Byla 2A-1690-253/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Klaipėdos nafta“, reikšdamas reikalavimus pripažinti jo atleidimą iš AB „Klaipėdos nafta“ neteisėtu, panaikinti AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2011-08-31 įsakymą Nr. P4-156 dėl ieškovo atleidimo iš darbo, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2011-08-31 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2011-08-31 nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atsakovės įsakyme atleisti ieškovą iš darbo nurodoma, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog R. K. neįvežė kuro į bendrovės teritoriją 2011-07-07 ir 2011-07-14, bet apskaitos skyriui pateikė kuro pirkimo kvitus. Liepos mėnesiui pasibaigus apskaitos skyriui perkrovimo cecho pavaduotojas S. K. pateikė kuro gavimo žiniaraštį ir kompresorių kelionės lapus, kurie patvirtinti S. K. parašais, kad neįvežtas į teritoriją kuras buvo išduodamas R. K. ir kompresoriai tikrai dirbo ir naudojo kurą. Už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą S. K. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas nurodo, jog neįvykdė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. R. K. liepos mėnesio pabaigoje pateikė ieškovui kuro pirkimo 2011-07-07 ir 2011-07-14 dienomis kvitus, todėl jie ir buvo įtraukti į kuro gavimo žiniaraštį, kuris buvo pateikiamas apskaitos skyriui. Tai, kad kompresorius dirbo ir jam buvo reikalingas kuras, įrodo kompresoriaus motovalandas skaičiuojantis skaitliukas. Ieškovas negali atsakyti už tai, kad atlikus patikrinimą, nustatyta, jog R. K. nebuvo išduotas leidimas taros, skirtos kuro pirkimui, išsivežimui iš bendrovės teritorijos. Ieškovas neturėjo pagrindo neįtraukti į žiniaraštį jam pateiktų kuro pirkimo kvitų. Tai, kad kuras buvo kompresorių kuro bakuose bei plastikinėse talpose sandėlyje ieškovas pats matė ir iš šių talpų kuras buvo pilamas į kompresorių kuro bakus. Ieškovas neatsakingas už kuro įvežimą į bendrovės teritoriją. Iš generalinio direktoriaus 2011-08-31 įsakymo turinio neaišku, kokias konkrečiai darbo pareigas ieškovas pažeidė, nenurodoma, kodėl už kuro neįvežimą atsakingas ieškovas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovo atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str., 237 str. 1 d. 3 p. pripažino neteisėtu, ieškovo prašymu į darbą jo negrąžino; panaikino atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2011-08-31 įsakymą Nr. P4-156 dėl ieškovo atleidimo iš darbo; darbo sutartį nusprendė laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui S. K. iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 42 663,60 Lt, 8 532,72 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2011-08-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojamą pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 406,32 Lt, vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 8 532,72 Lt, 500 Lt neturtinės žalos ir

42 420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad bylos aplinkybes, susijusias su dyzelinio kuro vagyste šalys aiškina ir vertina skirtingai. Tai, ką atsakovė nurodo kaip ieškovo kaltės įrodymą, būtent, kad ieškovas davė nurodymus R. N. ir D. B., ieškovas vertina kaip vykdymą darbdavio nurodymų. Pačios atsakovės liudytojai posėdžio metu liudijo, kad leidimus dėl kuro vežimo galėjo pildyti ne tik ieškovas, bet ir kiti liudytojai, tai yra A. S., R. N., ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo nebuvo pradėtas, atsakovė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo organus, o pasikreipus teismui prokuratūra ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų (leidimų) klastojimo nepradėjo. Aplinkybių apie tai, kad ieškovas S. K. kreipėsi į atsakovės darbuotoją R. N. su prašymu išrašyti leidimus atgalinėmis datomis teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu ieškovo kaltę dėl dyzelinio kuro vagystės. Teismas vertino, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, išnaudojus visas įmanomas įrodymų surinkimo ir ištyrimo galimybes, negauta pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovas 2011-07-07 ir 2011-07-14 įvykdė kuro vagystę AB „Klaipėdos nafta“. Atsakovė, manydama, jog vagystėje dalyvavo ir ją įvykdė ir kiti asmenys, savo tyrimo ataskaitoje, duodama išvadą, jog vagystę vykdė ir R. K., darbo sutartį su šiuo asmeniu nutraukė šalių susitarimu, o kiti asmenys, dėl kurių kaltės buvo įsakyta toliau atlikti tyrimą, buvo nubausti drausmine tvarka pastaba ir įspėjimu. Neatsižvelgiant į ankstesnį ieškovo darbą, pareigų vykdymą buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, tačiau jos atlyginimo dydį sumažino iki 500 Lt.

5Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad bylos medžiaga netiesiogiai, tačiau vienareikšmiškai įrodo, kad 2011-07-07 ir 2011-07-14 atsakovės darbuotojas R. K. bendrovės lėšomis nupirko daugiau kaip 430 ltr. dyzelinio kuro už daugiau kaip 1 800 Lt ir neįvežė jo į bendrovės teritoriją su ieškovo žinia ir iniciatyva, o ieškovas buvo kartu su R. K. įvykdytos dyzelinio kuro vagystės organizatorius ir sumanytojas. Tikėtina, jog vietoje neįvežto į bendrovės teritoriją dyzelinio kuro į mobilųjį kompresorių buvo pilamas bendrovės klientams priklausantis dyzelinis kuras iš valomų rezervuarų. Mano, kad ieškovas ilgą laiką organizavo kuro vagystes iš bendrovės. Įstatymas nereikalauja įsiteisėjusio teismo nuosprendžio tam, kad ieškovui būtų galima taikyti drausminę atsakomybę ir atleisti jį iš darbo laikantis LR DK nustatytos tvarkos ir terminų. Apeliantės teigimu, teismas, mėgindamas pats inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir motyvuodamas sprendimą tuo, kad atsakovė nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, netinkamai taikė DK 235 str. 2 d. 7 p. normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo įstatyminis pagrindas nutraukti su ieškovu darbo sutartį už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nesutinka, kad buvo materialiai atsakingas už kompresorių darbui reikalingo dyzelinio kuro priėmimą ir išdavimą. Liudytojas J. K. patvirtino, kad jo pareiga tikrinti įvežamo į bendrovės teritoriją kuro kiekį, nes jo žinioje yra kuro pirkimo kortelės ir jis privalo kartu su vairuotoju važiuoti užpilti kurą. Nurodo, kad tik pildė kompresoriaus darbo valandų skaičių ir pagal nustatytą normą išvesdavo jo sunaudotą kuro kiekį. Leidimus atgaline data liepė išrašyti A. S.. Kai 2010 m. į darbą buvo priimtas R. N., tik jis vienas išrašinėjo leidimus kurui į teritoriją įvežti/išvežti, o jam nesant tai atlikdavo perkrovimo cecho viršininkas A. S.. Ieškovas neišrašydavo leidimų kurui įvežti/išvežti ir 2011 m. (iki 2011 m. rugpjūčio mėn.). Spaudimo R. N. nedarė, o reikalavo tinkamai sutvarkyti leidimus, nes to jo prašė bendrovės finansų direktorius M. B.. Nesutinka, kad telefonu nurodė bendrovės transporto skyriaus darbuotojui J. K. parvežti kuro ir, žinodamas, kad J. K. negali važiuoti, liepė R. K. paimti iš jo kortelę ir važiuoti kuro vienam. Atsakovė neįrodė, kad jis būtų sumanęs, organizavęs ir įvykdęs kuro vagystę bendrovėje, neįvardina lokalinių aktų, kuriuose būtų numatyta ieškovo atsakomybė už kompresoriams skirtą kurą. Nurodo, kad iš darbo buvo atleistas ne tuo pagrindu, kad padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, o dėl įtarimų įvykdžius vagystę.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš darbo teisinių santykių dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisėtumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu ir jų pagrindu priimtu sprendimu, kuriuo ieškovo S. K. atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str., 237 str. 1 d. 3 p. pripažintas neteisėtu.

9Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas S. K. AB „Klaipėdos nafta“ dirbo nuo 1997-01-08, nuo 1998-02-01 dirbo perkrovimo cecho viršininko pavaduotoju, 2011-08-31

10AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P4-156 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, remiantis LR DK 237 str. 1 d. 3 p. bei 136 str. 3 d. 2 p., ieškovui S. K. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. numato darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, kaip tai numatoma LR DK 235 str. nuostatose. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 str. 1 d.). Iš minėtame įsakyme nurodytų aplinkybių ir nagrinėjamoje byloje apeliantės AB „Klaipėdos nafta“ pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas S. K. atleistas iš darbo už atlikimą veikos, turinčios vagystės požymių, kadangi taip padarytas LR DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Minėta teisės norma numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (LR DK 237 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar buvo pagrindas taikyti ieškovui S. K. drausminę atsakomybę, t. y. ar ieškovas S. K. atliko vagystės požymių turinčią veiką ir taip šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Šiuo atveju ieškovas S. K. (darbuotojas) ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, taigi pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui – apeliantei, kuri privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos.

11Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ieškovas S. K. atleistas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio fakto pripažinimo pasekmes darbuotojui yra itin sunkios, todėl pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto LR DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu, todėl būtina atsižvelgti ir į LR Konstitucijos 31 str.

121 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pažymėtina, kad veikų samprata, numatyta baudžiamojoje ar administracinėje teisėje, reikšminga aiškinantis šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nors baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymas nėra darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pagal

13LR DK 235 str. 2 d. 7 p. sąlyga. Nors minėta įstatymo nuostata nereikalauja, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

142004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-513, Teismų praktika 23; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012).

15Iš 2011-08-31 AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P4-156 ir

162011-08-31 tyrimo dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminale naudojamų kompresorių kuro įvežimo, perdavimo, sunaudojimo ataskaitos matyti, kad apeliantė nustatė aplinkybes, jog R. K. 2011-07-07 ir 2011-07-14 kompresoriams skirto pirkto dyzelinio kuro į teritoriją neįvežė, taip padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – dyzelinio kuro vagystę; S. K., kaip materialai atsakingas už kompresorius asmuo, dokumentais įformino (pasibaigus liepos mėnesiui į apskaitos skyrių pateikė kuro gavimo žiniaraštį ir kompresorių kelionės lapus, kurie patvirtinti S. K. parašais) į bendrovės teritoriją realiai neįvežto dyzelinio kuro vagystę – kad neįvežtas į bendrovės teritoriją kuras buvo išduodamas R. K. ir kompresoriai tikrai dirbo, naudojo kurą – taip organizuodamas dyzelinio kuro vagystę ir padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (t. 1, b. l. 15, 37a-41). Ieškovas savo kaltės dėl dyzelinio kuro vagystės padarymo nepripažino. Dėl šio įvykio apeliantė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo, pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijas apeliantė kreipimosi pagrindo nepalaikė, skundo neteikė.

17Apeliantė ieškovo kaltę ir aplinkybę, kad ginčo dienomis pirktas kuras nebuvo įvežtas į įmonės teritoriją įrodinėja ir faktu, kad 2012-07-07 ir 2012-07-14 dienomis atlikto dyzelinio kuro įvežimui į bendrovės teritoriją išrašyti materialinių vertybių įvežimo/išvežimo leidimai buvo išrašyti atgaline data. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktų materialinių vertybių įvežimo/išvežimo leidimų registracijos numerių sekos pagal leidimų išdavimo datas neatitikimas. Tiek ieškovas, tiek apeliantė nurodė, kad pagal nusistovėjusią tvarką rezervuarų valytojui pranešus apie kompresorių darbui skirto kuro trūkumą būdavo išrašomas leidimas mobiliųjų kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro įvežimui, o pirkti kuro į degalinę važiuodavo du asmenys – rezervuarų valytojas R. K. su transporto grupės mechaniku J. K., kuris saugo bendrovei priklausančią mokėjimo kortelę. Išvažiuoti iš apeliantės bendrovės teritorijos su tuščia talpa dyzeliniam kurui ir įvežti dyzelinį kurą į bendrovės teritoriją reikalingas nustatytos formos rašytinis leidimas. Apeliantė nurodė, kad pagal lokalinius aktus ir bendrovėje susiklosčiusią praktiką tiek išvažiuojant iš bendrovės teritorijos, tiek grįžtant į ją su kuru apsaugos darbuotojai daro atžymas leidimuose įvežti/išvežti materialines vertybes. Ieškovo ir apeliantės pozicijos dėl tokių leidimų išrašymo tvarkos skiriasi. Ieškovas nurodo, kad dėl taros išvežimo ir kuro įvežimo leidimo suteikimo rezervuarų valytojas kreipdavosi į perkrovimo cecho meistrą R. N. arba perkrovimo cecho viršininką – A. S.. Tuo tarpu apeliantė nurodo, kad tokį leidimą išrašydavo ieškovas arba R. N. ieškovo nurodymu. A. S. paaiškino, kad jis leidimų neišrašinėdavo, o tai dažniausiai darydavo R. N. ir ieškovas. Iš viršininko pavaduotojo pareiginių nuostatų matyti, kad S. K. nenustatyta pareiga išduoti leidimus dyzelinio kuro kompresorių darbui įvežimui/išvežimui iš bendrovės teritorijos. Iš byloje pateiktų leidimų išvežti/įvežti materialines vertybes į bendrovės teritoriją nustatyta, kad S. K. leidimus materialinių vertybių vežimui išrašydavo nuo 2010-01-14 iki 2010-05-31 bei išrašė leidimus 2011-01-12, 2011-07-20, 2011-08-10, 2011-08-23 dienomis, tuo tarpu nuo 2010-08-20 visus leidimus (išskyrus prieš tai paminėtomis dienomis), tarp jų ir leidimus dyzeliniam kurui, jo statinėms vežti, išrašydavo R. N.. R. N. apeliantei pateiktame paaiškinime nurodė, kad jo pareiga yra paruošti leidimus atliekų ir materialinių vertybių įvežimui ir išvežimui, taip pat nurodė, kad leidimus kartais išrašo ir cecho vadovai, o ginčo dienomis dėl leidimų išrašymo į jį niekas nesikreipė, be to, 2012-07-14 jis buvo atostogose. Aplinkybę, kad leidimai dėl kuro įvežimo/išvežimo kartais buvo išrašomi ir vėliau, nei vyksta pats kuro vežimas, bylos nagrinėjimo metu nurodė R. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad perkrovimo cecho viršininkas A. S. 2011-08-30 paaiškinime apeliantei ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kuras 2012-07-07 bei 2012-07-14 dienomis buvo įvežamas į bendrovės teritoriją bei patvirtino, kad leido išrašyti leidimus 2012-07-07 bei 2012-07-14 dienoms atgaline data. Todėl nėra pagrindo besąlygiškai sutikti su apeliantės teiginiu, kad ieškovas darė spaudimą R. N. dėl leidimų ginčo dienoms išrašymo atgalinėmis datomis ir kreipėsi į R. N. dėl leidimų išrašymo atgaline data savavališkai iš savanaudiškų paskatų.

18Byloje pateiktas 2008-06-30 įsakymas Nr. P1-75, kuriuo nustatyta bendrovės įrengimų sunaudojamo kuro nurašymo tvarka. Šiame įsakyme numatyta, kad kurą perka transporto grupės mechanikas J. K., įrenginio darbui reikalingą kuro kiekį perduodamas padalinyje už įrengimo eksploatavimą atsakingam asmeniui, užpildant įrengimo Kuro gavimo žiniaraštį. Pasibaigus mėnesiui transporto grupės mechanikas J. K. kuro pirkimo kvitus ir Kuro gavimo žiniaraščius perduoda apskaitos skyriui. Per mėnesį atsakingas asmuo pildo Įrenginio naudojimo lapą, kurį mėnesio pabaigoje perduoda apskaitos skyriui. Iš šių aplinkybių matyti, kad J. K. yra atsakingas už realiai įsigyto įrenginio darbui reikalingo kuro kiekio perdavimą atsakingiems asmenims. Apeliantė patvirtina, kad su transporto grupės mechaniku J. K., kaip ir su ieškovu, buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

19Bendrovės apsaugos darbuotojai paaiškinimuose apeliantei tvirtino, kad R. K. 2012-07-07 bei 2012-07-14 dienomis nevežė tuščios talpos iš TNP ir neparvežė kuro į bendrovės teritoriją, tačiau byloje yra pateikti degalinės, kurioje buvo perkamas rezervuarų valymo kompresoriams naudojamas kuras, pirkimo kvitai, patvirtinantys dyzelinio kuro pirkimą 2012-07-07 bei 2012-07-14 (t. 1, b. l. 39, 42–42, 47). Iš J. K. apeliantei 2011-08-31 pateiktų paaiškinimų ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad 2012-07-07 bei 2012-07-14 J. K. su R. K. į degalinę atvežti dyzelinio kuro nevažiavo, kadangi buvo užimtas, todėl kurui pirkti R. K. perdavė bendrovei priklausančią mokėjimo kortelę, kuri vėliau jam buvo grąžinta. Taip pat nurodė, kad ginčo dienomis užpiltas kuras ir kvitai perduoti ieškovui S. K., kuris atsakingas už kuro valymo kompresorius, tuo tarpu 2011-09-22 paaiškinime apeliantei J. K. nurodė, jog už kompresorių priežiūrą atsakingas buvo R. K.. Bendrovės lokaliniuose aktuose tiesiogiai nenumatyta, kad ieškovas yra paskirtas atsakingu asmeniu už rezervuarų valymo kompresorius ir nupirkto jų sunaudojamo kuro priėmimą. Nors 2008-06-30 įsakyme Nr. P1-75 numatyta, kad J. K. yra atsakingas už kuro pirkimo kvitų ir Kuro gavimo žiniaraščių perdavimą apskaitos skyriui, tačiau ieškovas nurodė, kad pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką R. K. mėnesio gale jam atiduodavo kuro pirkimo kvitus ir Kuro gavimo žiniaraštį mėnesio gale užpildydavo ieškovas. Apeliantė neginčijo, kad pateiktuose pirkimo kvituose nurodyti dyzelinio kuro kiekiai buvo įsigyti su bendrovės mokėjimo kortele. Tiek J. K., tiek S. K. sudarytuose 2011 m. liepos mėn. kuro gavimo žiniaraščiuose nurodyti ginčo dienomis gauto kuro kiekiai sutampa su pirkimo kvitų duomenimis (t. 1, b. l. 53–54). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliantės darbuotojų teiktus paaiškinimus yra pakankamas pagrindas vertinti, kad ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad kitas materialiai atsakingas įmonės darbuotojas – J. K. turėdavo kartu su rezervuarų valytoju važiuoti pirkti kuro ir perduoti įgytą reikiamą kuro kiekį atsakingiems asmenims, pagal nusistovėjusią praktiką faktiškai galėjo pildyti gaunamo kuro žiniaraštį pagal jam mėnesio pabaigoje pateiktus kuro pirkimo kvitus.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas pildydavo rezervuarų valymo kompresorių Kelionės lapus, kuriuose buvo žymimas kompresorių išdavimo ir grąžinimo laikas, kompresoriaus išdavimo ir grąžinimo metu fiksuojami motovalandų skaitliuko parodymai ir kuro likutis. 2012-07-07 kompresoriams išduota 216,45 l kuro, o 2012-07-12 išduota 216,82 l kuro, šie kiekiai iš esmės atitinka tomis dienomis pirkimo kvitais patvirtintus įsigyto kuro kiekius. Nustatyta, kad kompresorių, inventoriniai Nr. 41457 ir Nr. 41323, 2011 m. liepos mėn. sunaudotas degalų kiekis atitinka pirkimo kvitų pagrindu S. K. patvirtintą gautą kuro kiekį. Apeliantė nurodo, kad egzistuoja galimybė į rezervuarus valančius kompresorius pilti rezervuaruose likusio dyzelinio kuro likučius, taip nuslepiant kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro trūkumą. Tačiau apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kompresoriais siurbiami ir kitokie naftos produktai, ne tik dyzelinis kuras. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo dienomis buvo valomi būtent dyzelinio kuro rezervuarai, nėra duomenų, ar buvo reali galimybė dyzelinio kuro likučius nepastebimai kaupti iš anksčiau valytų dyzelinio kuro rezervuarų ir juos vėliau faktiškai panaudoti darbui kompresoriais ir ar tokia galimybe būtų galima pasinaudoti tik su S. K. žinia, per kokį laikotarpį valytų rezervuarų su dyzeliniu kuru likučių pakaktų sukaupti ginčijamą kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro kiekį. Taip pat nenustatyta, kad R. K. ir ieškovą siejo koks nors susitarimas. Atsižvelgiant į tai, šios apeliaciniame skunde keliamos prielaidos atmestinos, kaip nepagrįstos įrodymais. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas sistemingai neišrašė kuro leidimų visus 2010 m., o 2011-04-04 išrašytas leidimas mažesniam nei nupirktas kuro kiekiui bei 2011-04-14 ir 2011-05-02 pirktam kurui neišrašyti leidimai, atsižvelgiant į tai, kad kuras turėjo būti perkamas ir perduodamas su J. K. žinia, išrašyti leidimus dyzelinio kuro įvežimui į bedrovės teritoriją turėjo ir R. N., bei yra duomenų, kad leidimai būdavo išrašomi vėliau nei vykdavo kuro vežimas, be to, dėl šių įvykių nuo 2010 m. ieškovui nebuvo reiškiamos pretenzijos ar taikytos drausminės nuobaudos, neįrodo ieškovo kaltės dėl galimų kuro vagysčių organizavimo.

21Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl materialiai atsakingo asmens drausminės atsakomybės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, reikšmingos aplinkybės yra tai, ar darbuotojui buvo sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti darbdavio turtą – ar tinkamai apskaitomos ir perduodamos materialinės vertybės, kiek asmenų buvo materialiai atsakingi už jas ir pan. Iš bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, kad apeliantės bendrovėje nebuvo tinkamai laikytasi nustatytos bendrovės įrengimų sunaudojamo kuro nurašymo tvarkos, nebuvo aiškiai nustatytos materialiai atsakingų darbuotojų funkcijos, nebuvo tinkamai sureguliuota materialinių vertybių apskaita ir jų išdavimo bei judėjimo tvarka, materialinių vertybių išvežimo/įvežimo leidimų išdavimo tvarka ir skyriaus apsauga. Byloje esminę reikšmę turi ir teisėjų kolegijos nustatytos nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės, kad tiek 2012-07-07, tiek 2012-07-14 J. K. turėjo vykti pirkti dyzelinio kuro kartu su R. K. ir pats perduoti įsigytą kurą atsakingam asmeniui, kad ginčo dienomis dyzelinį kurą pirko vienas R. K., leidimus materialinių vertybių išvežimui/įvežimui galėjo išrašyti ne tik ieškovas, o ši funkcija ieškovo pareigybės instrukcijose nenumatyta, be to, kompresoriams skirtą kurą ieškovas pagal kuro pirkimo kvitus priimdavo ir išduodavo tik pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką, o kuro įvežimo faktą ir galimybę leidimus materialinių vertybių išvežimui/įvežimui išrašyti atgaline data patvirtino pats perkrovimo cecho viršininkas A. S.. Taigi, netgi vertinant, kad ieškovas buvo už kompresorių eksploatavimą atsakingas asmuo ir turėjo užpildyti Kuro gavimo žiniaraštį, bei atsižvelgiant į bendrovėje susiklosčiusią praktiką, kitų asmenų atliktus veiksmus ir susidariusias aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi LR CPK 176 str. 1 d. bei 185 str., negali konstatuoti, kad prielaida, jog ieškovas S. K. atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto LR DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad ieškovas turėjo tikslą be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą ar tokią veiką organizavo.

22Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei apeliacinio skundo argumentus, remdamasi nurodytais motyvais konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei joms tinkamai pritaikė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Ieškovas S. K. pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 1 815 Lt dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 9). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. ir į bylos sudėtingumą, ieškovui iš apeliantės priteistina išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 1 200 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 1 200 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Klaipėdos... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. 2 420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas... 5. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo Klaipėdos miesto... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš darbo teisinių santykių dėl... 9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas S. K. AB „Klaipėdos... 10. AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P4-156 už... 11. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ieškovas S. K. atleistas iš... 12. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pažymėtina, kad veikų samprata,... 13. LR DK 235 str. 2 d. 7 p. sąlyga. Nors minėta įstatymo nuostata nereikalauja,... 14. 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-513, Teismų praktika 23;... 15. Iš 2011-08-31 AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr.... 16. 2011-08-31 tyrimo dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminale naudojamų... 17. Apeliantė ieškovo kaltę ir aplinkybę, kad ginčo dienomis pirktas kuras... 18. Byloje pateiktas 2008-06-30 įsakymas Nr. P1-75, kuriuo nustatyta bendrovės... 19. Bendrovės apsaugos darbuotojai paaiškinimuose apeliantei tvirtino, kad R. K.... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas pildydavo rezervuarų valymo kompresorių... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl materialiai atsakingo asmens... 22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje... 23. Ieškovas S. K. pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 1 200 Lt...