Byla 2A-413-640/2014
Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo,.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama: pripažinti, kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas paskleidus apie ieškovę ieškinyje nurodytus teiginius; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d., 19.10 val., per LNK televizijos laidą „Kakadu“ buvo parodytas reportažas, susijęs su ieškove. Minėtoje laidoja atsakovas pasakė tokius žodžius apie ieškovę: „<...> tai užsislėpęs diktatorius, mini Hitleris, suprantate gyvena mūsų kieme <...>, „<...> ji manipuliuoja ne tik mumis, ji manipuliuoja policija, teismu, manipuliuoja valstybe<...>“, be to, apkaltino ieškovę, padarius nusikalstamas veikas, pasakydamas tokius žodžius: „<...> mašiną palikau šią vasarą toje vietoje, kuri neva pagal jų kažkokią teisę jiems priklauso ir po trijų dienų radom visas keturias padangas pradurtas, galinis stiklas sudaužytas ir kapotas sugadintas <...>. Ieškovės nuomone, tai akivaizdus kaltinimas apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėjo, jog apie ieškovę ir jos šeimos narius, atsakovas 2010 m. sausio 21 d. pasisakė ir Baltijos televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“, kurioje atsakovas teigė, jog „<...> jie nuolat šmeižia mus, sako netiesą, klaidingai liudija, nepasirodo teisme <...>“, „<...> daugkartiniai įžeidinėjimai, klaidingi liudijimai, tiesiog apkalbos ir šmeižtas <...>. Ieškovės nuomone, minėtose laidose išsakyti teiginiai, viešai paskleistos žinios: „mini Hitleris“, „diktatorius“, „nuolat šmeižia mus, sako netiesą, klaidingai liudija, nepasirodo teisme <...>“, „<...> daugkartiniai įžeidinėjimai, klaidingi liudijimai, tiesiog apkalbos ir šmeižtas <...>, žemina jos garbę ir orumą. Ypatingai atkreipė dėmesį, jog Žurnalistų etikos inspektoriai, įvertinę visas aplinkybes, nurodė, jog minėtose laidose paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys, kurie priešingi teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms (b. l. 2-4).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-19 sprendimu (b.l. 208-215) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju aktualu nustatyti, ar minose laidose atsakovo paskleista informacija vertintina kaip nuomonė, ar kaip žinia.

10Atsakovo pasisakymai, jog „<...> užsislėpęs diktatorius, mini Hitleris, suprantate gyvena mūsų kieme <...>“, vertintina kaip atsakovo individuali nuomonė, jo suvoktas požiūris į susidariusią konfliktinę situaciją. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pati ieškovė yra konfliktinė asmenybė, todėl atsakovo susirūpinimas susidariusia situacija ir pasirinktos išraiškos priemonės yra pateisinamos. Teismo vertinimu, teisę reikšti nuomonę piktnaudžiauta nebuvo. Teismas nurodė, kad iš CD laikmenos, kurioje įrašytas televizijos kanalu „LNK“ transliuotas laidos „Kakadu“ reportažas, akivaizdžiai matyti, jog atsakovas nenurodė jokių ieškovės duomenų, ar teiginių, jog jis kaltino ieškovę nusikalstamos veikos padarymu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas yra paskleidęs žinias apie ieškovę. Kita vertus, patį faktą, jog atsakovo automobilis buvo sugadintas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 157-166). Taigi, teismui konstatavus, jog aptariamu teiginiu atsakovas nepaskleidė duomenų apie ieškovę, toliau aptartas teiginys nevertinas kitų elementų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, kontekste (CK 2.24 straipsnis). Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog minėtose laidose buvo parodyti ieškovės atvaizdai, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, nesietina su atsakovo veiksmų neteisėtumu, kadangi atsakovui negali kilti atsakomybė už laidų kūrėjų parodytus reportažus. Byloje nustatyta, jog namo, esančio Dzūkų g. 38, Vilniuje, gyventojų grupė ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl I. D. elgesio (b. l. 47-48; 102), taip pat buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną (b. l. 106). Tai, kad ieškovė piktybiškai vengė atsakomybės už jos pačios padarytus pažeidimus (nekreguodama į kvietimus atvykti į policiją, nebendraujant telefonu, neįsileidžiant į namus ir pan.), bei tai, kad Dzedulionių rašomi skundai dažniausiai neatitiko tikrovės, pateikiami teiginiai melagingi, patvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-09 raštas Nr. 5-S 1987 (b. l. 104), todėl teismas sprendė, kad atsakovo paskleista žinia („<...> ji manipuliuoja ne tik mumis, ji manipuliuoja policija, teismu, manipuliuoja valstybe<...>“ ,„<...> jie nuolat šmeižia mus, sako netiesą, klaidingai liudija, nepasirodo teisme <...>“, „<...> daugkartiniai įžeidinėjimai, klaidingi liudijimai, tiesiog apkalbos ir šmeižtas <...>“) atitiko tikrovę. Nurodė, kad konstatavus, jog paskleistos žinios atitiko tikrovę, paskleistų žinių turinys negali žeminti asmens garbės ir orumo CK 2.24 straipsnio prasme, kadangi paskleista žinia atitinka tiesos reikalavimus. Taip pat nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai teisines pasekmes sukelia ir gali sukelti tik viešosios informacijos skleidėjams, tačiau ne televizijos laidos dalyviams. Tokią nuomonę pareiškė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, atsakydama į namo, esančio Dzūkų g. 38, Vilniuje, gyventojų, kreipimąsi (b. l. 191-192).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovė I. D. apeliaciniu skundu (b.l. 221-226) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovę, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie paskelbti, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Pats atsakovas A. S. neginčijo aplinkybės, jog laidoje išsakyti teiginiai buvo apie ieškovę. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas kalbėdamas apie automobilio sugadinimą nenurodė ieškovės duomenų, dar nėra pagrindas teigti, kad jis kalbėjo apie kitus neįvardintus asmenis. Taigi, tai įrodo, kad atsakovas A. S. išsakydamas laidoje tokį teiginį akivaizdžiai turėjo mintyse ieškovę ir taip kaltino ieškovę jo automobilio sugadinimu. Nurodo, kad žodžių, kuriuose ieškovė prilyginama diktatoriui ir mini Hitleriui neigiamos reikšmės įrodinėti nereikia, nes kiekvienam asmeniui jie suprantami kaip ypač neigiami. Taip pat nurodo, kad paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, Šių aplinkybių įrodinėjimas tenka atsakovui, tačiau mano, kad šioje byloje atsakovas neįrodė šio fakto, tai yra neįrodė, kad jo išsakyti teiginiai ir juose paskleistos žinios atitinka tikrovę. Nurodo, kad būtent liudytojų parodymais teismas turėjo pagrindo suabejoti, kadangi jų parodymai negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs ir negalėjo turėti lemiamos reikšmės bylai vien dėl to, kad kiekvienas iš liudytojų turi išankstinį neigiamą požiūrį apie ieškovę, ir yra ypač priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus, ypatingai todėl, kad minėti sprendimai turi būti laikytini prima facie įrodymais. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir į Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012. Nurodo, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kada buvo parodytos televizijų laidos ir atkreipti dėmesį, kad tai dienai jokių oficialių įrodymų ar kitokių dokumentų, galinčių priskirti ieškovei atsakovo teiginiuose išsakytų ir jai priskirtų nusikalstamų ir kitokių veikų padarymą, nebuvo.

13Atsakovas A. S. atsiliepimu (b.l. 231-236) prašo skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė I. D. neįrodė visų būtinų garbės ir orumo gynimui pagal LR CK 2.24 straipsnį faktų visetą. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo išsakytus žodžius vertino sistemiškai, žiūrint į televizijų laidų kontekstą, o ne imant atskirą teiginį. Pažymi, kad civilinės atsakomybės už garbės ir orumą pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl yra būtina atriboti žinią nuo nuomones. Nurodo, kad atsakovo pateiktus paaiškinimus teismas vertino visumoje su liudytojų parodymais, kitais byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina aplinkybes apie ieškovės konfliktišką charakterį, apie jos nepagarbų elgesį su kaimynais, buvo įvertinti Dzūkų g. 38 namo gyventojų įvairūs kreipimaisi į įvairias institucijas, todėl paskleistos žinios buvo paremtos faktais apie situacijas, kurios vyksta kieme ir kurias išprovokuoja ieškovė. Nurodo, kad būtent po aukščiau nurodyto namo gyventojų kreipimosi į LR Seimo narį V. M., bei kreipimosi į LR Vidaus reikalų ministeriją buvo įvykdytas žurnalistinis tyrimas, kurio metu ir buvo išsakyti šioje byloje nagrinėjami pasisakymai bei vertinimai dėl situacijos kieme. Taip pat atsakovo pasisakymai nevyko atsakovo asmeninės iniciatyvos dėka ar privataus veiksmo būdu, atvirkščiai, jis, kartu su didele namo gyventojų grupe paprasčiausiai atsakinėjau į žurnalistų klausimus, užduodamus žurnalistų tyrimo eigoje. Nurodo, kad sprendime paminėti teismų sprendimai apibūdiną ieškovę ir suteikia jos bendrą, kaip asmenybės įvaizdį. Nurodo, kad gyventojų ir teisėsaugos institucijų atstovų pasisakymai aiškiai leidžia suprasti, kad ieškovė yra netolerantiška ir agresyvi asmenybė. Nurodo, kad visuose interviu atsakovas išsakė savo, kaip piliečio, asmeninę nuomonę, kuriai netaikytina žinios sąvoka. Taip pat nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012 teismas nagrinėjo ginčą tarp ieškovės ir UAB „Laisvas ir Nepriklausomas Kanalas“ „Kakadu“ laidos atstovų, kuriems, atsakovas nebuvo suteikęs leidimo filmuotos medžiagos su jo pasisakymais rodymui. Papildomai nurodo, kad ieškovė yra 65 metų amžiaus invalidumą turintis asmuo, kuris neturi vairavimo teisių, neturi nuosavo automobilio, neturi pretenduojamos vietos parkavimo aikštelėje, ir, svarbiausia, ji fiziškai nepajėgi sukelti tokią žalą atsakovo automobiliui. Nurodo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013-06-03 atsakyme Nr. S-555, aiškiai parašyta, kad inspektoriaus sprendimas teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos rengėjams arba skleidėjams, bet ne konkretiems televizijos laidoje dalyvavusiems asmenims. Nurodo, kad apeliantė neįrodė, kad ji patyrė realią neturtinę žalą, nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sveikatos sutrikimus, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su televizijos laidose „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“ išsakytais atsakovo teiginiais, netgi jeigu tie teiginiai būtų pripažinti pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą.

14Tretieji asmenys UAB „Baltijos TV“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimais (b.l. 237-240, 242-245) į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sprendime teismas teisingai įvertino visus teiginius ir atskyrė vieną - apie „užsislėpusį diktatorių“, kvalifikuotiną kaip nuomonę. Tai yra būtina galiojančio teisinio reguliavimo ir jo taikymo teismų praktikoje kontekste (kuris inter alia buvo atskleistas ir sprendime), nes atsakomybė pagal LR CK 2.24 str. taikoma tik už paskleistus duomenis, žinias, bet ne nuomonę. Dėl šio teiginio vertinimo teismas sprendime pateikė išsamius argumentus, be kita ko, įstatymų ir teismų praktikos pateiktus nuomonės apibrėžimus, atskyrimo kriterijus. Apeliaciniame skunde dėl šios informacijos iš esmės yra apeliuojama tik į žodžio „Hitleris“ ar „diktatorius“ neigiamą atspalvį, tačiau visiškai nepateikiami argumentai, kodėl neteisingi sprendimo motyvai dėl paties teiginio teisinio kvalifikavimo kaip nuomonės (t.y. ne žinios). Nurodė, kad byloje sprendžiamas konkretaus asmens, davusio interviu, atsakomybės klausimas, todėl jis jokiu būdu negali atsakyti už tai, kaip vėliau bus sumontuotas ir pateiktas visas televizijos laidos kontekstas. Dėl viso televizijos laidos konteksto (t.y. visuomenės informavimo priemonių atsakomybės klausimo) vyko (vyksta) atskiri teismo procesai. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje - paprastas interviu davęs asmuo, kuris teiginiu dėl automobilio tik nurodė, jog kieme yra įvykęs ir toks nemalonus faktas, tačiau jokių išvadų dėl įvykio kaltininkų nepateikė. Nurodo, kad liudytojų buvo ne vienas ir visi jie nuosekliai patvirtino tam tikras aplinkybes, į kurias greta kitų įrodymų atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Būtent liudytojų nuoseklūs parodymai ir jų vieningumas neleido teismui abejoti liudytojų patikimumu. Tai, kad jie visi yra konflikte dalyvavusio daugiabučio gyventojai ir visi vieningai pasisakė apeliantės nenaudai, yra kaip tik pagrindas teismui neabejoti pavienių liudytojų parodymais. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra priimtas dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės. Jis nėra taikomas bet kuriems „paprastiems“ laidoje kalbėjusiems asmenims, t.y. ne žurnalistams.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia trečiajam asmeniui padarytos žalos nustatymo, materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą ir kompensacijos mokėjimą, žalos dydžio mažinimą, netinkamo aiškinimo klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

18Vilniaus apygardos teisme 2014 m. vasario 10 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą. Minėta, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 320 str. 1 d.), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija apeliantės rašytinių paaiškinimų nevertina.

19Byloje nustatyta, jog 2010 m. sausio 7 d., 19.10 val., per LNK televizijos laidą „Kakadu“ buvo parodytas reportažas, susijęs su ieškove. Minėtoje laidoja atsakovas pasakė tokius žodžius apie ieškovę: „<...> tai užsislėpęs diktatorius, mini Hitleris, suprantate gyvena mūsų kieme <...>, „<...> ji manipuliuoja ne tik mumis, ji manipuliuoja policija, teismu, manipuliuoja valstybe<...>“, be to, apkaltino ieškovę, padarius nusikalstamas veikas, pasakydamas tokius žodžius: „<...> mašiną palikau šią vasarą toje vietoje, kuri neva pagal jų kažkokią teisę jiems priklauso ir po trijų dienų radom visas keturias padangas pradurtas, galinis stiklas sudaužytas ir kapotas sugadintas <...>.

20Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir išsamiai pasisakęs apie kiekvieną teiginį konstatavo, kad atsakovo pasisakymai, jog „<...> užsislėpęs diktatorius, mini Hitleris, suprantate gyvena mūsų kieme <...>“, vertintini kaip atsakovo individuali nuomonė, jo suvoktas požiūris į susidariusią konfliktinę situaciją. Ieškovė nesutikdama su tokia teismo pozicija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šį atsakovo pasisakymą, nurodydama kad šis teiginys buvo pasakytas ypač žeminančia ir įžeidžiančia forma. Nurodė, kad šių žodžių neigiamos reikšmės įrodinėti net nereikia. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės kokiu būdu buvo išsakytas minėtas teiginys ir išsakytų žodžių reikšmė, nenuneigia fakto, nustatyto pirmosios instancijos teisme, kad išsakytas teiginys yra atsakovo nuomonė, o ne žinia. Apeliantė pateiktame skunde neginčija šio fakto, todėl teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo išsamiu teiginio „<...> užsislėpęs diktatorius, mini Hitleris, suprantate gyvena mūsų kieme <...>“ vertinimu, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir nedarantys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.

21Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad visi jo išsakyti teiginiai ir juose paskleistos žinios apie ieškovę yra atitinkančios tikrovę. Tačiau apeliantė tokiu būdu nepagrįstai nori perkelti įrodinėjimo naštą apie pačios teiginius atsakovui. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė ieškinį ir apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog ieškinyje nurodyti ir atsakovo išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.

22Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti liudytojų parodymų kaip objektyvių ir jų parodymai negalėjo turėti reikšmės teismo sprendimui, kadangi liudytojai yra priešiškai nusiteikę ieškovės atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad televizijų laidų transliavimo metu jokių oficialių įrodymų ar kitokių dokumentų, galinčių priskirti jai atsakovo teiginiuose išsakytų ir priskirtų nusikaltimų ir kitokių veikų padarymą, nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi darydamas išvadas apie liudytojų paliudytas aplinkybes, dėl gyventojų kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės elgesio (b.l. 47-48, 102), taip pat dėl kreipimosi į frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną (b.l. 106) ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai konstatavo, kad teiginiai „<...> ji manipuliuoja ne tik mumis, ji manipuliuoja policija, teismu, manipuliuoja valstybe<...>“ ,„<...> jie nuolat šmeižia mus, sako netiesą, klaidingai liudija, nepasirodo teisme <...>“, „<...> daugkartiniai įžeidinėjimai, klaidingi liudijimai, tiesiog apkalbos ir šmeižtas <...>“ atitiko tikrovę. Teisėjų kolegija vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus vertinant liudytojų parodymus, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti jų parodymais, kadangi byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie juos paneigtų, o byloje esantys aukščiau išvardinti duomenys tik patvirtina liudytojų parodymų teisingumą.

23Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-252-734/2012 ir jame padarytas išvadas, kad teiginys dėl transporto priemonės sugadinimo buvo pripažintas kaip įžeidžiantis ieškovės garbę ir orumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime atsižvelgė į šį sprendimą ir juo remdamasis nurodė, kad atsakovui negali kilti atsakomybė už laidų kūrėjų parodytus reportažus. Analogiškai pasisakė ir žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (b.l. 191-192).

24Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

25Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje dėl ginčo tarp šalių, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Kadangi 2013-09-12 nutartimi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas (b.l. 228), tai vadovaujantis CPK 84 str. atmetus apeliacinį skundą, 244 Lt žyminis mokestis priteistinas iš apeliantės valstybės naudai.

27Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš apeliantės I. D. 244 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama: pripažinti, kad buvo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-19 sprendimu (b.l. 208-215)... 10. Atsakovo pasisakymai, jog „<...> užsislėpęs diktatorius, mini... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovė I. D. apeliaciniu skundu (b.l. 221-226) prašo Vilniaus miesto... 13. Atsakovas A. S. atsiliepimu (b.l. 231-236) prašo skundą atmesti kaip... 14. Tretieji asmenys UAB „Baltijos TV“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo... 18. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. vasario 10 d. gauti apeliantės rašytiniai... 19. Byloje nustatyta, jog 2010 m. sausio 7 d., 19.10 val., per LNK televizijos... 20. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir išsamiai pasisakęs... 21. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad visi jo... 22. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo... 23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į... 24. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 25. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 26. Kadangi 2013-09-12 nutartimi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio... 27. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš apeliantės I. D. 244 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai....