Byla 2-1567/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-419-124/2014, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymas patvirtinti 7 017 428,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, patenkintas iš dalies

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-419-124/2014, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymas patvirtinti 7 017 428,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, patenkintas iš dalies.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5BUAB „Šiaulių technika“ 2013 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ 2013 birželio 13 d. bankroto administratoriui pateikė prašymą patvirtinti bankroto byloje jo 7 017 428,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Administratoriui nesutikus su šiais reikalavimais, bankroto byloje buvo pradėtas nagrinėti kreditorinis reikalavimas, ši dalis išskirta į atskirą prie bankroto bylos nagrinėjamą bylą.

6Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ patikslinęs reikalavimus prašė patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kurį sudarė:

71) 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal lizingo sutartį Nr. LT034192, kurią vykdant skolininkui buvo perduota valdyti ir naudotis parduotuvė ir garažas, esantys ( - );

82) 1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio ( - );

93) 3 247 653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis (t. y. pagal išrašytas sąskaitas neapmokėtas turto įmokas, pridėjus prie likusios sutarties Nr. LT043794 neišpirktos turto vertės);

104) 215 346,72 Lt patirtos papildomos išlaidos pagal lizingo sutartis, susijusios su turto priežiūra, atsiėmimu, pardavimu.

11UAB „Swedbank lizingas“ teikdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, jog kreditorius ir atsakovas 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, pagal kurią atsakovui buvo perleistas turtas – parduotuvė ir garažas, esantys ( - ), o atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 1 448 100,09 eurų (5 000 000 Lt) turto vertę, palūkanas, kitas įmokas. Taip pat kreditorius ir atsakovas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio ( - ), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 3 794 022,24 eurų (13 100 000 Lt). Kreditoriui 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-3273 vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, atsakovas liko skolingas kreditoriui 3 247 653,55 Lt pagal pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas pagal abi lizingo sutartis iki jų nutraukimo. Minėtų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 bei apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2-1975/2012 ir buvo pripažinta, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai.

12Kreditoriaus teigimu, nutraukus lizingo sutartis dėl atsakovo kaltės, jis patyrė papildomas išlaidas turto priežiūrai, atsiėmimui, pardavimui, be to išlaidas padengti nuostolį iš turto pardavimo, kurias prašoma pripažinti jo kreditoriniu reikalavimu.

13Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nutraukus lizingo sutartį Nr. LT034192 parduotuvė ir garažas, esantys ( - ), nebuvo realizuoti, turtas grąžintas kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d. Perdavimo metu minėto turto vertė nebuvo nustatyta, tačiau 2012 m. lapkričio 16 d. kreditoriaus iniciatyva atlikus turto vertinimą buvo nustatyta parduotuvės vertė – 1 208 000 Lt, garažo – 180 000 Lt. Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT043794, poilsio pastatas, esantis ( - ), buvo grąžintas 2009 m. spalio 15 d. Vertė grąžinimo metu nebuvo nustatyta, tačiau 2012 m. balandžio 26 d. minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas aukciono būdu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt).

14Atsakovas BUAB „Šiaulių technika“ su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad nutraukus lizingo sutartis nebuvo atliktas grąžinamų pastatų vertinimas. Atsakovas manė, kad pagal lizingo sutartį Nr. LT043794 (lizinguotas turtas - poilsio pastatas, esantis ( - )) kreditorius gavo tą naudą, kurią tikėjosi, kadangi atsiėmė turto vertę ir gautų įmokų sumą (3 530 975,27 Lt). Kreditorius pagal lizingo sutartį Nr. LT034192 tikėjosi gauti 5 mln. Lt turto išpirkimo įmokų, 1 066 925,47 Lt palūkanų bei 6 000 Lt sutarties mokesčio (iš viso 6 072 925,47 Lt). Pagal kreditoriaus suvestinę gauta nauda sudarė 2 102 954,62 Lt. Neatlikus minėto turto vertinimo, pagal masinį įvertinimą parduotuvės vertė sudarė 2 474 000 Lt, garažo – 120 000 Lt, todėl gauta nauda siekė 4 696 954,62 Lt, tai buvo artima kreditoriaus tikėtai naudai. Atsakovas teigė, kad patvirtinus kreditorinį reikalavimą, kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

15Atsakovas taip pat nesutiko dėl papildomų išlaidų priteisimo ir nurodė, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo tinkamai patvirtintos, todėl negalėjo būti pakankamu įrodymu kreditoriaus tariamoms išlaidoms pagrįsti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad minėtos sąskaitos buvo išrašytos po sutarčių nutraukimo.

16Bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimo metu ši byla 2014 m. balandžio 2 d. buvo sujungta su kita tame pačiame teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-595-440/2014, kurioje skolininkas BUAB „Šiaulių technika“ pareiškė reikalavimus dėl nuostolių dėl lizingo sutarčių nutraukimo atlyginimo.

17BUAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių sumą, lygią skirtumui tarp bendros UAB „Swedbank lizingas“, iš lizingo sutarčių gautos naudos (t. y. 2006 m. birželio 6 d. Lizingo sutarties Nr. LT034192 BUAB „Šiaulių technika“ lizinguoto turto rinkos kainos 2012 m. rugsėjo 28 d., 2006 m. gruodžio 19 d. Lizingo sutarties Nr. LT043794 pagrindu BUAB „Šiaulių technika“ lizinguoto turto rinkos kainos 2009 m. spalio 15 d. ir lizingo sutarčių pagrindu gautų įmokų 5 633 929,89 Lt) ir 20 692 937,37 Lt sumos, kurią kreditorius galėjo gauti sėkmės atveju.

18BUAB „Šiaulių technika“ nurodė, kad kreditorius vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, atsiėmė didelės vertės turtą, bet negrąžino skolininkui sumokėtų įmokų 5 633 929,89 Lt, todėl BUAB „Šiaulių technika“ galimai patyrė 3 040 992,50 Lt nuostolių. Nurodo, kad kreditorius iš Lizingo sutarties Nr. LT043794 tikėjosi gauti 13 100 000 Lt turto išpirkimo įmokų, 943 166,38 Lt palūkanų įmokų ir 32 750 Lt sutarties mokesčio, viso 14 075 916,38 Lt. Vėliau pratęsus Lizingo sutarties vykdymą, papildomai tikėjosi gauti 534 095,52 Lt palūkanų įmokų, 10 000 Lt sutarties mokesčio, viso pagal šią sutartį tikėjosi gauti 14 620 011,90 Lt.

19Pagal sutartį Nr. LT034192 kreditorius tikėjosi gauti 5 000 000,00 Lt turto išpirkimo įmokų, 1 066 925,47 Lt palūkanų įmokų bei 6 000 sutarties mokesčio, viso 6 072 925,47 Lt. Pagal abi sutartis tikėjosi uždirbti 20 692 937,37 Lt. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai lizingo sutartyje nustatyta, kad lizingo gavėjas nuosavybės teise turi teisę įgyti lizinguojamą daiktą, nutraukus tokią sutartį, taikytina dvišalė restitucija, lizingo gavėjui suteikiama teisė reikalauti susigrąžinti įmokas.

20Nurodo, kad lizingo sutarčių pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ lizingo davėjo naudai buvo atlikęs mokėjimų bendrai 5 633 929,89 Lt (2 102 954,62Lt Lizingo sutarties Nr. LT034192 + 3 530 975,27 Lt sutarties Nr. LT043794 pagrindu) bei gavo didelės vertės turtą. Nurodo, kad preliminari turto, esančio ( - )vertė 4 999 999,99 Lt poilsio pastato, esančio ( - ) 13 099 999,99 Lt, todėl bankrutavusios įmonės manymu, pagal turimus duomenis UAB „Swedbank lizingas“ nepagrįstai teko 3 040 992,50 Lt.

21Kadangi nėra nustatyta lizinguoto turto rinkos parduotuvės ( - ), kaina turto pardavimo metu, buvo prašoma skirti teismo ekspertizę jo įvertinimui. BUAB „Šiaulių technika“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-3056-553/2013 yra paskirta teismo ekspertizė lizinguoto turto viešbučio, esančio ( - )vertei lizingo sutarties nutraukimo dienai nustatyti (2012 m. rugsėjo 28 d.).

22Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad pastarojo reikalavimas neatitinka aktualios kasacinio teismo praktikos, nes sutartys buvo nutrauktos dėl lizingo gavėjo kaltės, šiuo atveju lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti sutarties objektą bei išieškoti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo metu, nėra vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

23II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

24Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą tenkino iš dalies: patvirtino BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje 6 586 378,85 Lt UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą (kurį sudarė - 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartį Nr. LT034192 ;1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal 2006 m. gruodžio 29 d. lizingo sutartį Nr. LT043794, 3 247 653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis, 64 049,91 Lt papildomos išlaidos dėl sutarties nutraukimo). Likusioje dalyje UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimo netenkino.

25BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimą dėl nuostolių priteisimo Šiaulių apygardos teismas atmetė.

26Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus dėl lizingo sutarčių nutraukimo padarinių, sprendė, jog byloje nekonstatuota neteisėtų lizingo davėjo veiksmų ir prisidėjimo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, ar aplinkybių, jog lizingo bendrovė turtą pardavė už akivaizdžiai per žemą kainą. Teismas pažymėjo, jog lizingo bendrovė pastoviai skelbė apie turto pardavimą, stengėsi nuostolius sumažinti, pareikšdamas priešieškinį dėl turto grąžinimo, dėl iškeldinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

27Teismas laikė nepagrįstais BUAB „Šiaulių technika“ argumentus, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, ir kad teismas turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu, kadangi kasacinio teismo išaiškinta, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

28Teismui nustačius, kad šiuo atveju lizinguotas turtas yra parduotas, nenustatyta nesąžiningų lizingo davėjo veiksmų, todėl yra galimybė nustatyti patirtus nuostolius. Teismas įvertino, jog lizingo davėjas gavo nedideles turto išmokas, palyginus su sutartiniais įsipareigojimais, dalį palūkanų, lizinguoto turto vertė žymiai sumažėjo, todėl lizingo davėjo nuostoliams padengti nepakanka grąžintino turto vertės, todėl atmestinas BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, o lizingo davėjas turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Teismas įvertinęs šalių pateiktus skaičiavimus tenkino UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuos sudaro 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartį;1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal 2006 m. birželio 29 d. lizingo sutartį; 3 247 653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis.

29Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies tenkino UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą dėl papildomų nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės, t. y. jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Tokiu atveju įstatymas numato teisę kitai sutarties šaliai į nuostolių atlyginimą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo prisiėmęs atsakomybės dėl tokių išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nuostolių atsiradimo faktą ir jų dydį privalo įrodyti ieškovas, todėl kreditoriaus prašymą patvirtinti jo 215 520,21 Lt kreditorinį reikalavimą dėl minėtų papildomų nuostolių atsiradimo, tenkino iš dalies, tvirtindamas įrodytą, pagrįstą ir atsiradusią dėl skolininko veiksmų, finansinio reikalavimo dalį, t. y. 64 049,91 Lt.

30Teismas procesiniame sprendime pasisakė ir dėl pakartotinio BUAB „Šiaulių technika“ prašymo skirti byloje ekspertizę. Teismas prašymo netenkino, pažymėjęs, jog nustatant parduodamo turto kainą, atsižvelgiama į konkretaus turto būklę, nusidėvėjimo lygį, galimybę jį naudoti pagal paskirtį ir pan. Šiuo atveju atsakovo pateikti duomenys neįrodo, jog konkretų turtą, įvertinus jo pardavimo momentu buvusią būklę, lizingo davėjas galėjo parduoti už didesnę kainą. Be to, BUAB „Šaulių technika“ bei jos vadovas V. V., bei E. V., būdami betarpiškai susiję su skolininku, turėjo būti suinteresuoti turto pardavimu kuo didesne kaina ir kreditoriaus nuostolių sumažinimu, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti realizuojant ginčo turtą, bendradarbiauti, tačiau įrodymų apie jų iniciatyvą siekti sumažinti ieškovo nuostolius, nepateikė. Teismas, atmesdamas prašymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, taip pat nurodė, jog eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl skolininkas bylos aplinkybes galėjo įrodinėti kitų įrodinėjimo priemonių pagrindu.

31III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32BUAB „Šiaulių technika“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamos dvi sujungtos civilinės bylos, t. y. byla pagal kreditoriaus pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir BUAB „Šiaulių technika“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas išnagrinėjęs civilinę bylą turėjo priimti ne nutartį, bet sprendimą. Šis procesinis pažeidimas apribojo atsakovo galimybes pateikti tinkamai parengtą apeliacinį skundą ir taip apginti savo pažeistas teises.

352. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo pateiktą bylos nagrinėjimo metu. Dėl prašymo netenkinimo trumpai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, tačiau nenustačius, kokios vertės turtą atsiėmė lizingo bendrovė, nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą nutartį naikinti.

363. UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių papildomai patirtas ir prašomas patvirtinti išlaidas, t. y. nepateikti faktinį konkretaus dydžio išlaidų patyrimą patvirtinantys įrodymai.

374. Kreditoriaus pateikti įrodymai neatitinka procesinių dokumentų priedams pagal CPK keliamų reikalavimų, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis.

38Atsiliepimu į BUAB „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ skundą prašė atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

39Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

401. Paties atsakovo atskirojo skundo pateikimas patvirtina, jog jo teisė pareikšti nesutikimą su teismo priimtu procesiniu sprendimu nebuvo pažeista.

412. Atsakovo prašymo skirti ekspertizę pagrįstumas buvo vertinamas 2014 m. birželio 5 d. vykusiame teismo posėdyje, todėl skundo teiginiai dėl to, jog teismas neįvertino tokio atsakovo prašymo nepagrįsti. Be to, byloje buvo pakankamai įrodymų lizingo davėjui grąžinto ir parduoto turto vertei nustatyti, atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių jų pagrįstumą, todėl prašymas buvo netenkintas pagrįstai.

423. Duomenų ir įrodymų, jog kreditorius būtų neapmokėjęs už papildomas išlaidas nėra, todėl nėra pagrindo netikėti PVM sąskaitomis faktūromis, kurios savaime įrodo tam tikrų išlaidų buvimą.

434. Kreditorius į bylą dokumentus teikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl nėra pagrindo netikėti jų netikrumu.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje tenkintas iš dalies, o BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestas.

46Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo.

47Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, apeliantas mano, jog juo buvo pažeista atsakovo procesinė teisė pateikti apeliacinį skundą, nes teismas neįvertinęs to, jog byloje buvo sprendžiami ne tik kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje, bet ir BUAB „Šiaulių technika“ pareikšto ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimai, priėmė ne sprendimą, o nutartį.

48Vertindama apelianto skundo argumentus teisėjų kolegija nustatė, jog Šiaulių apygardos teisme buvo priimtos nagrinėjimui dvi civilinės bylos: civilinė byla Nr. 2-419-124/2014 pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje (finansiniai reikalavimai buvo kildinami iš šalis siejusių lizingo sutarčių Nr. LT043794 ir Nr. LT034192 netinkamo vykdymo), ir civilinė byla Nr. 2-595-440/2014 pagal ieškovo BUAB „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl nuostolių atlyginimo (BUAB „Šiaulių technika“ teigimu, jis vykdydamas lizingo sutartis Nr. LT043794 ir Nr. LT034192 yra sumokėjęs lizingo bendrovei 5 633 929,89 Lt sumą, todėl įvertinus tai, jog lizingo davėjas perėmė didelės vertės turtą, iš jo bankrutuojančios įmonės naudai priteistina nuostolių suma, lygi skirtumui tarp bendros UAB „Swedbank lizingas“, iš lizingo sutarčių gautos naudos ir 20 692 937,37 Lt sumos, kurią kreditorius galėjo gauti sėkmės atveju.) Įvertinus tai, jog bylose ginčas kilęs tarp tų pačių asmenų, iš tų pačių šalis siejusių lizingo sutarčių, bei tai, kad vertinant lizingo sutarčių nutraukimo padarinius bus vertinami abiejų bylos šalių reikalavimai šiuo klausimu, nurodytos civilinės bylos 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo sujungtos, paliekant civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014 (t. 4, b. l. 189-191).

49Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus tai, jog civilinėje byloje, pradėtoje pagal kreditoriaus prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, šalis sieję teisiniai santykiai ir jų nutraukimo pasekmės buvo nagrinėjamos platesniu aspektu, nei BUAB „Šiaulių technika“ ieškinio pagrindu pradėtoje byloje, BUAB „Šiaulių technika“ ieškinį buvo nutarta nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-419-124/2014, pradėtoje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kadangi teismai remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste -ĮBĮ) 26 straipsnio 1 ir 5 dalimis, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus išsprendžia priimdami nutartis, todėl ir šiuo atveju išnagrinėjus sujungtą civilinę bylą pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir BUAB „Šiaulių technika“ ieškinį buvo priimta nutartis.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

51Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su civilinių bylų, kuriose sprendžiami kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai, nagrinėjimo ypatumais, rodo, jog teismo priimamo procesinio sprendimo rūšis (šiuo atveju nutartis), išnagrinėjus klausimą, niekaip neįtakoja asmens, kurio reikalavimas, šiuo atveju pareikštas ieškiniu, teisių pažeidimo. Tai, kad išnagrinėjus bylą teismas procesinį sprendimą įformina nutartimi, nelemia priimto procesinio sprendimo menkesnės teisinės galios, o tuo labiau bylos šalies teisių pažeidimo, kadangi juo, kaip ir teismo sprendimu, motyvuotai atsakoma į visus bylos nagrinėjimo metu šalių keltus klausimus, argumentuojamas teismo sprendimas, nurodoma, kuriais šalių įrodymais vadovautasi, o kuriais ne. Teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą, kaip teisės į tinkamą procesą sudėtinės dalies, aspektu reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas BUAB „Šiaulių technika“ ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimus nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvaujant BUAB „Šiaulių technika“ atstovui (t. 9, b. l. 18). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pasisakė dėl apelianto nurodyto faktinio ieškinio pagrindo, pateikė konkrečius argumentus ir motyvus, kodėl reikalavimų netenkina bei šių reikalavimų pagrįstumą išsprendė nutartimi. Pažymėtina, kad šiuo atveju apelianto teisė į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme buvo užtikrinta tuo, kad jo argumentai buvo išklausyti žodinio bylos nagrinėjimo metu, teismo nutartis yra motyvuota (CPK 270 str.), taip pat jam buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, t. y. užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 str.), byla buvo vedama per atstovą, sudarytos galimybės skųsti teismo procesinį sprendimą.

52Šiuo atveju apeliantas įrodinėdamas savo procesinių teisių pažeidimą teigia, jog įstatymu nustatytas trumpesnis nutarties apskundimo terminas (7 dienos CPK 335 str. 1 d.), apribojo jo teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi atskirojo skundo pateikimu atsakovas ne tik kad galėjo, bet ir realizavo savo teisę į apeliaciją. Be to, manydamas, jog per įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, jis negalės parengti tinkamo skundo, apeliantas turėjo galimybę pateikus skundą po teismo nustatyto termino, prašyti teismo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą skundo pateikimui (CPK 78 str.). Nagrinėjamu atveju apelianto skundas pateiktas per įstatymo nustatytą terminą, todėl laikytina jog apeliantas tinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, be to neįžvelgiama ir kitų jo procesinių teisių pažeidimų, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai dėl jo pažeistų procesinių teisių, atmestini kaip nepagrįsti.

53Dėl BUAB „Šiaulių technika“ prašymo skirti ekspertizę

54Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu neišsprendė jo prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

55Teisėjų kolegija atmesdama apelianto argumentus šiuo klausimu visų pirma pažymi, jog BUAB „Šiaulių technika“ teikdama teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo prašė skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti turto, kuris buvo grąžintas UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus šalis siejusias sutartis ir parduotas, rinkos vertę lizingo sutarties nutraukimo dienai (t. 5, b. l. 4). Šis prašymas buvo apsvarstytas 2014 m. gegužės 22 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu teismas nutarė atmesti atsakovo prašymą, neįrodžius jo tikslingumo (t. 9, b. l. 19-20). Pažymėtina, jog klausimas dėl ekspertizės skyrimo buvo ne kartą keliamas minėto teismo posėdžio metu, tačiau teismas ir pakartotinį prašymą skirti ekspertizę atmetė, įvertinęs, jog jo tikslingumas neįrodytas.

562014 m. birželio 5 d. BUAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą prašydama atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant sudaryti bylos šalims galimybę išreikšti savo nuomonę dėl ekspertizės skyrimo ir skirti byloje ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta parduotuvės ir garažo, rinkos vertė šio turto perdavimo bankui dieną (t. 9, b. l. 31-32). Apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo svarstomas 2014 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, kuriame atsakovas ir jo atstovas nedalyvavo (t. 9, b. l. 48). Teismas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Į atsakovo prašymą skirti ekspertizę buvo plačiai ir detaliai atsakyta skundžiamoje 2014 m. birželio 12 d. nutartyje (t. 9, b. l. 52-63). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo prašymo skirti ekspertizę.

57Apeliantas taip pat teigia, jog netenkinus jo prašymo ir neskyrus turto vertės nustatymo ekspertizės, nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro savarankišką pagrindą nutarčiai panaikinti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

58Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8, 17, 21 ir kt. str.). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/20014), kadangi ji yra vienas iš įrodymų, numatytų CPK 177 straipsnyje. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui.

59Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys apie prašomo įvertinti turto pardavimą, todėl net ekspertui ir nustačius aukštesnę nei buvo parduotas turto rinkos vertę – tai negarantuotų eksperto nurodytų sumų už turto pardavimą gavimo, kadangi pati rinka nustato ir atspindi realią turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, jog vien tik apelianto teiginiai, jog turtas buvo parduotas už žemesnę nei rinkos vertę, nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais, o tik Nekilnojamojo turto registro išrašais, kurie atspindi turto rinkos vertę, nustatytą atliekant masinį turto vertinimą, nesudarė pagrindo skirti byloje ekspertizę, kuri ne tik padidintų bylinėjimosi išlaidas, bet ir užvilkintų bylos, kurioje keliami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimai, nagrinėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados sprendžiamu klausimu atitinka aktualią kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

60Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vertino šalių pateiktus įrodymus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje esantys turto pardavimo sandoriai, kreditoriaus pateiktos nepriklausomų turto vertintojų turto vertės nustatymo pažymos, buvo pakankamos siekiant nustatyti lizingo įmonės perimto ir perleisto nekilnojamojo turto vertę ir įvertinti bylos šalių sąžiningumą turto pardavimo metu.

61Dėl kreditoriaus pateiktų įrodymų tikrumo ir įrodomosios reikšmės

62Apeliaciniu skundu taip pat keliamos abejonės dėl kreditoriaus pateiktų įrodymų tikrumo (pažymima, jog kreditoriaus pateiktų įrodymų kopijos nepatvirtintos įstatymų nustatyta tvarka), nesutinkama, jog kreditoriaus įrodymai apie papildomas prašomas patvirtinti išlaidas, patvirtina, jog jos faktiškai buvo patirtos.

63Vertindama šių apelianto argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apeliantas keldamas abejones dėl kreditoriaus pateiktų įrodymų tikrumo, nenurodo, kurie iš bylos nagrinėjimo teisme metu lizingo bendrovės teiktų dokumentų kelia abejones dėl jų autentiškumo. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje pradėtoje pagal kreditoriaus pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kreditorius kartu su procesiniais dokumentais pateikė ir jų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų kopijas, kurių tikrumas yra patvirtintas CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 109). Tuo tarpu civilinė byla pagal BUAB „Šiaulių technika“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (kuri vėliau buvo sujungta su aukščiau aptarta byla) buvo vedama elektroniniu būdu. Įsigaliojus CPK pakeitimams, nustačiusiems bylų nagrinėjimą elektroniniu būdu, šalys procesinius dokumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus teikė per Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-322 patvirtintu Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu. Duomenų ir įrodymų, jog šio aprašo taisyklių teikiant dokumentus buvo nepaisyta, nepateikta, todėl pagrindo abejoti kreditoriaus per Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą pateiktų dokumentų tikrumu nėra pagrindo. Remiantis Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai (Teismų įstatymo 371 straipsnio 5 dalis). CPK 1751 straipsnio 7dalis taip pat įtvirtina įrodymų, teikiamų per Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą įrodomąjį reikšmę - elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šių teisės normų, reglamentuojančių elektroniniu būdu vedamų bylų nagrinėjimą ypatumai, rodo, jog asmuo prisijungęs prie viešųjų elektroninių paslaugų portalo ir identifikavęs save pagal jam suteiktus duomenis teikdamas teismui dokumentus pasirašo juos elektroniniu parašu taip patvirtindamas jų tikrumą, todėl apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, pats teismui procesinius dokumentus ir jų priedus teikęs per viešųjų elektroninių paslaugų portalą, nepagrįstai kelia klausimą dėl kreditoriaus bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų tikrumo.

64Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog dalis iš elektroniniu būdu pateiktų dokumentų buvo pateikti teismui rašytine forma civilinėje byloje, kurioje buvo keliamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo klausimas, kurie kaip jau pažymėta, patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei apeliantui kreditoriaus pateikti dokumentai kėlė abejones dėl jų tikrumo, atsakovas ar jo atstovas teismo posėdyje turėjo teisę prašyti, jog kreditorius pateiktų jo prašymo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų originalus (CPK 114 str. 2 d.). Šia teise ir galimybe atsakovas ir jo atstovas nepasinaudojo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas dėl UAB „Swedbank lizingas“ pateiktų dokumentų tikrumo skundu keliamas nepagrįstai.

65Apeliantas taip pat pažymi, jog kreditorius prašydamas patvirtinti jo 215 346,72 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro papildomos išlaidos, susijusios su perimto lizinguoto turto priežiūra ir saugojimu, nepagrįstas įrodymais. Apeliantas teigia, jog pateikti įrodymai nepatvirtina faktinio papildomų išlaidų patyrimo, t. y. nepateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys realaus dydžio išlaidų buvimą. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog kreditoriaus prašomas patvirtinti patirtas papildomas išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros, išrašytos lizingo bendrovei už tam tikras perimtam turtui teiktas paslaugas (apsaugos, elektros energijos, vandens tiekimą, remonto darbus ir pan.). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012), kas (prekių ar paslaugų suteikimas) sukelia asmeniui, kuriam išrašyta sąskaita faktūra, pareigą ją apmokėti. Kadangi papildomos lizingo bendrovės patirtos išlaidos iš esmės susijusios su nuolatinių paslaugų teikimu, sąskaitos faktūros atspindi ne tik suteiktų už atitinkamą laikotarpį paslaugų kiekį, bet ir mokėtiną sumą, jos įsiskolinimus. Byloje esančios sąskaitos faktūros įrodo, jog mokesčiai už nekilnojamajam turtu teiktas paslaugas, buvo mokami laiku ir tinkamai (sąskaitose faktūrose nėra pažymėta apie ankstesnio laikotarpio įsiskolinimus, skaičiuotus delspinigius už uždelsimą atsiskaityti ar kitų požymių, patvirtinančių netinkamą lizingo bendrovės prievolių vykdymą), todėl teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti nei kreditoriaus pateiktų dokumentų tikrumu, nei pirmosios instancijos teismo pagrįstomis pripažintų papildomų išlaidų faktiniu buvimu.

66Teismas mano, kad Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantai nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. BUAB „Šiaulių technika“ 2013 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo... 6. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ patikslinęs reikalavimus prašė... 7. 1) 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos... 8. 2) 1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal lizingo... 9. 3) 3 247 653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas... 10. 4) 215 346,72 Lt patirtos papildomos išlaidos pagal lizingo sutartis,... 11. UAB „Swedbank lizingas“ teikdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo... 12. Kreditoriaus teigimu, nutraukus lizingo sutartis dėl atsakovo kaltės, jis... 13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nutraukus lizingo sutartį Nr.... 14. Atsakovas BUAB „Šiaulių technika“ su pareikštu kreditoriniu reikalavimu... 15. Atsakovas taip pat nesutiko dėl papildomų išlaidų priteisimo ir nurodė,... 16. Bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo... 17. BUAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš UAB... 18. BUAB „Šiaulių technika“ nurodė, kad kreditorius vienašališkai... 19. Pagal sutartį Nr. LT034192 kreditorius tikėjosi gauti 5 000 000,00 Lt turto... 20. Nurodo, kad lizingo sutarčių pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ lizingo... 21. Kadangi nėra nustatyta lizinguoto turto rinkos parduotuvės ( - ), kaina turto... 22. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su BUAB „Šiaulių... 23. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 24. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi kreditoriaus UAB... 25. BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimą dėl nuostolių priteisimo Šiaulių... 26. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir šalių... 27. Teismas laikė nepagrįstais BUAB „Šiaulių technika“ argumentus, kad... 28. Teismui nustačius, kad šiuo atveju lizinguotas turtas yra parduotas,... 29. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies tenkino UAB „Swedbank... 30. Teismas procesiniame sprendime pasisakė ir dėl pakartotinio BUAB „Šiaulių... 31. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. BUAB „Šiaulių technika“ bankroto administratorius UAB „Tytus“... 33. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 34. 1. Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamos dvi sujungtos civilinės bylos, t.... 35. 2. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo prašymo dėl... 36. 3. UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių... 37. 4. Kreditoriaus pateikti įrodymai neatitinka procesinių dokumentų priedams... 38. Atsiliepimu į BUAB „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą kreditorius... 39. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:... 40. 1. Paties atsakovo atskirojo skundo pateikimas patvirtina, jog jo teisė... 41. 2. Atsakovo prašymo skirti ekspertizę pagrįstumas buvo vertinamas 2014 m.... 42. 3. Duomenų ir įrodymų, jog kreditorius būtų neapmokėjęs už papildomas... 43. 4. Kreditorius į bylą dokumentus teikė per Lietuvos teismų elektroninių... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 46. Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo.... 47. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu,... 48. Vertindama apelianto skundo argumentus teisėjų kolegija nustatė, jog... 49. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus tai, jog civilinėje byloje, pradėtoje... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus... 51. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su civilinių bylų, kuriose... 52. Šiuo atveju apeliantas įrodinėdamas savo procesinių teisių pažeidimą... 53. Dėl BUAB „Šiaulių technika“ prašymo skirti ekspertizę ... 54. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylos... 55. Teisėjų kolegija atmesdama apelianto argumentus šiuo klausimu visų pirma... 56. 2014 m. birželio 5 d. BUAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą... 57. Apeliantas taip pat teigia, jog netenkinus jo prašymo ir neskyrus turto... 58. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne... 59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje... 60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 61. Dėl kreditoriaus pateiktų įrodymų tikrumo ir įrodomosios reikšmės... 62. Apeliaciniu skundu taip pat keliamos abejonės dėl kreditoriaus pateiktų... 63. Vertindama šių apelianto argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija visų... 64. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog dalis iš... 65. Apeliantas taip pat pažymi, jog kreditorius prašydamas patvirtinti jo 215... 66. Teismas mano, kad Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 68. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti...