Byla 2A-970-357/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkės), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei V. V., atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui S. V. dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, į procesą įstojusio trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. V. – K. ieškinį S. V., atsakovei V. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo už šalių dalinamo nekilnojamojo daikto pagerinimą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas S. V. pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti ( - ) sudarytą su atsakove santuoką dėl kito sutuoktinio (atsakovės) kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes, santuokoje įgytą gyvenamą namą, nukrypstant nuo lygių dalių principo padalinti ieškinyje nurodyta tvarka. Fermą priteisti ieškovui asmeninei nuosavybei natūra, sumokant atsakovei piniginę kompensaciją už jai tenkančio turto dalį sumoje – 6352,00 Eur. Namų apyvokos daiktus tarp ieškovo ir atsakovės padalinti ieškinyje nurodyta tvarka, padalinti kitą kilnojamąjį turtą, gyvulius, jo prašomu būdu. Atsakovei priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją 2642 Eur sumoje, jos mokėjimą išdėstant 36 mėn. laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė V. V. prašė bendrai santuokoje įgytą turtą padalinti patikslintame priešieškinyje prašoma tvarka ir dydžiais. Nurodė, kad ji negyvena su ieškovu nuo 2010 m. liepos mėnesio, kadangi sutuoktinis yra neištikimas ir gyvena bendrai su kita moterimi R. P., adresu: ( - ). Jiems gimė du nesantuokiniai vaikai. Dėl ieškovo neištikimybės, smurto, šeimos palikimo pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje įgyvendinant sutuoktinio pareigas, t. y. neištikimybė, šeimos palikimas ir nesirūpinimas šeima, atsakovė patyrė itin neigiamus išgyvenimus, pažeminimą. Dėl to jaučiasi nepilnaverčiu žmogumi, nepasitiki savimi. Savo neturtinę žalą atsakovė vertina 10 000 Eur. Nors atsakovė su ieškovu ir negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau ir toliau bendrai prižiūri santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, t. y. bendrai prižiūri ir veda ūkininko ūkį, be to atsakovė viena prižiūri gyvenamąjį namą ( - ). Nesutinka, kad būtų nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010-07-01, kai ieškovas su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi, nes tam nėra pagrindo, kadangi ir toliau santuokoje įgytu turtu naudojasi ir valdo tiek atsakovė, tiek ieškovas bei bendrai prižiūri ūkininko ūkį. Santuokoje įgyto turto padalijimas nukrypstant nuo lygių dalių principo lygių atsakovės nenaudai reikštų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų pažeidimą, kadangi ieškovas akivaizdžiai pažeidė sutuoktinio pareigas neištikimybe, šeimos palikimu.
  1. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais E. V. – K. prašo priteisti solidariai iš ieškovo S. V. ir atsakovės V. V. 41 369,30 Eur kompensaciją už namo, esančio ( - ), pagerinimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo S. V. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės V. V. priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. V. – K. ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo S. V. ir atsakovės V. V. (iki santuokos sudarymo - S.) santuoką, įregistruotą ( - ), įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes: ieškovui – V., atsakovei – V.. Konstatavo, kad ieškovui S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ir nedalinami šie nekilnojamieji daiktai: 320/2392 dalys 23,9200 ha žemės sklypo, esančio ( - ); 0,50 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Ieškovo S. V. ir atsakovės V. V. santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, buvusį 2010 m. liepos 1 dienai, padalino taip: ieškovui S. V. priteisė asmeninės nuosavybės teise pastatą - fermą, kurios vertė - 11 961 Eur, silosinę, vertė 743 Eur, esančius žemės sklype, adresu ( - ), statinių bendra vertė - 12 704 Eur; ūkininko ūkyje registruotą 21 galvijų bandą, kurios bendra vertė – 4864,00 Eur, 10 ožkų bandą, kurios bendra vertė – 1448,00 Eur; ūkininko ūkio veiklai skirtą žemės ūkio techniką: traktorių ( - ) 1250,00 Eur vertės, traktorių ( - ) - 868,00 Eur, traktoriaus priekabą ( - ), vertė 525 Eur, arklinius žemės ūkio padargus (du ratinius vežimus, šienapjovę, du šieno grėbtuvus, šieno vartytuvą), kurių bendra vertė 600 Eur, grūdų girninį malūną 100 Eur vertės; automobilį ( - ), 500 Eur vertės, automobilį ( - ), 820 Eur vertės; priekabą ( - ), 290 Eur vertės; baldus, kitus namų apyvokos daiktus: 2 kuro talpas 1,5 t talpos (50 Eur) ir 5 t talpos - 150 Eur, viso 200 Eur vertės; muzikinę aparatūrą iš penkių dalių (du stiprintuvai ir trys garso kolonėlės) - 300 Eur vertės, sekciją trijų dalių - 100 Eur vertės, pianiną ( - ) - 300 Eur, pusrūsio rūbų spintą - 300 Eur, nepajungtą pirties šildymo katilą, kurio vertė – 200 Eur, bendra daiktų vertė - 1400 Eur; viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – 25 369,00 Eur vertės; atsakovei V. V. priteisė asmeninės nuosavybės teise: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius – kiemo aikštelę, tvorą, šulinį, esančius ( - ), kurių bendra vertė - 58 255,00 Eur bei neįkainotą turtinę teisę sudaryti namų valdos žemės sklypo pirkimo iš valstybės sutartį; baldus ir namų apyvokos daiktus: virtuvės baldus su įmontuota buitine technika, kurių bendra vertė - 1000 Eur, dvigulę sofą, kurios vertė - 50 Eur, pirmo aukšto spintą ir lovą - 300 Eur vertės, televizorių ( - ) - 50 Eur, miegamojo baldus – 3 dalių spintą, dvigulę lovą, stalelį su veidrodžiu ir pufą, kurių bendra vertė - 300 Eur, fotelį - 30 Eur vertės, 3 vnt. baltos spalvos plastikines kėdes - 30 Eur vertės, 2 šviesias pintas kėdes - 40 Eur vertės, tamsios furnitūros 3 dalių komodą - 100 Eur vertės, pastatomą šviestuvą - 30 Eur vertės, automatinę skalbimo mašiną ( - ) - 100 Eur vertės, viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – 60285,00 Eur vertės. Priteisė iš atsakovės V. V. ieškovui S. V. už jam tenkančią mažesnio bendro turto dalį kompensaciją – 17 458,00 Eur. Priteistos kompensacijos sumokėjimą atsakovei V. V. išdėstė 36 mėnesiams, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 484,94 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 485,10 Eur. Priteisė iš ieškovo S. V. ir atsakovės V. V. 11 323,56 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą lygiomis dalimis trečiojo asmens E. V. – K. naudai, iš kiekvienos šalies – po 5661,78 Eur. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. V. 890,89 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovės V. V. 3,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš S. V. ir atsakovės V. V. lygiomis dalimis 436,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens E. V. – K. naudai – po 218,00 Eur. Kitų bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstė.
  1. Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime ir neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo ginče yra nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t. y. ieškovo neištikimybė atsakovei. Tą pagrindžia ne tik atsakovės teikti nuoseklūs paaiškinimai, savo esme sutampantys su priešieškinyje išdėstytais argumentais dėl ieškovo neištikimybės santuokos metu ir apsisprendimo išeiti gyventi pas kitą moterį, ieškovas 2013-2015 metų laikotarpiu susilaukė su liudytoja R. P. dviejų vaikų. Tuo pačiu teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais dėl santuokos iširimo priežasčių, apklausto byloje liudytojo – buvusio ilgamečio globotinio S. B. parodymais byloje, konstatavo, jog atsakovė santuokos metu taip pat tinkamai nevykdė sutuoktinės pareigų, nebuvo rūpestinga motina ir vaikų globėja. Ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo galimai daug didesnė negu kito sutuoktinio, tačiau neturi įtakos teismo išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės teikto priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo ir jį atmetė. Teismas darė išvadą, kad sutuoktinių tolesnis bendravimas iš esmės nutrūko ir faktinis santuokos iširimo momentas laikytinas 2010 m. liepos 1 d., todėl teismas šiame ginče vertino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2010 m. liepos 1 d.
  1. Dėl trečiojo asmens E. V. – K. ieškinio reikalavimų šalims nurodė, kad trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė aplinkybių ir neįrodė, kad savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo tokia didele pinigų suma prie ginčo turto, kad už jo pagerinimą jai priklausytų net 41 369,30 Eur piniginė kompensacija, todėl teismas trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies, nes laikė, kad pagrįstas išlaidas sudaro 4019,93 Eur už palėpės sienų ir lubų įrengimą; 2618,16 Eur už grindų įrengimą, 521,32 Eur už vandentiekio instaliaciją, 1093,32 Eur už elektros instaliaciją, 2239,63 Eur už šildymo sistemos - židinio kapsulės ir ortakių įvedimą palėpėje, taip pat 831,21 Eur už vonios kambario įrengimą, viso 11 323,56 Eur.
  1. Dėl santuokoje įgyto turto dalinimo teismas, remdamasis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darė išvadą, kad šiame šalių ginče, ieškovui ir atsakovei laikantis kategoriškų ir priešingų pozicijų dėl dalintino sutuoktinių turto masės, būdo, visas įgytas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalinamas lygiomis dalimis ir atskirais daiktais natūra, kadangi konfliktuojančios šalys negali gyventi toliau kartu ir valdyti nekilnojamųjų daiktų bendrai. Iš dalies tenkinant ieškovo ir atsakovės reikalavimus, ieškovui, kaip turinčiam teisę verstis ūkininkavimu, priteistina natūra gyvulių ferma ir silosinė, bendrai 12 704 Eur vertės, o atsakovei priteistina natūra jai daugiau reikalingas gyvenamasis būstas, namas su priklausiniais 58 255,00 Eur vertės, atitinkamai kiekvienai šaliai už pusę negaunamo natūra nekilnojamojo turto kompensuojant vertę pinigais bei išskaičiuojant iš gyvenamojo namo vertės už jo pagerinimą priteistiną skolą trečiajam asmeniui. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į šalių teiktus duomenis apie tai, kad santuokos metu nebuvo atlikti jokie namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nebuvo šalių tvarkomi dokumentai, kad nustatyta tvarka būtų išpirktas iš valstybės žemės sklypas, turi pagrindą atsakovei priteisti ir su statiniais susijusią, bet neįkainotą turtinę teisę sudaryti namų valdos žemės sklypo pirkimo sutartį.
  1. Teismas nurodė, kad esminiai šalių nesutarimai nutraukiant santuoką yra susiję ir su kitų daiktų dalinimu, atsakovė vien savo teikiamais žodiniais paaiškinimais nenuginčijo prezumpcijos ir nėra pagrindo byloje dalinti turto, kuris įgytas pagal paveldėjimą ar dovanotas ieškovui S. V., todėl jam priklauso asmeninės nuosavybės teise: 320/2392 dalys 23,9200 ha žemės sklypo, esančio ( - ); 0,50 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Ieškovė pateikė reikalavimus dalinti eilę kilnojamųjų daiktų, nepagrindusi aplinkybių, kad šie daiktai priklausė šalims nuosavybės teise santuokos metu, kad jie buvo įsigyti atitinkamų sandorių pagrindu ir teisėtai valdomi. Vertino, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja įtraukti į dalintino turto balansą ieškovo S. V. vardu registruotas transporto priemones, kurios dėl senumo, blogo techninio stovio buvo nurašytos pasibaigus eksploatacijai ir sunaikintos. Taip pat teismas neturi pagrindo įtraukti į dalintino turto balansą ir atsakovės nurodyto šieno rulono preso ( - ), Nr. ( - ), vertė 3562 Eur, nes presas įsigytas ieškovo ūkiui po šalių pradėjimo gyventi skyrium pagal gautą tikslinės paskirties kreditą ir nedalintinas. Teismas rėmėsi atsakovės teikto priešieškinio duomenimis ir laikė tikslinga dalinti bei priteisti būtent ieškovui esamus jo ūkyje kilnojamus daiktus, išvedant vidurkį tarp šalių nurodytos kainos. Analogišku skaičiavimu teismas įkainojo ir kitus dalinamus daiktus, dėl kurių šalys nurodo skirtingas vertes vien savo subjektyviu vertinimu.
  1. Dalinami gyvuliai ir kiti naminiai gyvūnai atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodyti abstrakčia kiekine išraiška, nors ūkininko ūkyje jie privalo nustatyta tvarka būti sužymėti ir privalomai suregistruoti atitinkamais numeriais, todėl nesant ieškovo ūkyje registruotų dviejų arklių (žirgo, kumelės), teismas neturėjo pagrindo jų dalinti vien pagal atsakovės paaiškinimais nurodytas prielaidas, kad visi gyvuliai, antstolės rasti fermoje ir jos teritorijoje, priklauso abiem šalims ir turi būti dalinami. Teismas vertino turėtos ieškovo ūkio bandos kiekį konstatuotu santuokos iširimo momentu (2010 m. liepos 1 d.) ir esant galimybei taikyti byloje santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, įtraukė į dalinamo turto balansą turėtus 2010-06-30 dienai šiuos ūkinius gyvūnus: 9 karves, 4 telyčaites, 5 buliukus, 3 bulius; nurodant ieškovui visų šių gyvulių vertę - 4864,00 Eur, kuri skaičiuota pagal gyvulių svorius, amžių ir vidutines gyvulių supirkimo kainas rinkoje. Ieškovas nurodė netinkamą dalintinų ožkų kiekį, nors jų skaičius santuokos iširimo momentu buvo 10. Teismas vertino atsakovės priešinį reikalavimą, teiktame pradiniame procesiniame dokumente, kuriame buvo prašoma dalinti 21 ožką, kiekvieną ožką įvertinant vidutine rinkos verte – 144,81 Eur ir manė, kad nėra pagrindo atmesti tokio ožkų įkainojimo, nors patikslintame priešieškinyje atsakovė prašė priteisti tik 4 ožkas, kurių bendra vertė jau 800 Eur. Teismas įtraukė į dalinamo šalių turto balansą 10 vienetų ožkų, kurių bendra vertė – 1448,00 Eur.
  1. Teismas vertino, kad atsakovė nepagrindė savo teisės į pajamų, gautų pagal tikslines valstybės dotacijas, išmokas ar finansines paramas, teikiamas būtent ieškovo ūkininko ūkiui, dalinimą. Atitinkamai dėl ieškovo ir atsakovės priešingų reikalavimų, teismas iš dalies tenkino jų reikalavimus dėl kitų kilnojamųjų daiktų - baldų, buitinės technikos ir kitus namų apyvokos daiktų, dalinimo. Iš atsakovės turi būti priteista ieškovui 17 458,00 Eur kompensacija už padalintą natūra turtą ir ieškovui tenkančią mažesnę turto dalį ir išdėstyti kompensacijos mokėjimą dalimis – 36 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė, jog santuoka tarp atsakovės ir ieškovo iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmetė atsakovės reikalavimą panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą, nutraukti ieškovo S. V. ir atsakovės V. V. santuoką dėl ieškovo S. V. kaltės ir priteisti iš ieškovo S. V. atsakovei V. V. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-19 sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas atsakovės priešieškinis padalinti automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ), ir lengvąjį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) panaikinti, priimti šioje - dalyje naują sprendimą ir atsakovei iš ieškovo priteisti 791,50 Eur piniginę kompensaciją (rezultate iš jos ieškovui priteistą 17458 Eur piniginę kompensaciją sumažinti 791,50 Eur pinigine suma); 3) sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovės reikalavimą dalinti tarp šalių kombainą ( - ), vertė 12000 Eur, traktorinę grūdų sėjamąją vertė 1000 Eur, traktorinius plūgus (2 vnt.), vertė 173,77 Eur, priimti šioje dalyje naują sprendimą - tenkinti atsakovės priešieškinį šioje dalyje ir padalinti šį turtą, t. y. kombainą ( - ), vertė 12000 Eur, traktorinę grūdų sėjamąją, vertė 1000 Eur, traktorinius plūgus (2 vnt.), vertė 173,77 Eur, natūra priteisti ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti 6800 Eur piniginę kompensaciją, atitinkamai rezultate iš atsakovės ieškovui priteistą 17458 Eur piniginę kompensaciją sumažinti 6800 Eur suma; 4) sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovės reikalavimą padalinti automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ) vertė 725 Eur; priekabą-namelį (be registracijos numerio), esantį prie fermos, vertė 1500 Eur; traktorinį mėšlo kratytuvą, vertė 1000 Eur; traktorinę žoliapjovę, vertė 2000 Eur; minitraktorių, vertė 1000 Eur; traktorinį purkštuvą, vertė 500 Eur, panaikinti, ir atsakovės priešieškinį šioje dalyje tenkinti, t. y. padalinti tarp ieškovo ir atsakovės automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ) vertė 725 Eur; priekabą-namelį (be registracijos numerio), esantį prie fermos, vertė 1500 Eur; traktorinę grūdų sėjamąją, vertė 1000 Eur; traktorinį mėšlo kratytuvą, vertė 1000 Eur; traktorinę žoliapjovę, vertė 2000 Eur; minitraktorių, vertė 1000 Eur; traktorinį purkštuvą, vertė 500 Eur, šiuos daiktus priteisiant ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant 3362,50 Eur piniginę kompensaciją (atitinkamai rezultate iš atsakovės ieškovui priteistą 17458 Eur piniginę kompensaciją sumažinti 3362,50 Eur suma); panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje netenkintas atsakovės priešieškinis dėl fermos įrangos padalinimo ir tenkinti atsakovės priešieškinį dėl fermos įrangos padalinimo - fermos įrangą priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti už įrangą 700 Eur kompensaciją; 5) padidinti atsakovei už Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-19 sprendimu padalintas 9 karves, 4 telyčaites, 5 buliukus, 3 bulius priteistą piniginę kompensaciją iki 5092 Eur; 6) padidinti atsakovei už Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-19 sprendimu padalintus arklinius padargus priteistą piniginę kompensaciją iki 1000 Eur. Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
    1. Civilinėje byloje buvo įrodytas iki santuokos faktinio iširimo ieškovo neištikimybės faktas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kas pareziumuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai, kad ieškovo turtui dėl globotinio pažeidimo buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, taip pat niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to ieškovo bei atsakovės santuokinis gyvenimas tapo nebegalimu ir santuoka faktiškai dėl to iširo.
    1. Dėl automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ), ir lengvojo automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) padalinimo nurodo, kad teismas nenustatė, kad jo konstatuotos santuokos iširimo momentu (2010-07-01) šios transporto priemonės buvo blogo techninio stovio ir/ar buvo nurašytos. Šiomis transporto priemonėmis po 2010-07-01 disponavo ieškovas, jis nenurodė, kad tos vertės, kurias nurodė atsakovė, neatitinka pirmiau minėtų transporto priemonių verčių, ypač atsižvelgiant, kad atsakovė nurodė priešieškinio metu esančias turto vertes, o ne 2010-07-01 datai.
    1. Dėl kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo neįtraukimo į dalintiną tarp šalių turto sąrašą nurodo, kad ieškovo pateikta 2012-04-04 Panaudos sutartis pati savaime neturėtų būti pagrindu pripažinti, kad išvardintas turtas nepriklauso ieškovo bei atsakovės šeimai nuosavybės teisėmis. Teismas 2016-07-19 sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė atitinkamų sandorių, kad įrodyti, jog tie daiktai priklauso šalims. L. V. neūkininkauja, todėl natūralu, kam jam tada reikėjo šių daiktų. Šiuo atveju reikšmingas ir tikimybių pusiausvyros principo taikymas.
    1. Dėl automobilio ( - ), valstyb. Nr. ( - ) priekabos-namelio (be registracijos) vertė 1500 Eur; traktorinio mėšlo kratytuvo, traktorinės žoliapjovės, minitraktoriaus vertė 1000 Eur, traktorinio purkštuvo padalinimo nurodo, kad turtas buvo įsigytas šalių, ką ji jau 2014-04-29 atsiliepime į ieškinį nurodė, ieškovo pateikti dokumentai, susiję su R. P. galimomis teisėmis į šį turtą, nėra įtikinami, ypač atsižvelgiant į tai, jog teismo nustatyta ieškovo neištikimybė su ja.
    1. Dėl ūkinių gyvūnų padalinimo, 2016-06-30 datai ūkinių gyvūnų - 9 karvių, 4 telyčiaičių, 5 buliukų, 3 bulių vertės nustatymo, dėl fermos įrangos nurodo, kad teismas 2016-07-29 sprendime įtikinamai nepagrindė, kodėl jis pasirenka ieškovo pasiūlytas ūkinių gyvūnų kainas, o atmeta atsakovės nurodytas ūkinių gyvūnų kainas ir nustatydamas dalinamo tarp šalių kilnojamojo turto kainas teismas taikė išvestą kainų vidurkio metodą (ieškovo bei atsakovės nurodomas daikto kainas sudėdavo ir padalindavo iš dviejų). Nėra aišku, kodėl teismas nesielgė vienodai, nustatant ūkinių gyvūnų kainas taikydamas tą patį kainų vidurkio metodą, sudėdamas ieškovo bei atsakovės nurodytas ūkinio gyvūno kainas ir dalindamas iš 2.
    1. Dėl arklinių žemės ūkio padargų nurodo, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė padalinti arklinius žemės ūkio padargus, juos vertino bendra 2000 Eur verte, teismas juos įkainavo 600 Eur verte nurodydamas jų blogą faktinį stovį, dalinį iškomplektavimą, didelį nusidėvėjimą. Tačiau teismas nenustatė, kad jo nurodytos aplinkybės egzistavo jau ir 2010-07-01 datai. Todėl nepagrįstai teismas sumažino šio turto vertę bei priteisdamas ieškovui šį turtą nepagrįstai atsakovei priteisė per mažą piniginę kompensaciją.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodo, kad ( - ), valstyb. Nr ( - ) ir automobilis ( - ), valstyb. Nr. ( - ) buvo išregistruoti vėliau nei 2010-07-01, tačiau ieškovas nesinaudojo tomis transporto priemonėmis minėtai datai. Dėl kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo neįtraukimo į dalintiną tarp šalių turto sąrašą, mano, kad turtas nepriklauso šeimai, apeliantė net neginčijo procese panaudos sutarties teisėtumo. Nuo 1990 metų L. V. ūkininkavo tėvų žemėje ir turėjo visą reikiamą techniką, kuo remiantis apeliantė teigia priešingai, nėra žinoma.
    1. Automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), kito asmens vardu registruota pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2012-04-03 pagrindu; šienapjovė (6 diskų), dovana asmeniškai ieškovui, mobilus namelis ( - ), įgytas pirkimo-pardavimo sutarties 2012-10-11 pagrindu; traktorinis mėšlo kratytuvas, pirkimo-pardavimo sutartis 2013-05-20; R. P. vardu įteisinta nuosavybė - traktorinis purkštuvas, grūdų malūnas-kapoklė, traktorinė žoliapjovė. Todėl ir šiais pagrindais minėtas turtas pagrįstai teismo neįtrauktas į bendrą sutuoktinių dalintino turto balansą. Dėl ūkinių gyvūnų padalinimo, 2016-06-30 datai ūkinių gyvūnų - 9 karvių 4 telyčiaičių 5 buliukų 3 bulių vertės nustatymo, dėl fermos įrangos nurodo, kad apeliantė šių verčių visiškai nepagrindė, bei, kad minimi gyvūnai priklausė bendrai šeimos jungtinei nuosavybei. Ieškovas duomenis apie tai, kokie gyvūnai buvo ūkyje pateikė teismui. Apeliantė mano, kad nustatant ūkinių gyvūnų kainas, teismas turėjo taikyti kainų vidurkio metodą, tačiau jos pateikti duomenys apie parduodamų ūkinių gyvūnų kainas nesiejami su 2010-07-01 laikotarpiu.
    1. Apeliantė mano, kad reikšminga paties ieškovo pozicija, kuomet jis 2014-01-27 ieškinyje nurodė, kad atsakovei už fermos gyvulius ir fermos įrangą sumoka 5792 Eur. Teismas sprendime dėl fermos įrangos padalijimo nepasisakė, nors atsakovė prašė ją dalinti. Remiantis paties ieškovo pripažintu faktu mokėti atsakovei už gyvulius ir fermos įrangą 5792 Eur, ieškovui priteisus gyvulius ir fermos įrangą iš jo atsakovei priteistina 5792 Eur piniginė kompensacija (nevertinant ožkų), atitinkamai rezultate iš atsakovės ieškovui priteistą 17458 Eur piniginę kompensaciją sumažintina 5792 Eur suma. Pažymėjo, kad apeliantė šį ieškovo argumentą vartoja iškreiptai, kadangi 5792 eurai buvo minėta visa kaina kuri apima ir gyvulius, ir techniką ir kt. mokėjimus, kuriuos apeliantė nori išskirti atskirai. Ieškovas pažymėjo, kad turtą dalinant nuo 2010 metų, pagal faktą žirgų, kumelių ir arklinių padargų nebuvo ir nors ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, tačiau šis turtas apskritai dalintas nepagrįstai. Žirgą, o tiksliau arklį mišrūną Nr. ( - ), įsigijo R. P. 2012 m., kai bendro ūkio šalys nebevedė, arklinius padargus padovanojo J. B. iš ( - ), todėl pagrindo šio turto dalijimui ir piniginės kompensacijos skyrimui nebuvo. Nepaisant šios aplinkybės akivaizdu, kad apeliantės reikalavimas neturi būti tenkinimas dėl šio fakto bei nepagrindus objektyviai kitos šio turto dalijimo tvarkos ir verčių.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. V. ir atsakovė V. V. susituokė ( - ), šalys susilaukė dviejų vaikų – sūnaus V. ir dukters E., kurie yra pilnamečiai. Šalių ginčas kilo dėl santuokos metu įvairių sandorių pagrindu įgyto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto priklausomybės, jų vertės, dalinimo, kompensacijų priteisimo bei kilusios prievolės trečiajam asmeniui. Šalių teiktais procesiniais dokumentais, paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2010 metų liepos pradžios ieškovui išėjus gyventi skyrium ir palikus atsakovę su dukra E. gyventi name, esančiame ( - ), sutuoktiniai nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, nepalaikė jokių santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai nuo to momento yra iširusi, o byloje taikytas 2 mėnesių terminas sutuoktinių susitaikymui nedavė teigiamų rezultatų (1 t., 84 b.l.).
  1. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos metu, sandorių pagrindu įgyto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto priklausomybės, jų vertės, dalinimo, kompensacijų priteisimo. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

9Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, CK 3.27, 3.60, 3.61 straipsnių nuostatų aiškinimo bei taikymo, sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

10

  1. Apeliantė nurodo, kad teismas nuspręsdamas dėl šalių santuokos iširimo kaltės neatsižvelgė į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Tai, kad ieškovo turtui dėl globotinio pažeidimo buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to santuoka faktiškai iširo. Apeliantė procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose neigė, kad būtų pažeidusi santuokines pareigas, detaliai paaiškino, kad stengėsi dėl šeimos, dėl globotinių, ir, priešingai, pats ieškovas nedėjo pastangų tiek, kiek reikėjo. Pagrindiniai ieškovo pateikti įrodymai dėl galimos atsakovės kaltės yra jo paaiškinimai bei su juo betarpiškai susijusių liudytojų parodymai, kurie dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi negali būti vertinami kaip objektyvūs. Teismas rėmėsi S. B. parodymais, tačiau kaip matyti, tarp atsakovės ir jo buvęs teisminis procesas, kas verčia atsargiai vertinti tokio asmens parodymus objektyvumo prasme.

    11Nurodo, kad neištikimybė ir ieškovui dviejų vaikų gimimas dar nenutraukus santuokos leistų nuspręsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas ir nustačius esminį ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), konstatuotina, kad santuokos iširo būtent dėl ieškovo neištikimybės, ir būtent dėl ieškovo kaltės tapo negalimas šalių bendras gyvenimas.

  1. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai darė išvadą, jog šalių santuokos nutraukimo ginče yra nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t. y. ieškovo neištikimybė atsakovei, ieškovui išėjus gyventi pas kitą moterį ir 2013-2015 metų laikotarpiu susilaukus dviejų vaikų. Šią aplinkybę pagrindžia byloje surinkti įrodymai ir šalių paaiškinimai. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovė santuokos metu tinkamai nevykdė sutuoktinės pareigų, nebuvo rūpestinga motina ir vaikų globėja, tinkamai nesirūpino nepilnamečių vaikų priežiūra, jų aprūpinimu maisto produktais ir pastoviu valgio gaminimu, gyvenant šeimoje net 6 nepilnamečiams globotiniams. Ieškovui daugiau teko pačiam rūpintis ne tik ūkininko ūkiu, turima gyvulių ferma, bet po sunkių žemės ūkio darbų ir įvairiais buitiniais reikalais namuose, kurių neatlikdavo atsakovė. Teismas atsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų V. V., J. V., S. B. parodymus apie tai, kad atsakovė elgdavo nelojaliai ir nepagarbiai ieškovo atžvilgiu šeimoje, apšaukdavo jį tiek prie artimųjų, tiek prie svetimų žmonių, nevengdama įvairių įžeidžiamų žodžių. Teismas turėjo pagrindo išvadai, kad šeimoje ilgą laiką nebuvo normalių tarpusavio bendravimo santykių, kad į kilusių sutuoktinių konfliktų sprendimą buvo ne kartą įtraukiami policijos pareigūnai, rodo būtent šalių vaikų teikti parodymai teismo posėdyje, iš kurių matyti dukros E. V. – K. priešiškas nusiteikimas prieš savo tėvą (ieškovą) bei aplinkybės, kad iš esmės atsakovės iniciatyva buvo kviečiama policija, kai po 2010 m. liepos mėnesio ieškovas apsilankydavo namuose, esančiuose ( - ). Teismas rėmėsi liudytojo V. V. paaiškinimais dėl nederamo atsakovės elgesio ieškovo bei paties sūnaus atžvilgiu šeimoje, kelių metų eigoje besitęsiantį sutuoktinių asmeninį konfliktą, nesutarimus dėl turto. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ieškovo pareiškimą dėl atsakovės veiksmų, atsisakant jį įleisti į namą ir pasiimti asmeninių daiktų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojali ir nerodė deramos pagarbos ieškovui, tiek jam gyvenant kartu šeimoje, tiek ir skyrium, teikė pirmenybę būtent santuokos metu įgyto turto saugojimui, bet ne asmeninių santykių su ieškovu gerinimui. Teismas sprendė, kad sutuoktinio neištikimybė santuokos nutraukimui neturėjo didesnės įtakos nei atsakovės netinkamas elgesys, todėl nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovės teikto priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 str. 2 d.).
  1. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Faktas, kad ieškovas susilaukė dviejų vaikų su kita moterimi, kai šalys jau nebegyveno ir santuoka faktiškai jau buvo iširusi 2010 metais, nebeturi esminės reikšmės, kaip ir šalių konfliktai 2012 metais ir šios aplinkybes neįrodo šalių kaltės dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių lojalumo stoka, priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, neištikimybė bei nesutarimai dėl turto nulėmė santuokos iširimą. Pažymėtina ir tai, kad vieno iš sutuoktinių didesnis kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
  1. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK ir CPK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, netenka prasmės kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturtinės žalos priteisimu.

12Dėl automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ), ir lengvojo automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) padalinimo

13

  1. Apeliantė nurodo, kad prašė priteisti piniginę kompensaciją, kuri šiuo atveju sudarytų 791,50 Eur, tačiau ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad ( - ), valst. Nr. ( - ), ir ( - ), valst. Nr. ( - ) nurašyti ir pateikė 2015-01-21 sunaikinimo pažymėjimus. Apeliantės nuomone teismas nenustatė, kad santuokos iširimo momentu 2010-07-01 šios transporto priemonės buvo blogo techninio stovio ir/ar buvo nurašytos. Šiomis transporto priemonėmis po 2010-07-01 disponavo ieškovas, jis nepaneigė atsakovės priešieškinio pateikimo metu nurodytų transporto priemonių verčių.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad ( - ), valstyb. Nr. ( - ) ir automobilio ( - ), valstyb. Nr. ( - ) buvo išregistruotos vėliau nei 2010-07-01, tačiau nėra įrodymų, kad minėtai datai transporto priemonės buvo tinkamos naudoti ir turėjo vertę. Pripažintina, kad apeliantė neįrodo, jog ieškovas išimtinai naudojosi tomis transporto priemonėmis minėtai datai bei to, kad jos buvo kitokios techninės būklės nei nurašymo/išregistravimo momentui. Apeliantė nepagrindžia, kodėl turėtų minėtas turtas būti vertinamas iš naujo ir už jį mokama piniginė kompensacija 791,50 Eur.
  1. Tai, kad VĮ „Regitra“ transporto priemonės 2011-12-30 buvo įregistruotos ieškovo vardu, o automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) buvo išregistruotas 2014-10-02, automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) buvo išregistruotas 2014-10-01 juos nurašius kaip beverčius reiškia, kad dalintino turto nebėra. Šios aplinkybės nereiškia, kad 2010-07-01 transporto priemonės buvo naudojamos ir jų techninė būklė buvo geresnė nei nurašymo - išregistravimo momentu. Neįrodžius, kad ieškovas sutaupė turto atsakovės sąskaita iš nurašyto turto, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja įtraukti į dalintino turto balansą ieškovo S. V. vardu registruotas transporto priemones, kurios dėl senumo, blogo techninio stovio buvo nurašytos pasibaigus eksploatacijai ir sunaikintos, t. y. automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ) ir automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ).

14Dėl kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo neįtraukimo į dalintiną tarp šalių turto sąrašą

15

  1. Apeliantė nurodo, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė tarp šalių padalinti kombainą ( - ), vertė 12000 Eur, traktorinę grūdų sėjamąją, vertė 1000 Eur, traktorinius plūgus (2 vnt.), vertė 600 Lt, bendra vertė 13600 Eur. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad šis turtas nedalintinas, nes jis valdomas pagal 2012-04-04 Panaudos sutartį, ir priklauso L. V.. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2012-04-04 buvo sudarytos trys Panaudos sutartys tarp L. V. ir ieškovo, dėl Kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios ir dviejų vagų plūgo panaudos, kuria ieškovas S. V. perdavė panaudai minėtą turtą L. V..
  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pateikė reikalavimus dalinti eilę kilnojamųjų daiktų, nepagrindusi aplinkybių, kad šie daiktai priklausė šalims nuosavybės teise santuokos metu, todėl remdamasis ieškovo teiktais patikslinto ieškinio argumentais, liudytojų L. V., J. V. parodymais, rašytinių duomenų pagrindu apie ieškovo vardu oficialiai registruotų traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų kiekį bei daiktų priklausomybę kitiems asmenims, neįtraukė į dalinamo sutuoktinių turto masę šių kilnojamųjų daiktų – kombaino ( - ), be registracijos numerio, traktorinės grūdų sėjamosios, traktorinio plūgo.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio turto priklausomybės kitam asmeniui nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Byloje ieškovo pateiktos 2012-04-04 Panaudos sutartys savaime neturėtų būti pagrindu pripažinti, kad išvardintas turtas nepriklausė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovė teigia, kad gyvenant ir laikant didelį skaičių galvijų buvo reikalinga nemažai pašaro, todėl įsigijo kombainą, traktorių, šienapjovę, šieno rinktuvą, vartytuvą, ne vieną priekabą, šieno presą, mobilų gyvenamąjį namelį, betono maišyklę. Apeliantė prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovės reikalavimą dalinti tarp šalių kombainą ( - ), vertė 12000 Eur, traktorinę grūdų sėjamąją, vertė 1000 Eur, traktorinius plūgus (2 vnt.), vertė 600 Lt, priimti šioje dalyje naują sprendimą, tenkinti jos priešieškinį šioje dalyje bei padalinti šį turtą: kombainą ( - ), vertė 12000 Eur, traktorinę grūdų sėjamąją, vertė 1000 Eur, traktorinius plūgus (2 vnt.), vertė 600 Lt, natūra priteisti ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti 6800 Eur piniginę kompensaciją (atitinkamai rezultate iš atsakovės ieškovui priteistą 17458 Eur piniginę kompensaciją sumažinti 6800 Eur suma).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo argumentai, jog panaudos sutartis įrodo turto nepriklausymą šeimai, nes apeliantė neginčijo procese panaudos sutarties teisėtumo, nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantei ginčyti panaudos sutarties teisėtumą nėra svarbu, nes panaudos sutarties sudarymas panaudos gavėjui nesukuria nuosavybės teisės į turtą. Priešingai, asmuo disponuojantis minėtu turtu, t. y. panaudos turėtojas turi įrodinėti savo nuosavybės teises į šį turtą.
  1. Teisėjų kolegija įvertina byloje surinktus įrodymus – ieškovo ir atsakovės nurodomas aplinkybes, liudytojų, ieškovo brolių L. V. ir J. V. parodymus 2015 06 02 teismo posėdyje (b. l. 179, t.1), apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus – Panaudos sutartį, duomenis apie technikos rinkos kainas. Ieškovas neigdamas minėtos technikos priklausymą šeimos nuosavybei, remiasi 2012 m. Panaudos sutartimi, teigdamas, kad turtas perduotas nuosavybėn L. V., kitų rašytinių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto perdavimas 2012 metais, po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nutraukimo 2010 metais, neturi esminės reikšmės šalių dalijamo turto apimčiai ir balansui, nes atsakovė prašo už sutuoktinio natūroje perleistą kitam asmeniui turtą priteisti kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija šioje dalyje tenkindama apeliacinį skundą iš dalies, pakeičia teismo sprendimą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkina iš dalies. Nustatant kompensacijos dydį atsižvelgiama į Panaudos sutartyje nurodytas turto kainas, ieškovo argumentus ir pateiktus duomenis apie technikos rinkos kainas. Pažymėtina, kad neatlikus turto vertinimo 2010 metu kainomis, yra sudėtinga nustatyti realią turto, kuris šiuo metu yra ir nusidėvėjęs, vertę. Taikant CK 1.5 straipsnio kriterijus, teisėjų kolegija laiko objektyviomis traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo kainas, nurodytas Panaudos sutartyje, nes byloje nėra jas paneigiančių rašytinių įrodymų. Apeliantė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nėra pateikusi ginčo turto vertę patvirtinančių rašytinių įrodymų, jos nurodomos ginčo technikos kainos yra nerealios ir nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, kuriais teismas galėtų vadovautis. Teisėjų kolegija remiasi ieškovo atsiliepime nurodomu motyvu, jog kombainą trečiasis asmuo galėtų perleisti šalims už 6000 eurų. Šiuo atveju, pripažinus kombainą buvus sutuoktinių bendru jungtiniu turtu, kurio vertė 6000 Eur, ½ dalis šio ginčo turto sudaro 3000 Eur. Tenkanti atsakovei kompensacija už ginčo turtą sudarytų 3000 eurų - už ½ dalį kombaino, ½ dalis traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo (kaip nurodyta Panaudos sutartyje, sudarytų 600 litų), t. y. 174 Eur, viso 3174 Eur. Priteisus šią kompensaciją, apeliantės išmokamos ieškovui kompensacijos skirtumas mažintinas iki 14 284 Eur.

16Dėl automobilio ( - ), valstyb. Nr. ( - ) priekabos-namelio, traktorinio mėšlo kratytuvo, traktorinės žoliapjovės, minitraktoriaus, traktorinio purkštuvo padalinimo

17

  1. Apeliantė nurodo, kad patikslintu ieškiniu prašė padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį šį turtą: automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ) vertė 725 Eur; priekabą-namelį (be registracijos numerio), esantį prie fermos, vertė 1500 Eur; traktorinį mėšlo kratytuvą, vertė 1000 Eur; traktorinę žoliapjovę, vertė 2000 Eur; minitraktorių, vertė 1000 Eur; traktorinį purkštuvą, vertė 500 Eur, bendra vertė 6725 Eur. Turtas buvo įsigytas šalių, ieškovo pateikti dokumentai, susiję su R. P. galimomis teisėmis į šį turtą, nėra įtikinami. Ieškovas teigia, kad ( - ), valst. Nr. ( - ) (kitas savininkas pirkimo-pardavimo sutartis 2012-04-03); šienapjovė (6 diskų), dovana asmeniškai ieškovui; mobilus namelis, ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis 2012-10-11; traktorinis mėšlo kratytuvas, pirkimo-pardavimo sutartis 2013-05-20; R. P. vardu įteisinta nuosavybė - traktorinis purkštuvas, grūdų malūnas-kapoklė, traktorinė žoliapjovė.
  1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė šių daiktų priklausymo šalims jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijus juos sandorių pagrindu ir teisėtai valdant. Tokia išvada grindžiama rašytiniais įrodymais ir liudytojų L. V., J. V. parodymais. Bylos dokumentai, ieškovo vardu oficialiai registruota technika (1 t., 184 b. l.) patvirtina, kad pavyzdžiui automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) registruotas kito asmens vardu, pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2012-04-03 pagrindu; šienapjovė (6 diskų) yra dovana asmeniškai ieškovui, mobilus namelis ( - ), įgytas pirkimo-pardavimo sutarties 2012-10-11 pagrindu; traktorinis mėšlo kratytuvas, pirkimo-pardavimo sutartis 2013-05-20; traktorinis purkštuvas, grūdų malūnas-kapoklė, traktorinė žoliapjovė yra R. P. vardu. Todėl šis kilnojamasis turtas teismo pagrįstai neįtrauktas į sutuoktiniams jungtinės nuosavybes teise priklausiusio turto masę. Apeliaciniame skunde nurodyti daiktai - minitraktorius, traktorinis purkštukas yra neregistruoti ir neidentifikuotų jokiais rūšiniais požymiais, todėl atsakovei neįrodžius jų įgijimo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagrindo, yra nedalintini.

18Dėl ūkinių gyvūnų padalinimo; 2016-06-30 datai ūkinių gyvulių - 9 karvių, 4 telyčaičių, 5 buliukų, 3 bulių vertės nustatymo; dėl fermos įrangos

19

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ūkinių gyvulių padalijimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio padalijimo, teigia, kad teismo sprendimas yra neteisingas, tačiau šių teiginių nepagrindžia ir nenurodo ar buvo netinkamai pritaikytos procesinės, ar materialinės teisės normos, nepateikia jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo argumentus.
  1. Apeliantė nurodo, kad patikslintame ieškinyje prašė padalinti 16 melžiamų karvių, vertė 12800 Eur, 4 veršelius, vertė 1000 Eur, 16 jaučių, vertė 16000 Eur, 1 ožką, vertė 200 Eur, 3 ožius, vertė 600 Eur, žirgą vertė 2000 Eur, kumelę, vertė 1000 Eur. Nurodė, kad visų dalinamų gyvulių vertė 35000 Eur. Taigi ieškovė vidutiniškai vieną melžiamą karvę įvertino 800 Eur verte, vieną veršelį įvertino 250 Eur verte, vieną bulių įvertino 1000 Eur verte. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad dalijamos bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje natūra fermoje likusios 8 karvės, 4 telyčaitės, 5 buliukai, 3 buliai, ieškovo teigimu, visa šių ūkinių gyvūnų vertė 4864 Eur (kaip matyti, karvės įvertintos ir 58 Eur, 77 Eur, 86 Eur, 87 Eur verte), buliukai įvertinti ir po 87 Eur verte), tai yra labai mažomis kainomis. Pasak apeliantės teismas, 2016-07-29 sprendime įtikinamai nepagrindė, kodėl pasirenka ieškovo pasiūlytas ūkinių gyvūnų kainas, o atmeta atsakovės nurodytas ūkinių gyvūnų kainas ir nustatydamas dalinamo tarp šalių kilnojamojo turto kainas teismas taikė išvestą kainų vidurkio metodą (ieškovo bei atsakovės nurodomas daikto kainas sudėdavo ir padalindavo iš dviejų). Apeliantei neaišku, kodėl teismas nesielgė vienodai - nustatant ūkinių gyvūnų kainas taikydamas tą patį kainų vidurkio metodą - sudėdamas ieškovo bei atsakovės nurodytas ūkinio gyvūno kainas ir dalindamas iš 2. Elgiantis vienodai ir taikant kainų vidurkio metodą vienos karvės vertė būtų apie 500 Eur, 9 karvių vertė tokiu atveju būtų 4500 Eur; vieno buliaus vertė būtų apie 750 Eur, tada 3 bulių vertė būtų 2250 Eur; telyčaitės ir buliuko vertė būtų po 200 Eur, tada 4 telyčaičių vertė 800 Eur, 5 buliukų vertė 1000 Eur, tada visų šių ūkinių gyvūnų vertė 8550 Eur, atitinkamai skirtumas tarp šios kainos ir teismo nustatytos kainos 3686 Eur. Apeliantė nurodo, kad iš pridedamų prie šio apeliacinio skundo skelbimų apie parduodamų ūkinių gyvūnų kainas matyti, kad karvės kaina nuo 400 Eur iki 700 Eur, telyčaitės kaina nuo 200 Eur iki 250 Eur, buliuko kaina nuo 200 Eur iki 320 Eur, buliaus kaina apie 500 Eur. Skaičiuojant net minimaliomis kainomis gautųsi, kad 9 karvių vertė yra 3600 Eur (9 vnt.*400 Eur), 4 telyčaičių vertė 800 Eur (4 vnt.*200 Eur), 5 buliukų vertė yra 1000 Eur (5 vnt.*200 Eur), 3 bulių kaina yra 1500 Eur (3 vnt.*500 Eur), tokiu būdu teismo dalinamų ūkinių gyvūnų kaina būtų ne mažesnė kaip 6900 Eur, tai yra mažiausiai 2000 Eur didesnė nei nurodė teismas. Todėl teismui šiuos ūkinius gyvūnus priteisus ieškovui, atsakovei ir tokiu atveju turėtų būti priteista 1000 Eur didesnė piniginė kompensacija, o rezultate iš atsakovės ieškovui priteista 17458 Eur kompensacija mažintina mažiausiai 1000 Eur suma.
  1. Teigia, kad reikšminga ieškovo pozicija, nes jis 2014-01-27 ieškinyje nurodė, kad atsakovei už fermos gyvulius ir fermos įrangą sumoka 20000 Lt, tai sudaro 5792 Eur. Teismas 2016-07-19 sprendime dėl fermos įrangos padalijimo nepasisakė, nors atsakovė prašė ją dalinti. Atsakovei už gyvulius ir fermos įrangą 5792 Eur, ieškovui priteisus gyvulius ir fermos įrangą iš jo atsakovei priteistina 5792 Eur piniginė kompensacija (nevertinant ožkų), atitinkamai rezultate iš atsakovės ieškovui priteistą 17458 Eur piniginę kompensacija sumažintina 5792 Eur suma. Atsižvelgiant į atsakovės ir po 2016-07-01 rūpinimąsi ferma, ūkiniais gyvūnais, padėjimą ieškovui juos auginti, taip pat į daug didesnį gyvulių kiekį, kurį nurodė kaip dalintinus atsakovė (neatmestina ir logiška, kad nebūtinai ieškovas visus faktiškai auginamus ūkinius gyvūnus 2010-06-30 datai buvo užregistravęs), į atsakovės pateiktame faktiniame aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas aplinkybes, į tai, kad atsakovė teigė, jog jie su ieškovu turėjo žirgą (2000 Eur vertės), kumelę (1000 Eur vertės), ir tokie jos paaiškinimai patikimais įrodymais nepaneigti, o, priešingai, remiantis minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, šalių vykdyta veikla, arklinių padargų dalinimu, tikimybių pusiausvyros principu laikytini patikimais ir įrodančiais, jog tokios aplinkybės tikrai egzistavo.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įtraukia į dalinamo turto balansą turėtus 2010-06-30 dienai šiuos ūkinius gyvūnus: 9 karves, 4 telyčaites, 5 buliukus, 3 bulius ir rėmėsi ieškovo nurodyta verte - 4864 Eur. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad dalinami gyvuliai ir kiti naminiai gyvūnai atsakovės nurodyti abstrakčia kiekine išraiška, nors ūkininko ūkyje jie privalo nustatyta tvarka būti sužymėti ir privalomai suregistruoti atitinkamais numeriais, todėl nesant ieškovo ūkyje registruotų dviejų arklių (žirgo, kumelės) nėra pagrindo jų dalinti vien pagal atsakovės paaiškinimais nurodytas prielaidas. 2013-10-25 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neidentifikuoti aprašomi gyvuliai, nenurodyti jų savininkai. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad ne visi fermoje laikomi gyvuliai jam priklauso, nes nurodė pagal registracijos numerius jų tikruosius savininkus.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad biologinis turtas (gyvūnai, gyvuliai) yra specifinis, egzistuoja jo biologiniai pokyčiai – gyvūnų augimas, dauginimasis, senėjimas ir pan., kurie lemia tokio turto vertės ir kiekio kitimą, ir iš esmės nepriklauso nuo šalių valios, taip apsunkinant dalintino biologinio turto kiekio nustatymą ir jo išieškojimą. Todėl teismui dalijant minėtos rūšies turtą, galima natūrali paklaida ir dėl to ieškovas nepraturtėja atsakovės sąskaita. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad banda natūraliai yra visą laiką kintanti (dalis gyvulių parduodama, dalis paskerdžiama mėsai arba dalis gyvulių savaime nugaišta), kad banda atsinaujina dėl prieauglio arba gali visai pasinaikinti, ir tokias bandos kitimo aplinkybes pagrindžia ieškovo pateikti oficialūs ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenys. Nurodytų duomenų pagrindu teismas turėjo pagrindą ieškovo ūkio bandos kiekį konstatuoti santuokos iširimo momentu, t. y. 2010 m. liepos 1 d., todėl įtraukė į dalinamo turto balansą turėtus 2010-06-30 dienai šiuos ūkinius gyvūnus: 9 karves, 4 telyčaites, 5 buliukus, 3 bulius, nurodant ieškovui visų šių gyvulių vertę - 4864,00 Eur, kuri skaičiuota pagal gyvulių svorius, amžių ir vidutines gyvulių supirkimo kainas tuo metu rinkoje.
  1. Nustačius, kad dalies biologinio turto nebėra (dėl natūralių priežasčių), teismas atsižvelgė į tai, kad 2010-06-30 dienai ieškovo ūkyje buvo registruota 10 ožkų banda, tame tarpe 1- ožys, 7- ožkavedės, toks pats ožkų skaičius buvo likęs ir 2011-01-01, ką patvirtina byloje teikti paties ieškovo argumentai dėl ožkų menkavertiškumo bei rašytiniai duomenys apie turėtos ožkų bandos sumažinimą. Teismas atsižvelgė į atsakovės reikalavimą, padalinti 21 ožką, kiekvieną įvertinant vidutine rinkos verte - 500 Lt (144,80 eurų sumai), nors vėliau atsakovė pakeitė ožkų kiekį ir vertę (prašė priteisti 4 ožkas, kurių bendra vertė jau 800 Eur). Teismas išėjo iš ieškinio, priešieškinio ribų (CPK 376 str.) ir įtraukė į dalinamo šalių turto balansą 10 vienetų ožkų, kurių bendra vertė – 1448,00 Eur.
  1. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentui, kad apeliantės vidurkio skaičiavimo metodas teoriškai būtų įmanomas šalims pateikus vienodus vertinimo kriterijus tuo pačiu laikotarpiu, tačiau iš skirtingų šaltinių, tuo tarpu ieškovas pateikė objektyvų vertinimą pagrįstą skaičiavimais, o apeliantė nepagrįstus skaičiavimus, todėl vidurkis negalėjo būti taikomas, nes rinkos kainos į kurias apeliuojama yra dabarties, o ne santuokos pasekmių momento. Apeliantė ieškovo pasiūlymą už fermos gyvulius ir fermos įrangą sumokėti 20000 Lt, t. y. 5792 Eur, aiškina neteisingai, nes 5792 eurai buvo visa kaina, kuri apėmė ir gyvulius, ir techniką ir kt. mokėjimus, kuriuos apeliantė nori išskirti atskirai.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir dėl sutuoktiniams priklausančio šio turto padalijimo teisėtumo, todėl apeliacinis skundas ir dėl šios sprendimo dalies atmetamas, kaip nepagrįstas.

20Dėl arklinių žemės ūkio padargų

21

  1. Apeliantė teigia, kad atsakovė priešieškiniu prašė padalinti arklinius žemės ūkio padargus, juos vertino bendra 2000 Eur verte, teismas juos įkainavo 600 Eur verte nurodydamas jų blogą faktinį stovį, dalinį iškomplektavimą, didelį nusidėvėjimą. Tačiau teismas nenustatė, kad nurodytos aplinkybės egzistavo jau ir 2010-07-01, todėl nepagrįstai teismas sumažino šio turto vertę, priteisdamas ieškovui šį turtą nepagrįstai atsakovei priteisė per mažą piniginę kompensaciją (priteisė 300 Eur, o faktiškai priteista turėjo būti 1000 Eur).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodyta, kad sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigoje, t. y. 2010 m. liepos 1 d. minėtas kilnojamasis turtas buvo. Nepaneigti ieškovo argumentai, kad pavyzdžiui žirgą (arklį mišrūną Nr. ( - )) 2012 m. įsigijo ieškovo draugė, arklinius padargus padovanojo J. B. iš ( - ), todėl pagrindo šio turto dalijimui ir piniginės kompensacijos skyrimui nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalys skirtingai nurodo arklinių žemės ūkio padargų kiekius ir jų vertes, todėl atsižvelgė į ieškovo teikiamus paaiškinimus apie jų blogą faktinį stovį, dalinį iškomplektavimą bei didelį nusidėvėjimą, bei į atsakovės teiktus rašytinius įrodymus – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su fotonuotraukomis. Teismas turėjo pagrindą į dalinamo turto balansą įtraukti du ratinius vežimus, šienapjovę, du šieno grėbtuvus, šieno vartytuvą, įkainojant bendra 600 Eur suma, vieną grūdų girnų malūną, kurio vertė - 100 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl šios rūšies turto padalijimo, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai, todėl apeliacinio skundo netenkina.
  1. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimas dėl kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo padalijimo pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės. Teismo priteistą iš atsakovės V. V. ieškovui S. V. už jam tenkančią mažesnio bendro turto dalį kompensaciją - 17458,00 Eur sumažinti. Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovui S. V. už jam tenkančią mažesnio bendro turto dalį kompensaciją - 14284 Eur. Nurodyti, kad priteistos kompensacijos sumokėjimą atsakovei V. V. išdėstyti 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 396 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 424 Eur.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23

  1. Teisėjų kolegija nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstyto. Apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra tik atsakovės (apeliantės) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, todėl jos naudai iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiama 11 Eur žyminio mokesčio.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

26Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimas dėl kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo padalijimo, pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovės priešieškinį dėl šio turto tenkinti iš dalies, 3174 Eur kompensacijos apimtyje.

27Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 19 pastraipą išdėstyti taip.

28Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas ( - ), ieškovui S. V., asmens kodas ( - ), už jam tenkančią mažesnio bendro turto dalį kompensaciją - 14 284 Eur sumą. Nurodyti, kad priteistos kompensacijos sumokėjimą atsakovei V. V. išdėstyti 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 396 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 424 Eur.

29Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo S. V., a. k. ( - ), atsakovės V. V., a. k. ( - ), naudai 11 Eur žyminio mokesčio.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas S. V.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d.... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 7. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
        9. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, CK 3.27, 3.60, 3.61 straipsnių... 10.
        1. Apeliantė nurodo, kad teismas nuspręsdamas dėl... 11. Nurodo, kad neištikimybė ir ieškovui dviejų vaikų gimimas dar nenutraukus... 12. Dėl automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ), ir lengvojo automobilio ( - ), valst.... 13.
          1. Apeliantė nurodo, kad prašė priteisti piniginę... 14. Dėl kombaino ( - ), traktorinės grūdų sėjamosios, dviejų vagų plūgo... 15.
            1. Apeliantė nurodo, kad atsakovė patikslintu... 16. Dėl automobilio ( - ), valstyb. Nr. ( - ) priekabos-namelio, traktorinio... 17.
              1. Apeliantė nurodo, kad patikslintu ieškiniu... 18. Dėl ūkinių gyvūnų padalinimo; 2016-06-30 datai ūkinių gyvulių - 9... 19.
                1. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka... 20. Dėl arklinių žemės ūkio padargų... 21.
                  1. Apeliantė teigia, kad atsakovė priešieškiniu... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23.
                    1. Teisėjų kolegija nekeičia pirmosios instancijos... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti iš... 26. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimas... 27. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 19 pastraipą išdėstyti taip.... 28. Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas ( - ), ieškovui S. V., asmens... 29. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą... 30. Priteisti iš ieškovo S. V., a. k. ( - ), atsakovės V. V., a. k. ( - ),...