Byla e2A-435-340/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams A. S. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo A. S. 3661,79 Eur žalos, atsiradusios dėl M. S. ligos pašalpos kompensavimo; jeigu šis reikalavimas nebūtų tenkinamas iš atsakovo A. S. – prašė šią sumą (3661,79 Eur) priteisti iš kito atsakovo, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; priteisti ieškovui iš atsakovo 3 802,62 Eur žalos, atsiradusios dėl žuvusios D. C. dukroms sumokėtos našlaičių pensijos kompensavimo; priteisti ieškovui 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

52.

6Nurodė, kad ieškovas pagal draudimo sutartį buvo apdraudęs transporto priemonę Chrysler Crossfire, valstybinis Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 2 d. ( - ) 2015 m. liepos 5 d. apie 20.59 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta minėta transporto priemonė, vairuojama atsakovo A. S., susidūrė su keturračiu, vairuojamu M. S.. Dėl eismo įvykio keturračio keleivė D. C. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių mirė, o keturračio vairuotojui M. S. buvo sutrikdyta sveikata. Taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-298/2017, buvo nustatyta, kad abu transporto priemonių vairuotojai buvo neblaivūs ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurie lėmė eismo įvykį ir žalos nukentėjusiems asmenims atsiradimą. Ieškovas sumokėjo žuvusios eismo įvykio metu D. C. vaikams (trims dukterims, iš kurių dvi buvo nepilnametės) neturtinės žalos atlyginimą 5 000,01 Eur. Taip pat ieškovas kompensavo atsakovui A. S. tenkančią Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostolių dalį, susidariusių dėl D. C. (iš pradžių ji buvo gydoma, tačiau dėl sužalojimų sunkumo neišgyveno) ir M. S. gydymo, t. y. 2 383,65 Eur. Atsakovas A. S. tenkino ieškovo reikalavimus dėl minėtų sumų kompensavimo, geranoriškai sumokėdamas minėtas sumas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. gavo iš VSDFV Vilniaus skyriaus pretenziją dėl žalos atlyginimo, išmokėjus M. S. ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad M. S. iš VSDF biudžeto buvo paskirta 7 323,57 Eur ligos išmoka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio buvo kalti abu vairuotojai, reikalaujamas žalos dydis buvo sumažintas 50 proc. ir iš ieškovo pretenzijoje buvo pareikalauta 3 661,79 Eur. Ieškovas 2018 m. sausio 25 d. tenkino šią pretenziją, pervesdamas VSDFV Vilniaus skyriui minėtą pinigų sumą. Ieškovas taip pat iš VSDFV Vilniaus filialo gavo 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. liepos 2 d. pretenzijas dėl žalos atlyginimo dėl žuvusios D. C. dukroms sumokėtos našlaičių pensijos atitinkamai 2 964,17 Eur, 354,85 Eur ir 483,60 Eur sumai (sumažinus išmokėtos žalos dydį 50 proc.). Ieškovas tenkino pretenzijas ir šias sumas pervedė VSDFV Vilniaus miesto skyriui. Atitinkamai visų sumokėtų sumų buvo pareikalauta iš atsakovo A. S., tačiau pastarasis iki pat šiol žalos ieškovui nėra atlyginęs. Pažymėjo, jog ieškovas 2018 m. balandžio 19 d. gavo iš VSDFV Vilniaus skyriaus raštą, kuriame buvo nurodyta, kad M. S. ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., kurios 50 proc. ieškovas kompensavo VSDFV Vilniaus skyriui, buvo sumokėtas nepagrįstai, t. y. nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad M. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Nurodė, kad draudimo išmoka buvo pagrįstai išmokėta tretiesiems asmenims (50 proc.), nes atsakovas kaltas (kartu su kitos transporto priemonės vairuotoju) dėl eismo įvykio; kadangi atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus, tad ieškovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti susigrąžinti išmokėtas tretiesiems asmenims visas sumas, iš viso 7 464,41 Eur, įskaitant ir 3661,79 Eur sumą (ligos pašalpa), kurią ieškovas kompensavo VSDFV Vilniaus skyriui, nepaisant to, kad 2018 m. balandžio 19 d. paaiškėjo, jog minėta pašalpa buvo sumokėta kitam eismo įvykio dalyviui M. S., kuris eismo įvykio metu buvo neblaivus. Bet kokiu atveju ieškovui 3 661,79 Eur, kuri buvo išmokėta kaip ligos pašalpa M. S., turi atlyginti arba atsakovas A. S., arba VSDFV Vilniaus miesto skyrius, kuris neįvertino tos aplinkybės, kad M. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus.

73.

8Atsakovas A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

94.

10Nurodė, kad atsakovas neneigia atsakomybės dėl įvykio, sąlygojusio žalą ir iš to kilusius regresinius reikalavimus, tačiau ieškovas neleistinai aplaidžiai neįsitikino visų sąlygų, būtinų draudimo išmokoms išmokėti, buvimu. Pažymėjo, kad nei VSDFV, nei draudikas neturėjo pareigos ir teisės mokėti M. S. ligos pašalpos (3 661,79 Eur), nes pastarasis buvo neblaivus. Taip pat nurodė, kad neturtinę žalą privalo atlyginti abu kaltininkai – tiek atsakovas A. S., tiek ir M. S.. Iš A. S. turėjo būti reikalaujama atlyginti 2 500 Eur neturtinės žalos; atitinkamai 2 500 Eur atsakovo A. S. permoka įvertintina (minusuotina), skaičiuojant likusią mokėtiną sumą. Nurodė, kad atsakovui pagrįsta regresinė prievolė yra 7 847,83 Eur, jo jau sumokėta suma – 7 383,66 Eur; tad likutis yra tik 464,17 Eur. Pažymėjo, jog ieškovo siekis prisiteisti visą žalos sumą išimtinai tik iš atsakovo A. S. viršija bausmės tikslus, sankcijos nepakeliamumas neleistinai žlugdo atsakomybę pripažįstantį ir sąžiningai savo prievoles vykdantį, šeimą, du mažamečius vaikus išlaikyti turintį atsakovą. Akcentavo, kad tiek atsakovas VSDFV, tiek ir ieškovas negalėjo nežinoti apie asmens, kuriam nepagrįstai išmokėta ligos pašalpa (M. S.), neblaivumą prieš suteikiant nedarbingumo socialines garantijas. M. S. buvo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas ir jo neblaivumas buvo sveikatos sužalojimų priežastis, dėl jo jam išmokėta nedarbingumo išmoka neteisėta. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, turėdami pareigą kompetentingai ir rūpestingai analizuoti pagrindą išmokoms mokėti sudarančių aplinkybių visetą, to neįvykdė, dėl ko ieškovas nepagrįstai reikalauja 3 661,79 Eur sumos priteisimo iš atsakovo A. S.. Taip pat atsakovas nurodė, kad pagrįsta iš jo reikalauti tik 1302,63 Eur žalos, atsiradusios dėl našlaičių pensijos kompensavimo.

115.

12Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime aiškios pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Teigė, kad būtent VSDFV Vilniaus skyrius yra trauktinas alternatyviu atsakovu, o VSDFV brauktina iš atsakovų sąrašo.

136.

14Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime iš esmės su ieškiniu sutiko; prašė ieškinį tenkinti, priteisiant ieškinyje nurodytas sumas iš atsakovo A. S..

157.

16Nurodė, kad Vilniaus skyrius nesutinka su ieškovo teiginiu, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. S. nepagrįstai paskyrė ir išmokėjo ligos pašalpą už jo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Pažymėjo, jog VSDFV informacinės sistemos Pašalpų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo bei nedarbingumo kontrolės taikomosios sistemos duomenimis, gautais iš Vilniaus apskrities VPK apie eismo įvykį, M. S. 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio metu buvo blaivus, tad VSDFV Vilniaus skyriuje, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, apdraustajam už visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo paskirta 7 323,57 Eur ligos pašalpa. Taip pat pažymėjo, kad medicinos įstaigose esančiuose M. S. medicininiuose dokumentuose taip pat nėra duomenų (įrašų), kad jis būtų buvęs girtas eismo įvykio metu; jam buvo išduotas ir vėliau tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Tad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo apdraustajam neskirti ligos pašalpos.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

188.

19Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, iš atsakovo A. S. 7 464,41 Eur žalos atlyginimo,5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (7 464,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei168 Eur bylinėjimosi išlaidų.

209.

21Teismas nurodė, kad iš įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S. ir M. S. dėl savo kaltės pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šie abiejų vairuotojų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai lėmė D. C. mirtį ir M. S. sveikatos sutrikdymą. Teismas nustatė, kad ieškovas, tenkindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus surašytas pretenzijas, atlygino valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 7464,41 Eur dydžio žalą (3802,62 Eur sumą sudaro žuvusios D. C. dukroms sumokėta našlaičių pensija, o 3 661,79 Eur sumą – M. S. sumokėta ligos pašalpa). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovui A. S. kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos.

2210.

23Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad VSDFV Vilniaus skyrius neteisėtai išmokėjo M. S. ligos pašalpą (3 661,79 Eur), nes pastarasis eismo įvykio metu irgi buvo neblaivus, tad jam ligos pašalpa pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnį nepriklausė; tuo pačiu nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo šią sumą priteisti. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, ar socialinio draudimo įstaiga pažeidė administracines ligos pašalpos sumokėjimo M. S. procedūras, ar ne. Šioje civilinėje byloje yra reikšminga tai, kad M. S. dėl atsakovo A. S. kaltų veiksmų patyrė žalos negautų pajamų forma ir jis yra teisėtas 3 661,79 Eur sumos, kuria jo prašymu iš dalies buvo atlygintos jo negautos pajamos dėl sveikatos sužalojimo, gavėjas, nepriklausomai nuo to, ar šią sumą kaip žalos atlyginimą jis gavo iš socialinio draudimo įstaigos, draudiko ar kito trečiojo asmens. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad M. S. turi teisę gauti visą dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą, tame tarpe negautas pajamas, iš atsakingo asmens – atsakovo A. S.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ir pats žalą patyręs asmuo (M. S.) iš dalies yra kaltas dėl jo sužalojimų, sprendė, kad atsakovui A. S. tenka atlyginti tik 50 proc. M. S. patirtos žalos (tame tarpe negautų pajamų) dėl sveikatos sužalojimo.

2411.

25Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas, nustatęs, jog socialinio draudimo įstaigos (trečiojo asmens) reikalavimas dėl ligos pašalpos sumokėjimo M. S. neviršija M. S. patirtos žalos negautų pajamų forma (CK 6.283 straipsnis), pagrįstai jį tenkino visa apimtimi, t. y. 3 661,79 Eur, bei pagrįstai, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareikalavo šios sumos sumokėjimo iš atsakovo A. S..

2612.

27Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo – socialinio draudimo įstaiga, sumokėjo žuvusiosios trims vaikams našlaičių pensijas, iš viso – 3 802,62 Eur. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti šią sumą iš atsakovo A. S., nes tai atitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2913.

30Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12d. sprendimo dalį, kuria ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, iš atsakovo A. S. priteista 3 661,79 Eur žalos, atsiradusios dėl M. S. ligos pašalpos kompensavimo, atlyginimo, ir 82,41 Eur teisminių išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą reikalavimo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo A. S. 3 661,79 Eur žalos, atsiradusios dėl M. S. ligos pašalpos kompensavimo, ir 82,41 Eur teisminių išlaidų; likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui A. S. iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 512,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 112,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 400,00 Eur už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3113.1.

32Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš apelianto priteista 3661,79 Eur M. S. sumokėtos ligos pašalpos kompensavimui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas.

3313.2.

34Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnis nustato atvejus, kada pašalpa negali būti mokama. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Taigi, tai ne procedūrinė norma, šioje normoje įstatymas vienareikšmiškai nustato, kad neblaivumo nustatymo atveju ligos išmoka negali būti mokama jokiomis procedūromis.

3513.3.

36Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-298/2017, buvo nustatyta, kad M. S. buvo nustatytas 1,44 prom. girtumas. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad pašalpa išmokėta neteisėtai, todėl VSDFV Vilniaus skyrius (o ne apeliantas) turėtų grąžinti ieškovui jo išmokėtą sumą, kuria buvo kompensuota VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtai išmokėta kompensacija. Pažymėtina, jog ieškovo ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. ieškovas gavo iš VSDFV Vilniaus skyriaus raštą, kuriuo buvo informuotas apie tai, kad M. S. ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., kurios 50 proc. ieškovas kompensavo VSDFV Vilniaus skyriui, buvo sumokėta nepagrįstai, t. y. nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad M. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Taigi, pats VSDFV Vilniaus skyrius pripažino, kad pašalpą išmokėjo neteisėtai.

3713.4.

38Ieškinio padavimo metu iš minėto VSDFV Vilniaus skyriaus rašto ieškovas jau žinojo, kad jis VSDFV Vilniaus skyriui kompensavo neteisėtai išmokėtą pašalpą, tad neteisėtai išmokėtos pašalpos kompensavimas buvo ieškovo klaida. Apeliantas neprivalo atsakyti už kitų asmenų padarytas klaidas. VSDFV Vilniaus skyrius turėjo ir iki šiol turi ir juridinį, ir faktinį pagrindą išieškoti neteisėtai išmokėtą pašalpą iš kaltų asmenų – arba iš neteisėtos pašalpos gavėjo, arba iš kitų asmenų (priklausomai nuo to, kas kaltininkas).

3914.

40Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

4114.1.

42Atsakovas yra 50 proc. atsakingas už 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio ir jo padarinių kilimą ir dėl to nėra ginčo šioje byloje. Taigi Atsakovas yra 50 proc. atsakingas už žalą, atsiradusią dėl M. S. sveikatos sutrikdymo. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu bei atsižvelgiant į tai, kad M. S. padaryta turtinė žala, dėl kurios šioje byloje vyksta ginčas, neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, darytina išvada, kad ieškovas, kaip atsakovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas, vykdydamas savo sutartinę prievolę, privalėjo atlyginti M. S. turtinę žalą tokia pat apimtimi, kokia atsakovas A. S. būtų turėjęs atlyginti deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu susiklosčiusioje žalos atlyginimo prievolėje (CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovas neturėtų tenkinti ieškovo reikalavimo grąžinti ieškovui dėl M. S. patirtos žalos sumokėtą draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pagal CK ir TPVCAPDĮ būtų teisinis pagrindas jos nemokėti arba ją sumažinti.

4314.2.

44Ieškovas neturėjo jokio draudimo sutartyje numatyto teisinio pagrindo atsisakyti socialinio draudimo įstaigai sumokėti draudimo išmoką, kuria buvo iš dalies kompensuotos M. S. negautos pajamos. M. S. negautų pajamų atlyginimu buvo įgyvendinta atsakovo A. S., 50 proc. atsakingo už eismo įvykio sukėlimą ir M. S. sveikatos sutrikdymą, civilinės atsakomybės paskirtis atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui M. S. ir M. S. yra teisėtas ieškovo reikalaujamos sumos gavėjas. Atsakovas nepateikė jokių CK ir TPVCAPDĮ nurodytų žalos atlyginimo sumažinimo ar nemokėjimo pagrindų.

4514.3.

46Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad socialinio draudimo įstaiga nepagrįstai sumokėjo M. S. ligos pašalpą ir ši klaida eliminuoja atsakovo A. S. pareigą atlyginti ieškovui 3 661,79 Eur sumą, ieškovas prašo šią sumą priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.

4715.

48Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodo, kad palaiko atsakovo A. S. apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4915.1.

50Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad ligos išmokos gavėjas M. S. eismo įvykio, kurio metu tapo laikinai nedarbingas, metu ne tik buvo neblaivus, bet ir pats buvo dalinai dėl jo kaltas. Turėdamas tokius duomenis, Vilniaus skyrius turėjo ligos išmokos M. S. nemokėti, o jeigu duomenys, sudarantys pagrindą nemokėti ligos išmokos, buvo gauti jau išmokėjus ligos išmoką, ją išsiieškoti iš gavėjo ar kitų kaltų asmenų. Atitinkamai ir ieškovas, skirdamas išmoką pagal Vilniaus skyriaus pretenziją kompensuoti dalį M. S. sumokėtos ligos išmokos, turėjo pareigą nustatyti, ar Vilniaus skyrius ligos išmoką išmokėjo pagrįstai, ir nustatęs, kad buvo pagrindų neskirti ligos išmokos, atsisakyti tenkinti Vilniaus skyriaus pretenziją.

51IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

52Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

5316.

54CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

5517.

56Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo ieškovei (draudimo bendrovei) iš atsakovo (dėl eismo įvykio kalto asmens) už VSDFV Vilniaus skyriaus sumokėtą ligos pašalpos kompensaciją nukentėjusiajam M. S. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad atsakovas (apeliantas) yra 50 proc. atsakingas už 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio ir jo padarinių kilimą ir dėl to yra 50 proc. atsakingas už žalą, atsiradusią dėl M. S. sveikatos sutrikdymo. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, ar socialinio draudimo įstaiga pažeidė administracines ligos pašalpos sumokėjimo M. S. procedūras, ar ne. Teismo vertinimu, teisiškai reikšminga yra tai, kad M. S. dėl atsakovo A. S. kaltų veiksmų patyrė žalos negautų pajamų forma ir jis yra teisėtas 3 661,79 Eur sumos, kuria jo prašymu iš dalies buvo atlygintos jo negautos pajamos dėl sveikatos sužalojimo, gavėjas, nepriklausomai nuo to, ar šią sumą kaip žalos atlyginimą jis gavo iš socialinio draudimo įstaigos, draudiko ar kito trečiojo asmens.

5718.

58Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2015 m. birželio 9 d. draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonę Chrysler Crossfire, valstybinis Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2015 m. liepos 3 d. 2015 m. liepos 5 d. apie 20.59 val., ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu Chrysler Crossfire, valst. Nr. ( - ) vairuojamas atsakovo A. S., susidūrė su keturračiu, vairuojamu M. S.. Dėl eismo įvykio keturračio keleivė D. C. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių mirė, o keturračio vairuotojui M. S. buvo sutrikdyta sveikata. M. S., dėl 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapus lakinai nedarbingu, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas), VSDFV Vilniaus skyriuje paskirta 7 323,57 Eur ligos pašalpa. Duomenų apie jo neblaivumą eismo įvykio metu nebuvo.

5919.

60Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-298/2017 kaltais dėl 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio buvo pripažinti A. S. ir M. S.; buvo nustatyta, kad abu vairuotojai buvo neblaivūs: A. S. buvo nustatytas 1,12 prom. girtumas, o M. S. – 1,44 prom. girtumas; abiejų transporto priemonių vairuotojų atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.

6120.

62VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl 3 661,79 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, atsiradusios paskyrus M. S. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., atlyginimo. Minėtą sumą ERGO Insurance SE Lietuvos filialas VSDFV Vilniaus skyriui atlygino.

6321.

64ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 3 661,79 Eur žalą, atsiradusią ieškovui kompensavus VSFV Vilniaus skyriui 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio metu nukentėjusiam M. S. pusę paskirtos ligos išmokos, o teismui nepatenkinus minėto reikalavimo, 3 661,79 Eur žalos sumą prašė priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teigdamas, kad M. S., dėl 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapus laikinai nedarbingu, VSDFV Vilniaus skyriuje apdraustajam už visą laikino nedarbingumo laikotarpį ligos pašalpa buvo paskirta ir išmokėta nepagrįstai. Kaip minėta, teismas priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo A. S., atsakovų argumentų, kad ligos pašalpa M. S. buvo paskirta galimai neteisėtai, nesvarstė ir dėl jų nepasisakė.

6522.

66Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 punktas draudikui išmokėjus išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.1 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

6723.

68Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovo A. S. draudikui pareiškė VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs nukentėjusiajam asmeniui ligos pašalpą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis). Subrogaciją – tai įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

6924.

70Ieškovas (atsakovo A. S. draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas) patenkino VSDFV Vilniaus skyriaus pretenziją ir kreipėsi su reikalavimu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

7125.

72Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188-687/2016, 17 punktas). Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką, įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2013).

7326.

74Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga, ar socialinio draudimo įstaiga pažeidė administracines ligos pašalpos sumokėjimo M. S. procedūras, ar ne. Teismas padarė išvadą, kad reikšminga yra tai, kad M. S. dėl atsakovo A. S. kaltų veiksmų patyrė žalos negautų pajamų forma ir jis yra teisėtas 3661,79 Eur sumos, kuria jo prašymu iš dalies buvo atlygintos jo negautos pajamos dėl sveikatos sužalojimo, gavėjas, nepriklausomai nuo to, kas šią sumą sumokėjo – pats kaltas asmuo ar kitas asmuo. Faktas, kad atsakovas A. S. yra kaltas dėl 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio, nustatytas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu ir negali būti kvestionuojamas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (CPK 182 straipsnio 23 punktas), tačiau tuo pačiu nuosprendžiu nustatytas faktas, kad nukentėjęs asmuo M. S., eismo įvykio metu vairavęs keturratį, taip pat buvo neblaivus, jis irgi pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimo dėl ligos pašalpos sumokėjimo M. S. metu neturėjo duomenų apie jo neblaivumą sužalojimo metu, neturi reikšmės. Nustatytos bylos aplinkybės sudarė pagrindą teismui svarstyti, ar pagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl ligos pašalpos sumokėjimo nukentėjusiajam M. S., ar pagrįstai VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi su pretenzija į atsakovo A. S. civilinės atsakomybės draudiką dėl 50 proc. sumokėtos sumos grąžinimo, ir ar pagrįstai tokia pretenzija buvo patenkinta. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, nes sprendimas dėl ligos pašalpos mokėjimo buvo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus, iš esmės dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė. Apeliacinio proceso metu atsakovė sutiko su A. S. apeliaciniu skundu ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Turėdamas tokius duomenis, Vilniaus skyrius turėjo ligos išmokos M. S. nemokėti, o jeigu duomenys, sudarantys pagrindą nemokėti ligos išmokos, buvo gauti jau išmokėjus ligos išmoką, ją išsiieškoti iš gavėjo ar kitų kaltų asmenų. Atitinkamai ir ieškovas, skirdamas išmoką pagal Vilniaus skyriaus pretenziją kompensuoti dalį M. S. sumokėtos ligos išmokos, turėjo pareigą nustatyti, ar Vilniaus skyrius ligos išmoką išmokėjo pagrįstai, ir nustatęs, kad buvo pagrindų neskirti ligos išmokos, atsisakyti tenkinti Vilniaus skyriaus pretenziją.

7527.

76Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesvarstė ir dėl jų nepasisakė, taip pat nepasisakė dėl pareikšto alternatyvaus ieškovo reikalavimo dėl sumokėtos sumos priteisimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrįstumo, apsiribodamas pastabėjimu, kad nukentėjusiajam asmeniui yra padaryta žala, už padarytą žalą iš dalies atsakingas atsakovas A. S., todėl jis privalo patenkinti jo draudiko regresinį reikalavimą, nesvarstant, ar teisėtai buvo paskirta ligos išmoka nukentėjusiajam M. S., ir ar teisėtai VSDFV Vilniaus skyriaus pretenzija buvo patenkinta.

7728.

78Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

7929.

80Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-2016).

8130.

82Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normos, reglamentuojančias draudiko, išmokėjusio išmoką, teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suformuota analogiškose bylose, kai draudikas regreso tvarka reikalauja priteisti draudimo išmoką, nors buvo teisinis pagrindas jos nemokėti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos sumokėjimo pagrįstumo, nesiaiškino, ar VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl ligos išmokos sumokėjimo M. S. buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, ar ieškovas turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus pretenziją. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl išmokėtos sumos priteisimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesvarstė ir nepasisakė dėl atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimo dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu (CPK 45 straipsnis). Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

8331.

84Teisėjų kolegijos vertinimu pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma išnagrinėti bylą iš esmės. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos faktiškai visos nagrinėjamos bylos aplinkybės, gauti šalių paaiškinimai ir galimai nauji įrodymai, turi būti priimtas svarbus procesinis sprendimas dėl atsakovės tinkamumo. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

85Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

86Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE... 5. 2.... 6. Nurodė, kad ieškovas pagal draudimo sutartį buvo apdraudęs transporto... 7. 3.... 8. Atsakovas A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš... 9. 4.... 10. Nurodė, kad atsakovas neneigia atsakomybės dėl įvykio, sąlygojusio žalą... 11. 5.... 12. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės... 13. 6.... 14. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime iš esmės su... 15. 7.... 16. Nurodė, kad Vilniaus skyrius nesutinka su ieškovo teiginiu, jog VSDFV... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 8.... 19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo... 20. 9.... 21. Teismas nurodė, kad iš įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo... 22. 10.... 23. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad VSDFV Vilniaus skyrius... 24. 11.... 25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas,... 26. 12.... 27. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo – socialinio draudimo įstaiga,... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 29. 13.... 30. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono... 31. 13.1.... 32. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš apelianto... 33. 13.2.... 34. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15... 35. 13.3.... 36. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, priimtu... 37. 13.4.... 38. Ieškinio padavimo metu iš minėto VSDFV Vilniaus skyriaus rašto ieškovas... 39. 14.... 40. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE... 41. 14.1.... 42. Atsakovas yra 50 proc. atsakingas už 2015 m. liepos 5 d. eismo įvykio ir jo... 43. 14.2.... 44. Ieškovas neturėjo jokio draudimo sutartyje numatyto teisinio pagrindo... 45. 14.3.... 46. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad socialinio draudimo įstaiga... 47. 15.... 48. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės... 49. 15.1.... 50. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 52. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. ... 53. 16.... 54. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri,... 55. 17.... 56. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 57. 18.... 58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti... 59. 19.... 60. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu... 61. 20.... 62. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Valstybinio... 63. 21.... 64. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 65. 22.... 66. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 67. 23.... 68. Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovo A. S.... 69. 24.... 70. Ieškovas (atsakovo A. S. draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas)... 71. 25.... 72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų,... 73. 26.... 74. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija negali... 75. 27.... 76. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesvarstė ir dėl jų... 77. 28.... 78. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę... 79. 29.... 80. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos... 81. 30.... 82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 83. 31.... 84. Teisėjų kolegijos vertinimu pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir... 85. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 86. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 12 d....