Byla 3K-3-265/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Einhell Balticum“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui UAB „Einhell Balticum“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. N. dirbo UAB „Einhell Balticum“ sandėlininku nuo 2007 m. birželio 29 d. Darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2009 m. kovo 16 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tačiau 2009 m. kovo 17 d. jis buvo vėl priimtas dirbti sandėlininku pagal terminuotą darbo sutartį iki 2009 m. gegužės 17 d. Pasibaigus terminui ieškovas toliau dirbo atsakovo įmonėje, taigi darbo sutartis tapo neterminuota. 2009 m. kovo 17 d. su ieškovu taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

52010 m. spalio 13-15 d. atsakovo sandėlyje buvo atlikta prekių likučio inventorizacija. Ieškovas buvo įtrauktas į inventorizacijos komisijos narių sąrašą, tačiau dalyvavo ne visą laiką, dėl to 2010 m. spalio 27 d. įsakymu jam už pravaikštą paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ieškovas šios drausminės nuobaudos neskundė. Inventorizacijos metu nustatyta, kad trūksta prekių už 197 899,48 Lt. 2010 m. spalio 27 d. ieškovui išsiųstas reikalavimas dėl to pasiaiškinti. 2010 m. gruodžio 8 d. pasiaiškinime ieškovas nurodė, kad pripažįsta, jog yra materialiai atsakingas už atsakovo prekes sandėlyje, tačiau nesutiko su inventorizacijos metu nustatytu prekių trūkumu, nes jo darbo metu jokios prekės nebuvo dingusios, pavogtos, iššvaistytos ar kitokiu būdu realizuotos.

62010 m. gruodžio 9 d. įsakymu atsakovas, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 236 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 240 straipsnio 1, 3 dalimis, 241 straipsnio 1, 2 dalimis, skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2010 m. gruodžio 9 d.

7Ieškovas prašo šį įsakymą panaikinti, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad, prieš pradedant dirbti, jam jokios konkrečios materialinės vertybės nebuvo perduotos, atsakovo įmonėje nėra jokių darbo taisyklių ir pareiginių instrukcijų, ieškovas negalėjo žinoti, ko iš jo reikalauja darbdavys ir, remiantis teismų praktika, negali už tai atsakyti. Atsakovas nesivadovavo Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nuostatomis (pvz., reikalavimu atlikti prekių inventorizaciją prieš išeinant materialiai atsakingam asmeniui atostogų), todėl inventorizacijos aprašai yra neteisėti. Ieškovo teigimu, pavestas pareigas jis visą laiką atliko tinkamai ir sąžiningai, todėl atleidimas nepagrįstai kaltinant šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ieškovui sukėlė stresą, pažeminimą kolegų akyse, dvasinius išgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, netikėtai buvo paliktas be darbo ir pajamų, tai sukėlė ypač didelį neužtikrintumą savo ateitimi, bendrovės vadovas prieš atleidžiant iš darbo ieškovui grasino.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 787,22 Lt priskaičiuoto neišmokėto darbo užmokesčio, 2164,29 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 14,84 Lt delspinigių, 5219,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 72,19 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. kovo 31 d. iki visiško atsiskaitymo; kitą ieškinio dalį atmetė, sprendimo dalį dėl 787,22 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

10Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame įsakyme kaip atleidimo pagrindą nurodė tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, todėl pasisakė dėl pagrindų darbo sutarčiai nutraukti abiem 136 straipsnio 3 dalyje nurodytais punktais. Nevertindamas antros drausminės nuobaudos pagrįstumo, teismas konstatavo, kad ieškovas neteisėtai buvo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes pareigų neatlikimas (netinkamas jų vykdymas) skiriant antrą drausminę nuobaudą užfiksuotas 2010 m. spalio 15 d. inventorizacijos aprašu iki pirmos drausminės nuobaudos paskyrimo, taigi nebuvo teisiškai reikšmingo fakto – kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teisėtumo bei pagrįstumo, teismas nustatė, kad atsakovo bendrovėje 2009 ir 2010 metais atliktos inventorizacijos, į kurių komisijų sudėtis buvo įtrauktas ieškovas; 2009 m. sausio 5 d. bendrovėje nubuvo nustatyta prekių trūkumo, 2010 m. spalio 15 d. – buvo; laikotarpiu tarp šių inventorizacijų atsakovo sandėlininkais dirbo du asmenys: ieškovas ir A. B.; dėl nustatyto trūkumo atsakovas atleido tik ieškovą; kaip liudytojas apklaustas atsakovo vadovas G. B. nurodė žinąs, kad jį apvogė ieškovas, nes iš karto peržiūrėjo stebėjimo kameros vaizdo įrašus, iš kurių pamatė, kad atsakovas po darbo valandų sugrįžo į sandėlį ir krovė prekes į transporto priemonę; įrašai perduoti ikiteisminiam tyrimui. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. vasario 2 d. rašto teismas nustatė, kad ieškovui pareikšti įtarimai dėl atsakovo turto pasisavinimo. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas nenurodė, dėl kokios konkrečiai DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos veikos požymių ieškovas atleistas, tačiau šiai bylai išnagrinėti nereikšminga, ar ieškovas pats pasisavino, ar sudarė sąlygas kitiems asmenims užvaldyti atsakovo turtą. Iš atsakovo į bylą pateiktų CMR važtaraščių teismas nustatė, kad gaunamas prekes ieškovas patvirtindavo savo parašu ir antspaudu, tačiau inventorizacijos metu šių prekių sandėlyje nebuvo rasta. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovo bendrovėje nebuvo darbo taisyklių ir pareiginių instrukcijų, neturi reikšmės, nes ieškovas atsakovo sandėlininku dirbo nuo 2007 m. ir turėjo suvokti savo darbo funkcijų esmę, o esant neaiškumų – stengtis juos pašalinti; pradėjus prekių patikrinimą ir nustačius jų trūkumą – siekti išsiaiškinti tokio trūkumo priežastis, o ne pasišalinti iš tolimesnio patikrinimo. Atkreipęs dėmesį į tai, kad ieškovas neginčijo jam už pravaikštą inventorizacijos atlikimo metu paskirtos drausminės nuobaudos ir nepateikė jokių paaiškinimų ar samprotavimų, kaip iš sandėlio galėjo dingti prekės, remdamasis ištirtų aplinkybių visuma, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą ieškovą atleisti dėl šiurkštaus darbo pažeidimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog inventorizacijos aprašai neatitinka įstatymo reikalavimų, nepaneigia juose užfiksuotų aplinkybių ir atsakovo atsakomybės už prekių trūkumą atsakovo sandėlyje, taip pat kaip ir tai, jog atsakovo bendrovėje dirbo ir į sandėlį bet kuriuo paros metu galėjo patekti dar vienas sandėlininkas – A. B.; kito sandėlininko atsakomybės už prekių trūkumą klausimas nėra šios bylos dalykas.

11Spręsdamas dėl atsiskaitymo su ieškovu, teismas pažymėjo, kad DK 141 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi, net jeigu darbuotojas padaro žalos įmonei, su juo vis tiek turi būti atsiskaitoma atleidimo dieną, nes DK nenustatyta darbdaviui sulaikymo teisės. Priteisęs ieškovui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, teismas priteisė ieškovui 14,84 Lt jo neprašytų, tačiau tiesiogiai su jo reikalavimais susijusių delspinigių už darbo užmokesčio laiku nesumokėjimą.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 12 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo ir atmetė atsakovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys bei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovo įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovui 1378,81 Lt išeitinės išmokos, 14 141,85 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. spalio 12 d., perskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; 2011 m. spalio 17 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos.

13Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus, tai, jog darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai); atsakovas privalėjo nustatyti vidaus darbo tvarkos taisykles, prekių sandėlyje apskaitos tvarką, jų priėmimo ir išdavimo bei sandėlininko pavadavimo tvarką, be to, esant keliems materialiai atsakingiems asmenims, jų atsakomybės ribas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė ieškovo neteisėta veika ir kaltė, nors atsakovo pritaikytame DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos kelios alternatyvios veikos. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nenurodytas turtas, kuris patikėtas ieškovui jos sudarymo dieną, kito akto apie materialinių vertybių perdavimą ieškovui šios sutarties sudarymo dieną šalys nepasirašė, ieškovo atleidimo 2009 m. kovo 16 d. ir priėmimo į darbą kitą dieną sandėlyje esančių prekių perdavimo ieškovui aktas nebuvo sudarytas. 2009 m. sausio 5 d. inventorizacijos aprašo kolegija nepripažino materialinių vertybių perdavimo ieškovui faktą patvirtinančiu įrodymu, nes šios inventorizacijos metu ieškovas nebuvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, o vyriausiuoju sandėlininku tuo metu dirbo V. S.; nuo 2010 m. kovo 3 d. atsakovo sandėlininku pradėjo dirbti A. B., kuris taip pat dalyvavo 2010 m. spalio 15 d. inventorizacijoje; byloje nėra įrodymų apie tai, kokios materialinės vertybės buvo perduotos ieškovui, o kokios – kitam sandėlininkui A. B.. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo supažindinti ieškovą su teisės aktais, nustatančiais šio materialinę atsakomybę, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, pardavimo, išdavimo instrukcijomis bei taisyklėmis, tačiau atsakovas tokių net nebuvo nustatęs ir patvirtinęs. Be to, ieškovas būdavo išleidžiamas kasmetinių atostogų, atsakovo leidimu tam tikrais laikotarpiais nebūdavo darbe, nors tuo metu atsakovas tęsė veiklą ir todėl prekės į sandėlį buvo priimamos bei išduodamos kitų asmenų, raktus nuo sandėlio, liudytojų parodymais, turėjo keli asmenys. Kolegija nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovui einant atostogų sandėlyje esančios prekės būdavo perduodamos kitam atsakingam asmeniui, o vėliau atgal ieškovui, nepagrindė savo įtarimų, kodėl būtent ieškovas yra atsakingas už prekių trūkumą sandėlyje, kad jis būtų pažeidęs prekių priėmimo, saugojimo ir išdavimo iš sandėlio taisykles, kurių nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovui pradėto ikiteisminio tyrimo metu pareikštas įtarimas, neturi teisinės reikšmės, nes jis grindžiamas atsakovo paaiškinimais. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (tai, kad ieškovas nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir prekių priėmimo, saugojimo, išdavimo sandėlyje tvarka, atsakovas nebuvo tinkamai organizavęs darbo ir perdavęs ieškovui materialinių vertybių, prekės nebuvo inventorizuojamos po sandėlio perkėlimo į naują vietą), teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami padaryti išvadai apie DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto darbo pareigų pažeidimo buvimą ieškovo veiksmuose, t. y. atsakovas neįrodė, kad būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų ar neveikimo nustatytas prekių trūkumas sandėlyje, todėl pripažino, kad atsakovas neteisėtai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

14Kolegija pažymėjo, kad atsakovo pateikti CMR važtaraščiai, kuriuose ieškovas pasirašė apie prekių priėmimą, nepatvirtinta atsakovo nurodomų aplinkybių, nes jie savaime neatspindi tikrosios padėties, nesant byloje prekių iš sandėlio išdavimo dokumentų, duomenų apie materialinių vertybių perdavimą visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo metu ar ieškovo atostogų metu, prekių išdavimo ir priėmimo tvarkos bei esant mažiausiai dviem asmenims, atsakingiems už prekes sandėlyje, keliems asmenims turint raktus nuo sandėlio; atsakovo pateikta sandėlio apsaugos sutartis taip pat nepaneigia pirmiau nustatytų aplinkybių, nes prekes pasisavinti turėjo galimybę ir kiti asmenys, o atsakovui tinkamai neorganizavus darbo, ieškovas neturėjo galimybės užtikrinti sandėlyje esančių prekių išsaugojimo; atsakovas nepateikė vaizdo įrašų, apie kuriuos užsimenama pirmosios instancijos teismo sprendime, nors posėdžio protokole tokių liudytojo parodymų neužfiksuota, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo neįrodytais argumentais.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina šalių pasitikėjimo praradimą vienas kitu, atsakovo neproporcingą elgesį ieškovo atžvilgiu ir nevienodą darbuotojų vertinimą, todėl yra pagrindas taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį, t. y. nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu, negrąžinant ieškovo į pirmesnį darbą ir priteisiant jam kompensaciją. Vadovaudamasi DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija priteisė ieškovui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutarties paskelbimo ir įsigaliojimo (DK 297 straipsnio 4 dalis, CPK 331 straipsnio 6 dalis).

16Konstatavusi, kad atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinęs faktų, aplinkybių, priešingai, faktus rinkęs, juos vertinęs tendencingai, atsakovas ieškovą atleido itin jį kompromituojančiu pagrindu, kuris objektyviai pasunkino ieškovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje, teisėjų kolegija nutarė, kad tokio pobūdžio ieškovo darbo teisių pažeidimas sudaro teisinį pagrindą priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą (DK 248 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris, atsižvelgiant į ieškovui priteisiamas kompensacijas, CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei kitas reikšmingas aplinkybes, yra 1000 Lt.

17Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors DK 258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, tačiau atsakovas išskaičiavo didesnę sumą nei ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir išskaitą padarė be rašytinio nurodymo, todėl tokia išskaita pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta neteisėta. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nepagrįstai pripažino ieškovą padarius DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo pareigų pažeidimą, todėl ir dėl šios priežasties atsakovas neturėjo teisės padaryti išskaitą.

18Kadangi teisėjų kolegija priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį pagal DK 297 straipsnio 4 dalį už priverstinės pravaikštos laiką, o pirmosios instancijos teismas – pagal DK 141 straipsnio 3 dalį už uždelstą atsiskaityti terminą, t. y. skirtingais teisiniais pagrindais, tai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti terminą teisėjų kolegija nekeitė.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Einhell Balticum“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką, delspinigių, šią reikalavimų dalį atmetant; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

211. Dėl neinformavimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdį. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neinformavo atsakovo apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą, taip pažeidė CPK 117, 118 straipsnius. Kasatorius iš teismo gavo tik ieškovo apeliacinį skundą ir raginimą pateikti atsiliepimą j jį, po to – tik priimtą skundžiamą nutartį, todėl negalėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti kokių nors papildomų įrodymų (vaizdo įrašo), nes apie jų pateikimo būtinybę nežinojo, kasatoriui nebuvo suteikta galimybės dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kasatoriaus manymu, toks sprendimo priėmimas neatitiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. Rekomendacijos Nr. (95)5 nuostatų, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos civilinėse ir komercinėse bylose, kad efektyvios apeliacinės procedūros atitiktų visų bylos šalių bei teisingumo vykdymo interesus; buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo procese principas.

222. Dėl netinkamo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 141 straipsnio 1 dalies ir 245–258 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui atsakomybę už pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole neužfiksuotus, bet sprendime nurodytus ir teisme išsakytus liudytojo parodymus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad visi duomenys apie ieškovo padarytus nusikalstamus veiksmus yra tiriami, tyrimas pradėtas ne tik atsakovo paaiškinimų, bet ir byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovo bendrovėje 2009-2010 m. atliktas inventorizacijas, liudytojų parodymų ir vaizdo įrašų, kurie yra perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai, pagrindu. Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo buvo paduotas iki atleidžiant ieškovą iš darbo, t. y. turint pakankamų ir pagrįstų motyvų, įsitikinus ieškovo kalte. Kasatoriaus vertinimu, tuo atveju, jei ieškovo veiksmuose nebūtų nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nebūtų pradėtas (BPK 3 ir 168 straipsniai). Tai, kad ieškovui pareikšti įtarimai, jam laikinai apribotos nuosavybės teisės, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, elgėsi tinkamai, leistinai ir teisėtai. Kasatoriaus nurodyti argumentai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovui yra pareikšti įtarimai, jo nuomone, turėtų suformuoti didesnę fakto buvimo, nei jo nebuvimo tikimybę, todėl skundžiamo sprendimo motyvai, kad kasatorius neįrodė ieškovo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti. DK 235 straipsnio 7 punkte įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, leidžiančią turto pasisavinimo faktą įrodinėti ne tik tam tikrų teisėsaugos institucijų ar jų pareigūnų sprendimų, priimtų dėl darbuotojo, egzistavimu, bet ir kitais įrodymais, taigi darbdavys gali patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn ir tais atvejais, kai nėra papildomų teisėsaugos institucijų išvadų ar kt., jei, jo (darbdavio) nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbuotojas tokį pažeidimą padarė. Darytina išvada, kad darbdavys turi teisę pasirinkti, ar prieš skiriant nuobaudą sulaukti kompetentingos institucijos išvados, ar skirti drausminę nuobaudą remiantis jo paties surinktais įrodymais. Ieškovui įvykdžius aptariamą veiką, atsakovo pasitikėjimas ieškovu, kaip bendrovės darbuotoju, buvo prarastas, todėl jis pagrįstai atleistas iš darbo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje R. N. v. UAB „Mabivil Papirius“, bylos Nr. 3K-3-658/2006, drausminės nuobaudos už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos esant labiau mažareikšmiams pažeidimams, palyginti su nustatytu šioje byloje. Darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas net ir vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiuo atveju ieškovas jau ne pirmą kartą pažeidė darbo drausmę. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant šį darbo pareigų pažeidimą, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Šioje byloje kasatorius pateikė pakankamai pagrįstus įrodymus dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas turėjo būti aktyvus, nes, nagrinėjant darbo bylas, civilinio proceso normos teismui suteikia teisę rinkti įrodymus pačiam, tačiau teismas ja tinkamai nepasinaudojo – kilus abejonių dėl vaizdo įrašo, neišreikalavo šio įrodymo iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, todėl nepagrįstai nusprendė nesivadovauti atsakovo pateiktais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nebuvo atsakingas už sandėlyje esančias prekes, nes ieškovas tai pripažino pasiaiškinime. Konstatuotina, kad jeigu darbuotojas žino apie jam patikėtų materialinių vertybių trūkumą, tačiau ne tik nesiima jokių veiksmų šiam trūkumui išaiškinti, bet, priešingai, siekia nesąžiningu būdu išvengti tokio trūkumo nustatymo, tai rodo darbuotojo tyčinius veiksmus siekiant nuslėpti jam patikėtų vertybių neišsaugojimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007). Kasatoriaus manymu, priešingai nei teismų nurodyta, atleidęs ieškovą, jis neturėjo pareigos su juo atsiskaityti pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, nes dėl ieškovo kaltės patyrė didelę žalą, įgijo teisę į tokios žalos visišką atlyginimą, t. y. ieškovui neišmokėta suma sumažino savo (dėl ieškovo kaltės) realiai patirtos žalos dydį, tai leistina tiek pagal DK 255–258 straipsnius, tiek pagal CK 6.69 straipsnį. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė akivaizdžią priteistinų iš atsakovo ieškovui sumų skaičiavimo klaidą, nes, priteisdamas išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką ir kartu palikdamas nepakeistą dalį pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui priteisė daugiau, nei jam priklausytų.

233. Dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus manymu, konstatavus, jog ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, jog po atleidimo susirado naują darbą ir dirba, todėl teiginiai, jog dėl patirto nestabilumo darbo santykiuose ar patirtų sunkumų susirasti darbą ieškovui iš atsakovo priteistina neturtinė žala, kasatoriaus nuomone, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo –jis patyrė emocinių išgyvenimų, sukrėtimą ir dėl to pablogėjo jo sveikata, ar jam kitokiu būdu buvo padaryta neturtinė žala (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui neturtinė žala neturėjo būti priteista.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. N. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kasacijos paskirtis dvejopa, susideda iš viešosios ir privačios funkcijų vykdymo, svarbesnė yra viešoji funkcija, t. y. svarbiau yra tai, kad kasacinis teismas pasisakytų aktualiais teismų praktikai teisės taikymo ar aiškinimo klausimais, o ne vykdytų konkrečių teismo sprendimų ar nutarčių reviziją, kaip to kasaciniu skundu prašo atsakovas. Kasaciniame skunde nenurodyta pagrįstų teisinių argumentų dėl CPK 185, 263 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimų, kurių nagrinėjimas, analizė ir išaiškinimų pateikimas būtų aktualus tolimesniam šių teisės normų taikymui ir aiškinimui. Kaip įrodymą, kad būtent ieškovas kasatoriaus bendrovei tariamai padarė 197 899,48 Lt žalos, kasatorius pateikė teismams 2010 m. spalio 15 d. inventorizacijos aprašą, kuris surašytas neteisėtai, nes jį surašant buvo pažeistos Inventorizacijos taisyklių nuostatos: pagal jų 13 punktą, atsakingi ir materialiai atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai, apraše nenurodyti paskutinio perduoto į buhalteriją pajamų ir išlaidų dokumentai (Taisyklių 52 punktas), taigi įsitikinti, ar šio aprašo duomenys atitinka kasatoriaus tvarkytą oficialiąją buhalteriją, nėra jokios galimybės, aprašas neturi teisinės galios ir turėtų būti įvertintas (kaip tinkamai tai padarė apeliacinės instancijos teismas) tik kaip neginčijamas įrodymas, jog kasatorius savo veikloje ignoravo teisės aktų reikalavimus ir juos pažeidinėjo. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys taip pat buvo sudarytos ir su kitais bendrovės darbuotojais, tačiau prieš tai bendrovėje nebuvo atlikta inventorizacijos, t. y. nebuvo nustatyta ir užfiksuota, kokios materialinės vertybės bendrovėje yra, kokios iš jų kokiam darbuotojui yra perduodamos, darbuotojai, pasirašę visiškos materialinės atsakomybės sutartis, negalėjo žinoti, kokia yra kiekvieno jų materialinės atsakomybės apimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu padarė teisingas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl ginčo faktinių aplinkybių net neturėtų būti kasacinio teismo svarstomi, nes kasacinis teismas įrodymų vertinimo iš naujo neatlieka.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami bei nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – kasaciniame skunde iškeltų proceso teisės normų, reglamentuojančių šalių informavimą apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo santykių nutraukimą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atveju bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Dėl įvardyto kasacinio nagrinėjimo dalyko kolegija pasisako atsižvelgdama į kasaciniame skunde suformuluotų klausimų eiliškumą.

29Dėl dalyvaujančių byloje asmenų informavimo apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką

30Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, visi dalyvaujantys byloje asmenys apie prasidėjusį procesą būna informuoti jau pirmosios instancijos teisme, todėl atsiranda šių asmenų pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga. Dėl šių priežasčių dalyvaujantys byloje asmenys apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką informuojami ne teismo šaukimais, o pranešimais be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui (CPK 133 straipsnio 1 dalis, 319 straipsnis 3 dalis). Nagrinėjamu atveju informavimo apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką aspektu svarbu pažymėti, kad apeliacinio proceso šioje byloje iniciatorius taip pat buvo ir atsakovas (kasatorius), kuris dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, jo skundas buvo priimtas ir tai reiškė, kad byloje vyks apeliacinis procesas, kuriame atsakovas turi teisę dalyvauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota nuosekli proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų informavimą apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, aiškinimo ir taikymo praktika. Pagal ją asmens teisė būti informuotam apie teismo posėdžio laiką ir vietą gali būti pažeista tik tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui grąžinamas konkrečiam asmeniui neįteiktas pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas bylą išnagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam netinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos šio asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami ir ar byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas savo procesines pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje J. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-296/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje K. K. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-143/2005; 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. akcinė bendrovė „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010)

31Taigi kasacinio teismo praktikoje tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pripažįstamas atitinkamo teismo pranešimo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas teismui grįžta neįteiktas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vienoda tvarka išsiuntė pranešimus apie teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme laiką ir vietą atsakovui, ieškovui bei jo atstovui, pranešimas atsakovui buvo išsiųstas jo apeliaciniame skunde nurodytu adresu, ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį atvyko, atsakovo atstovas neatvyko. Tinkamu, paties atsakovo nurodytu adresu išsiuntus pranešimą bei neturint informacijos, kad pranešimas atsakovui neįteiktas, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo bylos nagrinėjimo atidėti. Be to, pasisakydama dėl dalyvaujančio byloje asmens procesinės teisės gauti informaciją apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kolegija akcentuoja ir šių asmenų pareigą rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Galimybė gauti informaciją apie Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamas bylas yra užtikrinta ir kita forma – viešai prieinamame teismo tinklalapyje internete. Dėl to šalis, kuri yra patikimai informuota, kad byloje vyks apeliacinis procesas (ši aplinkybė neginčijama) ir siekdama dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turi ir alternatyvią galimybę gauti informaciją apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą ir atitinkamai atstovauti savo interesams teismo posėdyje.

32Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą

33Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurio vienkartinį įvykdymą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje. Ji apibrėžiama kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šia teisės norma nustatomi konkretūs, turintys nusikalstamų veikų požymių, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai. Pažymėtina, kad veikų samprata, numatyta baudžiamojoje ar administracinėje teisėje, reikšminga aiškinantis šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nors baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymas nėra darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo šios teisės normos pagrindu gali turėti rimtų padarinių dėl tolimesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, darbinės reputacijos ir kita. Taigi pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atleidimas tokiu pagrindu laikytinas teisėtu, kai darbo pareigų pažeidimas, turintis nusikalstamos veikos požymių, yra įrodytas tokiu laipsniu, kad nelieka jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004).

34Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti konstatuojama ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus bei darbuotojo elgesį įvertinus atitikties norminių darbo teisinius santykius reglamentuojančių bei lokalinių teisės aktų aspektu. Sprendžiant dėl materialiai atsakingo asmens drausminės atsakomybės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, reikšmingos aplinkybės yra tai, ar darbuotojui buvo sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti darbdavio turtą – ar tinkamai apskaitomos ir perduodamos materialinės vertybės, kiek asmenų buvo materialiai atsakingi už šias vertybes, kiek asmenų turėjo galimybę patekti į patalpas, kur jos saugomos ir pan.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Taigi įvertinęs įrodymus teismas turi susidaryti pagrįstą įsitikinimą dėl įrodinėjamos aplinkybės buvimo ar nebuvimo ir negalimas tikimybinis įrodinėjamos aplinkybės konstatavimas, t. y. didesnės fakto buvimo, nei jo nebuvimo tikimybės pripažinimas ir dėl to asmens kaltų veiksmų darbo teisniuose santykiuose pripažinimas, o būtent tokio įrodymų vertinimo byloje siekia kasatorius. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK įtvirtintų teisės normų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių apeliacinės instancijos teismas nustatė reikšmingus šalių ginčui išspręsti faktus, kad sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartį darbdavys (atsakovas) neperdavė darbuotojui (ieškovui) materialinių vertybių; aktas, kuriame tai būtų užfiksuota, nebuvo sudarytas; tuo pačiu laikotarpiu atsakovo sandėlininko funkcijas vykdė ne tik ieškovas, bet dar du darbuotojai; raktus nuo sandėlio turėjo ne tik ieškovas, bet dar keli asmenys; ieškovui suteikiant atostogas bei jam sugrįžtant iš atostogų nebuvo fiksuojama sandėlyje esančių materialinių vertybių sudėtis ir kiekis; ieškovo atostogų metu atsakovo veikla būdavo tęsiama, prekės į sandėlį priimamos ir iš jo išduodamos. Nustačius šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, kad, nepaisant fakto, kad konstatuotas materialinių vertybių trūkumas atsakovo bendrovės sandėlyje, tai nereiškia, jog buvo pagrindas konstatuoti ieškovą padarius DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, nes neįrodyta, jog būtent dėl jo kaltės šis trūkumas atsirado. Tai pripažinus, buvo pagrindas konstatuoti neteisėto darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą faktą.

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo

37DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007). Bylą nagrinėję teismai, nustatydami darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Plungės lagūna“, byla Nr. 3K-3-27/2006). Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo neteisėtai atleistas tokiu pagrindu, kuris suponuoja itin neigiamą įspūdį apie asmenį, neigiamai paveikia jo reputaciją, o kaip byloje nustatyta, tokiam atleidimui teisinio pagrindo nebuvo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovui priteistinos 1000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįsta.

38Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies netaikymo pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisus jam kompensaciją pagal DK 297 straipsnio 4 dalį

39Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau pripažinęs, kad kasatorius neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną, kaip tai nustatyta DK 141 straipsnio 1, 2 dalyse, remdamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (5219,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 72,19 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo).

40Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestą ieškovo reikalavimo dalį ir atleidimą iš darbo pripažinęs neteisėtu, o darbo sutartį – nutraukta nuo šio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, priteisė ieškovui 14 141,85 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, nurodęs, kad šis priteistas ieškovui skirtingais teisiniais pagrindais.

41Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau darbuotojas į darbą negrąžinamas ir darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (taigi atleidimo iš darbo diena pripažįstama teismo sprendimo įsiteisėjimo diena), darbuotojui priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 straipsnio 4 dalis), darbo sutarties nutraukimo padariniai, reglamentuoti DK 141 straipsnio 3 dalyje, netaikytini ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju nuo jo neteisėto atleidimo dienos nepriteistinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas darbuotojo teisių gynimo būdas, atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Taigi, nors abiejose aptariamose darbo teisės normose įtvirtintos išmokos darbuotojui atlieka kompensacinę ir sankcijos darbdaviui funkcijas, tačiau jos taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir netaikytinos kartu, nes priešingas aiškinimas paneigtų šių išmokų kompensacinę prigimtį ir lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą.

42Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Kadangi išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ieškovo ieškinys lieka patenkintas visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismo nutartis keičiama dėl to, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio 3 dalį ir 297 straipsnio 4 dalį, ieškovui neprašant priteisti vidutinio darbo užmokesčio abiem pagrindais pripažintina, tai kasaciniame teisme patirtos 20,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (kasatoriaus) į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti: panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Einhell Balticum“ ieškovui V. N. priteista 5219,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 72,19 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. kovo 31 d. iki visiško atsakovo atsiskaitymo su ieškovu.

47Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš UAB „Einhell Balticum“ (kodas 300612502) 20,50 Lt (dvidešimt litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. N. dirbo UAB „Einhell Balticum“ sandėlininku nuo 2007 m.... 5. 2010 m. spalio 13-15 d. atsakovo sandėlyje buvo atlikta prekių likučio... 6. 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymu atsakovas, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3... 7. Ieškovas prašo šį įsakymą panaikinti, pripažinti jo atleidimą iš darbo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu... 10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame įsakyme kaip atleidimo... 11. Spręsdamas dėl atsiskaitymo su ieškovu, teismas pažymėjo, kad DK 141... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra... 14. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo pateikti CMR važtaraščiai, kuriuose... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina... 16. Konstatavusi, kad atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė nepagrįstai... 17. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija... 18. Kadangi teisėjų kolegija priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Einhell Balticum“ prašo panaikinti... 21. 1. Dėl neinformavimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdį.... 22. 2. Dėl netinkamo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies... 23. 3. Dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. N. prašo kasacinį skundą... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kasacijos... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 29. Dėl dalyvaujančių byloje asmenų informavimo apie apeliacinės bylos... 30. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, visi dalyvaujantys byloje... 31. Taigi kasacinio teismo praktikoje tinkamu dalyvaujančio byloje asmens... 32. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235... 33. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 37. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 38. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies netaikymo pripažinus darbuotojo atleidimą iš... 39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio... 40. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs pirmosios instancijos teismo... 41. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis apeliacinės... 42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Kadangi išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ieškovo ieškinys lieka... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 47. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 48. Priteisti iš UAB „Einhell Balticum“ (kodas 300612502) 20,50 Lt (dvidešimt... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...