Byla 2-576-343/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, Sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui V.L., jo atstovui adv. Kęstui Ramanauskui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros atstovui Haroldui Urbonavičiui, viešame teismo ;posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR VRM dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškiniu (b.l. 2-4) ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1003660 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovas nurodo, kad Kauno rajono policijos komisariatas 2006 m. liepos 26 d. iškėlė jam baudžiamąją bylą dėl medienos vagystės iš VĮ Kauno miškų urėdijos. Ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, šališkai ir neobjektyviai, tyrėja nepatikrino pranešimo apie vagystę pagrįstumo. Nors pavogta mediena iš karto grąžinta, ikiteisminis tyrimas, pažeidžiant asmens teisę į įmanomai trumpesnį procesą, buvo atliekamas metus, visi procesiniai veiksmai nepagrįstai vilkinti. Iš ieškovo paimtos jam priklausančios malkos be poėmio protokolo. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovas išteisintas. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2str., 44str. 5d., CK 6.263str. 1d. Neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, pirminės informacijos nepatikrinimu, proceso veiksmų vilkinimu. Kauno rajono Domeikavos PN tyrėja, pažeidžiant BPK ir BK normas, neįspėjus VĮ „Kauno miškų urėdijos“ pagal BK 236str. dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą ir nepatikrinusi jo teisėtumo ir pagrįstumo, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo buvo atliktas neteisėtas veiksmas – jo malkų atėmimas. Kauno rajono apylinkės prokuratūra, gavusi pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, netikrino jo pagrįstumo. LR Konstitucijos 23str. skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Todėl, paimant malkas, privalėjo būti pateiktas teismo sprendimas arba išimties atveju – motyvuotas poėmio protokolas ir per 24 valandas nuo poėmio įvykdymo jam pateiktas. Nei viena iš tų prievolių nebuvo atlikta. Buvo įvykdyta atvira vagystė, ko pasėkoje jis patyrė 1674 Lt žalą. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į STT, generalinį prokurorą, LR Prezidentą, tačiau sulaukė tik biurokratinio atsirašinėjimo. Bylos vilkinimą akivaizdžiai byloja tas faktas, kad tyrėja sukvietė komisiją miško apžiūrai ne tuoj po įvykio, bet praslinkus trims mėnesiams. Jis nesutinka, kad pats vilkino ikiteisminį tyrimą, prašydamas atlikti papildomus veiksmus, nes vietoje jo prašytų išreikalauti iš UAB „Miško darbai“ atliktų darbų priėmimo aktų buvo pateikta melaginga pažyma. Jis niekada nevengė atvykti į prokuratūrą. Neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimu - neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, procesinės prievartos veiksmais, galimybių suvaržymu, ieškovo patirtomis išlaidomis gynybai. Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro kelionių į tardymus bei teismo posėdžius išlaidos (1175 Lt), atstovavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą išlaidos (2500 Lt). Ieškovo patirtą neturtinę žalą lėmė po įvykio nutrūkę ryšiai su šeima, dukros psichikos sutrikimai, sustabdymas leidimo šaunamajam ginklui laikyti, kaimynų požiūris, šmeižtas spaudoje, draugų atsisakymas bendrauti, ieškovo patirta psichologinė trauma, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, asmenybės pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos problemos. Jam pradėjo drebėti rankos, pablogėjo klausa, pakilo kraujospūdis, pradėjo kamuoti nemiga ir galvos skausmai. Jo duktė niekur negauna darbo, nes visi pastebi, kad su jos psichika kažkas netvarkoje, todėl jam teks išlaikyti ją ir jos dukrą – ieškovo anūkę. Niekas neabejojo, kad jis yra vagis. Tą nuomonę sustiprino laikraščiuose „Laikinoji sostinė“ ir Valstiečių laikraštis“ pasirodę šmeižikiški straipsniai su nuotraukomis. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 1000000 Lt.

3Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas papildomai nurodė, kad prokuratūros kaltė pasireiškia tuo, kad ji neužtikrino kontrolės teisėtumo. Kaltinamojoje išvadoje buvo pagarsinti duomenys apie jo turtą pažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Buvo paminėta, kad jis turi namą, šeima suprato, kad namas bus konfiskuotas. Į apklausas, teismus važinėjo su taksi, nes neturi transporto priemonės, o iki stotelės toli. Baudžiamasis persekiojimas vyko tris metus. Jo patirtas išlaidas patvirtina pateikti kvitai. Pareigūnai nebuvo rūpestingi. Veždamas malkas jis turėjo visus reikiamus dokumentus. BPK pažeidimus patvirtina tas faktas, kad byla buvo gražinta tyrimui papildyti.

4Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 19-23) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškinyje neteisėtais įvardijami ne tik prokurorų, bet ir policijos pareigūnų veiksmai, todėl atsakovės atstovu turėtų būti įtrauktas ir Policijos departamentas prie VRM. Ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis procesinių normų. BPK įtvirtintas imperatyvus reikalavimas gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl nepagrįstas ieškinio argumentas, jog prieš tai reikėjo patikrinti pranešimo teisėtumą. Ieškovui priklausančių malkų išėmimas ir prijungimas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos atliktas laikantis BPK reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu visa ikiteisminio tyrimo metu išimta mediena palikta VĮ Kauno miškų urėdijai. Jokių kitų galimai neteisėtų veiksmų ieškovas nenurodo. Jis naudoja tik bendro pobūdžio teiginius. Procesiniai veiksmai buvo atliekami operatyviai, procesas užtruko dėl nepagrįstus reikalavimus atlikti papildomus veiksmus reiškusio, atvykti į prokuratūrą susipažinti su bylos medžiaga vengusio ieškovo kaltės. Dėl pastarosios priežasties 2007 m. vasario 7 d. pranešus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą kaltinamasis aktas buvo surašytas tik 2007 m. liepos 20 d. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jo nurodoma žala atsirado būtent dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtų kelionės išlaidų dydį. Ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos suma vertintina ne kaip siekis kompensuoti žalą, o kaip bandymas pasipelnyti. Tripliku atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, savo poziciją grindžia analogiškais atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentais.

5Teismo posėdžio metu LR Generalinės prokuratūros atstovas nurodė, kad baudžiamoji byla praėjo visas teisminio nagrinėjimo stadijas, esminių BPK pažeidimų nebuvo nustatyta. Ieškovas buvo išteisintas, nes nebuvo įrodyta subjektyvioji pusė, t.y. dėl to, kad jis neva nesuprato, kad mediena yra ne jo. Formaliai jo veiksmai atitiko nusikaltimo požymius. Teismas visą medieną gražino miškų urėdijai. Ieškovo skundai nebuvo patenkinti. Patys ieškovo veiksmai paneigia tyrimo vilkinimą. Ieškovas vengė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl kaltinamasis aktas buvo surašytas 2007 07 20. Tai, kad byla buvo gražinta tyrimui papildyti nėra pažeisti ieškovo interesai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendė, kad reikia tyrimą papildyti, kadangi jam trūko duomenų. Grąžinimas tyrimui papildyti nėra pažeidimų šalinimas, bet tai yra papildomų duomenų surinkimas. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame turi būti aptarti visi įrodymai, todėl Asmens duomenų apsaugos įstatymas nebuvo pažeistas. Ieškovas neįrodė pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir ryšio tarp veiksmų ir žalos. Jo išlaidos negali būti skaičiuojamos kaip žala, nes jis privalėjo vykti pas tyrėjus, kadangi buvo įtariamasis, kaltinamasis. Patirtos transporto išlaidos nėra įrodytos, jo pateikti duomenys yra bendro pobūdžio. Gynėja veikė ieškovo interesais, advokato dalyvavimas nebuvo privalomas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl tyrimo jam sutriko sveikata.

6Atsiliepimu į ieškinį Policijos departamentas prie LR VRM prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas mano, jog visas baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir prokurorų iniciatyva vykdomas neteisėtai, todėl nekonstatuotas jo kaltumas ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Pagal BPK 166str. nuostatas ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagal VĮ Miškų urėdijos pranešimą apie įvykdytą miško vagystę. Pagal BPK 178str ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad 2006 07 20-22 ir 26 Kauno r. Domeikavos sen. Audėjų k. Veiveriškių miške iš Vytėnų girininkijos 129 kvartale esančio miško sandėlio pavogė eglės plokščių malkų ir dviejų metrų malkų, kurių bendra vertė 876,28Lt, padarydamas VĮ Kauno miškų urėdijai turtinę žalą. Todėl ikiteisminis tyrimas dėl padarytos vagystės buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Atsakomybė už žalą atsiranda dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo (CK 6.272str.). Neteisėti veiksmai, tai nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas, priimdami procesinį sprendimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai tyrimo metu neteisėtų veiksmų nepadarė, o vykdė savo pareigas, numatytas BPK. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą – asmens Konstitucinė teisė (Konstitucijos 30str. 2d.). Ši teisė įtvirtinta ir CK 6.250str. Padarytoji žala turi būti neteisėtų veiksmų ar neveikimo rezultatas, todėl turi egzistuoti tam tikras ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veikos ir atsiradusios žalos. Įrodyti neteisėtą veiką, žalą ir ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos turi ieškovas (CK 6.246-248 str.,str. , CPK 178str.).

7Ieškinys atmestinas.

8Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas nepateikė teismui nei vieno dokumento, kurio pagrindu būtų pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmai. Aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris, peržiūrėjus jį instancine tvarka, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų paliktas nepakeistas, visų pirma reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Toks požiūris į išteisinamojo nuosprendžio reikšmę sprendžiant šios rūšies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

10Kita vertus, sprendžiant ieškinio dalyką sudarantį klausimą, taikytina ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija). Ji ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal Konvencijos septintojo protokolo 3 straipsnį asmeniui atsiranda teisė į kompensaciją, jeigu asmuo galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisiamas už kriminalinį nusikaltimą, tačiau vėliau nuosprendis panaikinamas arba nuteistasis išteisinamas dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai išaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė klaidą. Minėta, kad šios bylos atveju ieškovas buvo išteisintas pirmosios instancijos teismo, t. y. nuteistas nebuvo, taigi neįgijo ir teisės į žalos atlyginimą pagal Konvencijos septintojo protokolo 3 straipsnį.

11Pagal CK 6.272 straipsnį, taikytiną kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencija, valstybės pareiga atlyginti tokio pobūdžio žalą atsiranda tik tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) pareigūnų veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese, ir esant kitoms dviem sąlygoms – žalai ir priežastiniam ryšiui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju buvo išteisintas nesant subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Teismas, galutinai vertindamas įrodymus, išteisino ieškovą ir taip, reabilituodamas jį, įvykdė teisingumą. Dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo asmuo neįgyja absoliučios teisės į žalos atlyginimą, jei nėra kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pagrindui ir vadai, nustatytiems BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taigi buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui atlikti. Ieškovas nurodo, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kad tyrimas nepagrįstai buvo pradėtas gavus pranešimą ir be pagrindo nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis turėjo visus reikiamus dokumentus medienai vežti. Ieškovo nuomone, tyrėja, nepatikrinusi miškų urėdijos pranešimo apie tariamą nusikaltimą teisėtumo, ar jis nėra melagingas ir neįspėjusi pareiškėjo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236str., iš karto pradėjo baudžiamąjį persekiojimą, t.y. rinkti įrodymus ieškovo kaltei pagrįsti, o Kauno rajono apylinkės prokuratūra, atlikusi ikiteisminio tyrimo kontrolę, visiškai netyrė ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo nuomone, nurodytų teiginių pagrįstumą patvirtina tai, jog ieškovas buvo išteisintas. Tačiau teismas su tokiomis išvadomis nesutinka dėl sekančių motyvų: pirma, sutinkamai su BPK 166str. ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką, taip pat, kai prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. BPK 171str. nustato, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką, tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir apie tai praneša prokurorui. Tai ir buvo padaryta. Pranešimas gautas 2006 07 26 (b.b. t.1, b.l. 12), ir tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2006 07 26 raštu Nr. 1092 apie pradėtą tyrimą pranešta prokurorui (b.b., t.1, b.l. 1). Todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad pranešimas apie nusikaltimo padarymą turėjo būti patikrintas, kad pareiškėjas turėjo būti įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės yra nepagrįsti ir prieštaraujantys baudžiamojo proceso normoms. BPK 171str.1d. imperatyviai nustato, kad tyrimas turi būti pradedamas tuoj pat gavus pranešimą apie nusikaltimą. Be to, šie ieškovo teiginiai negali būti traktuojami kaip ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėti veiksmai, prieštaraujantys BPK normoms. Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas.

12Ieškovas kaip neteisėtą įvardija ir iš ieškovo kiemo iš miško atvežtų malkų ir jam priklausančių malkų – sodo medžių paėmimą. Šio veiksmo neteisėtumą ieškovas grindžia ta aplinkybe, kad jam nebuvo pagarsintas ir pateiktas poėmio protokolas. Su šiuo teiginiu teismas taip pat nesutinka, kadangi iš įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolo (b.b. t.1. b.l. 22-23) seka, kad 2006 07 26 girininkijoje buvo apžiūrėtas automobilis, iš jo buvo paimtos malkos ir paliktos saugoti VĮ Kauno miškų urėdijoje – 6,25 m/3. Iš 2006 07 27 daiktų apžiūros protokolo (b.b., t.1, b.l. 24-25) matyti, kad pareigūnai atvykę adresu Žeimenos g. 3, Kaune, gatvėje prie namo tvoros rado medieną, t.y. 2 m. ilgio rastus 10,58 m/3, kuriuos paėmė ir perdavė VĮ Kauno miškų urėdija saugoti. Apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad vaismedžių tarp medienos nerasta. Pažymėtina ta svarbi aplinkybė, kad teismas išteisinamuoju nuosprendžiu visą paimtą medieną paliko VĮ Kauno miškų urėdija žinioje. Ieškovas dėl to pretenzijų nereiškia. Kita vertus BPK normos nenustato imperatyvo kaip turi būti paimami daiktai, nusikalstamos veikos pėdsakai. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, paimdami nusikalstamos veikos daiktus – objektą – imperatyvių BPK normų reikalavimų nepažeidė.

13Ieškovas taip pat nurodo, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) vertina baudžiamojo proceso stadijas kaip visumą, o proceso trukmei reikšmingu pripažįsta laikotarpį nuo oficialios institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad bylos proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje apibrėžtus kriterijus: bylos sudėtingumą, asmens (įtariamojo) bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą ir kt. bylai reikšmingas aplinkybes. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos sudėtingumą, jos apimtį, bylos proceso eigą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, konstatuoja, kad bylos tyrimo procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aspektu. Ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo. Atsakant į klausimą, ar byla buvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, reikia vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktais Konvencijos 6 straipsnio išaiškinimais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus: bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį tiriant ir nagrinėjant bylą. EŽTT taip pat išaiškino, kad baudžiamosios teisės srityje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas „įmanomai trumpiausias laikas“ pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pateikiami kaltinimai“; tai gali atsitikti anksčiau, negu byla patenka į ją nagrinėsiantį teismą. „Kaltinimas“ gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamasis procesas šioje byloje bendrai truko nuo 2006 07 26 iki 2008 06 03, t.y. vienerius metus, 10 mėnesių ir septynias dienas, buvo intensyvus, ikiteisminis tyrimas baigtas beveik per metus. Ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, t.y. iš pradžių jis atsisakė duoti parodymus (b.b. t.1, b.l. 104); 2007 02 13 ieškovas buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.b.., t.2, b.l. 6-7), nurodė, jog papildomą medžiagą pateiks iki 2007 02 21. 2007 03 28 ieškovas vėl buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.b. t.2, b.l. 38-39), nurodė, jog prašymus pateiks iki 2007 04 03. Kauno rajono apylinkės teismas 2007 04 20 nutartimi perdavė bylą papildomiems įrodymams surinkti (b.b. t.2, b.l. 47). Laikotarpiu nuo 2007 06 28 iki 2007 07 04 ieškovas buvo ieškomas (b.b. t.2, b.l. 90-96), 2007 07 10 ieškovas vėl buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.b., t.2, b.l. 99-100), vėl pateikė prašymą papildyti tyrimo medžiagą, prašymas iš dalies buvo patenkintas. 2007 07 20 ieškovas vėl buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tą pačią dieną buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui (b.b., t.2,b.l. 122-128). Tokiu būdu, pirmą kartą pranešus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą 2007 02 07, kaltinamasis aktas dėl aukščiau nurodytų priežasčių buvo surašytas 2007 07 20. Be to, išteisinamasis nuosprendis buvo skundžiamas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas bylą baigė nagrinėti 2008 06 03.

14Neteisėtu veiksmu ieškovas nurodo ir tai, kad kaltinamajame akte buvo pagarsinti duomenys apie jo turtą pažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Buvo paminėta, kad jis turi namą, šeima suprato, kad namas bus konfiskuotas. Su šiuo teiginiu teismas taip pat nesutinka, kadangi kaltinamajame akte yra išvardinti į bylą surinkti įrodymai, tarp kurių yra nurodytas ir VĮ Registrų centras kauno filialo 2006 10 31 raštas apie ieškovo nuosavybę. Todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

15Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes.

16Teismas, tirdamas ieškovo nurodytus pažeidimus baudžiamojoje byloje, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, jog ieškovas neįrodė pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje, kuriuo ieškovas išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalį, taip pat Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartyje nėra tiesioginių teiginių apie neteisėtą baudžiamosios bylos iškėlimą. Ieškovas dėl nurodyto kaltinimo išteisintas nesant nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b.b. t.2. b.l. 184-187). Išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad nėra nusikaltimo sudėties, priimamas tais atvejais, kai nustatoma, jog teisiamasis padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo. Taigi išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovas padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau neesant tiesioginės tyčios, jis buvo išteisintas. Pažymėtina svarbi aplinkybė ta, kad ieškovas, jam 2006 07 28 pareiškus įtarimą dėl malkų vagystės, parodymus duoti atsisakė. Tuo tarpu teisme davė gana išsamius parodymus, nurodydamas aplinkybes, kurių pagrindu buvo įsitikinęs, kad malkos, kurias jis vežė į namus, jam priklausė, t.y. kad jis nieko nevogė, o pasiėmė savo turtą. Tik ieškovui davus parodymus buvo galima išspręsti klausimą dėl tyčios buvimo ar nebuvimo. Tokiu būdu teisminio nagrinėjimo stadijoje atsirado dar vienas įrodymų šaltinis, kurio nebuvo ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šio įrodymų šaltinio nebuvimo kaltas pats ieškovas, nes nedavė parodymų.

17Minėta, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apie atskirų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje teisėtumą sprendžiama visų civiliniame procese nustatytų aplinkybių kontekste. Ištyrus visus įrodymus, įvertinus ieškovo nurodytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iekšovas neįrodė buvus neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pažymėtina ta svarbi aplinkybė, kad įvykio metu paimtos malkos, kurių paėmimo teisėtumą ginčija ieškovas, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotos VĮ Kauno miškų urėdijai, vėliau nuosprendžiu jos ieškovui nebuvo grąžintos, o paliktos VĮ Kauno miškų urėdijos žinioje. Ieškovas dėl to nesiskundė, sutiko, kad malkos priklauso valstybei. Todėl jam šiuo veiksmu – malkų poėmiu – jokia žala nėra padaryta, poėmio metu buvo išimti ne ieškovui, bet valstybei priklausantys daiktai, valstybė dėl šio veiksmo pretenzijų nereiškia. Pažymėtina ta aplinkybė, kad malkos buvo paimtos iš valstybės, bet ne iš ieškovo.

18Apibendrinus nurodytą, ieškovui sutinkamai su įstatymų reikalavimais tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad nebuvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, todėl jis atmestinas.

19Teismas sprendžia, jog būtina įvertinti ir įrodymus, kuriais grindžiamas turtinės ir neturtinės žalos dydis. Pirma, teismas sprendžia, kad neįrodytas žalos dydis – 1000 Lt kelionės išlaidų, nes tam patvirtinti nepateikti įrodymai. Ieškovas tik pateikia savo paskaičiavimus, tačiau nėra pateikęs jokio įrodymo, kad jis į Kauno rajono Policijos komisariatą ir Kauno rajono prokuratūrą vykdavo taksi. Taip pat neįrodytas išlaidų dydis vykstant į apeliacinės instancijos teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Pažymėtina ta aplinkybė, kad ieškovas, teismui nustačius, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas teisėtai ir pagrįstai, kviečiamas turėjo pareigą atvykti tiek į Kauno rajono Policijos komisariatą ir Kauno rajono prokuratūrą. Kita vertus, advokato dalyvavimas tokiose bylose nėra privalomas, todėl išlaidas advokatui ieškovas turėjo pats savo pasirinkimu.

20Kalbant apie neturtinę žalą, tai ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pablogėjo jo sveikata dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir t.t. . Ieškovas nurodo, kad jo reputacija pablogėjo dėl straipsnių spaudoje. Todėl jis turi teisę kreiptis į teismą dėl masinės informacijos priemonių paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą žinių paneigimo ir žalos atlyginimo. Nepateikti įrodymai ir apie tai, kad dėl ikiteisminio tyrimo pablogėjo jo dukros sveikata.

21Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

22Vadovaudamasis CPK 260 str., teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. ieškiniu (b.l. 2-4) ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1003660 Lt... 3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas papildomai nurodė, kad... 4. Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 19-23) Lietuvos Respublikos generalinė... 5. Teismo posėdžio metu LR Generalinės prokuratūros atstovas nurodė, kad... 6. Atsiliepimu į ieškinį Policijos departamentas prie LR VRM prašo ieškinį... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo... 9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kurių nereikia... 10. Kita vertus, sprendžiant ieškinio dalyką sudarantį klausimą, taikytina ir... 11. Pagal CK 6.272 straipsnį, taikytiną kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių... 12. Ieškovas kaip neteisėtą įvardija ir iš ieškovo kiemo iš miško atvežtų... 13. Ieškovas taip pat nurodo, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai. Europos... 14. Neteisėtu veiksmu ieškovas nurodo ir tai, kad kaltinamajame akte buvo... 15. Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai... 16. Teismas, tirdamas ieškovo nurodytus pažeidimus baudžiamojoje byloje,... 17. Minėta, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apie atskirų procesinių... 18. Apibendrinus nurodytą, ieškovui sutinkamai su įstatymų reikalavimais tenka... 19. Teismas sprendžia, jog būtina įvertinti ir įrodymus, kuriais grindžiamas... 20. Kalbant apie neturtinę žalą, tai ieškovas nepateikė jokių įrodymų,... 21. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.... 22. Vadovaudamasis CPK 260 str., teismas... 23. ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...