Byla 2S-192-611/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Godos Ambrasaitės-Balynienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ranga IV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loro“ ieškinį UAB „Ranga IV“ dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama spriteisti jam iš atsakovo 48 122,49 Lt įsiskolinimo, 21611,59 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtą 69 734,08 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma didelė, dėl šios aplinkybės didėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 nutartimi prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, reikalavimo sumą, neaiškų atsakovo mokumą, į tai, kad atsakovas nereagavo į raginimus, padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Todėl areštavo skolininko turtą 69 734,08 Lt sumai (LR CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).

8Atsakovas UAB „Ranga IV“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-06 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas rėmėsi vien tik ieškovo pateiktais argumentais. Atsakovas yra didelė ir patikima kompanija, jos pelnas 2006 m. sudarė 7 964 910 Lt, 2007 m. pelnas sudarė 11 798 665 Lt, o 2008 m. devynių mėnesių pelnas yra 12 694 415 Lt. Kadangi atsakovo pelnas yra žymiai didesnis nei ieškovo reikalaujama suma, teismas galėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovas turi pakankamai lėšų, jog galėtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pažymi, kad atsakovas nėra linkęs mažinti mokumą arba bet kuriomis kitomis priemonėmis vengti teismo sprendimo vykdymo. Be to, ieškovas ieškinyje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo vykdymas. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl turėtų būti panaikinta dėl esminių procesinių teisės pažeidimų.

9Ieškovas UAB „Loro“ pateikė atsiliepimą į skundą. Pažymi, jog nesutinka su atskiruoju skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas. Prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-17 nutartį palikti galioti. Atsakovas dėl nežinomų priežasčių nemoka skolos, kurią pripažįsta ir prašo iš jo priteisti. Ieškovo nuomone, tai aiškiai nurodo sunkią dabartinę atsakovo turtinę – finansinę padėtį, negalėjimą atsiskaityti ir siekimą visomis įmanomomis priemonėmis vilkinti skolos išieškojimą ir/arba piktybišką vengimą atsiskaityti. Atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės – finansinės padėties ir mokumo, nes nėra duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus, kurie šiuo metu gali viršyti atsakovo turimą ilgalaikio turto sumą, taip pat nėra duomenų apie pelno lėšų panaudojimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra pakankami laikinosios apsaugos priemonėms taikyti.

10Atsakovo atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

12LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrįstas įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir įvertinęs grėsmę ieškovo turtiniams interesams, ieškinio reikalavimų užtikrinimui pagrįstai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 69 734,08 Lt sumai. Atsakovo turtinės padėties stabilumas, nežiūrint į deklaruojamą jo veiklos pelną, kelia pagrįstų abejonių, nes turėdamas pakankamai piniginių išteklių ir neginčydamas ieškovo reikalavimo, atsakovas vis tiek neatsiskaito su ieškovu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovas kelis praėjusius metus dirbo pelningai, nereiškia, jog dėl tos priežasties teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, juolab, kad paskutiniu metu atsakovas neatsiskaito ir su daugiau kreditorių. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.

13Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LR CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Atsakovui įmokėjus ieškovo reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba, kai už atsakovą yra laiduojama, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti.

14Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Kadangi atsakovo UAB „Ranga IV“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai