Byla 2-12051-792/2012
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo J. G. atstovams advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, Artūrui Vitkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. G. (A. G.), O. G., trečiajam asmeniui I. G., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

2ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G., O. G., trečiajam asmeniui I. G., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašo atidalintini iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės butą, esantį adresu ( - ), Klaipėdoje, unikalus Nr. ( - ), bendro ploto 88,58 kv. m., ieškovui J. G. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 31/100 buto dalis, kurių plotas 27,26 kv. m., t.y. 8,26 kv. m. ploto bendrųjų patalpų (1/4 bendrųjų patalpų) ir 19,00 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-3. Atsakovams A. G. ir O. G. priskirti po 22/100 minėto buto dalis bendrosios dalinės nuosavybes teise, kurių plotas 39,22 kv. m., t.y. 16,52 kv. m. ploto bendrųjų patalpų (1/2 bendrųjų patalpų), 11.35 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-2 ir 11.35 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-10. Nurodo, jog mirus ieškovo, atsakovų ir trečiojo asmens tėvams (ieškovas, atsakovai ir tretysis asmuo tarpusavyje yra broliai ir seserys) ieškovas, atsakovai ir tretysis asmuo paveldėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise butą, esantį adresu( - ), Klaipėdoje, t.y. kiekvienas po 1/4 buto dalį. Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-03 sprendimu už akių pripažino trečiajam asmeniui I. G. asmeninės nuosavybės teise 25/100 buto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, dalis, kurių plotas 22,09 kv. m., pripažino A. G., J. G. bei O. G. bendrosios dalinės nuosavybes teise 75/100 dalis buto. Kartu nustatė naudojimosi butu tvarką priskiriant I. G. naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 20-4 ir ¼ bendrųjų patalpų, A. G., J. G. ir O. G. naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 20-3, 20-10, 20-2 bei ¾ bendrųjų patalpų. Nurodo, jog ginčo butas yra 4 kambarių, visi kambariai atskiri, todėl butą galima padalinti natūra be žalos jo paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, prašo atidalyti ieškovui priklausančias buto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priskirti ieškovui 31/100 buto dalis, kurių plotas 27.26 kv. m. (1/4 bendrųjų patalpų 33.05 kv. m./4 dalių = 8.26 kv. m. + 19.00 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-3, = 27,26 kv. m.; pastato patalpų padalinimo projekte dalis Nr. 2).

3Atsakovai A. G. ir O. G., tretysis asmuo I. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, atsakovai bei tretysis asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, apie posėdį pranešta tinkamai.

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui J. G., I. G., A. G., O. G. nuosavybės teise priklauso po 25/100 dalis 4 kambarių buto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, unikalus Nr. ( - ) (b.l. 7-8). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-03 sprendimu už akių I. G. pripažintos asmeninės nuosavybės teise 25/100 buto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, dalys, kurių plotas 22,09 kv. m. Minėtame bute patalpa, pažymėta indeksu 20-1 yra koridorius, 20-2 – 11,35 kv. m. kambarys, 20-3 – 19,00 kv. m. kambarys, 20-4 – 13,83 kv. m. kambarys, 20-5 – holas, 20-6 – sandėlis, 20-7 – tualetas, 20-8 – vonia, 20-9 – virtuvė, 20-10 – 11,35 kv. m. kambarys (b.l. 12,15).

7Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

8Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

9Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismą. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas tik dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą patalpų padalinimo projektą (b.l. 16). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005-11-04 nutartyje (Nr. 3K-3-485/2005) konstatavo, jog vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad butas iš principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir toks - atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.). NTKĮ 7 str. 3 d. nustatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju šalių bendras turtas, kurį prašoma padalinti, pagal Registrų centro duomenis, yra 4 kambarių butas. Ieškovo nurodytas reikalavimas - atidalinti jam ir atsakovams iš buto bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktą projektą – suprantamas kaip prašymas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 4.8 p.). Reglamento IX skyriuje yra numatyti reikalavimai butų perplanavimui, atidalijimui ir sujungimui. Projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį (Reglamento 264 p.). Ieškovo pateiktame patalpų padalinimo projekte nėra nurodyta kaip bus įgyvendinti minėti Reglamento reikalavimai, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieškovo pateiktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka Reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui, nepateikta jokių duomenų, įrodančių, jog yra techninės galimybės įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Taip pat nepateikta duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės ar lauko arba atskirų laiptų pastato išorėje įrengimo ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl minėtų trūkumų yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovo prašomu būdu. Kadangi ginčo objektas yra butas, todėl norint suformuoti kelis atskirus butus yra reikalinga parengti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į kelis atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu, šiuo metu pagal ieškovo pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka. Tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl naudojimosi būti tvarkos nustatymo, minėto klausimo nenagrinėja.

10Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Pagal ieškovo siūlomą atidalinimo variantą (projektą), bendram šalių naudojimui lieka bendrojo buto ploto, taigi, tokiu atidalinimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų būti pasiektas atidalinimo pasėkoje - bendroji dalinė nuosavybė tam tikroje apimtyje nepasibaigia.

11Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepateikė tinkamai parengto, t.y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natūra. Kaip minėta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis Nr. 3K-3-85/2006). Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nepareiškė reikalavimo gauti kompensaciją pinigais vietoje daikto dalies išskyrimo natūra. Be to, ginčo butas, teismo nuomone, pagal savo erdvinę – planinę struktūrą yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai. Kadangi, kaip minėta, yra nepanaudotos visos galimybės atidalyti butą natūra, derinant tai su kitos šalies teisėtais interesais, teismo nuomone, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atmestinas ieškinio reikalavimas dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pažymi, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

12Bylinėjimosi išlaidų priteisimas. Kadangi ieškinys atmestinas, tai ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

14ieškinį atmesti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai