Byla 2A-480-513/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant pareiškėjui apeliantui A. Š., jo atstovui advokatui V. R., suinteresuotam asmeniui J. S. E. M. ir jo advokatui L. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S. E. M., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjas A. Š. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į bulidę (karvidę). Nurodė, kad šį pastatą jis valdo nuo 1998 metų, tai yra likvidavus Girininkų žemės ūkio bendrovės visuotinio bendrovę, kuri 1995-03-17 buvo priėmusi sprendimą parduoti nereikalingus pastatus. Pastatas bulidė (karvidė) taip pat buvo pripažintas nereikalingu. Likvidavus bendrovę nuo 1998 metu jis pradėjo naudotis pastatu – bulide (karvide) kaip savo, jį tvarkyti ir prižiūrėti, naudoja savo reikmėm ir valdo. Minėtą pastatą fiziškai pradėjo valdyti kaip apleistą ir niekieno nebenaudojamą turtą ir naudojo savo poreikių tenkinimui, atvirai ir nekliudomi, todėl mano, kad jis sąžiningai įgijo šį pastatą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, ir kaip savo valdo šį turtą daugiau kaip dešimt metų, todėl prašė nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teise įgyjamąja senatimi į bulidę (karvidę), inventorinėje byloje registro Nr.50/156247, žymimą 1ž1p, esančią ( - ).

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-10-19 sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pagal 2010-04-19 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklype, unikalus Nr.5525-0004-00730, adresu ( - ), pastatų nėra. Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )., pagal 2005-04-25 pirkimo–pardavimo sutartį, nuosavybės teise priklauso J. S. E. M., tai yra suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas patvirtino, kad pastatas dėl kurio yra kilęs ginčas šiuo metu yra ant suinteresuoto asmens žemės. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-05-18 duomenimis, nekilnojamasis daiktas – karvidė, esantis ( - ), registro Nr.50/156247, ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, yra atlikti tik statinio kadastriniai matavimai. Pareiškėjo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo Girininkų žemės ūkio bendrovės pajininku ir nedirbo šioje žemės ūkio bendrovėje, todėl likviduojant Girininkų žemės ūkio bendrovę jam nepriklausė jokios išmokos ar bendrovės turtas. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre momento, todėl, kai Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01 ir daikto valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre, daikto valdymas nėra viešas. Byloje esantys VĮ Registrų centro rašytiniai įrodymai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad pagal 2010-04-19 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pastatų nėra. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas nustatė, kad pareiškėjas neįregistravo viešame registre, jog valdo nekilnojamąjį daiktą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimo ir nustatyti, kad pareiškėjas nuosavybės teise į pastatą įgijo įgyjamosios senaties būdu. Taip pat teismas nurodė, kad apklausti liudytojai patvirtino, kad šiuo metu dalis pastato yra nugriauta. Atlikdamas pastato rekonstrukciją pareiškėjas suformavo naują statinį, nes kaip pats pareiškėjas nurodė dalis pastato buvo nugriauta, sutvirtinti pamatai. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus padarė išvadą, kad nėra visų būtinų Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimo.

4Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo tenkinti. Nurodo, kad yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Teismo argumentas, kad jo valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre, todėl nelaikomas viešu, yra nepagrįstas. Daikto įgijimui pagal įgyjamąją senatį taikomas atvirumo, o ne išviešinimo kriterijus. Apeliantas teigia, kad negalima tapatinti valdymo, kaip atskiros daiktinės teisės, su valdymu, kaip nuosavybės teisės sudedamosios dalies. Sprendžiant valdymo, kaip nuosavybės teisių sudedamosios dalies klausimą, netaikomos CK IV knygos II dalies 4 skyriaus nuostatos, nes nuosavybės teisės atsiradimo momentas nėra siejamas su jos įregistravimu viešame registre. Iš LAT 2002-03-14 konsultacijos Nr. A3-59 aiškinimo seka, kad valdymo įregistravimui keliami reikalavimai tuo atveju, jei valdymas yra prasidėjęs po 2003-07-01, bet netaikomas tais atvejais, jei valdymas yra prasidėjęs iki šios datos. Teismas, manydamas, kad valdymo atvirumas yra su trūkumais dėl to, jog nėra įregistruotas viešame registre, privalėjo pasiūlyti spręsti klausimą dėl valdymo įregistravimo, tačiau to nepadarė. Be to, teismo išvada, kad savavališkai rekonstravo pastatą prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dalį pastato nugriovė, norėdamas sutvirtinti pamatus, tačiau pamatų nesutvirtino, nes negavo statybų leidimo, kadangi neturėjo nuosavybės dokumentų. Pastato pamatai iki šiol nėra pakitę, jie tebėra tokie pat, kokie ir buvo. Teismo išvada, kad jo pateikta inventorinė byla yra ne šio pastato, o kito, yra klaidinga. Jo pateiktoje inventorinėje byloje yra nurodyta, kad naudojamas pastatas yra mūrinis. Byloje yra VĮ Registrų centras 2010-05-18 pažyma, kurioje nurodyta, kad jo valdomo pastato yra atlikti kadastriniai matavimai, bet pats daiktas ir daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. S. E. M. prašo pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad žemės sklypas, kuriame išsidėstęs pastatas, pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso. Remiantis CK 6.395 str. 1 d., suinteresuotas asmuo mano, kad visi statiniai esantys jam priklausančiame žemės sklype priklauso jam. Faktinė aplinkybė, kad suinteresuotam asmeniui priklausančiame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis, tačiau teisiškai neįregistruotas pastatas, nepaneigia nei tokio statinio, kaip antraeilio, statuso, žemės sklypo atžvilgiu. Šioje situacijoje nekilnojamasis daiktas, esantis žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypo nuosavybės teise suinteresuotam asmeniui CK 6.395 str. 1 d. bei 4.14 str. 1 d. pagrindu.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – bulidę (karvidę).

9CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 str. 2 d.).

10Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įgyjamosios senaties institutą, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; Teismų praktika 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

11Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis nuosavybės teisę į pastatą įgijo CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatytu įgyjamosios senaties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus padarė išvadą, kad nėra visų būtinų Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bulidės (karvidės) rekonstrukciją atlikęs pareiškėjas suformavo naują statinį. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis pastato – bulidės rekonstrukciją atliko įstatymo nustatyta tvarka, tai yra buvo gavęs leidimą rekonstruoti pastatą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pastato – bulidės rekonstrukcija buvo savavališka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimas negali būti tenkinamas visų pirma dėl šios priežasties. Pareiškėjas neturėjo leidimo ir negalėjo vykdyti nei buvusio statinio rekonstrukcijos darbų suinteresuotam asmeniui J. S. E. M. priklausančioje žemėje. Be to, statinys yra J. S. E. M. priklausančiame žemės sklype, kuris ginčija pareiškėjo teises į statinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas vertino suinteresuoto asmens J. S. E. M. paaiškinimus, liudytojų T. K., Z. C., P. J., J. V. A. ir S. B. parodymus, rašytinius įrodymus ir nustatė, kad atlikdamas pastato rekonstrukciją pareiškėjas suformavo naują statinį, nes kaip pats pareiškėjas nurodė dalis pastato buvo nugriauta, sutvirtinti pamatai, o pareiškimu prašoma nustatyti, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teise į bulidę (karvidę), inventorinėje byloje registro Nr.50/156247, žymimą 1ž1p.

12Valdymo įregistravimas viešajame registre nėra privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, todėl šis sprendimo motyvas nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

13Daiktas turi būti valdomas teisėtai ir sąžiningai, o teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str.). Bylos duomenys tvirtina, kad nebuvo Girininkų žemės ūkio bendrovės pajininku ir nedirbo šioje žemės ūkio bendrovėje, todėl likviduojant Girininkų žemės ūkio bendrovę jam nepriklausė jokios išmokos ar bendrovės turtas. Pareiškėjas bulidę rekonstravo, perstatė ir tvarko neturėdamas leidimo, todėl jis negalėjo vykdyti statinio rekonstrukcijos, naujo statinio statybos darbų suinteresuotam asmeniui priklausančioje žemėje. Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad jis nevykdė darų, reikalaujančių statybos leidimo, nes statinio dalies nugriovimas ir rekonstravimas taip pat yra statybos darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas (Statybos įstatymo 2 str. 13, 15, 18, 92 ir 95 d.). Taigi pareiškėjas perstatė bulidę (karvidę) neteisėtai. Naudotis žeme, ant kurios perstatė bulidę (karvidę), pareiškėjas taip pat neturėjo teisėto pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 konstatavo, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 str. valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 str. 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi bulidės (karvidės) statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei sąžiningo ir teisėto valdymo ir nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, t.y. nėra CK 4.68-4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. Pagėgių savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-148/2011). Nurodyta Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingas ir pagrįstas išvadas.

14Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jos nėra teisiškai reikšmingos.

15Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą nustatyti nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai