Byla 2-322-278/2012
Dėl skolos priteisimo, atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,

2sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei J. P.,

4atsakovui R. S., jo atstovui adv. P. Orlovui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Bleiras“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir,

Nustatė

6bankrutuojančios UAB „Bleiras“ atstovė nurodė, kad 2004-07-30 su atsakovu R. S. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią iki 2005-07-30 UAB „Bleiras“ atsakovui paskolino 78 000 Lt. Nurodo, kad ieškovė išmokėjo R. S. 78 000 Lt paskolos sumą, suteiktą paskolą įmonė deklaravo įstatymų nustatyta tvarka, teikdama privalomas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teigia, kad UAB „Bleiras“ įstatų 6.6 punkte įtvirtinta įmonės teisė skolintis ir skolinti pinigus, be to, šią teisę įmonės vadovui suteikia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Prašė teismą priteisti iš atsakovo R. S. 78 000 Lt negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Priešieškiniu atsakovas R. S. prašė paskolos sutartį CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei pats asmeniškai, nei per atstovą paskolos sutarties su ieškove nesudarė, minėtos sutarties nepasirašė ir pavedimo kitam asmeniui pasirašyti sutartį nesuteikė, todėl 2004-07-30 sudaryta paskolos sutartis yra suklastota. Teigia, kad 2002-10-28 - 2003-12-19 laikotarpiu dirbo UAB „Bleiras“ vadybininko pareigose, pasirašinėjo eilę dokumentų, todėl ieškovė turėjo visas galimybes suklastoti jo parašą. Nurodo, kad kasos išlaidų orderio grafoje „Gavau...Lt“ savo ranka galėjo įrašyti žodžius „septynesdešimt aštuonis tūkstančius“, nes tą padaryti jo prašė tuometinis bendrovės vadovas, siekdamas sumažinti kasoje susikaupusį didelį pinigų likutį ir oficialiai parodyti kasos išlaidas paskolos būdu. Teigia, jog sutiko savo vardu užpildyti kasos išlaidų orderį, tačiau vėliau persigalvojo ir nepasirašė, tačiau minėtas dokumentas liko pas įmonės vadovą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas ieškinį prašo atmesti, o priešieškinį tenkinti.

8Civilinė byla dalyje dėl skolos priteisimo nutrauktina, o priešieškinys atmestinas.

9Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio nuostatas paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Minėto straipsnio nuostatos nustato, jog tuomet kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą, o rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.870 str. 2, 3 d. d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Šioje praktikoje taip pat nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (CPK 12, 178 str. str.). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t.y., į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007, 2008-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2012-04-27 nutartis Nr. 3-K-3-192/2012 ir kt.). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2002-10-28 - 2003-12-19 laikotarpiu atsakovas R. S. dirbo UAB „Bleiras“ vadybininko pareigose (1 t., b.l. 31-33, 148-152). Nustatyta, kad 2004-07-30 UAB „Bleiras“ ir atsakovas R. S. sudarė paskolos sutartį dėl beprocentinės 78 000 Lt paskolos suteikimo lengvųjų automobilių pirkimui užsienyje, jų parvežimui paskolos davėjo transportu (1 t., b.l. 5, 145). Sutarties 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis iki 2005-07-30. Atsakovas R. S. nurodo, kad piniginių lėšų jam nereikėjo, iš UAB „Bleiras“ jų nėra prašęs ir nėra jų gavęs, o paskolos sutarties nėra sudaręs. Atsakovo prašymu byloje paskyrus rašysenos ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2012-03-26 specialisto išvadoje Nr. 11-3264 (11) nurodė, kad 2004-07-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 923, eilutėje gavau „septynesdešimt aštuonis tūkstančius“ parašė R. S., o nustatyti ar minėtame orderyje ir paskolos sutartyje pasirašė R. S. negalima, nes parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimas ir skirtumas nesudaro požymių visumos, pakankamos išvadai, dėl tiriamo parašo trumpumo ir paprastumo (1 t., b.l. 188-192).

10Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis buvo sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.65, 6.875 str.). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas R. S. teigia, jog paskola jam nebuvo realiai suteikta ir 78 000 Lt jis negavo. Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu už akių buvo patenkintas UAB „Bleiras“ ieškinys dėl 78 000 Lt paskolos priteisimo iš atsakovo R. S.. Minėtu procesiniu sprendimu konstatuota, kad atsakovas nevykdė pareigos grąžinti jam 2004-07-30 suteiktą paskolą. Kadangi tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas, dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo 2006-01-06 yra išduoti vykdomieji raštai (išlaidos valstybės biudžetui yra išieškotos), ir ši aplinkybė paaiškėjo išnagrinėjus bylą, todėl byla dalyje dėl paskolos priteisimo iš atsakovo R. S. nutrauktina (CPK 293 str. 6 p.).

11Atsakovas pripažįsta, jog įmonės darbuotojo vardu „Kęstas“ prašymu, jis sutiko formaliai prašyti bendrovės suteikti paskolą, tačiau paskolos sutarties nepasirašė ir sutartyje nurodytos sumos negavo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 923 jis pats parašė, jog gavo „septynesdešimt aštuonis tūkstančius (1 t., b.l. 118-121). Aukščiau minėtu Utenos rajono apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu už akių konstatuota, kad atsakovui paskola buvo suteikta, todėl įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir pakartotinai neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 d.). Atsakovas prašo 2004-07-30 paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nes paskolos sutarties nepasirašė ir piniginių lėšų nėra gavęs. CK 6.875 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis)..Byloje nustatyta, kad, dirbdamas UAB „Bleiras“ vadybininku, atsakovas R. S. buvo atsakingas už naudotų automobilių įsigijimą užsienyje ir transporto priemones pirkdavo iš įmonės gautų lėšų, kurių dalį naudojo ir komandiruotės dienpinigiams bei kelionės išlaidoms. Be to, atsakovas buvo atsakingas ir už automobilių nuvarymą į turgų ir jų pardavimą (1 t., b.l. 152). Iš atsakovo paaiškinimų 2011-12-02 teismo posėdyje matyti, kad nutraukus darbo sutartį su UAB „Bleiras“, analogišką veiklą R. S. vykdė asmeniškai, t. y., pirkdavo užsienyje automobilius ir juos parduodavo Lietuvoje. Pripažįsta, kad užsienyje įsigyti automobiliai buvo pervežami UAB „Bleiras“ tralais ir už juos atsiskaitydavo su ieškove (1 t., b.l. 118-121). Atsakovas nurodo, kad ir nutraukus darbo sutartį su bendrove, jis bendravo tiek su jos vadovais, tiek ir įmonės darbuotojais, o jų tarpusavio santykiai buvo draugiški. Kaip nurodyta aukščiau atsakovas pripažįsta, jog įrašą apie 78 000 Lt gavimą jis kasos orderyje parašė pats, tačiau neigia gavęs pinigines lėšas. Utenos rajono apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu už akių konstatuota, kad atsakovui paskola buvo suteikta, minėtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, nustatytos aplinkybės nenuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad paskola atsakovui nebuvo suteikta (CPK 182 str. 2 d.). Be to, aplinkybę, jog 78 000 Lt atsakovui buvo pilnai išmokėta, teismui patvirtina ne tik R. S. rašytas įrašas 2004-07-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 923, įrašai UAB „Bleiras“ Kasos knygoje bei 2006-03-09 įmonės pateikti duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau iš liudytojų P. Š., K.J. T. parodymai (1 t., b.l. 42, 111-112, 118-121, 144). Kadangi 2005-12-06 sprendimas už akių nėra nuginčytas, konstatuoti, jog atsakovui paskola nebuvo realiai suteikta, teismas neturi pagrindo. Atsakovas teigia, jog paskolos sutarties jis nepasirašė, o teismo ekspertizės aktu konstatuota, jog nėra galimybių nustatyti ar parašas paskolos sutartyje yra atsakovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Kadangi UAB „Bleiras“ atsakovui suteikė ir išmokėjo 78 000 Lt paskolą, atsakovas vykdė įsipareigojimą lengvųjų automobilių pervežimui iš užsienio naudotis paskolos davėjo transportu (sutarties 1.1 p.), R. S. pripažįsta, kad įmonės atstovai jam pasiūlė sudaryti paskolos sutartį, teismas daro išvadą, jog paskolos sutartį pasirašė atsakovas, todėl pripažinti šią sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), teismas neturi pagrindo. Ta aplinkybė, jog paskolos sutartyje atsakovo asmens kode yra praleistas vienas skaičius, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paskolos sutartis yra negaliojanti ar suklastota. Kad paskolos sutartį UAB „Bleiras“ vadovai būtų išgavęs prievarta ar grasinimų pasekoje, taip pat nenustatyta. Net ir įvertinus, jog atsakovas, užpildęs kasos išlaidų orderį, vėliau atsisakė susitarimo, jo veiksmai neatitinko apdairaus ir protingo asmens veiksmų, nes paskolos sutartis bei užpildytas kasos išlaidų orderis tuoj pat nebuvo pripažinti negaliojančiais.

12Dėl paminėtų motyvų, priešieškinys atmestinas.

13Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, priteistinos iš atsakovo R. S. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 1 t., b.l. 1.).

14Už ekspertizės atlikimą R. S. įmokėtų išlaidų skirtumas grąžintinas atsakovui (1 t., b.l. 154, 194; 1 200 - 570,06= 629,94 Lt).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 str. str., 293 str. 6 p. teismas

Nutarė

16civilinę bylą dalyje dėl 78 000 Lt skolos priteisimo pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras“ ieškinį atsakovui R. S., nutraukti, o atsakovo R. S. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, atmesti.

17Priteisti iš atsakovo R. S. (a.k. ( - ) 45 Lt (keturiasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

18Grąžinti atsakovui R. S. (a.k. ( - ) 629,94 Lt (šešis šimtus dvidešimt devynis Lt 94 ct) bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą.

19Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai