Byla 2A-553/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovui V. L. , atsakovo atstovui prokurorui Haroldui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-576-343/2009 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas V. L. 2008 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento, dėl 1 003 660 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.272 str.). Nurodė, kad Kauno rajono policijos komisariatas 2006 m. liepos 26 d. iškėlė jam baudžiamąją bylą dėl medienos vagystės iš VĮ Kauno miškų urėdijos. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovas išteisintas. Teismai konstatavo, kad nėra subjektyviosios nusikaltimo pusės požymio – tiesioginės tyčios, nes nėra paneigta ieškovo versija, kad jis buvo įsitikinęs, jog paima savo malkas, kurios išpjautos ir paruoštos išvežimui iš jo miško sklypo, be jo žinios.

6Ieškovo teigimu, neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, pirminės informacijos nepatikrinimu, proceso veiksmų vilkinimu. Ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, šališkai ir neobjektyviai. Ieškovas teigė, kad neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimu. Iš ieškovo be poėmio protokolo neteisėtai paimtos jam priklausančios malkos, taip buvo įvykdyta atvira vagystė bei padaryta 1 674 Lt turtinė žala. Be to, ieškovo patirta turtinė žala, tai kelionių į tardymus bei teismo posėdžius išlaidos (1 175 Lt), atstovavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą išlaidos (2 500 Lt). Ieškovo patirtą neturtinę žalą lėmė po įvykio nutrūkę ryšiai su šeima, dukros psichikos sutrikimai, leidimo šaunamajam ginklui laikyti neišdavimas, kaimynų požiūris, šmeižtas spaudoje (laikraščiuose „Laikinoji sostinė“ ir Valstiečių laikraštis“ pasirodę šmeižikiški straipsniai su nuotraukomis), draugų atsisakymas bendrauti, ieškovo patirta psichologinė trauma, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, asmenybės pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos problemos. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 1 000 000 Lt.

7Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, tačiau asmuo neįgyja absoliučios teisės į žalos atlyginimą civiline tvarka, jei nėra kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pagrindui ir vadai (BPK 166 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas išteisintas nesant subjektyviosios nusikaltimo pusės požymio – tiesioginės tyčios. Teismas nurodė, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas.

8Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl neteisėto malkų paėmimo, nurodydamas, jog pareigūnai, atlikdami šiuos veiksmus, nepažeidė BPK normų. Be to, teismas išteisinamuoju nuosprendžiu visą paimtą medieną paliko VĮ Kauno miškų urėdija žinioje, o ieškovas dėl to pretenzijų nereiškia. Malkos buvo paimtos iš valstybės, bet ne iš ieškovo.

9Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl per ilgo proceso nagrinėjant baudžiamąją bylą. Įvertinęs baudžiamosios bylos sudėtingumą, jos apimtį, bylos proceso eigą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, teismas konstatavo, jog bylos tyrimo procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmosios dalies aspektu, o ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. liepos 4 d. ieškovas buvo ieškomas. Be to, išteisinamasis nuosprendis buvo skundžiamas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, o kasacinis teismas bylą baigė nagrinėti 2008 m. birželio 3 d.

10Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo. Teismo teigimu, kaltinamajame akte yra išvardinti į bylą surinkti įrodymai, tarp kurių yra nurodytas ir VĮ Registrų centras Kauno filialo 2006 m. spalio 31 d. raštas apie ieškovo nuosavybę. Todėl, teismo nuomone, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

11Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomo priteisti žalos dydžio. Be to, teismui nustačius, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas teisėtai ir pagrįstai, ieškovas kviečiamas privalėjo atvykti į Kauno rajono Policijos komisariatą ir Kauno rajono prokuratūrą. Teismas nurodė, kad advokato dalyvavimas tokiose bylose nėra privalomas, todėl išlaidas advokatui ieškovas turėjo pats savo pasirinkimu. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo pablogėjo jo sveikata. Teismas išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl masinės informacijos priemonių paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą žinių paneigimo bei žalos atlyginimo.

12Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1 003 600 Lt žalos atlyginimą. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

13Nepagrįsta teismo išvada, kad pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliantas vežė malkas iš savo miško, turėjo būtinus dokumentus, bet pareigūnai atimdami, šį turtą pažeidė Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas bei įvykdė BK 294 (savavaldžiavimas) ir BK 228 (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) straipsniuose numatytus nusikaltimus. Prokuratūra nepatikrino pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, teisėtumo, ir tuo pažeidė BK 236 straipsnį. Be to, pareigūnai išveždami malkas ir iš jo namų, pažeidė Konstitucijos 23, 109 straipsnius, įvykdė atvirą vagystę (CK 178 str. 1 d.), savavaldžiavimą (BK 294 str.), piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 str.), pažeidė BPK 149 straipsnį, nepateikdami apeliantui teismo nutarties ar nutarimo dėl poėmio.

14Nepagrįsti teismo teiginiai, jog apeliantas 2006 m. liepos 28 d. atsisakė duoti parodymus. Apeliantas tik atsisakė pasirašyti ant tyrėjos surašyto apklausos protokolo, nes tyrėja paliko didelę dalį tuščio ploto. Neatitinka tikrovės teismo teiginiai, jog apeliantas nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. liepos 4 d. buvo ieškomas.

15Nepagrįsti teismo teiginiai, kad apeliantas neprieštaravo dėl paimtų malkų bei sutiko, jog jos priklauso valstybei. Tokią išvadą paneigia apelianto 2006 m. liepos 28 d. raštas Kauno VPK komisarui, 2006 m. rugpjūčio 17 d. raštas Kauno apylinkės prokuratūrai bei Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis.

16Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto VPK pareigūnai 2007 m. kovo 16 d. sprendimu bei 2008 m. vasario 29 d. raštu nepagrįstai atšaukė leidimą nešioti šaunamąjį ginklą ir taip padarė BK 228 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

17Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, nes buvo pavogtos malkos, kurių vertė daugiau nei 300 000 Lt. Be to, už visas pareigūnų atliktas BK numatytas veikas skiriamų bausmių trukmė viršija 50 metų, o vienam kaliniui per parą skiriama 64 Lt. Iš viso būtų 1 318 000 Lt. Apeliantas prašo priteisti tik 1 000 000 Lt dydžio žalos atlyginimą.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Kauno apygardos prokuratūra prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ieškinys. Be to, ginčijamos baudžiamojoje byloje nustatytos ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įvertintos aplinkybės. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jei jie buvo priimti lakantis procesinių normų.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Policijos departamentas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas nepagrįstas ir neteisėtas, nes ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, o apeliantas neįrodė pareigūnų veiksmų neteisėtumo bei patirtos žalos.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o žalą kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų (CK 6.272 str.).

23Teismas atmetė ieškovo reikalavimus, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė teiginių, jog valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos sąlygos: neteisėti pareigūnų veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp jų (CK 6.272 str. 1 d.). Apeliantas prašo šį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

24Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nagrinėjamam klausimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).

25Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatymas sieja valstybės prievolę atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių taikymas), tai procesiniai teisiniai veiksmai, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja baudžiamojo proceso teisės normos. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų teisėtumas, kai yra sprendžiama dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien tokio teismo nuosprendžio priėmimas nelemia viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Tai reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog buvo padaryti pareigūnų neteisėti veiksmai. Tai viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, ir kt.).

27Iš kitos pusės, nors, kaip minėta, išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas bei konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti, vis dėlto asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio pirmąją dalį, nagrinėjant ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais. Pažymėtina tai, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

28Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog teismas neįvertino to, kad neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai pasireiškė tuo, jog buvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, patikrinti pirminę informaciją, kad ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, šališkai ir neobjektyviai. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog malkas jis vežė iš savo miško, turėjo visus reikalingus dokumentus, tačiau pareigūnai tas malkas neteisėtai atėmė ir taip pažeidė Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas, savavaldžiavo bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Prokuratūra, gavusi pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nepatikrino jo pagrįstumo ir teisėtumo.

29Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus (CPK 185 str.). Kaip matyti iš minėtų apelianto argumentų, jis, pirmiausia, nesutinka su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei vykdymu. Todėl remiantis tuo, kas buvo paminėta anksčiau, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog pareigūnų atlikti veiksmai yra neteisėti, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į tai, kuo remiantis priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

30Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo pradėtas pagal VĮ Kauno miškų urėdijos pareiškimą dėl medienos vagystės. Tyrimo metu buvo nustatyta ir baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai įsiteisėjusiuose savo sprendimuose patvirtino, kad apeliantas iš tiesų paėmė ne jam priklausančią medieną. Paties medienos paėmimo fakto neginčija ir apeliantas. Tačiau, kaip minėta, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi apeliantas buvo išteisintas, nes teismai konstatavo, kad nėra subjektyviosios nusikaltimo pusės požymio – tiesioginės tyčios. Teismai nurodė, jog nebuvo paneigta ieškovo versija, kad jis, paimdamas minėtą medieną, buvo įsitikinęs, jog šis turtas priklauso jam. Taigi buvo pripažinta, jog apeliantas paėmė šią medieną, tačiau neįrodyta,

31kad jis tai padarė žinodamas, jog ima ne savo, o valstybės turtą, todėl negalima laikyti jo padarius nusikaltimą. Apeliantas buvo išteisintas iš esmės dėl to, jog nebuvo įrodytas ketinimas pasiimti svetimą turtą, tačiau konstatuota, kad jis objektyviai atliko veiksmus, dėl kurių pareigūnai pradėjo tyrimą: realiai paėmė medieną, kuri priklausė ne jam.

32Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pagrindui ir vadai (BPK 166 str. 1 d. 1 p.), o pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomi visi veikos požymiai ar bylos galutinis rezultatas – tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų tyrimo objektas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nepagrįsti ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų neteisėtumo pradedant baudžiamąjį procesą (CPK 185 str.).

33Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju, kai klausimas dėl nusikaltimo buvimo ar nebuvimo priklauso tik nuo subjektyviosios pusės, tai yra esant situacijai, kai tam tikri veiksmai realiai atlikti (paimta kitam asmeniui priklausanti mediena), tačiau nėra pagrindo pripažinti to nusikaltimu, nes nėra tyčios (apeliantas galėjo klysti dėl medienos savininko), itin didelę reikšmę ikiteisminio tyrimo metu įgyja paties asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, elgesys ir bendradarbiavimas su pareigūnais. Akivaizdu, kad pareigūnai realiai turi galimybę nustatyti subjektyvią nusikaltimo pusę tik bendraudami su minėtu asmeniu, todėl ypatingai svarbus jo geranoriškumas.

34Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, tai konstatatuota ir paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria buvo atmestas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas, kad apeliantas, ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2006 m. liepos 28 d. pareiškus jam įtarimą dėl malkų vagystės, atsisakė duoti parodymus, o 2006 m. gruodžio 6 d. papildomai jį apklausiant įtariamuoju nieko neaiškino apie jam inkriminuojamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tik teisme jis davė išsamius parodymus, nurodydamas aplinkybes, kurių pagrindu jis buvo įsitikinęs, kad malkos, kurias jis vežė į namus, jam priklausė, tai yra, kad jis nieko nevogė, o pasiėmė savo turtą. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog bylą nagrinėjęs ir apeliantą išteisinęs teismas įvertino duomenis apie tai, kad jam priklausančiame sklype miškas nebuvo kertamas, taip pat įvertintos aplinkybės apie miškų urėdijos paruoštų malkų sandėliavimo vietą, apie tų malkų sužymėjimą ir kt., tačiau teismas padarė išvadą, jog tų duomenų nepakanka, kad būtų paneigta kaltinamojo iškelta versija, apie tai, kaip jis suvokė savo veiksmus.

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto argumentus, išsamiai ir kruopščiai išnagrinėjo baudžiamosios bylos medžiagą, tinkamai ją įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad pats apeliantas, nebendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, neveikė taip, kad būtent šio proceso, o ne teisminio bylos nagrinėjimo metu būtų nustatytos visos aplinkybės, svarbios tam, kad teisingai būtų įvertinti veiksmai, kurių padarymu jis buvo apkaltintas. Šiame kontekste pažymėtini apelianto argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, kuriais jis grindžia atsisakymą pasirašyti ikiteisminio tyrimo procesinį dokumentą. Jis teigia nepasirašęs todėl, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė paliko didelę lapo dalį tuščia. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jokių atsisakymo pasirašyti motyvų apeliantas nenurodė, kaip, beje, ir kitais atvejais (baudž. bylos t. 1, b. l. 101, 102, 103 ir kt.). Akivaizdu, jog dėl tokio apelianto elgesio ikiteisminio tyrimo procese pareigūnams buvo sunku išsiaiškinti nusikaltimo subjektyviąją pusę dėl paties apelianto elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, neatliko neteisėtų veiksmų. Apelianto skunde išdėstyti argumentai šiuo klausimu nepaneigia minimos išvados pagrįstumo (CPK 185 str.).

36Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas apelianto elgesys taip pat turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei, kurio ir tokiu atveju nėra pagrindo kvalifikuoti, kaip per ilgą. Vertinant baudžiamosios bylos apimtį, bylos proceso eigoje atliktus procesinius veiksmus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmosios dalies aspektu. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, priešingai neįrodė (CPK 178 str.). Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo išvada, taip pat teigia, jog neatitinka tikrovės teismo teiginiai apie apelianto paiešką nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. liepos 4 d. Teisėjų kolegija, remdamasi baudžiamos bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo argumentus, susijusius su per ilgu bylos nagrinėjimu, rėmėsi aplinkybe, kad apeliantui jo nurodytu adresu nebuvo galimybės įteikti procesinius dokumentus, nes niekas neatidarė durų (baudž. bylos t. 2, b. l. 90-96). Tačiau teismas, priešingai nei teigia apeliantas, šių bylos aplinkybių nekvalifikavo, kaip įtariamojo paiešką BPK 142 straipsnio pirmojoje numatyta tvarka.

37Taip pat atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai, jog pareigūnai neteisėtai iš jo paėmė ginčo medieną, nes tokiu būdu apeliantas ginčija baudžiamojoje byloje nustatytas ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais įvertintas aplinkybes. Beje pažymėtina, kad apeliantas pats neginčijo to, kad yra išteisintas jo veiksmuose nenustačius subjektyviosios pusės, ir nesiekė to, kad būtų išteisintas dėl objektyviosios pusės nebuvimo ir būtų pripažinta, jog jis neįvykdė veiksmų, tai yra nepaėmė svetimo turto. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ši mediena, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, buvo palikta VĮ Kauno miškų urėdijos žinioje. Tai, kad apeliantas prieštaravo šiam faktui, rašė 2006 m. liepos 28 d. raštą Kauno VPK komisarui, o 2006 m. rugpjūčio 17 d. - Kauno apylinkės prokuratūrai, nepakeičia situacijos, nes ieškovas, laikydamas, kad šių institucijų žinioje yra jam priklausančio turto, turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu dėl šio turto grąžinimo. Apeliantas taip pat remiasi Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi (baudž. bylos t. 2, b. l. 47), tačiau, kaip matyti iš šios nutarties turinio, buvo sprendžiamas klausimas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

38Kaip žinoma, tam, kad būtų galima taikyti valstybės deliktinę atsakomybę už pareigūnų atliktus veiksmus, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.272, 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pagrindo konstatuoti buvus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, netenka teisinės prasmės apelianto apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia jo nurodomos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Dėl to teisėjų kolegija šių argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

39Be to, kaip teisingai nurodė teismas, apeliantas nepateikė jokių jo teiginius dėl neturtinės žalos atsiradimo patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliantas teigė, kad patirtą neturtinę žalą lėmė po įvykio nutrūkę ryšiai su šeima, dukros psichikos sutrikimai, kaimynų požiūris, draugų atsisakymas bendrauti, psichologinė trauma, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, asmenybės pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos problemos, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, pažymų apie ikiteisminio tyrimo metu pablogėjusią sveikatą (CPK 178 str.). Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apelianto atžvilgiu nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės, vykdytas ikiteisminis tyrimas, kaip minėta, buvo intensyvus, pakankamai operatyvus, todėl ir tuo pagrindu minimi apelianto argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl masinės informacijos priemonių paskleistų tikrovės neatitinkančių ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą žinių paneigimo ir žalos atlyginimo apeliantas turi teisę kreiptis į teismą.

40Apelianto skunde nurodytų teiginių, susijusių su leidimo nešioti ginklą išdavimu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu apelianto argumentai dėl leidimo ginklui yra susiję su už tokių leidimų išdavimą atsakingų institucijų bei pareigūnų sprendimų pagrįstumu bei teisėtumu. Taigi klausimas dėl atsisakymo išduoti leidimą nešioti ginklą teisėtumo turi būti nagrinėjamas specialia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei jį detalizuojančiose teisės aktuose nustatyta tvarka.

41Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Remdamasi CPK 88, 93 straipsniais teisėjų kolegija priteisia valstybei iš ieškovo 3,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 130).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

45Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti valstybei iš ieškovo V. L. 3,55 Lt (trys litai 55 ct.) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas V. L. 2008 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. Ieškovo teigimu, neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų... 7. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas... 8. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl neteisėto malkų paėmimo,... 9. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl per ilgo proceso nagrinėjant... 10. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomo priteisti žalos dydžio. Be... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo minėtą teismo sprendimą... 13. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų.... 14. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog apeliantas 2006 m. liepos 28 d. atsisakė... 15. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad apeliantas neprieštaravo dėl paimtų malkų... 16. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto VPK pareigūnai 2007 m. kovo 16... 17. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, nes... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Kauno apygardos... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Policijos departamentas... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas... 23. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė... 24. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 25. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatymas sieja valstybės prievolę atlyginti... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės... 27. Iš kitos pusės, nors, kaip minėta, išteisinamasis nuosprendis savaime... 28. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog teismas neįvertino to, kad... 29. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus (CPK 185... 30. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas apelianto... 31. kad jis tai padarė žinodamas, jog ima ne savo, o valstybės turtą, todėl... 32. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta pirmosios... 33. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju, kai klausimas dėl nusikaltimo... 34. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, tai konstatatuota ir... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 36. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas apelianto... 37. Taip pat atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai, jog pareigūnai... 38. Kaip žinoma, tam, kad būtų galima taikyti valstybės deliktinę atsakomybę... 39. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, apeliantas nepateikė jokių jo... 40. Apelianto skunde nurodytų teiginių, susijusių su leidimo nešioti ginklą... 41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro... 42. Remdamasi CPK 88, 93 straipsniais teisėjų kolegija priteisia valstybei iš... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 45. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 46. Priteisti valstybei iš ieškovo V. L. 3,55 Lt (trys litai 55 ct.) išlaidoms,...