Byla 2A-342-945/2018
Dėl turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams antstolei R. S., E. S., L. S., M. B. dėl turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 64–72) prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. birželio 27 d. turto perdavimo aktus, kurių pagrindu ieškovui nuosavybės teise priklausančios turto dalys – 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. – perduotos išieškotojams E. S., L. S., M. B., ir taikyti restituciją natūra. Ieškinys grindžiamas tuo, kad antstolė R. S. vykdė priverstinį piniginių lėšų išieškojimą iš ieškovo išieškotojams E. S., L. S. ir M. B. Antstolė 2016 m. birželio 27 d. surašė turto perdavimo išieškotojams aktus, kurių pagrindu išieškotojams perdavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolės surašyti turto perdavimo aktai yra neteisėti, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų įteiktas raginimas geruoju įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovas prašė antstolės leisti susipažinti su vykdomosiomis bylomis, išduoti pažymas apie vykdymo eigą, tačiau rašytinių atsakymų negavo, antstolė apsiribodavo tik žodiniais atsakymais. Antstolė netinkamai surašė patvarkymus, juos nenuosekliai ir pavėluotai siųsdavo ieškovui. Antstolė nepagrįstai skolos išieškojimą nukreipė į ieškovo vienintelį gyvenamąjį būstą, nes jis gauna darbo užmokestį, nevertino, ar skolą galima išieškoti per 6 mėnesių terminą, nesuteikė teisės ieškovui pasirinkti, iš kokio turto ir pajamų būtų išieškota pirmiausia. Antstolė ieškovui nepranešė, kad areštavo turtą, neįteikė jam turto arešto akto ir turto aprašo, neišaiškino teisės pačiam iki varžytynių pradžios susirasti parduodamo turto pirkėją ir teisės pasirinkti turto vertintoją. Ieškovas 2015 m. lapkričio 30 d. prašė varžytynes sustabdyti, tačiau antstolė 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu prašymo nepagrįstai netenkino. Ieškovas pažymėjo, kad iki 2015 m. spalio mėn. jam nuosavybės teise priklausantis turtas buvo apsunkintas hipoteka, todėl be hipotekos kreditoriaus sutikimo nebuvo galima vykdyti išieškojimo iš šio turto. Antstolė ieškovui nepranešė apie turto įkainojimą, neišaiškino jo pardavimo iš varžytynių ir perdavimo išieškotojams procedūrų. Ieškovas nuo 2015 m. liepos mėn. siekė atlikti turto vertinimą, tačiau to neleido padaryti E. S., neįsileido jo į namus, kviesdavo policiją. Ieškovas 2016 m. liepos 11 d. su UAB „Domus optima“ turto vertintoja S. D. buvo atvykęs atlikti turto vertinimą, tačiau E. S. vertinimo neleido atlikti. Antstolė netinkamai įkainojo ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir CPK nuostatas. Antstolė turto vertę nustatė jos pačios pasirinktu metodu, imdama vidurkį tarp VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu fiksuotos turto vertės (28 780 Eur) ir E. S. pateiktoje UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 22 d. vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės (63 400 Eur). Pagal UAB „Dorsimus“ 2012 metais atliktą turto vertinimą, visas turtas buvo įvertintas 380 000 Lt (110 055,61 Eur). Antstolė netinkamai supažindino ieškovą su turto vertinimu, ieškovui nesutikus, neskyrė ekspertizės. Nurodyti antstolės neteisėti veiksmai lėmė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti turto dalis buvo perduota išieškotojams už mažesnę nei rinkos kainą.
    2. Atsakovė antstolė R. S. atsiliepimu (1 t., b. l. 102–105) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodoma, kad iš ieškovo išieškoma suma viršijo 2 030 Eur, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovui nuosavybės teise priklausiusį turtą. 2015 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtos šio turto varžytynės, varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl jos buvo paskelbtos neįvykusiomis ir turtas perduotas išieškotojams. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ) vykdomas išlaikymo išieškojimas iš ieškovo, kuris vykdomas skubiai, todėl ieškovui raginimas nebuvo siunčiamas. Antstolė išieškojimą vykdė iš ieškovo darbo užmokesčio tik L. S., ieškovas nepateikė duomenų, kad išieškomas sumas buvo galima išieškoti per 6 mėnesių terminą. Turto aprašas vykdomojoje byloje nebuvo sudarytas, turto arešto aktas su patvarkymu dėl turto įvertinimo ieškovui buvo išsiųsti 2015 m. spalio 23 d. ir jam įteikti 2015 m. spalio 29 d. Paskelbus varžytynes, ieškovas, praleidęs apskundimo terminą, prašė turtą įvertinti pagal 2012 m. UAB „Domus optima“ turto vertinimo ataskaitą. UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 22 d. atliko turto vertinimą, prie jos pridėti dokumentai patvirtino, kad vertinimą atliko įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo. Turtas buvo įvertintas prieš 3 mėnesius, antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl nebuvo pagrindo skirti ekspertizę vykdomojoje byloje. Atliekant vertinimą buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centro įvertinimą, viso turto vertė buvo nurodyta 28 780 Eur, ir UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitą, viso turto vertė buvo nurodyta 63 400 Eur. VĮ Registrų centro nustatyta 1/3 turto dalies vertė būtų 9 593 Eur, UAB „Marleksa“ nustatyta 1/3 turto dalies vertė būtų 21 133 Eur, tačiau taikyti matematinį skaičiavimą nėra pagrindo, kadangi turto dalies paklausa rinkoje yra mažesnė. Išieškotojai pasiūlius ir atsižvelgus į VĮ Registrų centro įvertinimą, turtas buvo įvertintas 18 000 Eur. Ieškovui patvarkymas dėl turto įvertinimo buvo įteiktas 2015 m. spalio 29 d., o prieštaravimus jis pareiškė tik 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidęs 3 dienų terminą prieštaravimams pateikti. Antstolė pažymėjo, kad ieškovo pristatyta turto vertinimo ataskaita atlikta siekiant gauti didesnę banko paskolą. Antstolė 2016 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą dėl turto perdavimo išieškotojams, ieškovui patvarkymas įteiktas 2016 m. birželio 3 d., jis jo neskundė.
    3. Atsakovai E. S., L. S. ir M. B. atsiliepimu (1 t., b. l. 107–109) prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimas L. S. 2015 m. gegužės 1 d. buvo 2 684,49 Eur, t. y. ši suma viršijo įstatyme numatytą sumą, dėl kurios išieškojimas gali būti nukreiptas tik į darbo užmokestį. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas vengia teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, mokėti būsto paskolą, išlaikyti būstą, nedėjo jokių pastangų padengti turimus įsiskolinimus. Ieškinys nėra pagrįstais jokiais įrodymais, ieškovas remiasi deklaratyviais teiginiais dėl galimai neteisėtų antstolės veiksmų. Ieškovas praleido senaties terminus reikalavimams pareikšti. Ieškovas viso vykdymo proceso metu dėl turto arešto, jo įvertinimo ir pardavimo iš varžytynių prieštaravimų nereiškė, o prieštaravimus pradėjo reikšti tik turtą perdavus išieškotojams. Ieškovas 2016 m. liepos 11 d. nebuvo atvykęs su eksperte dėl turto įvertinimo. Antstolei perdavus ieškovui nuosavybės teise priklausiusią 1/3 gyvenamojo namo dalį išieškotojams, namo baigtumas buvo 62 proc., šiai dienai jo baigtumas yra 100 proc., t. y. atsakovai turtą pagerino. Restitucija negali būti taikoma, nes turtas yra ženkliai pagerintas, todėl būtų pažeisti atsakovų, kurie teisėtai perėmė turtą, interesai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu (2 t., b. l. 187–197) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei E. S. 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir valstybei 12,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
    2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. ( - ) Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu nutraukė E. S. ir D. S. santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą – 0,0843 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ( - ) k., Kauno r., priteisė asmeninės nuosavybės teise E. S. 2/3 dalis šio turto, o atsakovui D. S.– 1/3 dalį šio turto.
    3. Teismas nustatė, kad antstolės R. S. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko (ieškovo) D. S. išieškotojams (atsakovams) E. S., L. S., M. B. pagal teismų sprendimus, priimtus civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, skolos pagal kredito sutartį priteisimo, ir pagal apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus baudžiamosiose bylose dėl smurtavimo.
    4. Vykdydama išieškojimą antstolė 2016 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą dėl ieškovui priklausančio turto perdavimo išieškotojams (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 83). Šiame patvarkyme antstolė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. skelbtos ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, antstolė pasiūlė neparduotą turtą paimti išieškotojams už pradinę varžytynių kainą, t. y. už 14 400 Eur, kurį išieškotojai priėmė. Šio patvarkymo pagrindu antstolė 2016 m. birželio 27 d. trimis turto perdavimo išieškotojui aktais Nr. ( - ) (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 88, 87, 86) perdavė turtą išieškotojams tokiomis dalimis: 1) E. S. – 5/30 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo; 2) M. B. – 4/30 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo; 3) L. S. – 1/30 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo.
    5. Teismas nustatė, kad antstolės priimtų 2016 m. birželio 27 d. trijų turto perdavimo išieškotojui aktų Nr. ( - ) pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. liepos 12 d. atsakovams E. S., M. B. ir L. S. įregistruotos nuosavybės teisės (1 t., b. l. 14–16).
    6. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) nustatė, kad antstolė R. S. 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė vykdyti išieškotojos M. B. pateiktą 2015 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 8 064,80 Eur (27 846,15 Lt) išieškojimo iš D. S. (vykdomoji byla Nr. ( - ) v. b. l. 1–2, 5). D. S. 2015 m. rugsėjo 25 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą, patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2015 m. spalio 6 d. įteikti asmeniškai (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 6). Antstolė 2015 m. rugsėjo 25 d. ir spalio 22 d. turto arešto aktais areštavo skolininkui D. S. nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 8–15, 37–40). UAB „Marleksa“ pagal išieškotojos E. S. užsakymą 2015 m. liepos 22 d. atliko nekilnojamojo turto vertinimą (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 16–35), turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 15-07-32 nurodė, kad 0,0843 ha bendrojo ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., vertė yra 63 400 Eur.
    7. Teismas nurodė, kad antstolė 2015 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymą dėl turto įvertinimo Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad išieškotojams L. S., E. S. ir M. B. išieškomos sumos nukreiptos į D. S. priklausantį turtą – 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį žemės sklypo. Patvarkyme antstolė nustatė turto vertę – 18 000 Eur, remdamasi UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta viso turto verte (63 400 Eur) ir nurodžiusi, kad 1/3 dalies vertė būtų 21 133 Eur, tačiau 1/3 dalis būtų mažiau patraukli galimam pirkėjui, nei visas turtas, be to, VĮ Registrų centro duomenyse užfiksuota mažesnė turto vertė.
    8. Teismas pažymėjo, kad antstolė turto arešto aktą ir patvarkymą dėl turto vertinimo 2015 m. spalio 23 d. išsiuntė ieškovui, išaiškino jam teisę iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją ir nurodė, kad per 3 dienas neapskundus įvertinimo ir nesuradus pirkėjo, bus skelbiamos varžytynės (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 42). Raštas ieškovui įteiktas 2015 m. spalio 29 d. (v. b. l. 43). Antstolė 2015 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kurį išsiuntė ieškovui (vykdomoji byla Nr. ( - )).
    9. Teismas nustatė, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė antstolei prašymą sustabdyti varžytynes (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 66). Antstolė 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu netenkino ieškovo prašymo, nes praleistas patvarkymo dėl turto įvertinimo apskundimo terminas (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 67).
    10. Iš VĮ Registrų centro elektroninio pranešimo teismas nustatė, kad ieškovui priklausančio turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 68). Neįvykus varžytynėms, antstolė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė pasiūlymą E. S. iš varžytynių neparduotą turtą perimti natūra (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 69).
    11. Ieškovas 2016 m. gegužės 2 d. antstolei pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriais prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo (v. b. l. 75–78). Antstolė 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymu skundo netenkino, neatnaujino termino skundui paduoti (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 79). Šio patvarkymo ieškovas neskundė.
    12. Antstolė 2016 m. gegužės 31 d. (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 83) priėmė patvarkymą dėl turto perdavimo išieškotojams ir nustatė 20 dienų terminą sumokėti jiems priklausančios sumos skirtumą. Šiame patvarkyme nurodė, kad neįvykus varžytynėms dėl to, kad nedalyvavo nė vienas pirkėjas, antstolė pasiūlė perimtą turtą išieškotojams už pradinę varžytynių kainą (14 400 Eur). Išieškotojai pateikė sutikimą perimti turtą.
    13. Teismas pažymėjo, kad antstolės 2016 m. birželio 27 d. priimti trys turto perdavimo išieškotojui aktai (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 86–88), kuriais ieškovui nuosavybės teise priklausiusi turto dalis perduota išieškotojams, 2016 m. liepos 7 d. buvo išsiųsti ieškovui adresu ( - ), ( - ) k., Jurbarko r. sav.
    14. Iš 2017 m. balandžio 24 d. pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovai M. B., E. S. ir D. S. 2016 m. liepos 11 d. ir 2016 m. liepos 12 d. prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įregistravimo (2 t., b. l. 99, 100, 101). Atsakovė E. S. 2016 m. birželio 4 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimą, pateikusi kadastro duomenų bylą, sudarytą UAB „Inventora“ pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų duomenis ir 2016 m. liepos 13 d. deklaraciją apie statybos baigtumą Nr. ( - ) (2 t. 102–105, 106–107). Remiantis šiais duomenimis 2016 m. spalio 6 d. įregistruoti kadastro duomenų pakeitimai – statybos baigtumas 100 proc.
    15. Teismas sprendė, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose kalba apie visą vykdymo procesą, tačiau nenurodė, kurie konkretūs antstolės patvarkymai pažeidė ieškovo teises, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad antstolė jo neinformavo apie vykdomųjų bylų eigą, nesiuntė raginimų, nesiuntė jam patvarkymų, neteikė pažymų, nesudarė galimybės susipažinti su vykdomosiomis bylomis, nes ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo deklaratyvius teiginius dėl neteisėtų antstolės veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) teismas nustatė, kad ieškovas pats vykdymo procese elgėsi pasyviai, antstolės 2015 m. spalio 23 d. patvarkymą dėl turto vertinimo, kuriame buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, 2015 m. spalio 23 d. raštą, kuriuo antstolė jam išaiškino teisę iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją ir įspėjo apie varžytynių paskelbimą, jei skolininkas per 3 dienas neginčys įvertinimo ir nesuras pirkėjo (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 42), gavo 2015 m. spalio 29 d., tačiau patvarkymo neskundė. Be to, jis gavo antstolės 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymą, kuriuo netenkintas jo prašymas sustabdyti varžytynes ir leisti padaryti turto vertinimo ataskaitą, tačiau jo taip pat neskundė, šias aplinkybes pripažino 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepaneigė, jog vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tais adresais, kuriuos pats ir buvo nurodęs.
    16. Teismas įvertino, kad antstolės veiksmai, su kuriais ieškovas nesutinka, atlikti pakankamai seniai, pasibaigę naikinamieji 90 dienų terminai antstolio veiksmams skųsti. Todėl teismas šias aplinkybes laikė pagrindu ieškovo deklaratyvius argumentus dėl neteisėtų antstolės veiksmų atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku.
    17. Ieškovas teigė, kad turto perdavimo išieškotojui aktas pažeidė esmines jo teises, tačiau teismas vertino, jog ieškovo tvirtinimai nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad per įstatymo nustatytus terminus jis įgyvendino savo teises ginčyti nustatytą turto vertę, prašyti skirti ekspertizę, o antstolė šių jo prašymų netenkino.
    18. Teismas pažymėjo, kad pagal UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 22 d. atliktą nekilnojamojo turto vertinimą 0,0843 ha bendrojo ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., vertė yra 63 400 Eur (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 16–35). Turto vertinimas atliktas prieš tris mėnesius iki 2015 m. liepos 23 d. priimto patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ir turto arešto akto, antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės. Antstolės patvarkymas, kuriuo ji 1/3 dalies turto vertę nustatė 18 000 Eur, ieškovui įteiktas 2015 m. spalio 29 d., o prieštaravimas dėl įkainavimo pareikštas tik 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidus trijų dienų terminą prieštaravimams pareikšti. Teismas nurodė, kad ieškovas nei ieškinyje, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad UAB „Marleksa“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra nepagrįsta, neatitinka teisės aktų reikalavimų.
    19. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog turto perdavimo išieškotojams aktai yra neteisėti, kad buvo pažeistos ieškovo teisės įkainojant turtą, vykdant varžytynes ir perduodant varžytynėse neparduotą turtą išieškotojams.
    20. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus civilinę bylą 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje, 2017 m. spalio 5 d. buvo gautas ieškovo atstovės advokatės A. V. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 164–166). Teismas sprendė, kad atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra teisinio pagrindo, nes antstolės dalyvavimas 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, ji dalyvavo visuose ankstesniuose teismo posėdžiuose, todėl ieškovas turėjo galimybę, nevilkindamas proceso, užduoti jam rūpimus klausimus. Teismas nustatė, kad ieškovas ir jo atstovė jau nuo 2017 m. balandžio 24 d. turėjo galimybes susipažinti su visa bylos medžiaga, VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis apie statybos baigtumą. Teismas pažymėjo, kad prieš pat 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdį buvo gauti ieškovo ir jo atstovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, šie prašymai atmesti teismo posėdyje. Spręsdamas dėl ieškovo ir jo atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pagrįstumo, teismas atsižvelgė į ieškovo procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu, į abiejų šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, kitos šalies poziciją, į šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų laikymąsi, į tai, ar prašymo patenkinimo atveju nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Teismas nustatė, kad ieškovo atstovei advokatei A. V. buvo žinoma apie iškeltą bylą, nes ji atstovauja D. S. pagal anksčiau sudarytas atstovavimo sutartis.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 11–28) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priešingu atveju prašo priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, nors ieškovas pats visiškai nesugeba atstovauti savo interesų teisme, o jį atstovaujanti advokatė iki 2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio neperdavė jam jokių bylos procesinių dokumentų. Taip buvo apsunkinta jo galimybė apginti savo pažeistas teises.
      2. 2017 m. rugsėjo 29 d. posėdyje bylos nagrinėjimas pagal proceso taisykles iš esmės nevyko, rašytinė medžiaga ir įrodymai nebuvo tiriami, ieškovo prašymai teismo nebuvo išgirsti, jis nesuprato, kad teisėja nusprendė pravesti bylos nagrinėjimą iš esmės.
      3. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atėmė galimybę vesti savo bylą tinkamai ir veiksmingai, nes teismas bylą 2017 m. rugsėjo 29 d. posėdyje išnagrinėjo nesuteikęs ieškovui galimybės pasinaudoti advokato pagalba. Ieškovas teikė įrodymus, kad VGTPT paskirta advokatė funkcijas vykdė netinkamai, nebendravo su juo, ignoravo jo prašymus teikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, prašyti skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl jis kreipėsi į tarnybą dėl kito advokato. Susitarimas su advokate A. V. buvo sudarytas tik 2017 m. rugsėjo 27 d., teismo posėdžio išvakarėse, nedelsiant buvo parengti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, išsiųsti per EPP sistemą tikintis, kad teismas atidės bylos nagrinėjimą.
      4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad advokatei A. V. buvo žinoma apie iškeltą bylą, nes aplinkybės, jog advokatė ieškovui teikė teisinę pagalbą kitose bylose, neturi reikšmės.
      5. Ieškovas siekė įrodyti, kad 14 000 Eur turto įkainojimas yra neadekvatus ir neatitinka realios rinkos kainos, todėl siekė atlikti ginčo turto vertinimą, reikšdamas prašymą antstolei skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, prašydamas teismo skirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo neskirdamas ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pažeidimo, kad antstolė rėmėsi UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 22 d. nurodyta turto vertinimo ataskaita, kurioje viso nekilnojamojo turto vertė nurodyta 63 400 Eur (1/3 dalis sudaro 21 133 Eur), tačiau patvarkyme kainą vienašališkai sumažino, atsižvelgusi į E. S. prašymą, jog 21 133 Eur kaina už 1/3 turto dalį būtų mažiau patraukli galimam pirkėjui nei 18 000 Eur. Turto dalis nebuvo parduota galimam pirkėjui, bet buvo perduota išieškotojams – atsakovams.
      6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką, nes ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo, o teismas ginčą kvalifikavo ir nagrinėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Turto dalis antstolės buvo įkainota nesivadovaujant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir CPK nuostatomis, dėl ko turtas nepagrįstai buvo nuvertintas, todėl pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir pažeidė pareigą pasisakyti dėl visų ieškovo reikalavimų.
      7. Bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo būti atlikti pirmosios instancijos teisme, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė ieškovo teisė į ginčo nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 35–38) atsakovai L. S., E. S. ir M. B. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas deklaratyviai ir formaliai teikia motyvus apie neva pažeistas jo teises į vienintelį šeimos būstą. Dėl esamų piniginių prievolių apimties atsakingas tik jis pats. Būtent ieškovas ilgą laiką neišlaikė savo nepilnamečio vaiko, smurtavo prieš sūnų ir sutuoktinę, nevykdė pareigos išlaikyti savo būstą, pats siekė nevykdyti piniginių prievolių bankui, kad šeima netektų vienintelio būsto. Ieškovas iki pat bylos išnagrinėjimo neatliko jokių veiksmų, kad savo procesines teises įgyvendintų tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neva padarytų proceso pažeidimų yra nepagrįsti ir vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekimas vilkinti procesą, deklaratyvus teisių gynimas. Ieškovas su advokate A. V. atstovavimo sutartį sudarė 2016 m. vasario 22 d., o tai patvirtina, kad ir ieškovas, ir jo advokatė iš esmės buvo informuoti apie turto perdavimo aktus, nurodė identiškus argumentus dėl turto vertės, suprato visus teisių gynimo būdus ir jais naudojosi. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti elektroniniai šalių atstovų susirašinėjimai apie tai, kad šalys ketina atlikti turto vertinimą ir derybų būdu spręsti dėl turto perdavimo už ieškovo skolas. Ieškovas, deklaruodamas, kad turto vertė netinkama, jokių veiksmų pats neatliko, nors byloje buvo visą laiką atstovaujamas profesionalių atstovų. Atsakovai nurodo, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo CPK numatyta tvarka. Ieškovas vykdomojoje byloje ne kartą buvo informuotas apie išvaržomo turto vertę, tačiau neatliko jokių veiksmų dėl naujo turto įvertinimo. 2016 m. gegužės 31 d. antstolio patvarkymas dėl turto perdavimo išieškotojams buvo įteiktas ieškovui 2016 m. birželio 3 d., tačiau ieškovas šio sprendimo neskundė. Teikiant atsakovams atsiliepimus dėl ieškinio, ieškovui buvo išviešinta aplinkybė, kad perdavus turtą pagal ginčijamą antstolio turto perdavimo aktą, turtas buvo iš esmės padidintas. Teismas, siekdamas ieškovui sudaryti visas galimybes įgyvendinti teises, išreikalavo iš viešo nekilnojamojo turto registro bylą dėl ginčo objekto ir vertės pasikeitimo. Ieškovas dėl iš esmės pasikeitusios turto vertės reikalavimų nekeitė ir įrodymų apie turto vertę jo perdavimo momentu nepateikė. Ieškovas teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė kitu būdu padengti skolą, tačiau jokių duomenų, kad galėjo kitu būdu įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nepateikė. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad buvo paskelbtos ginčo turto varžytynės, tačiau ieškovas nepasinaudojo jam suteikta galimybe atsivesti savo pirkėją.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. Apeliaciniu skundu ginčijamas antstolės veiksmų išieškant skolas iš ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto teisėtumas, akcentuojami antstolės ir pirmosios instancijos teismo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai, kurie, ieškovo tvirtinimu, nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Šių aplinkybių vertinimas ir sudaro apeliacinio proceso ribas.
Dėl antstolės veiksmų vykdant išieškojimą teisėtumo
    1. CPK 585 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga vykdymo veiksmus atlikti pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Vadovaujantis CPK 594 straipsnio 1 dalimi, antstolių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas. Kaip matyti tiek iš ieškinio turinio, tiek ir iš ginčijamo sprendimo motyvų, ieškovas kreipdamasis į teismą ginčijo viso vykdymo proceso teisėtumą, akcentavo, kad jo teisės buvo pažeidžiamos tinkamai ieškovo neinformuojant apie antstolės atliekamus veiksmus, nenukreipiant išieškojimo į ieškovo darbo užmokestį ar kitą turtą, netinkamai nustatant nekilnojamojo turto vertę ir kt. Pirmosios instancijos teismui išsamiai išanalizavus ir sprendime aprašius vykdymo proceso eigą, nurodžius, kada ir kaip ieškovui buvo siųstas raginimas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kaip ieškovas buvo informuojamas apie antstolės atliktus vykdymo veiksmus, kas nulėmė išieškojimą iš nekilnojamojo turto, kaip buvo nustatyta šio turto vertė, apeliaciniame skunde ieškovas ginčija tik antstolės veiksmų, susijusių su ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto vertės nustatymu, teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniu skundu nekvestionuojamų ginčijamo sprendimo motyvų, susijusių su vykdymo proceso eigos vertinimu, kadangi šių motyvų pagrįstumo analizė nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 str.). Tokia teismo išvada pripažįstama pagrindu atsisakyti priimti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nevertinti atsakovų L. S., E. S. ir M. B. kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateiktos antstolės R. S. 2017 m. lapkričio 30 d. pažymos apie ieškovo įsiskolinimus, kuriais atsakovai grindžia aplinkybę, jog išieškojimas buvo pagrįstai nukreiptas į ieškovo nekilnojamąjį turtą (CPK 314 str.).
    2. Nutarties 28 pastraipoje nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrindu atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas antstolės veiksmų teisėtumą vertino ne CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto (jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), kaip to prašė ieškovas, bet CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises) aspektu. Ieškinio motyvai neapsiribojo vien tik turto vertės nustatymu, todėl teismas turėjo pagrindą dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas įvertino ir su iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymu susijusius antstolės veiksmus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė dėl visų ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų (CPK 270 str. 4 d.).
    3. Kaip minėta šios nutarties 28 pastraipoje, apeliaciniu skundu ginčijamas antstolės veiksmų nustatant iš varžytynių parduodamo ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto vertę teisėtumas. Ginčydamas antstolės veiksmus nustatant turto vertę atsakovas neįrodinėjo, kad antstolė nesilaikė CPK 718 straipsnyje nurodytos proporcijos nustatant pradinę turto kainą. Ieškovas įrodinėjo, kad jo teisės buvo pažeistos jam priklausiusio turto vertę nustačius neteisingai, nesilaikant CPK 681 straipsnio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
    4. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, ieškovui priklausantis turtas buvo areštuotas 2015 m. spalio 22 d. turto arešto aktu (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 38–40). Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl turto įvertinimo (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 41), kuriuo, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis ir išieškotojos E. S. pateiktą turto vertinimo ataskaitą (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 13–35), išieškotojams sutinkant, antstolė nustatė, kad ieškovui priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė yra 18 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad viso turto rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sudarė 30 187 Eur (8 552 Eur + 21 635 Eur), arba 10 062 Eur už 1/3 turto dalį (30 187 Eur / 3). Pati išieškotoja vykdymo procese atliko turto vertinimą ir pateikė antstolei duomenis apie didesnę turto vertę – 63 400 Eur už visą turtą arba 21 133 Eur už 1/3 dalį (62 400 Eur / 3). Abejoti šioje ataskaitoje pateikta išvada antstolė neturėjo jokio pagrindo. Viso proceso metu tiek ieškovas, tiek jį atstovavusios advokatės deklaratyviai tvirtino, kad turto vertinimas, kuriuo rėmėsi antstolė, atliktas nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir CPK nuostatų, tačiau neįvardijo jokių konkrečių pažeidimų, kurie leistų abejoti UAB „Marleksa“ parengtos vertinimo ataskaitos pagrįstumu (CPK 178 str.).
    5. Antstolė 2015 m. spalio 22 d. patvarkyme taip pat motyvuotai nurodė, kodėl nustato mažesnę turto vertę (18 000 Eur), nei 1/3 dalis ataskaitoje nurodytos turto vertės. Atsakovui priklausė 1/3 dalis nekilnojamojo turto, be to, buvo nustatytos idealiosios, bet ne realiosios turto dalys, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad turtas yra pritaikytas naudotis kaip dvi savarankiškos gyvenamosios patalpos, jog nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su antstolės išvada, kad ieškovo valdoma nekilnojamojo turto dalis rinkoje yra mažiau paklausi, nei savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kas negali neturėti neigiamos įtakos ieškovo turto vertei. Jokių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų, ieškovas neteikė (CPK 178 str.).
    6. Turto arešto aktas ir patvarkymas dėl turto įkainojimo, kuriame aiškiai išdėstyta CPK 681 straipsnio 3 dalyje aptarta prieštaravimų pateikimo tvarka, ieškovui įteikti 2015 m. spalio 29 d. (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 42–43). 2015 m. lapkričio 4 d. teikdamas antstolei prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo kitu pagrindu ir tik vienoje iš kelių vykdomųjų bylų (dėl kasacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos) (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 44–45), jokių argumentų ar prieštaravimų, susijusių su antstolės nustatyta turto verte, ieškovas neteikė. Toks ieškovo elgesys leido antstolei spręsti, kad ieškovas sutinka su antstolės nustatyta turto verte, ir skelbti varžytynes, vadovaujantis CPK 718 straipsniu nustatant pradinę turto kainą – 80 proc. turto rinkos vertės arba 14 400 Eur.
    7. Apie tai, kad nesutinka su varžytynių paskelbimu ir nori atlikti turto vertinimą, ieškovas antstolę informavo 2015 m. gruodžio 1 d., jau prasidėjus varžytynėms. Kartu su prašymu ieškovas pateikė antstolei 2012 m. kovo 21 d. turto vertinimo ataskaitą (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 48–66), kurioje nurodyta turto rinkos vertė ataskaitos rengimo metu – 380 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame prašyme ieškovas nurodė pats norintis atlikti turto vertinimą ir prašė antstolės įpareigoti atsakovę E. S. įleisti jį į gyvenamąją patalpą. Toks ieškovo elgesys atskleidžia kelias reikšmingas aplinkybes: pirma, į antstolę ieškovas kreipėsi ženkliai praleidęs pretenzijų dėl turto vertės pareiškimo terminą, kai jau buvo paskelbtos varžytynės; antra, ieškovas neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti (CPK 682 str.); trečia, ieškovas, teikdamas antstolei turto vertinimo ataskaitą, neįrodinėjo, kad turto vertė turi būti nustatoma pagal ataskaitos duomenis; ieškovas tenurodė pageidaujantis atlikti turto vertinimą, o ankstesnę ataskaitą įvardijo kaip dokumentą, kuris leistų abejoti antstolės nustatyta turto verte.
    8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo prašymas buvo atmestas antstolės 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 67). Ieškovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje ieškovas pripažino, jog 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymas jam buvo įteiktas, tačiau ieškovas šio patvarkymo teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga pripažįsta ir aplinkybę, kad nepardavus turto iš varžytynių (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 68), išieškotojų prašymu turto perdavimo išieškotojams procesas buvo sustabdytas ir patvarkymas dėl turto perdavimo priimtas tik 2016 m. gegužės 31 d. (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 70, 83). Be to, 2016 m. gegužės 2 d. ieškovo antstolei pateiktame skunde (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 71–78) buvo išvardinta eilė pažeidimų, kuriuos, ieškovo nuomone, padarė antstolė, tačiau nebuvo užsimenama apie tai, kad antstolė neteisingai nustatė iš varžytynių parduodamo turto vertę.
    9. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolė laikėsi procesinių teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymą, nustatydama turto vertę tinkamai įvertino į vykdomąją bylą surinktus duomenis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas vykdymo procese elgėsi pasyviai, teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka neginčijo antstolės veiksmų, nepateikė antstolei duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl antstolės nustatytos turto vertės (CPK 681 str.).
Dėl turto vertės nustatymo
    1. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo praktika, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Kilus ginčui dėl to, ar turto vertė nustatyta objektyviai, ar ji maksimaliai artima turto rinkos vertei, pareiga įrodyti jo teisių pažeidimą tenka skolininkui (CPK 178 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Toks išaiškinimas lemia, kad net ir laiku prieštaravimų dėl turto vertės nepateikęs skolininkas nepraranda teisės reikšti reikalavimą dėl akto, kuriuo turtas realizuotas varžytynėse, pripažinimo negaliojančiu, tačiau reikšdamas tokį ieškinį būtent skolininkas privalo įrodyti, kad antstolio nustatyta turto vertė neatitiko rinkos vertės.
    2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad tokių įrodymų į bylą ieškovas nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad tokiu įrodymu turėjo tapti eksperto išvada, tačiau nei antstolė vykdymo procese, nei civilinę bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino ieškovo prašymų skirti byloje ekspertizę. Įvertinusi tiek vykdomosios bylos Nr. ( - ), tiek ir nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą teisėjų kolegija aptariamą ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip jau minėta šios nutarties 34 pastraipoje, vykdomojoje byloje ieškovas neprašė skirti ekspertizės. Ieškovas tenurodė pats pageidaujantis atlikti turto vertinimą, tačiau nuo pat 2015 m. gruodžio 1 d., kai teikė pretenziją antstolei, šio savo ketinimo neįgyvendino. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašymas skirti ekspertizę nebuvo reiškiamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio prašymo nebuvo nei ypatingosios teisenos tvarka teiktame skunde (1 t., b. l. 6–12), nei ieškinyje (1 t., b. l. 64–72) ar kitame procesiniame dokumente. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje, kuriame ieškovas dalyvavo su jį atstovavusia advokate, ieškovui ir jo atstovei buvo užduotas klausimas, kokiais įrodymais ieškovas grįs tikrąją jam priklausiusio turto vertę. Ieškovo atstovei nurodžius, kad bus vadovaujamasi 2012 m. atliktu vertinimu, bylą nagrinėjusi teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad šis vertinimas atliktas kitu tikslu (siekiant gauti paskolą), be to, 2012 m. buvo atliktas viso turto, o ne ieškovui priklausiusios 1/3 dalies, vertinimas. Ieškovas nurodė siekęs atlikti turto vertinimą, tačiau nepateikė jokių savo aktyvius veiksmus patvirtinančių įrodymų. Ieškovui nurodžius, kad jis pageidauja atlikti vertinimą, teismas pasiūlė pasitarti su atstove ir tinkamai suformuluoti procesinį prašymą bei šiuo tikslu padarė posėdžio pertrauką (2017 m. balandžio 6 d. posėdžio garso įrašas: 7 min. 30 sek. – 15 min. 45 sek.). Grįžę po pertraukos ieškovas ir jo atstovė pateikė prašymą dėl papildomų duomenų iš antstolės išreikalavimo bei patvirtino kitų procesinių prašymų, susijusių su įrodinėjimo procesu, neturintys (2017 m. balandžio 6 d. posėdžio garso įrašas: 16 min. 00 sek. – 17 min. 00 sek.). 2017 m. gegužės 24 d. posėdžio metu ieškovui kelis kartus išaiškinta pareiga tinkamai ir laiku įgyvendinti procesines teises, išaiškinta, kad jis piktnaudžiauja procesu laiku neteikdamas įrodymų, kad įrodymus pateikus pavėluotai jie gali būti nepriimami (2017 m. gegužės 24 d. posėdžio (po pertraukos) garso įrašas: 5 min. 35 sek. – 6 min. 40 min., 8 min. 25 sek. – 8 min. 40 sek.). 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu ieškovui buvo dar kartą išaiškintos jo procesinės teisės (2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas: 1 min. 50 sek. – 3 min. 15 sek.), paklaustas, ar turi įrodymų dėl turto vertės, ieškovas nurodė tokių įrodymų neturintis (2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas: 45 min. 45 sek. – 46 min. 30 sek.), pripažino, kad turto vertinimo neatliko, jog antstolė jam išaiškino teisę kreiptis į teismą vykdymo proceso metu ginčijant turto vertę, tačiau šia teise ieškovas nesinaudojo (2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas: 49 min. 45 sek. – 50 min. 30 sek.). Posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad šalys buvo susitarę atlikti turto vertinimą, kurį atsakovė E. S. ir atliko, o ieškovas viso proceso metu elgėsi pasyviai. Atsakovų atstovė kelis kartus akcentavo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, neteikia įrodymų, neprašo skirti byloje ekspertizę (2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. – 1 val. 36 min.). Net ir po šių argumentų baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovas patvirtino jokių procesinių prašymų neturintis (2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas: 2 val. 0 min. 20 sek. – 2 val. 0 min. 30 sek.).
    3. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai turi būti įvardinti ieškinyje ir pateikiami teismui kartu su ieškiniu. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Toks teisinis reglamentavimas lemia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, taikydamas tikimybių pusiausvyros principą (CPK 185 str. 1 d.), atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (CPK 178 str.), bylą išsprendžia pagal į ją pateiktus įrodymus (CPK 179 str.). Aplinkybė, kad buvo priimtas proceso dalyviui, kuris nevykdė įrodinėjimo pareigos ar ją vykdė netinkamai, nepalankus teismo sprendimas, nelemia sprendimo neteisėtumo vien tuo pagrindu, kad į bylą galėjo būti pateikiami papildomi įrodymai. Priešinga išvada paneigtų proceso esmę, būtų nesuderinama ir su teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), sukurtų galimybę proceso dalyviams, nesutinkantiems su teismo sprendimu, teikti vis naujus įrodymus ir tuo pagrindu reikalauti kartoti procesą.
    4. Ieškovui neteikus į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitiko turto rinkos vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys negali būti tenkinamas. Kaip teisingai nurodė tiek antstolė, tiek ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktas UAB „Domus optima“ turto vertinimas buvo atliktas prieš daugiau nei 3 metus, ieškovas neginčijo atsakovų atstovės nurodytos aplinkybės, kad šis vertinimas buvo atliktas kitu tikslu (siekiant gauti būsto paskolą), kad nelaikydamos jo tinkamu turto vertei vykdymo proceso metu nustatyti šalys susitarė atlikti turto vertinimus. Kaip minėta nutarties 33–36, 38 pastraipose, ieškovas pats pripažino siekiantis atlikti turto vertinimą, tačiau jokių realių veiksmų, kuriais toks ketinimas būtų įgyvendinamas, nesiėmė. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad UAB „Domus optima“ parengta turto vertinimo ataskaita visų byloje esančių įrodymų kontekste nepatvirtina ieškovo pozicijos, kad antstolės nustatyta ieškovo turto vertė neatitiko turto rinkos vertės. Tokią išvadą papildomai patvirtina faktas, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo (vykdomoji byla Nr. ( - ); v. b. l. 68). Ieškovas taip pat nesinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
    5. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus šalių argumentus, įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, ėmėsi visų įstatyme nustatytų priemonių šalių procesinėms teisėms užtikrinti. Teismas pasirengimo nagrinėti bylą metu tikslino įrodinėjimo pareigą (CPK 225 str. 1 p.), išaiškino ieškovui jam tenkančią įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.). Ši išvada paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus, teismo posėdyje netirdamas bylos medžiagos. Procesinį sprendimą byloje teismas priėmė tinkamai konstatavęs, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti antstolės veiksmų neteisėtumą, antstolės nustatytos ieškovui priklausiusio turto vertės neatitikimą vidutinei tokio turto rinkos vertei, t. y. neįrodė, kad ginčijamais turto perdavimo aktais buvo pažeistos jo teisės (CPK 178 str.).
Dėl ieškovo procesinių teisių užtikrinimo
    1. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos bylą 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje išnagrinėjus nedalyvaujant ieškovo advokatei, teismui be pagrindo atmetus ieškovo ir jo atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
    2. CPK 7 straipsnyje nurodyta, kad civilinis procesas vyksta laikantis koncentracijos ir ekonomiškumo principų. CPK 8 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių pareiga bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad joms priklausančiomis teisėmis šalys privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Kai šalis teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, ji turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
    3. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, tiek teikiant ieškinį, tiek ir 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje ieškovui atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus paskirta advokatė E. G. (1 t., b. l. 83–84, 2 t., b. l. 14–16). Kaip minėta nutarties 38 pastraipoje, būtent šio posėdžio metu ieškovui išaiškinta įrodinėjimo pareiga, jo klausta, kokiais įrodymais ieškovas įrodinės turto vertę, suteikta galimybė pasitarti su atstove dėl prašymo skirti ekspertizę teikimo. 2017 m. gegužės 24 d. vykusio posėdžio, kuriame ieškovas dalyvavo su advokate E. G., metu ieškovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jis yra kreipęsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokatės pakeitimo. Prašymą ieškovas grindė aplinkybe, kad advokatė su juo nebendradarbiauja (2017 m. gegužės 24 d. posėdžio garso įrašas: 1 min. 30 sek.– 2 min.; 6 min. 30 sek. – 7 min. 10 sek.). Jau šiame posėdyje atsakovų atstovė akcentavo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, kad jis turi kitą atstovę advokatę A. V. (2017 m. gegužės 24 d. posėdžio garso įrašas: 3 min. 00 sek. – 4 min. 53 sek.), prašė už piktnaudžiavimą procesu ir nesavalaikį prašymų teikimą skirti ieškovui baudą (2017 m. gegužės 24 d. posėdžio (po pertraukos) garso įrašas (2 min. 20 sek. – 4 min. 15 sek.). Kaip minėta nutarties 38 pastraipoje, teisėja posėdžio metu ieškovui išaiškino, kad jis piktnaudžiauja procesu laiku neteikdamas įrodymų. Teismui sudarius galimybę ieškovui susirasti advokatą, kitas posėdis buvo paskirtas 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. po 3,5 mėnesių.
    4. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 118–119) atskleidžia, kad ieškovo prašymas dėl advokato pakeitimo buvo išnagrinėtas ir atmestas 2017 m. birželio 6 d. Ieškovas su pakartotiniu prašymu atidėti bylos nagrinėjimą į teismą kreipėsi prieš paskirtąjį teismo posėdį (2017 m. rugsėjo 4 d.) (2 t., b. l. 120), t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po jo prašymo išsprendimo. Šiame prašyme ieškovas nurodė, kad atidėjus bylos nagrinėjimą jį atstovaus kita advokatė. Teismui paskyrus dar vieną posėdį 2017 m. rugsėjo 29 d., tiek ieškovas, tiek ir jį atstovaujanti advokatė A. V. posėdžio išvakarėse pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad advokatė, su kuria sutartis sudaryta 2017 m. rugsėjo 27 d., nespėjo susipažinti su bylos medžiaga (2 t., b. l. 143, 151).
    5. Pirmosios instancijos teismas šiuos prašymus vertino kaip piktnaudžiavimą procesu, bylos vilkinimą. Nesutikti su tokia pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teismo posėdžiai dėl ieškovo nepasirūpinimo tinkamu atstovavimu prieš tai buvo atidėti du kartus, ieškovui buvo išaiškinta, kad jis piktnaudžiauja procesu, privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises. Advokatė A. V. su ieškovu atstovavimo sutartį buvo sudariusi 2016 m. vasario 22 d. (2 t., b. l. 31) ir šios sutarties pagrindu šioje byloje teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties (2 t., b. l. 25–30). Kaip matyti iš skundo turinio, jame pasisakoma dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su turto vertinimu. Šio skundo advokatė nebūtų galėjusi parengti nebūdama susipažinusi su ginčo esme.
    6. Be to, 2017 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu prie bylos buvo prijungta ieškovo su advokate sudaryta 2017 m. vasario 13 d. atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokatė A. V. atstovavo ieškovą kitoje civilinėje byloje (2 t., b. l. 125). Ši sutartis galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl naujos atstovavimo sutarties sudarymas 2017 m. rugsėjo 27 d. (2 t., b. l. 147) pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip ieškovo siekis išvengti bylos nagrinėjimo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje. Kad advokatė A. V. vykdymo proceso metu ir civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu atstovavo ieškovą santykiuose su atsakovais ir jų atstove, patvirtina tiek atsakovų atstovės pateikti susirašinėjimo duomenys (2 t., b. l. 153–154) bei paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad iki varžytynių ir vėliau vykstant deryboms ieškovą atstovavo ši advokatė (2017 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas: 1 val. 37 min. 30 sek. – 1 val. 38 min. 00 sek.), tiek ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (2 t., b. l. 167–170) apie tai, kokiose bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, advokatė A. V. atstovavo ar atstovauja ieškovą (2 t., b. l. 167–170).
    7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip deklaratyvų vertino ieškovo ir jo atstovės prašymuose nurodytą teiginį, kad advokatė E. G. negrąžino ieškovui visų jo turėtų su byla susijusių dokumentų. Nei teikiant prašymus dėl posėdžio atidėjimo, nei ieškovo atstovės prašyme dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo (2 t., b. l. 164–166) nebuvo įvardinti konkretūs dokumentai, kuriais negali disponuoti ieškovas. Tiek ieškovas, tiek jo atstovė turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, ką ieškovas ir darė 2017 m. balandžio 5 d. teikdamas prašymą dėl bylos medžiagos kopijų (1 t., b. l. 150).
    8. Be to, nei ieškovas, nei jo atstovė neįrodinėjo aplinkybių, kad egzistavo kokios nors kliūtys ieškovo atstovei pačiai atvykti į 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdį, teikti tiek prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tiek ir kitus procesinius prašymus, susijusius su ieškovo atstovavimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovai L. S., E. S. ir M. B. ar jų atstovė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, aiškiai įvardijo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, nebendradarbiauja nei su jais, nei su teismu, reikšdamas nepagrįstus ir nesavalaikius prašymus vilkina procesą. Nurodytų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrindu spręsti, kad ieškovo ir jos atstovės nurodytos teismo posėdžio atidėjimo priežastys nėra svarbios (CPK 246 str.).
    9. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi esminius apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byla 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta nepažeidžiant civilinio proceso normų, ieškovui vengiant pareigos pasirūpinti atstovavimu, išaiškinus ieškovui jo teises ir suteikus galimybę save atstovauti pačiam.
Dėl bylos procesinės baigties
    1. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
    2. Atsakovė M. B. pateikė į bylą duomenis apie bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turėtas 150 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas atsakovei iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas teismų turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas – 4,16 Eur.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Apeliacinį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti atsakovei M. B., gim. ( - ), iš ieškovo D. S., asmens kodas ( - ) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

11Priteisti valstybei iš ieškovo D. S., asmens kodas ( - ) 4,16 Eur (keturis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai