Byla e2S-1660-450/2018
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui L. B. dėl administravimo išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui L. B., prašydama priteisti 3 490,05 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei V. S. terminą iki 2018 m. kovo 27 d. imtinai nutartyje nurodytiems ieškinio ir procesinio prašymo trūkumams pašalinti.
  2. Teismas nustatė, kad V. S. buvo paskirta UAB „Outlet Store“ bankroto administratore ir, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu priėmė sprendimą dėl UAB „Outlet Store“ pabaigos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį ne kaip bankroto administratorė, o siekdama savo naudai (o ne bankrutuojančios įmonės) prisiteisti patirtas administravimo išlaidas. Bankrutavusi įmonė „Outlet Store“ yra išregistruota, todėl nebėra administravimo objektu. Išimtys iš žyminio mokesčio už reiškiamus reikalavimus mokėjimo nėra aiškinamos plečiamai. Normos, kuria remiasi ieškovė, tikslas yra atleisti nuo žyminio mokesčio bankrutuojančią ar restruktūrizuojamą įmonę (įstaigą), todėl ieškovė nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir privalo sumokėti žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus bei pateikti teismui duomenis, patvirtinančius apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
  3. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovę įpareigojo pašalinti nurodytus ieškinio ir jame pateikto procesinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus (CPK 135 str., 138 str., 115 str. 2 d.).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė V. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
    1. Teismo nurodyti argumentai prieštarauja Lietuvos teismų formuojamai praktikai analogiško pobūdžio civilinėse bylose (dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo iš bankrutavusių bendrovių vadovų), kur laikomasi pozicijos, jog bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl administravimo išlaidų priteisimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (žr. pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimas civ. b. Nr. e2-2815-545/2016, Šiaulių apygardos teismo 2015-05-07 nutartis civ. b. Nr. 2A-431-569/2015).
    2. Ieškovė buvo BUAB „Outlet store“ bankroto administratorė ir ieškinys yra reiškiamas bankrutavusios įmonės administratoriaus naudai, o ieškinio dalyką sudaro įmonių bankroto proceso metu patvirtintų administravimo išlaidų priteisimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai yra pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nutartis civ. b. Nr. e2S-1361-460/2017).

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
  3. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl administravimo išlaidų priteisimo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.
  4. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2018 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminio mokestį už reikalavimus priteisti administravimo išlaidas bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kai suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami/iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pagal kurį ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo – buvusio bankrutavusios UAB „Outlet store“, kurios administratore buvo paskirta ieškovė, direktoriaus L. B. 3490,05 Eur bankroto administravimo išlaidų, kadangi šios įmonės turto nepakako administravimo išlaidoms apmokėti ir ieškovė vykdė bankroto procedūras iš savo lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, vykdydamas pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, bankroto administratorius įgyvendina viešojo intereso su bankroto procesu susijusiose bylose gynimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167/2012). Todėl nagrinėjamu atveju neabejotinai būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, įpareigojus ieškovę sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį šioje byloje, nes ieškovė, kaip administratorė, veikė gindama viešąjį interesą ir užtikrindama kreditorių teisių apsaugą UAB „Outlet store“ bankroto byloje, dėl ko ir kilo ieškovės reikalavimai šioje byloje.
  6. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl administravimo išlaidų priteisimo UAB „Outlet store“ išregistravus, esant įstatyme numatytai nuostatai, kad administratorius į teismą gali kreiptis tiek bankroto proceso metu, tiek ir išregistravus įmonę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje patenka į turtinius reikalavimus reiškiančių asmenų bankroto byloje ratą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.
  7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, naikintina, perduodant teismui iš naujo spręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. S. ieškinio atsakovui L. B. dėl administravimo išlaidų priteisimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai