Byla 2A-198-324/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovei A. O., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-644/2010 pagal L. B. ieškinį atsakovei A. O. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis žemės sklypais ir žalos atlyginimo bei atsakovės A. O. priešieškinį ieškovei L. B. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovė prašė įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei ir netrukdyti naudotis žemės sklypais (unikalūs Nr. ( - )), priteisti iš atsakovės 13072,71 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2007 m. gegužės 1 d. ji su atsakove sudarė žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1, kuria jai buvo išnuomoti du 7,93 ha bendro ploto žemės sklypai (unikalūs Nr. ( - )). 2007 m. gegužės 1 d. žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu ieškovei buvo perduoti minėti sklypai. Savo nuomos teisę ji įregistravo Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Šiuose sklypuose ieškovė pasėjo žieminius kviečius. 2008 metų rugsėjo mėn. pradžioje J. V., atsakovės nurodymu, nupurškė šiuose laukuose esančias ražienas glifostatiniais herbicidais, o vėliau juos suarė ir sunaikino laukus žyminčius riboženklius. Nuomos sutartis vienašališkai 2008 m. kovo 26 d. pranešimu negalėjo būti nutraukta. Ieškovė su nuomos sutarties nutraukimu nesutiko, nepasirašydama ant gauto pranešimo, kitų veiksmų, rodančių, jog ji nesutinka su sutarties nutraukimu, neatliko. Nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį tik CK 6.564 straipsnyje numatytais atvejais ir kai tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė nenurodė nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, toks sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vadovaujantis CK 6.189, 6.200 straipsniais, nuomos sutartis yra galiojanti ir įpareigojanti, todėl atsakovė privalo ją vykdyti ir jai išliko pareiga perduoti nuomos objektą ir nesudaryti kliūties ieškovei jį valdyti ir naudoti (CK 6.545 straipsnis). Nepaisant to, atsakovė pradėjo pati naudoti ginčo žemės sklypus. Atsakovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Dėl ražienų purškimo glifostatiniais herbicidais ir jų suarimo ieškovė patyrė nuostolių. Jei atsakovė nebūtų atlikusi šių veiksmų, ieškovė būtų galėjusi gauti kompensacines išmokas už dalyvavimą priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ – po 145 EUR už hektarą. Atsakovė sunaikino 7 ha ražienų, todėl ieškovės nuostolius sudaro 3501,75 Lt. Jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų pasėjusi vasarinius kviečius išnuomotuose sklypuose. Iš 1 ha žemės naudmenų ploto įprastomis sąlygomis būtų prikulta 5,4 t kviečių. Vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2009 m. rugsėjo 28 d. oficialiu informaciniu statistiniu leidiniu „Agro rinka“ Nr. 17(122) I klasės kviečių supirkimo kaina su nuoskaitomis ir priemokomis rugpjūtį buvo 420,3 Lt už toną, todėl už pasėlius ieškovė būtų gavusi 17998,09 Lt. Ieškovė taip pat būtų deklaravusi nuomojamus žemės sklypus ir gavusi 3003,57 Lt tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Iš viso ieškovės negautos pajamos sudaro 21001,66 Lt. Ieškovės nuostolius sudaro tik negautas pelnas, todėl iš negautų pajamų turi būti atimtos joms gauti reikalingos sąnaudos – 11430,7 Lt. Nurodė, kad ieškovės negautą pelną sudaro 9570,96 Lt.

6Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2007 m. gegužės 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1 nutraukta nuo 2008 m. liepos 2 d.

7Nurodė, kad 2000 m. ieškovei išnuomojo du žemės sklypus. Buvo sutarta, kad po 7 metų naudojimo (2007 m.) šiuose žemės sklypuose bus įsėta ilgametė žolė. Nuo 2000 m. iki 2007 m. sėjomaina buvo blogai vykdoma. Ieškovė pažadėjo per mėnesį laiko įsėti ilgametę žolę, atsakovei su ja sudarius ne trumpesnę nei 6 metų rašytinę sutartį dėl žemės sklypų nuomos. 2007 m. gegužės 1 d. atsakovė sudarė su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1, kuria išnuomojo tuos pačius du žemės sklypus. Ieškovė savo pažado neįvykdė. Dėl šios priežasties apie 2007 m. rugpjūčio mėn. atsakovė su sūnumi D. O. nunešė ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau ji sutarties nutraukti nesutiko. 2008 m. balandžio 2 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie žemės nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimą. Ieškovė nustatytu laiku į pranešimą nieko neatsakė, todėl atsakovė laikė, kad su sutarties nutraukimu ji sutinka. Nuo 2008 m. rudens žemės sklypus pradėjo prižiūrėti pati atsakovė. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys turi būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka. Šios sąlygos sutartyje nėra, todėl atsakovė turėjo teisę, atsižvelgdama į tai, kad gadinamas derlingasis dirvožemis, vienašališkai nutraukti sutartį.

8Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovę per 30 dienų perduoti ieškovei ir netrukdyti naudotis žemės sklypais (unikalūs Nr. ( - )), jų bendras plotas – 7,93 ha, esančiais ( - ), neįvykdžius sprendimo per nustatytą 30 dienų terminą, nusprendė skirti atsakovei 1000 Lt baudą, kitą ieškinio dalį, taip pat priešieškinį atmetė. Sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie pagrindo vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį egzistavimą. Konstatavo, kad atsakovė be pagrindo aiškino, kad ieškovė turėjo įsėti ilgametę žolę išnuomotose sklypuose, kadangi šis teiginys prieštarauja rašytinės sutarties turiniui. Įvertinęs tai, kad sutarties sudarymo metu, atsakovės aiškinimu, tarp šalių jau buvo konfliktinė situacija dėl nevykdomos sėjomainos, laikė, kad ieškovės įsipareigojimas – įsėti ilgametę žolę – tikrai būtų įtrauktas į sutartį (CK 1.5 straipsnis). Konstatavo, kad įrodymais nepagrįstas priešieškinio teiginys, jog ieškovė gadino derlingojo dirvožemio našumą, nes išnuomotų sklypų dirvožemio tyrimas atskleidžia, kad žemė nebuvo nualinta ir yra derlinga bei tinka žemės ūkio veiklai vykdyti. Dėl šių priežasčių vertino, kad atsakovė neįrodė buvus pagrindą žemės nuomos sutarčiai nutraukti, todėl sutartis vienašališkai negalėjo būti nutraukta. Nusprendęs, kad žemės nuomos sutartis yra galiojanti ir įpareigojanti, padarė išvadą, kad šalys privalo vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.38, 6.200 straipsniai) ir nuomotojas (atsakovė) privalo perduoti žemės sklypą laikinai valdyti ir naudoti nuomininkui (CK 6.545 straipsnis). Laikė, kad ieškovė, gavusi pranešimą apie sutarties nutraukimą ir nesiimdama jokių priemonių pranešti kitai šaliai (atsakovei) apie tai, kad ji nesutinka su sutarties nutraukimu, elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais (nerūpestingu elgesiu) prisidėjo prie to, kad negalėjo naudotis jai išnuomotais žemės sklypais ir gauti iš jų pajamas, t.y. galimų nuostolių atsiradimo. Pažymėjo, kad atsakovė žemę pradėjo dirbti 2008 m. rugsėjo 20 d., t.y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po pranešimo įteikimo, ieškovė į teismą dėl pažeistų jos teisių kreipėsi tik 2009 m. kovo 2 d., o tai patvirtina apie jos nerūpestingą elgesį ir nepakankamą atidumą, nes ieškovė galėjo numatyti galimas pasekmes, vienašališkai nutraukiant sutartį. Dėl šių priežasčių vertino, kad prievolė pagal sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį buvo neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) yra atmestini ir atsakovė visiškai atleistina nuo atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Taip pat laikė, jog ieškovė nuostolių nepagrindė realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis, o tik tikėtinomis (pvz. nepateikė duomenų apie gautas pajamas ar (ir) kompensacines išmokas už kitus jos šalimais dirbamus laukus).

9Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo.

10Nepagrįsta ir nemotyvuota išvada, kad išnuomotose sklypuose nebuvo vykdoma sėjomaina. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė tos pačios kultūros nuomojamose sklypuose neaugino ilgiau nei leidžiama, t. y. tinkamai vykdė sėjomainą.

11Pažeidžiant CPK 185 straipsnį, nepagrįstai spręsta, kad neatsakydama į atsakovės pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove. Nepaisant ieškovės neatsakymo į atsakovės registruotu laišku išsiųstą pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, atsakovei buvo žinoma apie ieškovės nesutikimą nutraukti sutartį, nes atsakovė 2008 m. rugpjūčio mėn. paaiškinime teismui nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. kartu su sūnumi buvo nuvykusi pas ieškovę dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, 2008 m. kovo 26 d. tuo pačiu klausimu pas ieškovę buvo atvykęs jos sūnus, abu kartus ieškovė aiškiai išreiškė savo nesutikimą nutraukti žemės nuomos sutartį ir ketinimus toliau dirbti nuomojamą žemę. Dėl to ieškovei nereikėjo dar kartą informuoti atsakovę apie nesutikimą nutraukti sutartį. Po atsakovės inicijuoto tariamo žemės nuomos sutarties nutraukimo ieškovė neperdavė nuomos objekto atgal atsakovei. Atsakovė savavališkai pradėjo dirbti žemę, nors turėjo suprasti, kad žemės nuomos sutartis nepasibaigė (CK 6.499 straipsnis). Išsiuntusi pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą ir negavusi atsakymo į jį, atsakovė negalėjo protingai manyti, jog sutartis nutraukta. Savo pranešime apie žemės nuomos sutarties nutraukimą atsakovė nenurodė nei vieno iš 6.564 straipsnio 1 dalyje išvardintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Atsakovė taip pat neįrodė nei vieno iš jų egzistavimo fakto nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti nutraukta žemės nuomos sutartį). Nesant pagrindo vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, atsakovė turėjo suprasti, kad jos išsiųstas vienašalis pranešimas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą negali būti pagrindu sutarčiai pasibaigti bei nesukels jokių teisinių pasekmių. Dėl to ieškovės elgesys neturėjo ir negalėjo turėti įtakos atsakovės neteisėtiems veiksmas ir/ar jų pasekmėms.

12Nepagrįsta ir nemotyvuota išvada, kad ieškovė galėjo numatyti galimas pasekmes, atsakovei nutraukiant žemės nuomos sutartį. Iki atsakovės neteisėtų veiksmų, per visą sutartinių santykių tarp šalių laikotarpį ji nebuvo pažeidusi sutartinės prievolės perduoti nuomos objektą. Atsakovė neinformavo apie savo ketinimus pradėti dirbti žemę po pranešimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Ji taip pat nesiėmė veiksmų susigrąžinti žemės valdymą ar išregistruoti žemės nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovei buvo žinoma, kad sutartis negali būti nutraukta vienašališkai be sutartyje ar įstatyme numatyto pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė negalėjo protingai numatyti atsakovės neteisėtų veiksmų.

13Nepagrįstai taikytas CK 6.259 straipsnis ir atsakovė atleista nuo civilinės atsakomybės, nes nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės elgesio ir atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar jų pasekmių.

14Nepagrįstas motyvas, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Ieškovė yra profesionali ūkininkė. Visuotinai žinoma (CK 1.5 straipsnis), kad esant įprastinėms ūkininkavimo sąlygoms neišvengiamas žemės ūkio veiklos rezultatas yra pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją bei valstybės ir Europos Sąjungos parama (tiesioginės išmokos ir kompensacinės išmokos). Iki atsakovės neteisėtų veiksmų (išnuomotų sklypų užvaldymas juos suariant ir sunaikinant juose esančias ražienas) ieškovė dirbo išsinuomotus žemės sklypus, būtų gavusi kompensacines išmokas už juose buvusias ražienas, nes šie sklypai buvo įtraukti į kontrolinius žemės sklypus. Vėliau ieškovė išsinuomotuose sklypuose būtų pasėjusi vasarinius kviečius, nes 2009 metais vasarinius kviečius ji pasėjo nuomojamiems sklypams gretimuose laukuose. Tai reiškia, kad auginti vasarinius kviečius nuomojamuose sklypuose buvo numatyta iš anksto ir atitinkamai buvo numatyta gauti pajamų analogiškai gretimiems laukams. Nurodytas pajamas ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti esant normaliai veiklai. Pateikiant ieškinį 2009 m. kovo 2 d. dar nebuvo užderėjęs 2009 metų derlius, todėl buvo objektyviai neįmanoma įvardinti tikslaus derliaus dydžio dėl žemės ūkio veiklos specifikos (priklausomybės nuo gamtos stichijos). Ieškovei perkelta nepagrįstai didelė įrodinėjimo našta. Ieškinyje nurodomas derliaus dydis buvo įvardintas vadovaujantis ieškovės ilgamete žemdirbystės patirtimi tose vietovėse, įprastais derliaus dydžiais juose. Negautoms pajamoms apskaičiuoti buvo naudojamos ieškinio rengimo metu skelbiamos vidutinės grūdų rinkos kainos, nes neįmanoma patikimai nuspėti grūdų kainų ateityje. Valstybės ir Europos Sąjungos parama yra skaičiuojama priklausomai nuo tam tikra kultūra užsodinto žemės ploto dydžio ir yra nepriklausoma nuo derliaus dydžio. Buvo nurodyti teisės aktuose skelbiami paramos dydžiai 1 ha ploto vienete, todėl, žinant nuomojamų sklypų plotą, buvo galima tiksliai apskaičiuoti dėl atsakovės kaltės negautos paramos dydį. Be to, 2010 metų pavasarį realizavusi 2009 metų gretimų sklypų derlių, atsižvelgdama į derliaus dydį ir faktinę grūdų pardavimo kainą, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti kartu su įrodymais apie žemės ūkio veiklos vykdymą gretimuose sklypuose. Nurodytos pajamos negautos dėl atsakovės kaltės, nes jos nurodymu buvo suarti ir nupurkšti ieškovės nuomojami sklypai ir taip sunaikintos ražienos, vėliau atsakovė ieškovei trukdė naudotis šiais sklypais, todėl ieškovė negalėjo jų dirbti 2009 metų žemės ūkio sezoną ir gauti pajamų. Taigi, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad yra visi teismų praktikoje suformuoti negautų pajamų įrodinėjimo kriterijai.

15Nevertintas nuostolių dydis. Ieškovės negautą pelną sudaro negautos kompensacinės išmokos už dalyvavimą priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“, iš pasėlių, kuriuos ji būtų pasėjusi, realizavimo gautinos pajamos ir už jų auginimą mokėtinos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, iš jų atėmus pasėlių auginimo kaštus. Atsakovė sunaikino 7 ha ražienų ir tokiu būdu padarė 3501,75 Lt (145*3,45*7) nuostolių, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties 15.1.3 punktą, už kiekvieną laukų, kurie įtraukti į šią veiklą, hektarą yra mokama 145 EUR dydžio kompensacinė išmoka. 2009 metais ieškovė buvo pasėjusi vasarinius kviečius nuomojamiems sklypams gretimuose laukuose. 2009 metų derlių iš viso sudarė 77,205 t (22,84+49,76+4,605), arba 5,03 t/ha (77,205/15,35) grūdų, neskaitant išvalų po sėklų darymo. Iš išnuomotose sklypuose užaugintų 39,888 t (5,03*7,93) grūdų 2,3791 t (0,3*7,93) būtų panaudotos sėklai, o likę grūdai būtų parduoti po 700 Lt/t už 26256,3 Lt (700*(39,888-2,379). Už išnuomotose sklypuose užaugintus vasarinius kviečius ieškovė taip pat būtų gavusi 3003,57 Lt (7,93*(247,76+131)) tiesioginių išmokų pagal Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintas Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisykles ir Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 3D-607 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2008 m. mokėjimo“ 2.1.1.2 punktą. Sąnaudos 1 ha žemės naudmenų priežiūrai reikalingiems chemikalams sudaro 130,79 Lt. Sąnaudos vasariniams kviečiams 1 ha plote užauginti sudaro 1441,54 Lt, o iš atsakovės nuomojamose sklypuose iš viso sudarytų 11431,41 Lt (1441,54 *7,93). Dėl to ieškovės patirtus netiesioginius nuostolius (negautą pelną) sudaro 21330,21 Lt (3501,75+26256,3+3003,57-11431,41). Ieškovės faktiškai patirti nuostoliai yra didesni nei ieškiniu reikalaujama suma, tačiau kadangi atsižvelgiant į derliaus dydį ir grūdų kainas paruoštą patikslintą ieškinį teismas atsisakė priimti, o reikalavimo suma apeliacinėje instancijoje negali būti didinama (CPK 312 straipsnis), todėl ieškovei priteistina jos patirtų nuostolių dalis, atitinkanti ieškinio sumą, t. y. 13072,71 Lt.

16Nepagrįstai atsisakius priteisti nuostolius, taip pat nepagrįstai netenkintas reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

17Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovės argumentai, jog jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ji būtų gavusi kompensacines išmokas už nuomojamose sklypuose buvusias ražienas, tėra pamąstymai. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas perkelia jai nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą, nes pagal bendrąją taisyklę įrodinėti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Ieškinyje nurodomas derliaus dydis yra subjektyvūs ieškovės paskaičiavimai.

19Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Trečiojo asmens atstovė ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu savivaldybės interesai nėra pažeisti.

20Apeliacinis skundas tenkintinas.

21Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 str. 1 d., 330 straipsniuose reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normų taikymą) skundžiamai sprendimo daliai panaikinti (CPK 320 str.).

22Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą), o kita šalis prigalo atlyginti nuostolius. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė ( CK 6.245 str. 1,2d.). Ji atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).

23Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir aptartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teisę disponuoti iš nuomojamos žemės gautais produktais ir pajamomis (CK 6.488 straipsnis). Negautas pajamas iš žemės ūkio veiklos ieškovė priežastiniu ryšiu sieja su neteisėtu sutarties nutraukimu.

24Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė nusprendęs, kad ieškovė neįrodė realių nuostolių, dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Antra vertus, atsakovę nuo civilinės atsakomybės atleido CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, konstatavo, kad ieškovė yra nesąžininga sutarties šalis, todėl atsakovės prievolė pagal žemės nuomos sutartį buvo neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės.

25Šios teismo išvados prieštarauja sprendimo daliai, kuria buvo patenkintas ieškinys.

26Pripažinęs, kad ieškovė išsinuomotą žemę naudojo pagal nuomos sutartyje numatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei kad atsakovė neįrodė buvus pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti, atmetęs priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigodamas atsakovę perduoti ieškovei išnuomotus žemės sklypus, apylinkės teismas faktiškai pripažino neteisėtais atsakovės veiksmus, 2008 m. kovo 26 d. pranešimu nuomininkę informavus apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Konstatavo, kad, neteisėtai nutraukusi nuomos sutartį, atsakovė žemę pradėjo dirbti 2008 m. rugsėjo 20 d. ( nupurškė išnuomotuose laukuose esančias ražienas herbicidais, juos suarė ir sunaikino laukus žyminčius riboženklius). Atsakovė pripažino, kad, nutraukusi nuomos sutartį, laukus iki 2010 m. pavasario dirbo pati.

27Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovės neginčijamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę nevaržyti nuomininko teisėtai vykdomos veiklos, sudaryti sąlygas jam vykdyti sutarties reikalavimus ir nutraukti nuomos sutartį tik sutartyje bei įstatymuose nustatytas atvejais ( sutarties 3./2. 8 punktai). Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio ieškovė nebegalėjo naudoti išsinuomotos žemės pagal tikslinę jos paskirtį žemės ūkio veiklai.

28Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus reglamentuojantis CK 6.256 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.

29Taigi, tris atsakovės A. O. sutartinės atsakomybės pagrindus ( neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir negalėjimo naudotis išsinuomota žeme padarinių) faktiškai nustatė pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl įpareigojimo perduoti ieškovei žemės sklypus.

30Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos nuomojamuose laukuose yra nerealios ir neįrodytos.

31Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 23 d. nutartis byloje nr. 3K-3-74/2009, 2009 m. lapkričio d. nutartis byloje nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje nr. 3K-3-585/2006 ir kt.).

32Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išsinuomotoje žemėje, kurios bendras plotas 7,93 ha, ieškovė buvo pasėjusi žieminius kviečius ir įtraukusi šiuos laukus į paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos", „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves" ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (toliau tekste- Paraiška) Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis 2008-04-11 Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-202 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programų „Kraštovaizdžio tvarkymas", „Ekologinis ūkininkavimas" ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas" įgyvendinimo taisyklių (toliau tekste - Įgyvendinimo taisyklės) 2 priedu į ražienų laukams tinkamų augalų sąrašą yra įtraukti žieminiai kviečiai, todėl jų laukai gali būti įtraukti į veiklą „Ražienų laukai per žiemą". Pagal Paraišką ieškovė prisiėmė įsipareigojimus dalyvauti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programos „Kraštovaizdžio tvarkymas" veikloje „Ražienų laukai per žiemą" ir už dalyvavimą veikloje turėjo gauti kompensacines išmokas vadovaujantis LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 14 str. 4 p., Įgyvendinimo taisyklių 3 p., 33 p. Dalyvavimo programoje faktą įrodo paraiškos turinys, kompensacinių išmokų gavimui ieškovė neprivalėjo atlikti jokių kitų veiksmų. Įgyvendinimo taisyklių 8.5. p., Paraiškos 4 lapo 9 punktas numato, kad ražienų negalima purkšti herbicidais ir arti iki kitų metų kovo 1 dienos. Kadangi dėl atsakovės veiksmų 2008 m. rudenį buvo sunaikintos ražienos, ieškovė neteko teisės į paramą. Tai patvirtina 2008 m. gruodžio 9 d. nacionalinės mokėjimo agentūros raštas nr. BR6-( 11.13)-29789. ( t. 1 b.l. 16-26). Netektų paramos išmokų dydį patvirtina Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos 9 priedo „Išmokų apskaičiavimo metodika“ 1 dalies „Kraštovaizdžio tvarkymo programa“ 5 veikla „Ražienų laukai per žiemą“ (programos 386 puslapis), numatanti, jog už kiekvieną lauko ar laukų, kurie įtraukti į šią veiklą, hektarą yra mokama 145 EUR dydžio kompensacinė išmoka ( 145x3,45 Lt – 500,25 Lt). Atsakovei sunaikinus 7 ha ražienų, ieškovė, negavusi kompensacinių išmokų, patyrė 3501,75 Lt nuostolį.

33Apeliantė pagrįstai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji negalėjo užsiimti žemės ūkio produkcijos auginimu 2009 metų žemės ūkio sezoną – išsinuomotuose sklypuose pasėti vasarinių kviečių ir gauti pajamų už jų realizavimą bei tiesiogines išmokas.

34Žemėlapis ID 68 5208i patvirtina, kad 2009 metais vasarinius kviečius ieškovė buvo pasėjusi gretimuose laukuose ( 15,35 ha dydžio sklype nr. 067480-6612 deklaruoti vasariniai kviečiai). Ieškovė paaiškino, kad pastarajame plote užaugintus kviečius 2010 m. pavasarį pardavė sėklai ir panaudojo kaip sėklą savo ūkyje. 2010 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita – faktūra BA nr. 0079 liudija apie 22,84 tonų grūdų pardavimą po 700 Lt/t. Lauką, kurio kontrolinis žemės sklypo numeris 067484-4871, lauko nr. 1, pasėlio kodas RKV-2, ieškovė užsėjo vasariniais kviečiais, sėklai panaudodama po 0,3 t/ha savo užaugintų grūdų, iš viso 4,605 t ( 15,35x0,3) grūdų. Šie įrodymai patvirtina, kad 2009 m. derlių iš viso sudarė 77,205 t ( 22,84+49,76+4,605) grūdų, arba 5,03 t/ha ( 77,205/15,35) grūdų ( t. 1 b.l. 39-54).

35Jokiais įrodymais atsakovė nepaneigė ieškovės aiškinimo, kad analogiška žemės ūkio veikla ieškovė būtų užsiėmusi ir ginčo laukuose. Taigi, iš pastarųjų laukų užaugintų 39,888 t ( 5,03x7,93) grūdų 2,397 t ( 0,3x7,93) būtų panaudotos sėklai, o likę grūdai būtų buvę parduoti po 700 Lt/t už 26256,3 Lt ( 39,888-2,397).

36Nuomojamuose sklypuose auginamus vasarinius kviečius deklaravusi LR žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu nr. 3D-188 patvirtintų „Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių“ nustatyta tvarka, ieškovė būtų gavusi už juos tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Pagal LR žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymo nr. 3D-607 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2008 m. mokėjimo“ 2.1.1.2 punktą II grupei „Javai, rapsai ir sėmeniniai augalai“ taikomas pagrindinės išmokos dydis 247,76 Lt/ha, o susietosios išmokos dydis - 131 Lt/ha. Taigi, už atsakovės išnuomotuose sklypuose užaugintus vasarinius kviečius ieškovė būtų gavusi 3003,57 Lt ( 7,93x ( 247,76+131) tiesioginių išmokų.

37Išvardinti įstatyminiai pagrindai, rašytiniai įrodymai bei PVM sąskaitos faktūros t. 2 b.l. 88-89, išrašas iš ieškovės sąskaitos kredito unijoje „Prienų taupa“, kasos pajamų orderiai t. 2 b.l. 90- 94 patvirtina, kad ieškovės negautos 32761,62 Lt ( 3501,75+26256,3+3003,57) dydžio pajamos yra realios, atsižvelgiant į analogiškas iš gretimų sklypų gautas pajamas, L. B. pasiruošimą ir priemones, kurių ji ėmėsi, siekdamas gauti tokias pajamas.

38Pagal susiklosčiusią teismų praktiką negautomis pajamomis yra pripažįstama ne visa nauda, kurią turėjo gauti nukentėjusysis, o tik ta suma, kuria būtų padidėjęs nukentėjusiojo turtas, t. y. grynosios negautos pajamos, kurios gaunamos iš pajamų atskaičius būtinas išlaidas. Netiesioginiams nuostoliams teisingai apskaičiuoti iš gautinų pajamų reikia atimti jų gavimo sąnaudas.

39Ieškovė nurodo, kad vasariniams kviečiams užauginti 1 ha žemės plote reikia atlikti tokius darbus: arimas - 150 Lt; lyginimas - 50 Lt; sėjimas (įdirbimas, trąšų įterpimas) - 120 Lt; purškimas 2 kartus (nuo žolių, ligų, tręšimas per lapus) - 140 Lt; kūlimas - 180 Lt; trąšų (salietros) barstymas 2 kartus — 80 Lt. Darbai laukuose iš viso kainuoja 720 Lt. 1 ha laukų tręšti būtų sunaudota po 60 kg trąšos NPK 8-22-27+S-Zn. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra ARVI Nr. 1039376, šios trąšos kainuotų 248,03 Lt (2066,95/500x60). 1 ha laukų tręšti būtų sunaudota po 200 kg amonio nitrato. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra KGV Nr. 208033, šios trąšos kainuotų 332 Lt (830/500x200). 1 ha laukų tręšti būtų sunaudota po 1 kg Ferticare 6-14-30 ir Folicare 12-46-08. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra KGH Nr. 591917, šios trąšos kainuotų atitinkamai 5,05 Lt (5053,12/1000x1) ir 5,67 Lt (5670,9/1000x1). Visos sąnaudos 1 ha žemės plotui patręšti sudaro 590,75 Lt (248,03+332+5,05+5,67). 1 ha laukų priežiūrai būtų panaudota po 0,2 kg chemikalo Arrat 800G. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra -KGV Nr. 209857, šis chemikalas kainuotų 27,6 Lt (110,4/0,8x0,2). 1 ha laukų priežiūrai būtų panaudota po 1 l chemikalo Kemiwett Plūs, 1,5 1 chemikalo Cykocelis, 0,0165 kg chemikalo Monitorius, 0,5 1 chemikalo Juventus. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra KGV Nr. 209676, šie chemikalai atitinkamai kainuotų 10 Lt (50/5x1), 10,73 Lt (71,5/10x1,5), 39,96 Lt (322,13/0,133x0,0165), 42,5 Lt (425/5x0,5). Visos sąnaudos 1 ha žemės naudmenų priežiūrai reikalingiems chemikalams sudaro 130,79 Lt (27,6+10+10,73+39,96+42,5). Sąnaudos vasariniams kviečiams 1 ha plote užauginti sudaro 1441,54 Lt (720+590,75+130,79), o iš atsakovės nuomojamuose sklypuose jos sudarytų 11431,41 Lt (1441,54x7,93). Minusavus šią sumą iš 32761,62 Lt pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, jos negautą pelną sudaro 21330,21 Lt.

40Išdėstytos aplinkybės pagrindžia prašomų priteisti 13072,71 Lt nuostolių realumą, tai, jog žalą sukėlusių atsakovės veiksmų atlikimo metu ieškovė šios sumos dar nebuvo gavusi, tačiau būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų ( CPK 185 str.).

41Ieškovės nesąžiningumu pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog ji, 2008 m. balandžio 2 d. gavusi atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, galėjo numatyti atsakovės veiksmų pasekmes, tačiau atsakovei neprieštaravo, todėl A. O. buvo įsitikinusi sutarties nutraukimo faktu. Ši teismo išvada prieštarauja apeliacine tvarka neginčijamiems sprendimo motyvams, pasisakant dėl priešieškinio nepagrįstumo. Apeliantės nesutikimą nutraukti nuomos sutartį patvirtina nepasirašymas ant gauto pranešimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, žemės sklypų nuomotojai neperdavimas, neatlikimas jokių kitų veiksmų, rodančių, jog ji sutinka nutraukti sutartį. Atsakovės teiginys, kad nuo 2008 metų ginčo sklypus ėmė prižiūrėti pati, neatitinka tikrovės – minimą veiksmą ji atliko tik 2008 metų rugsėjo mėnesį, suardama ražienas, likusias, ieškovei nupjovus 2008 metų sezonu užaugusius žieminius kviečius. Jokių kitų veiksmų, nupjovus javus bei siekiant gauti išmokas už ražienas, ieškovė neprivalėjo atlikti. Pripažindamas, jog nebuvo sąlygų vienašališkam sutarties nutraukimui ir nenurodydamas jokių ieškovės veiksmų, kuriais ji būtų pažeidusi sutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovę nesąžininga sutarties šalimi. Tai, kad ieškinys buvo parengtas 2009 metų žiemą, o į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ieškovė kreipėsi 2009 m. kovo pradžioje, nesudaro pagrindo mažinti nuostolių, priteistinų dėl negautų pajamų už vasarinius kviečius, dydį. Teismas nenurodė, su kokio ieškovės sutartinio įsipareigojimo pažeidimu ar netinkamu vykdymus ši aplinkybė sietina.

42Vadovaudamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir nėra CK 6.259 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių ieškovė gali būti pripažinta kalta, įtakojus ar padėjus atsakovei vykdyti neteisėtus veiksmus, padėjus atsirasti 13072,71 Lt nuostoliams ar kitaip pažeidus šalių tarpusavio įsipareigojimus nustatančią žemės nuomos sutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuostolių priteisimo, ir priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškinys patenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteisiant visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.).

43Ieškovė pateikė įrodymus apie 1854,50 Lt dydžio advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo apimtį apeliacinės instancijos teisme, priteistinos 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos ( CPK 98 str.).

44Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

45apeliacinį skundą patenkinti.

46Pakeisti 2010 m. birželio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą.

47Panaikinti jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

48Priteisti iš atsakovės A. O. ( a.k. ( - )) ieškovei L. B. ( a.k. ( - )) 13072,71 ( trylika tūkstančių septyniasdešimt du ) Lt nuostoliams atlyginti ir penkis procentus palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovės A. O. ieškovei L. B. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 3503,75 ( trijų tūkstančių penkių šimtų trijų Lt 75 ct) Lt, valstybei priteistų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą – iki 54,45 ( penkiasdešimt keturių Lt 45 ct) Lt.

50Priteisti iš atsakovės A. O. ( a.k. ( - )) ieškovei L. B. ( a.k. ( - )) 392,16 ( tris šimtus devyniasdešimt du Lt 16 ct) žyminio mokesčio ir 1000 ( vieną tūkstantį) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

51Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovė prašė įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei ir netrukdyti... 5. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 1 d. ji su atsakove sudarė žemės sklypo... 6. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2007 m. gegužės 1 d. žemės... 7. Nurodė, kad 2000 m. ieškovei išnuomojo du žemės sklypus. Buvo sutarta, kad... 8. Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo... 10. Nepagrįsta ir nemotyvuota išvada, kad išnuomotose sklypuose nebuvo vykdoma... 11. Pažeidžiant CPK 185 straipsnį, nepagrįstai spręsta, kad neatsakydama į... 12. Nepagrįsta ir nemotyvuota išvada, kad ieškovė galėjo numatyti galimas... 13. Nepagrįstai taikytas CK 6.259 straipsnis ir atsakovė atleista nuo civilinės... 14. Nepagrįstas motyvas, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų. Kasacinio... 15. Nevertintas nuostolių dydis. Ieškovės negautą pelną sudaro negautos... 16. Nepagrįstai atsisakius priteisti nuostolius, taip pat nepagrįstai netenkintas... 17. Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų,... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 19. Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus,... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 21. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame... 22. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 23. Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą... 24. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė... 25. Šios teismo išvados prieštarauja sprendimo daliai, kuria buvo patenkintas... 26. Pripažinęs, kad ieškovė išsinuomotą žemę naudojo pagal nuomos sutartyje... 27. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovės neginčijamos... 28. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus reglamentuojantis CK 6.256... 29. Taigi, tris atsakovės A. O. sutartinės atsakomybės pagrindus ( neteisėtus... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apie tai, ar patirti nuostoliai... 32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išsinuomotoje žemėje, kurios bendras... 33. Apeliantė pagrįstai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji... 34. Žemėlapis ID 68 5208i patvirtina, kad 2009 metais vasarinius kviečius... 35. Jokiais įrodymais atsakovė nepaneigė ieškovės aiškinimo, kad analogiška... 36. Nuomojamuose sklypuose auginamus vasarinius kviečius deklaravusi LR žemės... 37. Išvardinti įstatyminiai pagrindai, rašytiniai įrodymai bei PVM sąskaitos... 38. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką negautomis pajamomis yra... 39. Ieškovė nurodo, kad vasariniams kviečiams užauginti 1 ha žemės plote... 40. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia prašomų priteisti 13072,71 Lt nuostolių... 41. Ieškovės nesąžiningumu pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog... 42. Vadovaudamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė... 43. Ieškovė pateikė įrodymus apie 1854,50 Lt dydžio advokato pagalbos... 44. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. apeliacinį skundą patenkinti.... 46. Pakeisti 2010 m. birželio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą.... 47. Panaikinti jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.... 48. Priteisti iš atsakovės A. O. ( a.k. ( - )) ieškovei L. B. ( a.k. (... 49. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš... 50. Priteisti iš atsakovės A. O. ( a.k. ( - )) ieškovei L. B. ( a.k. (... 51. Likusios sprendimo dalies nekeisti....