Byla 2A-179-796/2017
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant apeliantui (atsakovui) Vytautui D. J., jo atstovei Z. J., advokatei D. K., ieškovui P. J., jo atstovėms R. J., advokatei Stanislavai K. B.,

2žodinio proceso apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovo V. D. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui V. D. J., trečiajam asmeniui Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pagal atsakovo V. D. J. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą patikslintą 2016-08-01 UAB „Geolandas“ planą, pagal kurį jis, P. J., naudotųsi žemės plotais, pažymėtais plane indeksu 1 (1-28638, 1-17370, 1-2030), atsakovas V. D. J. naudotųsi žemės sklypais, pažymėtais indeksu 2 (2-32640, 2-1952), abu bendraturčiai naudotųsi bendro naudojimosi žemės plotais, pažymėtais indeksu 3-1745. Taip pat prašė nustatyti, kad abu bendraturčiai ant bendro naudojimosi žemės negali statyti mašinų, krauti malkų ar kitaip apriboti bendraturčio galimybę naudotis bendru plotu; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu yra 8,2513 ha žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, kitų inžinerinių tinklų, esančių ( - ), bendraturčiai. Atsakovą jis seniai ragino atsidalyti, nusistatant viso 8,2513 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir registruoti šį pasidalijimą Nekilnojamojo turto registre. Jo pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka nepažeis kito bendraturčio interesų, neapribos galimybės naudotis jam priskirtais žemės plotais pagal procentines dalis, savo įrengtomis pavėsinėmis, namo dalimi, sodu, daržu, bendrais įvažiavimo takais, priėjimu prie elektros pastotės, šulinio ir nepadarys neproporcingos žalos bendram daiktui, jo paskirčiai.
  2. Atsakovas V. D. J. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką pagal jo pateiktą patikslintą 2016-08-26 UAB „Apskrities matininkas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. V. D. J. paskirti naudotis 20857 kv. m miško plotu ir 11573 kv. m žemės sklypo plotu, pažymėtais raudona spalva ir indeksu 2; P. J. paskirti naudotis 30643 kv. m miško plotu ir 18364 kv. m žemės sklypo plotu, pažymėtais žalia spalva ir indeksu 1; bendrai ieškovui ir atsakovui paskirti naudotis 840 kv. m žemės sklypo plotu, pažymėtu mėlyna spalva. Priešieškinyje nurodė, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas parengtas atsižvelgiant į abiejų ginčo šalių faktinį žemės sklypo naudojimą, naudojimo patogumą, žemėnaudos racionalumą ir nesuvaržo nė vieno iš bendraturčių teisių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-09-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė 8,2513 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 6814-0006-0097, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2016-08-01 UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo planą: ieškovas P. J. naudojasi žemės plotais, pažymėtais plane indeksu 1 (1-28638, 1-17370, 1-2030), atsakovas Vytautas D. J. naudojasi žemės sklypais, pažymėtais indeksu 2 (2-32640, 2-1952), abu bendraturčiai naudojasi bendro naudojimosi žemės plotais, pažymėtais indeksu 3-1745. Priteisė iš atsakovo Vytauto D. J. 152,02 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. J..
  2. Teismas nurodė, jog byloje didžiausias nesutarimas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo ploto, kuriame, kaip nurodė šalys, yra eksploatuojamos pavėsinės, kurios neša didžiausią jų verslo pelną. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad faktinės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos žemės sklypo plotu, kuriame yra pavėsinės, nėra. Šalys faktinę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką turi tik aplink gyvenamąjį namą ir yra sutarusios, kad kiekvienas naudojasi žeme už savo namo dalies pusės, kur turi daržus bei šiltnamius. Aplink namą dalimi žemės naudojasi bendrai, abiejų šalių planuose bendro naudojimo žemės plotas yra numatytas.
  3. Teismas vertino, kad iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, fotonuotraukų matyti, kad tiek bendrosios nuosavybės priežiūros, tiek naudojimosi ja aspektu abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) veikla yra analogiška (turistinės stovyklos paslaugų teikimas). Šalys teismui nepateikė įrodymų, kad vienas žemės sklypo plotas būtų vertingesnis už kitą, pažymėjo, kad statybos leidimas statyti pavėsines yra nereikalingas, todėl pavėsinių galima pasistatyti, kiek tik norima. Teismas, vertindamas šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, atsižvelgė į tai, kad ieškovas ėmėsi iniciatyvos dėl pavėsinių rekonstravimo ir jų statybos, nuo pat namo dalies iki pat šio sklypo dalies kampo teritoriją pjovė, tvarkė prižėlusius krūmokšnius, nors šalys gautą pelną dalijasi procentiškai, tačiau, kaip minėta, po pavėsinių rekonstrukcijos 2015 m. ieškovas teritoriją tvarko aplink jo suremontuotas pavėsines, o atsakovas – aplink jo suremontuotas pavėsines, todėl darė išvadą, kad žemės sklypo plote, kuriame yra pavėsinės, yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, o tai yra reikšminga sprendžiant naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad tai, jog ieškovas susiremontavo pavėsines tame žemės sklypo plote, kurį prašo paskirti jam naudotis, nėra esminis kriterijus, lemiantis ieškovo pateikto plano projekto tvirtinimą. Teismas vertino, kad ieškovų pasiūlymas dėl sklypo naudojimo, parengtas UAB „Geolandas“, pripažintinas racionalesniu ir labiau atitinkančiu kiekvieno iš bendraturčių interesus. Iš šalių pateiktų žemės sklypo planų, lyginant juos su aerofotografine medžiaga, matyti, kad ieškovo pateiktame žemė sklypo plane iškirsta miško teritorija yra padalyta tiek ieškovui (žemė sklypo plotas pažymėtas indeksu 1-17370), tiek atsakovui naudotis (žemė sklypo plotas pažymėtas indeksu 2-32640), o atsakovo pateiktame žemės sklypo plane šis iškirstas miško plotas priskirtas tik ieškovui naudotis, o tai pažeidžia bendraturčio interesus ir nėra proporcingas ir teisingas iškirsto miško naudojimosi tvarkos nustatymas.
  5. Iš ieškovo pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projekto matyti, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovų plane nėra pažymėtų valymo įrenginių, nesudaro pagrindo nenustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą planą, kadangi šie įrenginiai nėra įregistruoti Registrų centre, be to, nė viena šalis neneigia šių įrenginių buvimo žemės sklype ir būtent tame žemės sklypo plote, kuris priskirtas naudotis šalims bendrai. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane pastatas – malkinė, pastatas – sandėlis, esantis ieškovo nuosavybe, priskirtas naudotis atsakovo žemės sklype, o tai užkirstų ieškovui galimybę netrukdomai naudotis jam priklausančiu turtu. Be to, kūdra, kurią taip akcentavo ieškovas ir kuri ieškovo plane yra pažymėta, atsakovo plane pažymėta nėra ir nors atsakovo atstovė neigė šios kūdros buvimą, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, kad šis vandens telkinys žemės sklype yra ir ieškovo plane jis pažymėtas bendro naudojimo plote ir tai atitinka abiejų bendraturčių interesus.
  6. Teismas, tvirtindamas ieškovo pateiktą planą, atsižvelgė į tai, kad pagal šį planą kiekvienam bendraturčiui yra užtikrintas priėjimas iš bendrai naudojamos žemės prie kiekvienam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, jie turi susisiekimą su viešaisiais keliais, siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, planas sudarytas atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, naudojimosi tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atsakovas V. D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su teismo sprendimo dalimi dėl nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesutinka, nes teismas išspręsdamas bylą neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei netinkamai įvertino šioje byloje esančius įrodymus. Prašo panaikinti 2016-09-26 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą – P. J. ieškinį atmesti, o V. D. J. priešieškinį patenkinti.
  2. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog tarp šalių yra nusistovėjusi ilgalaikė naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra pavėsinės, tvarka, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tokios faktinės tvarkos nėra. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas ėmėsi iniciatyvos dėl pavėsinių rekonstravimo ir jų statybos ir kad po pavėsinių rekonstrukcijos 2015 m. ieškovas tvarko teritoriją aplink jo suremontuotas pavėsines, o atsakovas aplink savo suremontuotas pavėsines. Nurodo, jog visą žemės sklypo planą, išskyrus teritoriją aplink namą, šalys tvarkė bendrai ir būtent tokia faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi ir tai teismo posėdžio metu patvirtino šalys.
  3. Nurodo, jog ieškovas pažeisdamas atsakovo interesus be atsakovo sutikimo pasistatė pavėsines teritorijoje, kuri yra naudingiausia eksploatuojamų pavėsinių atžvilgiu ir neša didžiausią pelną iš poilsiautojų, siekdamas prisiskirti šią sklypo teritoriją sau.
  4. Atsakovas taip pat nurodo, jog Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu jam yra priskirtas neproporcingai didelis pagal jo turimą visą žemės plotą iškirsto miško plotas, be to, ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, kuriais būtų galima identifikuoti iškirsto miško plotą.
  5. Teismas nepagrįstai savo sprendime pažymėjo, kad atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane pastatai – malkinė, sandėlis, esantis ieškovo nuosavybe, priskirtas naudotis atsakovo žemės sklype, o tai užkirstų ieškovui galimybę netrukdomai naudotis jam priklausančiu turtu. Atsakovo plane šie objektai yra pažymėti skaičiais 24, 25, 26 bei 28, 29 ir yra pažymėti ieškovui priskirtame naudotis žemės sklypo plote. Taip pat nurodo, jog ieškovų plane nėra pažymėtų valymo įrenginių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jie yra žemės plote, kuris priskirtas naudotis abiem šalims. Atsakovo vertinimu, nuotekų surinkimo talpa, lauko tualetas ir vandens paskirstymo įrenginys, kurie yra bendro naudojimo objektai, ieškovo plane patenka į ieškovui naudotis priskirtą žemės plotą.
  6. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo planas yra tinkamesnis, nes jame yra pažymėta kūdra, o atsakovo plane nėra. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė skirtingus duomenis apie šio vandens telkinio egzistavimą. Be to, iš ieškovų plano matyti, kad vandens šuliniai eina tiesiai per ‚kūdros“ vidurį, nors realiai šie abu šuliniai nėra apsemti jokio vandens telkinio, todėl ieškovo planas neatspindi faktinės objektų padėties žemės sklype ir negalėjo būti teismo patvirtintas.
  7. Atsakovas nurodo, jog ieškovų plane nėra išskirtos atsakovui su ieškovu priklausančios ir ieškovo siūlymu naudotinos kiekvieno turimo miško ir pievų dalys, todėl nėra įmanoma nustatyti, ar teisingai bendraturčiams priskirtos jiems priklausančios miško ir pievų dalys.
  8. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ieškovo planas pažeidžia atsakovo interesus, nes atsakovui priskirtas naudotis sklypas yra visiškai netaisyklingos formos su daugybe susiaurėjimų ir stipriai laužytomis ribomis, labai nepatogus naudotis.
  9. Taip pat teismas sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė atsakovo įrodymus dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo teise.
  10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė D. K. nurodė, jog palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir jų pagrindu sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – P. J. ieškinį atmesti, o V. D. J. priešieškinį patenkinti.
  11. Atsakovo atstovė Z. J. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškino, jog pavėsinėmis naudojosi bendrai, ieškovas atsirinko ir susitvarkė 5 pavėsines, o jie sutvarkėme likusias. Nurodė, jog yra keturiolika pavėsinių. Taip pat paaiškino, kad kūdra yra šalia šulinių, ji yra apžėlusi, nuo namo apie 50 metrų.
  12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymų visumą ir pagrįstai nustatė, kad iki pavėsinių rekonstrukcijos nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos poilsiaviečių zonoje nebuvo. Šalys posėdžio metu patvirtino, kad po rekonstrukcijos tiek ieškovas, tiek atsakovas tvarkė tuos poilsiavietės plotus, kuriuose kiekvienas rekonstravo pavėsines. Ieškovo plane poilsiavietė padalyta kiekvienai iš šalių paskiriant naudotis ta dalimi, kurią remontavo, todėl teismui patvirtinus ieškovo pateiktą žemės naudojimosi planą šalys abi turi teisę naudotis lygiaverčiu poilsiaviečių plotu, toliau gauti pelną, tad joks atsakovo interesas nėra pažeidžiamas.
  13. Ieškovas nurodo, jog atsakovo pateiktame žemės sklypo plane pastatas – malkinė ir pastatas –sandėlis yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, tačiau už malkinės atsakovas plane nubrėžė bendro naudojimo ribą, kas akivaizdžiai trukdytų ieškovui apeiti, remontuoti ar kitaip eksploatuoti savo nuosavybę tinkamai.
  14. Ieškovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad nors ieškovo plane nėra pažymėtų valymo įrenginių, tačiau tai netrukdo tvirtinti ieškovo pateikto plano, nes šios komunikacijos yra bendro naudojimo teritorijoje ir dėl jos ginčo nėra. Šalys neneigia ten esant buitinį įrenginį, tačiau jį plane nurodyti nėra pagrindo, nes jis nėra padarytas pagal kokį nors projektą ar tuo labiau įregistruotas Registrų centre. Nei vandens, nei nuotekų įrenginys tikslių koordinačių neturi, todėl teigti, kad jie tinkamai pavaizduoti atsakovo plane taip pat negalima.
  15. Apeliantas teigia, kad dėl kūdros žymėjimo ir galimai netikslios vietos ieškovų planas turėjo būti atmestas. Nurodo, kad jų plane pažymėta kūdra egzistuoja ir tai pripažįsta abi bylos šalys, matininko R. K. planas yra galiojantis, nenuginčytas ir negali būti atmestas dėl atsakovo noro esamą vandens telkinį pažymėti kitaip. Apeliantas netinkamai nusprendė, kad skirtinguose ieškovo planuose pasikeitė kūdros konfigūracija. Tačiau konfigūracija nepasikeitė, o padidėjo bendro naudojimosi plotas aplink kūdrą, nes plane buvo pažymėtas sklype esantis šulinys.
  16. Ieškovas naudojimosi plane žemę padalijo taip, kad abiejų brolių iškirstas miškas būtų paliktas naudotis abiem, o ne vienam ieškovui, pelkėta dauba ieškovo plane taip pat palikta naudotis abiem broliams, o ne vienam ieškovui, kaip tai nubraižyta atsakovų plane. Ieškovo planas šiais kriterijais yra priimtinesnis ir sąžiningesnis negu atsakovo planas. Ieškovas pateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad miškas tikrai yra iškirstas (tai patvirtino abi šalys), o dauba yra pažymėta pačiame sklypo viduryje viso žemės ploto laužyta linija. Abi šalys patvirtino apie miško kirtimą ir daubos buvimą. Teismas teisingai vertino, kad šiuo atžvilgiu atsakovo plane iškirstas miškas priskirtas tik ieškovui, o tai pažeidžia bendraturčio interesus ir nėra proporcingas ir teisingas iškirsto miško naudojimosi tvarkos nustatymas.
  17. Ieškovas nesutinka su apelianto nurodytu motyvu, jog ieškovo planas yra netaisyklingos formos, su gausybe susiaurėjimų ir stipriai laužytomis linijomis. Nurodo, kad šalių žemės plote yra įrengta poilsiavietė, yra iškirstas miškas, egzistuoja pelkėta dauba, yra kūdra, šuliniai, elektros pastotė, privažiuojamieji keliai, ginčo šalių daržai, šiltnamiai. Visą tai reikia padalyti abiem šalims proporcingai, todėl ieškovas tinkamai paskirstė ieškovui ir atsakovui visą turtą, aiškiai nurodė kritinius taškus, planas parengtas pagal visus galiojančius imperatyvius įstatymus. Atsakovo planas pats iš esmės pažeidžia ieškovo interesus, nes iškirstas miškas nepadalytas proporcingai, nepadalyta dauba su pelke, nepažymėta kūdra, nenubrėžtas tinkamas atstumas už namo, todėl planas jiems atrodo gražesnis, tačiau jis netinkamas.
  18. Ieškovo atstovė advokatė S. K. B. bylos nagrinėjimo metu atsiliepimą į ieškinį palaikė ir prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą.
  19. Ieškovas P. J. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad visos pavėsinės neša vienoda finansinę naudą, tačiau su atsakovo siūloma naudojimosi tvarka nesutinka, nes toje vietoje, kurią atsakovai nori pasilikti naudotis sau, jie yra susitvarkę pavėsines. Kurias pavėsines pradės remontuoti, jis nusprendė pats, kadangi tas pavėsines tvarkydavo. Nurodė, kad matininkui parodė miško, kuris yra iškirstas, plotą ir atsakovai žino, kad yra iškirsto miško plotai. Yra plynai iškirsti plotai. Nurodė, jog valymo įrenginiai yra jų sklype, naudojasi vandeniu iš šulinio ir lauko tualetu.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija 2017-01-12 nutartimi nutarė pereiti į atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (CPK 256, 322 str.).
  3. Byloje kilo bendraturčių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
  4. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
  5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas byloje pateikė žemės planus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovas byloje pateikė patikslintą 2016-08-01 UAB „Geolandas“ žemės sklypo planą. Vadovaudamasis šiuo planu ieškovas prašo P. J. (atsakovui byloje) paskirti naudotis žemės sklypais, kurie plane pažymėti indeksu 1 (1-28638, 1-17370, 1-2030), atsakovui Vytautui D. J. paskirti naudotis žemės sklypais, pažymėtais indeksu 2 (2-32640, 2-1952), abu bendraturčiai naudotųsi bendro naudojimosi žemės plotais, pažymėtais indeksu 3-1745. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo plane naudojamas žemės plotas paskirstytas tik pagal žemės dalis, t. y. 1 dalis – 48038 kv. m, 2 dalis – 32730 kv. m ir bendroji dalis 1745 kv. m. Ieškovo plane nėra išskirtos šalims priklausančios ir ieškovo siūlymu naudotinos kiekvieno turimo miško ir pievų dalys. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su šiuo motyvu nesutinka, tačiau teigdamas, kad plane viskas nurodyta, nepateikia konkrečių skaičių, kiek miško ir kiek pievų tenka kiekvienai iš šalių. Iš ieškovų patikslinto plano matyti, kad dalį 1-28638 sudaro 13260 kv. m miško ir 1537 kv. m kitos paskirties žemė, 1-2030 sudaro kitos paskirties žemė, tačiau plane nėra nurodyta, kokios paskirties žemė yra ieškovui prašomas paskirti plotas, pažymėtas 1-17370. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tai yra miškas, tačiau plane tai nėra pavaizduota, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje taip pat nėra pateikta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytu motyvu, jog ieškovo plane nėra išskirtos šalims tenkančios miško ir pievų dalys, ir tai vertina kaip ieškovo plano trūkumą.
  6. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priėmė šališką sprendimą, nes abiejų šalių argumentus dėl planuose jų nepažymėtų, registre neįregistruotų objektų įvertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė ir pripažino, jog ieškovų plane nėra pažymėtų valymo įrenginių, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nenustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą planą, kadangi šie įrenginiai nėra registruoti Registrų centre. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieškovas pripažino, kad žemės sklype yra atsakovo nurodomi valymo įrenginiai (nuotekų surinkimo talpa, lauko tualetas, vandens paskirstymo įrenginys), šalys jai naudojasi, jie ieškovo plane nėra pažymėti. Atsižvelgiant į tai, jog šie įrenginiai yra bendro naudojimo objektai (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo), nesant jų pažymėtų ieškovo plane, nėra galimybės nustatyti, ar pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką šiais bendro naudojimo įrenginiais galės naudotis abu sklypo bendraturčiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog nei vandens, nei nuotekų įrenginys tikslių koordinačių neturi, todėl neturi būti pažymėti, nes būtent matininkas darydamas žemės sklypo planą ir turi nustatyti tikslias šių įrenginių koordinates ir pažymėti juos plane, todėl šias nustatytas aplinkybes vertina kaip ieškovo plano trūkumą.
  7. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašomą nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, nepagrįstai sprendime pažymėjo, kad atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane pastatai – malkinė, sandėlis, esantys ieškovo nuosavybe, priskirti naudotis atsakovo žemės sklype, o tai užkirstų ieškovui galimybę netrukdomai naudotis jam priklausančiu turtu. Atsakovo plane šie objektai yra pažymėti skaičiais 24, 25, 26 bei 28, 29 ir yra pažymėti ieškovui priskirtame naudotis žemės sklypo plote. Iš ieškovų pateikto patikslinto plano nustatyta, kad objektai 24, 25, 26, 28 yra P. J. prašomame paskirti naudotis žemės sklype, o objektai 27, 29 yra bendro naudojimo žemės sklype, todėl šis teismo motyvas yra nepagrįstas.
  8. Pirmosios instancijos teismas atsakovo planą atmetė todėl, kad jame nepažymėta kūdra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė Z. J. patvirtino, jog sklype yra kūdra, ir apytiksliai nurodė jos buvimo vietą. Pažymėtina, jog ieškovų plane kūdra yra pažymėta, tačiau joje yra nurodytas vienas iš sklype esančių šulinių. Ieškovų matininkas R. K., teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, nurodė, jog prieš rengdamas žemės sklypo naudojimo planą jis į įvykio vietą nuvykęs nebuvo ir negali pasakyti, ar kūdra yra ar ne. Jos vietą pažymėjo pagal aerofotografinę nuotrauką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovas turi turėti galimybę prieiti ir naudotis šiuo vandens telkiniu, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl to, kad atsakovo pateiktame plane nėra pažymėta kūdra, jis nėra tinkamas tvirtinti. Ieškovų planas, įvertinus tai, jog vienas iš šulinių yra nurodytas kūdros viduryje, taip pat nėra tinkamas tvirtinti ir kelia abejonių dėl jame nurodytų objektų vietos teisingumo.
  9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog vienas iš ginčo objektų šioje byloje yra daubos ar pelkės ir iškirsto miško buvimo vietos žemės sklype nustatymas ir padalijimas naudotis šalims. Pažymėtina, jog abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jų siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas atitinka teisingumo, sąžiningumo principus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sklype esanti daubos / pelkės vieta ir iškirstas miškas yra padalyti tarp šalių po lygiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nurodytais motyvais, jog dauba ar pelkė ir iškirstas miškas šalims negali būti padalyti po lygiai, kadangi šalys žemės sklypą nuosavybės teise valdo ne po lygiai. Kiekvienam iš bendraturčių turi tekti proporcinga jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui dalis pelkės ar daubos ir iškirsto miško. Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokio dydžio dauba ar pelkė yra sklype, taip pat kokio dydžio miško plotas buvo iškirstas, taip pat kurioje konkrečioje sklypo vietoje šie plotai yra. Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimas, galiojantis nuo 2007 m. sausio 9 d., kirsti mišką, kuriame nurodyta, kad P. J. leidžiamas sanitarinis (plynas) miško kirtimas, kirtimo plotas 0,1 ha. Taip pat pateiktas 2005-02-24 leidimas kirsti mišką, kuriame nurodyta, kad leidžiama kirsti 4 ha miško plotą, tačiau iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kurioje žemės sklypo vietoje yra iškirstas miškas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nesusitariant dėl iškirsto miško ir daubos ploto kiekviena iš šalių turėtų pateikti žemės sklypo planą, kuriame matininko būtų pažymėtos šios vietos nurodant jų koordinates ir plotus. Atsakovas teigdamas, kad iškirsto miško plotai jau yra apaugę medžiais, taip pat turėtų teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad aerofotografinė nuotrauka, daryta 2013 m. spalio mėnesį, nėra pakankamas įrodymas teismui spręsti, ar miškas yra ataugęs, ar sklype vis dar yra iškirstų plotų, kuriame iš planų (ieškovo ar atsakovo) yra tinkamai padalytas iškirstas miškas ir pelkė ar dauba, kadangi tam nustatyti yra reikalingos specialios žinios, kurių teismas neturi.
  10. Bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo.
  11. Pirmiau aptarti bylų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ypatumai lemia tokios bylos šalių – bendraturčių – teikiamų procesinių dokumentų ir įrodymų pobūdį. Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Taigi tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės tai yra jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši byla yra dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir tokios bylos yra ypatingos tuo, jog naudojimosi tvarka gali būti nustatoma tik esant byloje pateiktam planui, kuris atspindi nustatomą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas matydamas, jog prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir teisingumo, turi išaiškinti šalims teisę ir suteikti galimybę byloje pateikti planus, atitinkančius šiuos kriterijus, ir tik tada, jei šalys savo teisėmis nesinaudoja sąžiningai, piktnaudžiauja procesu, teismas gali priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nė viena iš šalių šioje byloje iki šiol nėra pateikusi žemės sklypo plano, atitinkančio nurodytus kriterijus, taip pat šalims nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo suteikta teisė pateikti patikslintus planus, užtikrinančius proporcingą bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą ir egzistuojančių susitarimų darną.
  12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, pasiūlyti šalims pateikti patikslintus žemės sklypo planus, kuriuose būtų ištaisyti apeliacinės instancijos nustatyti trūkumai, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne priimamas naujas sprendimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  13. Įvertinus tai, kad nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, taip pat aplinkybės, jog pavėsinės, esančios arčiau ežero, neša didesnę ekonominę naudą, šioje byloje iš esmės buvo įrodinėjamos tik šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, šalims siūlytina nagrinėjant bylą iš naujo pateikti papildomus įrodymus dėl šių aplinkybių, kadangi byloje esami įrodymai, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pakankami byloje daryti aiškią ir neginčijamą išvadą nurodytais klausimais.
  14. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai