Byla 2-14253-435/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjai G. J., jos atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai, suinteresuotiems asmenims R. B. ir N. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., N. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja G. J. pareiškimu (b. l. 3-4) prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. J., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

3Pareiškėja pareiškime nurodė ir pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Žana Vašcova teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis, mirusysis J. J., testamento nepaliko, po jo mirties dėl jo palikimo priėmimo paveldėjimo byla nė viename notarų biure užvesta nebuvo, dėl palikimo apyrašo sudarymo niekas nesikreipė, jokių duomenų apie jo palikimo priėmimo faktą taip pat nėra. Po sutuoktinio mirties pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, sutuoktinio palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti, bei rūpindamasi juo kaip savo: liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties. Iki šiol tvarko ir prižiūri šį butą, mokėjo ir iki šiol moka už šį turtą mokesčius (už butui teikiamas televizijos transliavimo paslaugas, elektros energiją, dujas, vandenį ir t.t.), naudojasi mirusiojo paliktais daiktais, baldais. Po J. J. mirties liko jo įstatyminiai įpėdiniai: ji bei dukros R. B. ir N. G.. Kitų žinomų įpėdinių nėra. Kadangi neleidžiama palikimą priimti iš dalies, todėl laikytina, kad pareiškėja priėmė visą sutuoktinio J. J. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Kitokia tvarka nei teismine gauti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų nėra galimybės.

4Suinteresuoti asmenys R. B. ir N. G. atsiliepimuose į pareiškimą (b. l. 32, 33) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu, kadangi jų motina po tėvo mirties ir toliau gyvena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, prižiūri jį, moka už šį turtą mokesčius.

5Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

7Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

8Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

9Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

10Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. J. ir G. E. (J.) ( - ) sudarė santuoką (b. l. 7). J. J. mirė ( - ) (b. l. 6). Pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad sutuoktiniai turi dvi dukras: N. G., gim. ( - ), ir R. B., gim. ( - ) (b. l. 14). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad G. J. ir J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (b. l. 8-11). Mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už butą, esantį ( - ) (b. l. 15-19). Po J. J. mirties Kauno miesto 6-ajame notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta, ką patvirtina Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R. pažyma (b. l. 12). Testamentų registre nėra įregistruotų J. J. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 13).

11Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja G. J. turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.13 str.). Pirmos eilės įpėdinės – mirusiosios dukros R. B. ir N. G. su pareiškimu sutiko, todėl konstatuotina, kad jos po savo tėvo mirties palikimo nepriėmė, į mirusiojo turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimų gauti nepageidauja. Kitų įpėdinių, be pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, į palikėjo turtą nėra.

12Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos R. A. parodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio J. J. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. J. po savo sutuoktinio J. J., mirusio 2013-11-09, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

13Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

14Valstybė šioje byloje patyrė 15,92 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos (b. l. 2, CPK 96 str., 443 str. 6 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

Nutarė

16Pareiškimą patenkinti visiškai.

17Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., a. k. ( - ) priėmė palikimą po sutuoktinio J. J., a. k. ( - ) mirusio ( - ), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

18Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

19Priteisti iš G. J., a. k. ( - ) 15,92 Lt (penkiolika litų 92 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB „Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei... 2. Pareiškėja G. J. pareiškimu (b. l. 3-4) prašo nustatyti juridinį faktą,... 3. Pareiškėja pareiškime nurodė ir pareiškėjos atstovė advokato padėjėja... 4. Suinteresuoti asmenys R. B. ir N. G. atsiliepimuose į pareiškimą (b. l. 32,... 5. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 6. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 8. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 9. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai... 10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. J. ir G. E. (J.) (... 11. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja G. J.... 12. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos R. A.... 13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo... 14. Valstybė šioje byloje patyrė 15,92 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo... 15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263... 16. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 17. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., a. k. ( - ) priėmė... 18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo... 19. Priteisti iš G. J., a. k. ( - ) 15,92 Lt (penkiolika litų 92 ct) pašto... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...