorius, likviduojant bankrutavusią įmonę, pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad šie dokumentai buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, ginčo nėra, taigi formalios procedūros, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, yra tinkamai realizuotos. Todėl spręstinas klausimas, ar dėl apelianto nurodomų aplinkybių sprendimas dėl įmonės pabaigos vis tik negalėjo būti priimtas.

19Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „GG Project“ iškelta bankroto byla, taikytas supaprastintas bankroto procesas (t. 1, b.l. 44-45). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei nustatyta supaprastinto bankroto proceso trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. (t. 1, b.l. 77-78). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas nurodo negavęs 2015 m. sausio 6 d. nutarties. Tačiau paties apelianto finansinis reikalavimas patvirtintas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi būtent jo 2015 m. sausio 22 d. rašte nurodytu dydžiu (t. 1, b.l. 120-123), todėl tai, koks buvo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi.

20Apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių, nes administratoriui žinant apie tai, jog apeliantui kilo abejonių dėl įmonės vadovės V. I. draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo už 2014 m. balandžio - rugpjūčio mėn. pagrįstumo, administratorius privalėjo patikrinti jos draudžiamąsias pajamas bei išanalizuoti, kodėl buvo padidintas, įmonei esant nemokiai, vadovės atlyginimas, o nustačius pažeidimus turėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Tačiau administratorius nei patikrino įmonės sandorius, nei pateikė apeliantui reikalaujamus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apelianto argumentai nėra pakankami skundžiamo sprendimo naikinimui.

21Iš apelianto 2015 m. sausio 12 d. rašto įmonės administratoriui turinio matyti, kad jam jau tuomet buvo kilusios (ir pareikštos administratoriui) abejonės dėl V. I. apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų už 2014 m. balandžio-rugpjūčio mėn. (t. 2, b.l. 17). Kitaip tariant, galima daryti išvadą, kad jam buvo žinoma apie V. I. kreditorinį reikalavimą. Tačiau nei tuomet buvo teikiamas atskirasis skundas dėl 2015 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtinto V. I. finansinio reikalavimo, jei apeliantas turėjo pagrindą manyti, kad toks reikalavimas nepagrįstas administratoriaus turimais duomenimis (beje, terminas tokiam skundui paduoti dar ir nebuvo praleistas), nei vėliau, negavus pakankama apimtimi papildomos informacijos, buvo prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Lietuvos apeliacinis savo praktikoje yra nurodęs, kad „kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tame tarpe ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. <...> teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Vienas iš esminių reikalavimų, nuo kurio tinkamo įgyvendinimo priklauso ne tiek ginčo dėl teisės teisingas išsprendimas materialiąja prasme, kiek teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (šią teisę garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis ir kt.) realus užtikrinimas yra proceso nuoseklumas. Jeigu teisingumo vykdymo procesinė veikla galėtų būti įgyvendinama ne nuosekliai atskiruose etapuose sprendžiant skirtingo pobūdžio procesinius klausimus, būtų ne tik neužtikrintas operatyvus bylos išsprendimas, bet ir dėl procesinės netvarkos įsivyrautų teisinis netikrumas“ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2012 m. gegužės 28 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1684/2012).

22Be to, į bylą yra pateikti V. I. darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2014 m. balandžio – rugpjūčio mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas V. I. paskaičiavimas, jos 2014 m. asmens sąskaitos kortelė (t. 1, b.l. 149-183). Ir apeliaciniame skunde apeliantas vėlgi išreiškia tik abejones dėl V. I. draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumo, tuo tarpu jokių konkrečių argumentų, paneigiančių patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, taip pat nenurodo. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra papildomai pateiktas V. I. 2015 m. kovo 30 d. raštas su priedais: 2012 m. liepos 14 d. darbo sutarties Nr. 11, UAB „GG Project“ 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. rugsėjo 1 d. vienintelio akcininko sprendimų dėl UAB „GG Project“ direktorės V. I. darbo užmokesčio ir darbo sąlygų pakeitimo kopijas (t. 2, b.l. 19, 27-34). Apeliantas jokių papildomų paaiškinimų dėl šių dokumentų reikšmės apeliacinės instancijos teismui neteikė. Tai, kad vienas kreditorius išreiškia abejones kito kreditoriaus kreditorinio reikalavimo pagrįstumu, juo labiau nepateikdamas įtikinamų argumentų šioms abejonėms pagrįsti, savaime nėra pagrindas bankroto procedūrų stabdymui. Taip pat nėra privalomas administratoriui pavienio kreditoriaus pageidavimas reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes tokio pobūdžio sprendimai yra administratoriaus veiklos dalis ir jis sprendžia, ar yra pagrindas reikšti ieškinį. Sutiktina su administratoriumi, kad vien tik formalus ir savitikslis bylinėjimasis neatsižvelgiant į tokius faktorius kaip bankroto procedūrų sąnaudos bei trukmė prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui ir jos kreditorių reikalavimų optimaliam patenkinimui Kita vertus, net tuo atveju, jei administratorius, kreditoriaus nuomone, nepagrįstai nereiškia ieškinio, tokią teisę galėjo realizuoti, reikšdamas netiesioginį ieškinį, pats kreditorius, o jei dėl administratoriaus netinkamai vykdomų pareigų kreditoriams padaroma žala, jie gali iš jo reikalauti atlyginti nuostolius (ĮBĮ 11 str. 6 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ir ieškinių pareiškimas nėra besąlyginė aplinkybė, visais atvejais užkertanti galimybę sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui: „ ... ieškinių įtaka galimybei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo tikimybę (pvz., ar ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, paduotas tik siekiant vilkinti bankroto bylos užbaigimą) ir į galimas ieškinio patenkinimo pasekmes. Jei ieškinio patenkinimas negalėtų esmingai pakeisti bankroto bylos eigos, vien ieškinio pareiškimas nebūtų kliūtis teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimą, o ieškinio patenkinimo atveju gauta nauda galėtų būti proporcingai padalinta kreditoriams, kurių reikalavimai bankroto procedūrų metu liko nepatenkinti“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taip pat yra pažymėta, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje 2A-498-241/2015).

23Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra tiek įtikinamos, kad leistų spręsti, jog jos laikytinos pakankamu pagrindu skundžiamo sprendimo naikinimui ir bankroto procedūrų tęsimui.

24Remiantis išdėstytu, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26Apeliacinės instancijos teismui BUAB „GG Project“ bankroto administratorius pateikė prašymą priteisti iš apelianto 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti.

27Lietuvos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog „...advokatų padėjėjų suteiktos teisinės paslaugos nevertintinos pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti priteistos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. <...> rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1353/2014). Todėl prašymas netenkinamas.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „GG Project“... 5. Bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ kreipėsi į... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtino UAB „GG... 8. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu antros eilės kreditoriaus VSDFV... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 10. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius (toliau – apeliantas) apeliaciniame... 11. Atsakovas BUAB „GG Project“ bankroto administratorius atsiliepime į... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK... 18. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės... 19. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „GG Project“... 20. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia... 21. Iš apelianto 2015 m. sausio 12 d. rašto įmonės administratoriui turinio... 22. Be to, į bylą yra pateikti V. I. darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2014... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės dėl... 24. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 26. Apeliacinės instancijos teismui BUAB „GG Project“ bankroto... 27. Lietuvos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą....