Byla 2K-503/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2sekretoriaujant R. Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui A. Čaplikui,

4gynėjai advokatei N. Žeknienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

5V. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

6Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, kuria Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendis pakeistas – V. K. paskirtą laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmę numatyta atlikti pataisos namuose.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 3 d., apie 20 val. 30 min., Elektrėnuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens vardu „A“ neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 1750 Lt, įgijo psichotropinės medžiagos: 14,420 g MDMA bei 12,665 g MDA (350 tablečių), kurias, laikydamas automobilio „BMW 525“, duomenys neskelbtini, salone, atvežė iki namo duomenys neskelbtini, Vilniaus mieste, kur tą pačią dieną apie 22 val. 30 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie minėto automobilio salone apžiūros metu priekinės panelės dėtuvėje aptiko ir paėmė psichotropines medžiagas MDMA bei MDA, kurių bendras kiekis 27,085 g.

9Nuteistasis V. K. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą Nr. 37, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų spręsti apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį atsižvelgdamas į jų svorį, galimą poveikį žmogaus organizmui bei kitas bylos aplinkybes. Sveikatos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintoje lentelėje yra pateikiami grynieji medžiagų kiekiai. Pavojingumą žmogaus sveikatai lemia būtent narkotiko aktyviosios medžiagos kiekis, todėl tik vertinant šį kriterijų turėtų būti nustatomas nusikalstamos veikos pavojingumas. Iš byloje esančios LP KTC specialisto išvados Nr. 4880 matyti, kad rastų ir paimtų tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 14,420 g MDMA ir 12,665 g MDA, tačiau iš jo paimtos tabletės atskirai nesudaro tokio kiekio, kuris leistų jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Kaltinamajame akte dėl to įtarimai buvo pateikti ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bet pagal to paties straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis pakeitė parodymus, jog narkotines medžiagas įsigijo ne platinimui, o asmeniniam vartojimui. Šiuos parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją ir jais nesivadovavo. Be paties nuteistojo parodymų, kad narkotines medžiagas įsigijo platinimui, jokių įrodymų daugiau byloje nėra. Tokius parodymus nuteistasis tvirtina davęs dėl to, kad taip jam patarę policijos pareigūnai dėl ne va geresnės padėties, be to, bijojo netekti darbo. Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų anksčiau platinęs narkotines medžiagas. Nusikalstamos veikos pasekmės, anot kasatoriaus, nebuvo skaudžios: visos psichotropinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų ir nepasiekė tiesioginio vartotojo. Teismas, anot kasatoriaus, vertino tik nuteistojo asmenybę, tačiau neįvertino pačios veikos pavojingumo ir nuteistojo aktyvumo ją darant. Kasatoriaus manymu, Vilniaus apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo įstatymo proceso pažeidimus, nes nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje numatytomis taisyklėmis, nes įtarimai buvo pateikti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir kaltinimas pakeistas tik teisiamojo posėdžio metu; teismai privalėjo ištirti visas pateiktas versijas, t.y., pirmą, kad narkotines medžiagas kasatorius pirko sau, ir antrą, kad jos buvo pirktos platinimui. Tačiau teismai pirmosios versijos išvis netyrė. Iš pradžių kasatorius tvirtina teigęs, kad narkotinės medžiagos buvo įsigytos platinimui, nes bijojo netekti darbo, taip patarė policijos pareigūnai, kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista lengvesne. 2005-06-04 medicininės apžiūros akte Nr. 1420 nustatyta, kad kasatorius yra vartojęs narkotikus. Įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo buvo pateikti ir kitiems asmenims, tačiau jie nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jokių kitų duomenų, kad kasatorius anksčiau būtų platinęs narkotines medžiagas, byloje nėra, todėl negalima teigti, kad kasatorius platino ar būtų turėjęs objektyvias galimybes platinti narkotines medžiagas. Didelis kiekis tėra vienas iš alternatyvių BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, turi būti nustatytas tikslas parduoti narkotines medžiagas. Sveikatos ministro įsakyme esanti lentelė dėl narkotinių medžiagų kiekio vertinimo tėra rekomendacinio pobūdžio. Paimtas iš kasatoriaus narkotinių medžiagų kiekis neženkliai viršijo kiekį, kuris jau pripažįstamas dideliu. Apeliaciniame skunde jis dėl to argumentuotai pasisakė, tačiau apeliacinis skundas šioje dalyje liko neišnagrinėtas.

10Skundas tenkintinas.

11Baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

12BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks įstatymo reikalavimas reiškia tai, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios galios neturi.

13Teismas, remdamasis V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei policijos darbuotojų E. K., V. G. ir V. V. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kuriuose jie patvirtino, kad V. K. po sulaikymo prisipažino, jog psichotropines medžiagas įgijo ketindamas jas parduoti, pripažino, jog V. K. įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

14Vertinant šių bylos duomenų įrodomąją vertę, pažymėtina, kad, remiantis baudžiamojo proceso reikalavimais, V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti V. K. parodymai gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. E. K., V. G. ir V. V. parodymai yra išvestiniai iš V. K. sulaikymo metu duotų parodymų, todėl tai nėra savarankiški ir reikšmingi duomenys apie nusikaltimo aplinkybes, jie tik patvirtina V. K. žodžius, jo poziciją bylos ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau ir pats V. K. neginčija, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu paaiškino, jog psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti, bet nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išdėstė motyvus, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą parduoti. Jis paaiškino, kad policijos pareigūnai jam patarė prisipažinti, jog psichotropines medžiagas įsigijo su tikslu parduoti. Taip pat jis nurodė, kad turėjo ir asmeninių motyvų taip kalbėti, nes tuo metu dirbo apsaugos firmoje ir būtų buvęs atleistas iš darbo, jei būtų paaiškėję, jog jis vartoja psichotropines medžiagas. Tai, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu V. K. norėjo nuslėpti narkotikų vartojimo faktą, patvirtina ir jo parodymai apklausiant įtariamuoju, kuriuose jis nurodė, jog nėra narkomanas ir jokių narkotikų nevartoja (T. 1, b. l. 48), nors dar prieš apklausą atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti patvirtino, kad tyrimų duomenys nustatė narkotikų vartojimo faktą (T.1, b. l. 144). Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o V. K. parodymus, duotus nagrinėjant bylą teisme, atmetė remdamasis jo parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir tuo, kad V. K. įsigijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Tačiau ir dėl šios aplinkybės V. K. paaiškino, kad narkotikus vartoja seniai, nusipirko didelį jų kiekį, nes taip perkant yra žymiai pigiau, paaiškino, jog įsigytus narkotikus planavo suvartoti per kelis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas ir šių parodymų neanalizavo bei nevertino. Teisingai kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kasatorius anksčiau platino narkotines medžiagas, šią aplinkybę pripažino ir bylą nagrinėję teismai. Pripažindamas pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. K. psichotropines medžiagas įsigijo ketindamas parduoti, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar yra duomenų apie tai, kad jis turi ryšių psichotropinių medžiagų realizavimui, ar ieškojo galimybių realizuoti psichotropines medžiagas, bei kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių V. K. ketinimus platinti įsigytas psichotropines medžiagas. Vien tik įtariamojo parodymais bei kitais išvestiniais iš jų duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Tokias duomenimis galima grįsti nuosprendį tik tais atvejais, kai jie atitinka dalį visumos, kurią sudaro bylos duomenys iš kitų įrodymų šaltinių.

15BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą remiantis visa ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinkta medžiaga pagal esminius apeliacinio skundo argumentus.

16Todėl kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus, savo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrindė bylos medžiaga, kuri pagal Baudžiamojo proceso nuostatas neturi įrodomosios reikšmės. Todėl apeliacinės instancijos nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kolegija nesvarsto kasacinio skundo argumentų dėl psichotropinių medžiagų kiekio, nes šiuo klausimu išdėstyti kasacinio skundo argumentai nėra siejami su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas šiuo atveju yra siejamas su konkrečios aplinkybės – psichotropinių medžiagų kiekio įvertinimu. Šios aplinkybės vertinimo kriterijai baudžiamajame įstatyme nenumatyti, o jos taikymas formuojamas nusistovėjusios teismų praktikos bei konkrečių bylos aplinkybių, todėl šis klausimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

19panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai