Byla eI-1255-1063/2018
Dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“ atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir B. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“ atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“).

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamos:

51) Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), pareiškėjos J. B. naudai 1 380,93 Eur ir B. M. naudai 715,13 Eur turtinės žalos atlyginimą;

62) Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas – 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos;

73) Priteisti iš atsakovės pareiškėjos J. B. naudai patirtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

8Pareiškėja J. B., be kita ko, nurodė, kad ji, kartu su kitais asmenimis, nesančiais pareiškėjais šioje byloje, 2014 m. spalio 27 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003855 (toliau – ir Paslaugų sutartis ir/ar sutartis) dėl kelionės į Egiptą, Hurgadą (b. l. 14). Kelionės data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 15 d. Pati pareiškėja už kelionę iš viso sumokėjo 5 196 Lt (1 504,87 Eur), t. y. 2014 m. spalio 24 d. sumokėjo už poilsinę kelionę 2 598 Lt, arba 752,43 Eur (b. l. 17), 2014 m. spalio 24 d. sumokėjo už poilsinę kelionę 2 598 Lt, arba 752,43 Eur (b. l. 18). Kelionė neįvyko dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo pareiškėjai 123,94 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l . 9). Likusi negrąžinta suma – 1 380,93 Eur.

9Pareiškėja B. M., be kita ko, nurodė, kad ji, kartu su kitu asmeniu, nesančiu pareiškėju šioje byloje, 2014 m. spalio 27 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios numerio neįmanoma aiškiai identifikuoti (toliau – ir Paslaugų sutartis ir/ar sutartis, abi kartu – Paslaugų sutartys ir/ar sutartys), dėl kelionės į Egiptą, Hurgadą (b. l. 13). Kelionės data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 15 d. Pati pareiškėja už kelionę iš viso sumokėjo 2 598 Lt (752,43 Eur), t. y. 2014 m. spalio 25 d. sumokėjo už poilsinę kelionę 2 598 Lt, arba 752,43 Eur (b. l. 19). Kelionė neįvyko dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. lapkričio 17 d. išmokėjo pareiškėjai 37,30 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l . 10). Likusi negrąžinta suma – 715,13 Eur.

10Pareiškėjos, pagrįsdamos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė į Egiptą, Hurgadą neįvyko, o pareiškėjoms ERGO Insurance SE Lietuvos filialo buvo išmokėta tik dalis pinigų, todėl pareiškėjos patyrė turtinę žalą, kurią prašo priteisti.

11Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimo (b. l. 30–38) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

12Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti ar Valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti Valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu Valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu.

13Atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas priteisti pareiškėjoms turtinę žalą, atsiradusią dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog Valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Atsakovė teigia, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę Valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Europos Komisija arba Teisingumo Teismas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad šios institucijos būtų konstatavusios, jog Valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Atsakovės manymu, byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjoms priteisti žalos atlyginimą. Atskirai pabrėžė, kad neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatose (CK 6.271, 6.246 – 6.249 straipsniuose) įtvirtintos Valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, būtent, kad byloje nėra nustatyta, kad ir egzistuotų deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus.

14Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę. Šiuo atveju pareiškėjos žalą galėjo patirti dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą ar finansų įstaigos laidavimą ar garantiją.

15Dėl pareiškėjų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nurodė, kad pareiškėjos J. B. prašomo priteisti žalos atlyginimo suma apima ir dvylikos Egipto vizų mokesčius, pareiškėjos B. M. prašomo priteisti žalos atlyginimo suma apima keturių Egipto vizų mokesčius, tačiau vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas, negali būti priteisiami iš Valstybės.

16Pažymėjo, kad į bylą pateiktos 2014 m. spalio 27 d. pareiškėjų tariamai sudarytos atskiros Paslaugų sutartys nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą, nes yra šalių nepasirašytos, todėl negali būti laikoma, kad Paslaugų sutartys tarp šalių apskritai buvo sudarytos. Apibendrindama šiuo aspektu nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia pareiškėjų patirtos žalos. Dėl pareiškėjų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, be kita ko, nurodė, kad iš mokėjimo nurodymų matyti, jog pinigų sumos 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 25 d. buvo pervestos į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą, tačiau šis subjektas nėra Paslaugų sutarčių šalis, be to, nėra aišku, kokiu pagrindu nurodytos pinigų sumos buvo pervestos šiam subjektui. Iš pateiktų dokumentų taip pat nėra aišku, kad buvo mokėta už keliones pagal Paslaugų sutartis. Apibendrindama šiuo aspektu nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia pareiškėjų patirtos žalos.

17Nurodė, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kurioje yra patvirtintas pareiškėjos J. B. kreditorinis reikalavimas 1 690,22 Eur sumai, ir (ar) civilinius ieškinius, o ne reikalauti pinigų iš Valstybės, nes žala atsirado dėl privataus juridinio asmens veiksmų.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 67–74) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

19Departamentas nurodė, kad UAB „Freshtravel“ paskelbimo nemokia dieną turėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą bendrai 700 000 litų (202 734 Eur) sumai. Departamentas kreipėsi į draudikus dėl išmokų asmenims, patyrusiems nuostolius dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal turizmo paslaugų sutartis, išmokėjimo.

20Ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus. Įstatymo leidėjas perkeldamas Direktyvą numatė, kad sėkmingai vystančio veiklą kelionių organizatoriaus įsipareigojimai turistų atžvilgiu didės, todėl Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais nustatė papildomą saugiklį/reikalavimą, kad vykdančio veiklą kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais yra priklausoma nuo jo gautų praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų ir negali būti mažesnė kaip 7 procentai minėtų įplaukų dydžio. Atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas susiedamas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą su kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinėmis įplaukomis ir nustatydamas, kad ji turi būti ne mažesnė kaip 7 procentai, nesiekė apriboti garantija dengiamos rizikos dydžio, bet pateikė visiems kelionių organizatoriams taikomą privalomos (minimalios) prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimą, jo nuomone proporcingą prisiimtiems įsipareigojimams. Taip pat pažymėjo, kad Turizmo įstatymas nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką bei turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, ir ši suma turi būti apskaičiuojam taip, kad ji užtikrintų turisto interesus, jei paaiškėtų, kad kelionės organizatorius tampa nemokus.

21Pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik pradinis privalomas tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

22Dėl turtinės žalos dydžio Departamentas nurodė, kad neįvykus kelionei, dalis sumokėtos sumos pareiškėjoms buvo atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka (J. B. 123,94 Eur; B. M. 37,30 Eur). Ginčo dėl pareiškėjų prašomos priteisti turtinės žalos sumų (J. B. 1 380,93 Eur; B. M. 715,13 Eur) Departamentas nekelia, nes nurodo, jog mokėjimų už vizas pareiškėjos atlikti nespėjo.

23Dėl prašomų priteisti žalos sumų nurodė, kad pareiškėjos patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turėtų siekti reiškdamos kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015. Patvirtino, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi įtraukė pareiškėjos J. B. reikalavimą 1 690,22 Eur sumai į BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą. Atkreipė dėmesį į tai ,kad Kreditorinių reikalavimų sąraše patvirtintas reikalavimas 752,43 Eur sumai ne pareiškėjai B. M., bet byloje nedalyvaujančiai A. M..

24Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovė UAB „Valdsita“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

25Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

26Teismas

konstatuoja:

27Byloje keliamas Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytą žalą klausimas.

28Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. B. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. spalio 27 d. sudarė Paslaugų sutartį dėl kelionės į Egiptą, Hurghada (b. l. 14). Pagal minėtą sutartį pareiškėjos įsigyta poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. Pareiškėja 2014 m. spalio 24 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 58 į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą sumokėjo 2 598 Lt (atitikmuo eurais 752,43 Eur), mokėjimo paskirtis Grupinis.lt order 525473980 (b. l. 17), 2014 m. spalio 24 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 27 į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą sumokėjo 2 598 Lt (atitikmuo eurais 752,43 Eur), mokėjimo paskirtis Grupinis.lt order 525473912 (b. l. 18). Taigi pareiškėja už kelionę iš viso sumokėjo 5 196 Lt (1 504,87 Eur). Pareiškėja nepateikia jokių mokėjimus už vizas patvirtinančių įrodymų ir neprašo už jas atlyginti. Šios aplinkybės neginčija ir Departamentas. Kad jokių sumų už vizas pareiškėja neprašo atlyginti patvirtina ir pats prašomos atlyginti žalos dydis. Tuo tarpu atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog pareiškėja pagal sutartį atliko mokėjimą už dvylika Egipto vizų (nors sutartyje nurodytos šešios vizos). Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja neprašo atlyginti visos sutarties sumos (8 474 Lt, arba 2 454,24 Eur), o viešai prieinami LITEKO duomenys patvirtina pareiškėjos teiginį, jog sutartyje nurodyti A. M. ir L. M. savarankiškai kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos pagal Paslaugų sutartį atlyginimo.

29Pareiškėjai J. B. draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo 123,94 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l . 9). Likusi pareiškėjai negrąžinta suma – 1 380,93 Eur, kurią pateiktu skundu pareiškėja ir prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovės.

30Byloje nustatyta, kad pareiškėja B. M. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. spalio 27 d. sudarė Paslaugų sutartį dėl kelionės į Egiptą, Hurghada (b. l. 13). Pagal minėtą sutartį pareiškėjos įsigyta poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. Pareiškėja 2014 m. spalio 25 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 168 į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą už kelionę iš viso sumokėjo 2 598 Lt (atitikmuo eurais 752,43 Eur), mokėjimo paskirtis Grupinis.lt order 525487710 (b. l. 19). Pareiškėja nepateikia jokių mokėjimus už vizas patvirtinančių įrodymų ir neprašo už jas atlyginti. Šios aplinkybės neginčija ir Departamentas. Kad jokių sumų už vizas pareiškėja neprašo atlyginti patvirtina ir pats prašomos atlyginti žalos dydis. Tuo tarpu atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog pareiškėja pagal sutartį atliko mokėjimą už keturias Egipto vizas (nors sutartyje nurodytos dvi vizos). Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja neprašo atlyginti visos sutarties sumos (2 758 Lt, arba 798,77 Eur).

31Pareiškėjai B. M. draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. lapkričio 17 d. išmokėjo 37,30 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l . 10). Likusi negrąžinta suma – 715,13 Eur, kurią pateiktu skundu pareiškėja ir prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovės.

32Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (b. l. 102) sustabdė pažymėjimo Nr. 13769 (b. l. 99), patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą.

33Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 (b. l. 104–105) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos.

34Departamentas 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (b. l. 103) panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 29 d.

35Teismui, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjoms.

36Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą žalą.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjęs pareiškėjų keliamo ginčo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogišką ginčą, 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos <...>“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, „<...> kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. <...>“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai (lot. a similibus procedere ad similia).

38Todėl šia aplinkybe (netinkamu Direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę) pagrįstai grindžiami atsakovės Lietuvos valstybės neteisėti veiksmai ir kitos atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinos sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Taigi nors de iure tokio pobūdžio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTĮ 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali būti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos kiekvienoje tokio pobūdžio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos.

39Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti, ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjoms jų patirtą žalą.

40Dėl iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai priteistinos materialinės žalos dydžio.

41Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Ūkio ministerijos nuomone, išdėstyta atsiliepime į skundą, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti pareiškėjoms jų prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant šalių (UAB „Freshtravel“ ir pareiškėjų) nepasirašytoms Paslaugų sutartims bei šių sutarčių kainos sumokėjimo ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, o būtent Cherry Media LT, UAB faktui, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjų skundui patenkinti. Teismas atmeta tokius atsakovės atstovės argumentus kaip nepagrįstus ir laiko nepagrįsta atsakovės poziciją, kad apmokėjimo už vizas patirtos išlaidos pareiškėjoms negali būti priteisiamos, kadangi byloje nėra duomenų apie tokių išlaidų patyrimo faktą, o ir pareiškėjos tokių išlaidų atlyginti neprašo.

42Pirma, asmenų su UAB „Freschtravel“ kelionių organizatoriumi sudarytos bet nepasirašytos sutartys Departamento praktikoje būdavo pripažįstamos bei priimamos, asmenims teikiant paraiškas dėl pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones. Departamentas atsiliepime į skundą aiškiai neneigia, kad kelionių pardavimo agentas Cherry Media LT, UAB platino kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones ir asmenų mokėjimai buvo atliekami šiam pardavimo agentui. Teismas byloje laiko nustatyta, jog dėl šių ir kitų toliau nurodomų aplinkybių, Paslaugų sutartys laikytinos sudarytomis ir šių sutarčių kaina laikytina sumokėta tinkamai.

43Antra, teismas kaip nepagrįstus atmeta Ūkio ministerijos argumentus, jog į bylą pateiktos 2014 m. spalio 27 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartys nėra pasirašytos nei vienos iš šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad sutartys tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ apskritai buvo sudarytos. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punkte yra įtvirtinta turizmo paslaugų teikimo sutarties definicija, pagal kurią minėta sutartis yra „rašytinis susitarimas, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas“. Įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią.

44Iš Paslaugų sutarčių teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai identifikuojamos, kas savaime neleidžia teigti, jog sutartys laikytinos nesudarytomis (plg., CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog Turizmo įstatyme nėra tokio imperatyvaus nurodymo. Tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimu atveju pastaroji įstatymo norma teisiškai nėra aktuali ginčui, teismas vertina, jog sandorių sudarymo faktą pareiškėjos įrodė leistinais rašytiniais įrodymais apie Paslaugų sutarčių sudarymo aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjoms fiziškai pasirašyti Paslaugų sutartis objektyviai nebuvo reikalinga. Dėl to teismas pripažįsta nepagrįstu Ūkio ministerijos argumentą, kad ginčo Paslaugų sutarčių šalys turėjo ginčo sutartis pasirašyti, o nesant rašytinių sutarčių, jos traktuotinos kaip nesudarytos, kas reikštų, jog tarp šalių nesusiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

45Priešingai, siekiant nustatyti Paslaugų sutarčių sudarymo faktą, negalima ignoruoti ir šalių suderintų tarpusavio ketinimų, valios tokias sutartis sudaryti, negalima neatsižvelgti į sutarčių esmę, tikslą, jų sudarymo aplinkybes. Šių aplinkybių neigimas ir įrodinėjimas, kad Paslaugų sutartys nebuvo sudarytos, reikštų nesąžiningumą pareiškėjų atžvilgiu. Teismas vertina, kad byloje pakanka duomenų prieiti prie išvados, jog Paslaugų sutarčių šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti šias sutartis. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią. Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai (plg., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vertinti, jog šioje byloje Paslaugų sutarčių šalys, savanoriškai nustatydamos sutarties formą, kaip nors pažeidė gerą moralę, viešąją tvarką ar kitus teisinius imperatyvus, teismas neturi jokio pagrindo.

46Trečia, teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės atstovės byloje argumentus, jog pareiškėjų atlikti mokėjimai Cherry Media LT, UAB nepatvirtina mokėjimų pagal Paslaugų sutartis ir nelaikomi tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog Paslaugų sutarčių kaina buvo sumokėta UAB „Freshtravel“ naudai, kadangi Cherry Media LT, UAB nėra Paslaugų sutarčių šalis. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurios paneigtų pareiškėjų atliktus mokėjimus pagal Paslaugų sutartis, byloje nebuvo nustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja J. B. 2014 m. spalio 24 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 58 į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą sumokėjo 2 598 Lt (atitikmuo eurais 752,43 Eur), mokėjimo paskirtis Grupinis.lt order 525473980 (b. l. 17), 2014 m. spalio 24 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 27 į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą sumokėjo 2 598 Lt (atitikmuo eurais 752,43 Eur), mokėjimo paskirtis Grupinis.lt order 525473912 (b. l. 18). Taigi ši pareiškėja už kelionę iš viso sumokėjo 5 196 Lt (1 504,87 Eur). Tuo tarpu pareiškėja B. M. 2014 m. spalio 25 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 168 į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą už kelionę iš viso sumokėjo 2 598 Lt (atitikmuo eurais 752,43 Eur), mokėjimo paskirtis Grupinis.lt order 525487710 (b. l. 19). Šios pareiškėjų pervestos sumos neviršija Paslaugų sutarčių kainos ir teikia pagrindą pagrįstai manyti, jog jos buvo sumokėtos neįskaitant Egipto vizų kainos ir dėl šios aplinkybės Departamentas byloje nekelia ginčo.

47Iš viešai prieinamų Valstybės įmonės Registrų centras teikiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog juridinis asmuo Beta Media, UAB (juridinio asmens kodas 302527342) Beta.lt, UAB pavadinimu buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d. Beta.lt, UAB pavadinimas pakeistas į Chery Media LT, UAB. 2015 m. rugsėjo 23 d. Chery Media LT, UAB pavadinimas pakeistas į Beta Media, UAB. Taigi Beta.lt, UAB ir Chery Media LT, UAB istoriškai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. Būtent todėl pareiškėjos pinigus mokėjo Chery Media LT, UAB.

48Teismas vertina, jog mokėjimų bei Paslaugų sutarčių sudarymo metu Cherry Media LT, UAB (buvusi Beta.lt, UAB), veikė kaip kelionių pardavimo agentas, kuris platino kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ (naudojusios prekinį ženklą Plius Travel) organizuotas turistines keliones. Tokiu atveju, tarp Cherry Media LT, UAB (buvusios Beta.lt, UAB) ir UAB „Freshtravel“ (Plius Travel) susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip komercinio atstovavimo santykiai CK 2.152 straipsnio 1 dalies prasme (prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita). Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi pagal įstatymą Paslaugų sutartys galėjo būti sudaromos ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjų turistines keliones galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas Paslaugų sutarčių šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjos J. B. ir B. M. 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 25 d. aukščiau minėtais bankiniais mokėjimo nurodymais Cherry Media Lt, UAB sumokėjo nurodytas sumas kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už keliones į Egiptą.

50Ketvirta, paminėtina, jog Paslaugų sutarčių sudarymo tinkama forma bei pagal sutartis atliktų mokėjimų tinkamumą, be kita ko, pagrindžia tai, jog pareiškėjų reikalavimai, Paslaugų sutarčių neįvykdymo iš UAB „Freshtravel“ pusės pagrindu, kompetentingo teismo buvo įtraukti į UAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą. Be to, ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas pareiškėjoms išmokėjo draudimo išmokas dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų.

51Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02502-2014-1) UAB „Freshtravel“ iškelta bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valdsita“. BUAB “Freshtravel“ bankroto administratorius UAB „Valdsita“ Vilniaus apygardos teismui 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė tvirtinti BUAB „Freshtravel“ kreditorių finansinius reikalavimus 1 451 622,82 Eur sumai, tame tarpe ir pareiškėjos J. B. finansinį reikalavimą – 1 690,22 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtrauktas minėtas pareiškėjos reikalavimas (trečios eilės kreditorius Nr. ( - )), nesumažinus šio reikalavimo draudimo išmoka, nes reikalavimo pateikimo dieną bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą. Departamento atsiliepime nurodyta, jog ir pareiškėjos B. M. reikalavimas 752,43 Eur sumai yra patvirtintas nurodyta Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016, tik byloje nedalyvaujančios A. M. naudai (trečios eilės kreditorius Nr. ( - )). Pastarosios aplinkybės teismas nevertina kaip užkertančios kelią pagal teisingumo ir protingumo kriterijus priteisti pareiškėjos B. M. naudai prašomą priteisti sumą. Atsižvelgiant į tai, kad Paslaugų sutarčių kainos dydžio kreditorinių reikalavimų Vilniaus apygardos teismas nebūtų galėjęs patvirtinti nepagrįstai ir neturėdamas pakankamų įrodymų, o taip pat į tai, kad teismo sprendimo galia ir vieta teisės aktų hierarchijoje yra įstatymo galios bei lygmens, šiuo aspektu, laikytina, jog Paslaugų sutarčių sudarymo realumas, šių sutarčių kainos sumokėjimo tinkamumas laikomas teismų nustatytu ir šioje byloje nekvestionuotinu.

52Be to, pagal Departamento reikalavimą ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas J. B. 2015 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo 123,94 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l . 9), o B. M. 2015 m. lapkričio 17 d. išmokėjo 37,30 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l . 10). Mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Draudimo išmoka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų“. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėjus draudimo išmokas pareiškėjoms dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, taip pat buvo pripažinta, kad Paslaugų sutartys tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudarytos, o draudimo išmokos pervesta į pareiškėjo sąskaitą dėl to, jog pareiškėjos už kelionę laikomos sumokėjusios tinkamu būdu bei tinkamam asmeniui.

53Atsakovės atstovė Ūkio ministerija bei Departamentas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jų teismas nenagrinės, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

54Apibendrinant darytina išvada, jog pareiškėjų reikalavimas priteisti jų naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimą teisinis ir faktinis pagrįstumas laikytinas teismo nustatytu.

55Vertindamas kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjų naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, teismas konstatuoja, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareiškėjai J. B. sumokėjus 123,94 Eur dydžio draudimo išmoką, o B. M. sumokėjus 37,30 Eur dydžio draudimo išmoką, laikytina, jog pareiškėjai J. B. liko negrąžinta 1 380,93 Eur suma (1 504,87 Eur – 123,94 Eur = 1 380,93 Eur), o B. M. liko negrąžinta 715,13 Eur suma (752,43 Eur – 37,30 Eur = 715,13 Eur).

56Teismui konstatavus aukščiau nurodytas aplinkybes ir laikant jas byloje nustatytomis, egzistuoja pagrindas, vadovaujantis CK 6.245 – 6.249 straipsniuose, 6.251 straipsnyje ir 6.271 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šią sumą, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisti pareiškėjų naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės.

57Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų.

58Pareiškėjos prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, jų naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

59Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

60Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjoms iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų skundas priimtas 2017 m. gruodžio 22 d. (b. l. 24), todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

61Dėl pareiškėjos J. B. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

62Pareiškėja J. B. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, pareiškėjos naudai priteisti 200,00 Eur išlaidas už skundo parengimą.

63Byloje yra pateiktos tarp pareiškėjų ir advokato padėjėjos R. Š. sudaryta atstovavimo sutartis (b. l. 11), šios advokato padėjėjos išrašytas pinigų priėmimo kvitas už teisines paslaugas (b. l. 12) kaip įrodymas, patvirtinantis 200,00 Eur sumos už teisines paslaugas apmokėjimą. Ginčo dėl šių pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (realaus apmokėjimo) nėra, todėl šiuo atveju vertinas tik šių išlaidų pagrįstumas bei dydis.

64Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-7 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2 punkte įtvirtinta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Rekomendacijose taip pat nustatyta, kad rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinį koeficientas yra 2,5 (8.2 punktas). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).

65Remiantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 838,7 Eur (žr. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalą), todėl pagal teisės aktų nuostatas pareiškėjai už skundo teismui surašymą galima priteistina maksimali suma lygi 2 096,75 Eur (838,7 Eur x 2,5).

66Pareiškėjos J. B. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (200,00 Eur) neviršija maksimalios priteistinos sumos (2 096,75 Eur), todėl pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, priteistina ši 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

67Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

68Pareiškėjų J. B. (asmens kodas ( - ) ir B. M. (asmens kodas ( - ) skundą tenkinti.

69Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, J. B. (asmens kodas ( - ) naudai 1 380,93 Er (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 93 euro centų) bei B. M. (asmens kodas ( - ) naudai 715,13 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų ir 13 euro centų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

70Priteisti J. B. (asmens kodas ( - ) ir B. M. (asmens kodas ( - ) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Priteisti J. B. (asmens kodas ( - ) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

72Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamos:... 5. 1) Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 6. 2) Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo... 7. 3) Priteisti iš atsakovės pareiškėjos J. B. naudai patirtas 200 Eur dydžio... 8. Pareiškėja J. B., be kita ko, nurodė, kad ji, kartu su kitais asmenimis,... 9. Pareiškėja B. M., be kita ko, nurodė, kad ji, kartu su kitu asmeniu,... 10. Pareiškėjos, pagrįsdamos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo,... 11. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos ūkio... 12. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 13. Atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis... 14. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir... 15. Dėl pareiškėjų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nurodė, kad... 16. Pažymėjo, kad į bylą pateiktos 2014 m. spalio 27 d. pareiškėjų tariamai... 17. Nurodė, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio... 19. Departamentas nurodė, kad UAB „Freshtravel“ paskelbimo nemokia dieną... 20. Ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi... 21. Pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių... 22. Dėl turtinės žalos dydžio Departamentas nurodė, kad neįvykus kelionei,... 23. Dėl prašomų priteisti žalos sumų nurodė, kad pareiškėjos patirtos... 24. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovė UAB... 25. Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir... 26. Teismas... 27. Byloje keliamas Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos... 28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. B. su kelionių organizatoriumi UAB... 29. Pareiškėjai J. B. draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m.... 30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja B. M. su kelionių organizatoriumi UAB... 31. Pareiškėjai B. M. draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m.... 32. Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių... 33. Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 (b. l. 104–105)... 34. Departamentas 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (b. l. 103) panaikino... 35. Teismui, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 36. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr.... 38. Todėl šia aplinkybe (netinkamu Direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę)... 39. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei... 40. Dėl iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai priteistinos... 41. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Ūkio ministerijos nuomone,... 42. Pirma, asmenų su UAB „Freschtravel“ kelionių organizatoriumi sudarytos... 43. Antra, teismas kaip nepagrįstus atmeta Ūkio ministerijos argumentus, jog į... 44. Iš Paslaugų sutarčių teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai... 45. Priešingai, siekiant nustatyti Paslaugų sutarčių sudarymo faktą, negalima... 46. Trečia, teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės atstovės byloje... 47. Iš viešai prieinamų Valstybės įmonės Registrų centras teikiamų... 48. Teismas vertina, jog mokėjimų bei Paslaugų sutarčių sudarymo metu Cherry... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog... 50. Ketvirta, paminėtina, jog Paslaugų sutarčių sudarymo tinkama forma bei... 51. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos... 52. Be to, pagal Departamento reikalavimą ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas J.... 53. Atsakovės atstovė Ūkio ministerija bei Departamentas procesiniuose... 54. Apibendrinant darytina išvada, jog pareiškėjų reikalavimas priteisti jų... 55. Vertindamas kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų būti... 56. Teismui konstatavus aukščiau nurodytas aplinkybes ir laikant jas byloje... 57. Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų.... 58. Pareiškėjos prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 60. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio... 61. Dėl pareiškėjos J. B. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.... 62. Pareiškėja J. B. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 63. Byloje yra pateiktos tarp pareiškėjų ir advokato padėjėjos R. Š. sudaryta... 64. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1... 65. Remiantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis,... 66. Pareiškėjos J. B. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (200,00... 67. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44... 68. Pareiškėjų J. B. (asmens kodas ( - ) ir B. M. (asmens kodas ( - ) skundą... 69. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 70. Priteisti J. B. (asmens kodas ( - ) ir B. M. (asmens kodas ( - ) naudai iš... 71. Priteisti J. B. (asmens kodas ( - ) naudai iš Lietuvos valstybės,... 72. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...