Byla 2A-1230-622/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Freisa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovui UAB „Freisa“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 7924,74 Lt skolą, 523,05 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad

42011-06-02 ieškovo vyr. pamainos dispečeris apie 2:00 val. nakties telefonu gavo prašymą/užsakymą iš atsakovo atstovo dėl skubios pagalbos jų operuojamam žvejybiniam laivui pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurio ilgis siekė 22 m. Dėl variklio sutrikimų laivas dreifavo link seklumos. 2011-06-02 nuo 03:50 iki 07:40 vilkikas (duomenys neskelbtini) ir įgula vykdė buksyravimo darbus. Suradę uosto prieigose dreifuojantį laivą (duomenys neskelbtini), prisijungė jį prie vilkiko ir laivą saugiai atbuksyravo prie krantinės Nr.122. Suteiktos paslaugos pobūdis buvo skubus buksyravimas iš jūros (4 jūrmylės nuo kranto) prie krantinės. Už suteiktą paslaugą ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą pagal bazinius valandinio darbo buksyravimo įkainius taikant 50 procentų (plius PVM) priemoką už darbą nakties metu. Tačiau atsakovas sąskaitos neapmokėjo.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, patenkino prašymą dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo ir pradinį ieškovą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pakeitė į naują ieškovą UAB „Ramsun“. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių bei liudytojų paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turėjo įrodyti teigiamą aplinkybę, jog buvo susitarimas dėl 800 Lt sumos už vieną buksyravimo valandą, ieškovui nepripažįstant minėtos aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad liudytojų paaiškinimai nėra pakankami daryti tokią išvadą, todėl atsakovo argumentą, kad buvo susitarimas dėl 800 Lt sumos už vieną buksyravimo valandą atmetė. Teismas nusprendė, jog reikalavimas dėl 7924,74 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas. Atsakovui neginčijant delspinigių dydžio, teismas juos priteisė, taip pat priteisė ir 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72012 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad pirminis ieškovas turėjo teisę didinti paslaugų už laivo buksyravimą kainą. Apeliantas nebuvo tinkamai įspėtas dėl įkainių, negalėjo įvertinti savo galimybių ir atsisakyti paslaugų.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-17 palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo 850 Lt už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skolos už suteiktas laivo buksyravimo paslaugas dydžio.

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Atsakovas neginčija aplinkybės, jog pats paprašė buksyravimo paslaugų, nes dėl variklio darbo sutrikimų atsakovo laivas pavojingai dreifavo link seklumos. Buksyravimo laikas yra užfiksuotas vilkiko (duomenys neskelbtini) laivo žurnale. Paslaugos įkainiai buvo paskaičiuoti remiantis AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdybos pirmininko patvirtinta teikiamų paslaugų kainos ir apskaičiavimo tvarka. Atsakovas skolos nėra sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14LR Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas yra suprantamas kaip procesinis veiksmas, atliekamas prasidėjus apeliaciniam procesui, t.y. veiksmas, atliekamas atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Jei teismas priteistų išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista įstatyminė nuostata dėl tokio atstovavimo draudimo. Todėl ieškovo prašymas priteisti išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atmestinas.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Ieškovo prašymą dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai