Byla 1A-335-282/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuriuo L. S. pripažintas kaltu:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajam L. S., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuriuo L. S. pripažintas kaltu:

2

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, L. S. paskira bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams – visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu L. S. paskirta ir nesumokėta 376,60 EUR bauda, ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 376,60 EUR bauda.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas L. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-18 1.48 val. iki 2017-12-18 13.10 val. (1 para).

7Priteista iš kaltinamojo L. S. 31,00 EUR Valstybinei ligonių kasai.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

111.

12L. S. nuteistas už tai, kad 2017-12-18 apie 1.20 val., ( - ) bute, tyčia sudavė nukentėjusiajam E. L. nemažiau 12 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas E. L. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairiojo momens srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, dešinio žando srityje, kairiojo skruosto–paakio srityje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, dešinio dilbio vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, muštinę žaizdą dešinės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, dešinės pusės X šonkaulio lūžimą, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

13II.

14Apeliacinio skundo argumentai

152.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

173.

18Teigia, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

194.

20Nuteistojo manymu, teismas neturėjo pagrindo tikėti liudytojos R. M. parodymais, jie turėjo būti vertintini kritiškai, nes ši liudytoja, anot nuteistojo, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, apkalbėjo L. S., kad jis vertė ją sakyti netiesą byloje. Tokio pokalbio nepatvirtino nei L. S., nei kiti asmenys. Teismas rėmėsi liudytojos R. M. parodymais. Ji teisme parodė, kad ne viską atsimena, nes buvo išgėrusi. Nurodo, kad priešingai nei teigia teismas, ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja patvirtino, kad konfliktą pradėjo E. L. priekaištaudamas L. S.. Ji prisimena, kad L. S. sudavė vieną kartą E. L. į petį. Jie atsistojo ir pradėjo muštis, grumtis, besigrumdami nuėjo į koridorių, E. L. nugriuvo. Teismo ekspertas T. Š. patvirtino, kad E. L. šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek tiesiogiai, tiek griūnant. Kiti teisme apklausti liudytojai negalėjo teismui nei patvirtinti įvykio aplinkybių, nei jų paneigti.

215.

22Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo priverstas gintis nuo E. L., nes šis jį puolė. Nukentėjusiojo nebuvo galima nuraminti, todėl jis (nuteistasis) turėjo jį raminti, parvertė E. L. ant žemės, liepė jam ramintis ir jokių smūgių jam nesudavė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis. L. S. ramino E. L., kuris jį vis puolė, jie grūmėsi, ritosi, besigrumiant E. L. nugriuvo. Neatmetama galimybė, kad E. L. susižalojo griūdamas ir susilaužė šonkaulį. Mano, kad jo veiksmai turėtų būti traktuojami veikiant būtinosios ginties sąlygomis.

236.

24Nuteistasis pažymi, kad jo asmenybė yra teigiamai charakterizuojama, priešingai nei nustatė apylinkės teismas. Jis yra jauno amžiaus, dirbantis pastovų darbą, gerai charakterizuojamas darbdavio, išlaikantis šeimą. Teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis E. L. taip pat buvo neblaivus, pradėjo konfliktą, E. L. neturėjo pretenzijų L. S., nuteistasis taip pat buvo sužalotas. Minėtos aplinkybės teismo buvo neįvertintos parenkant L. S. skirtiną bausmę.

257.

26Atsiliepimo į apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

278.

28Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis L. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

29Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.

30III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

31Dėl įrodymų vertinimo ir būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)

329.

33Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų.

3410.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3611.

37Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

3812.

39Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 18 d. tarp nuteistojo L. S. ir nukentėjusiojo E. L., būnant pas liudytoją R. M. namuose ir visiems vartojant alkoholį, virtuvėje kilo didelis žodinis konfliktas (L. S., E. L., R. M. parodymai). Minėtas konfliktas, anot liudytojos R. M., kilo dėl moterų, t. y. begeriant E. L. papriekaištavo L., kad jis sumušė savo nėščią sugyventinę (1 t., b. l. 81-82). Nukentėjusysis E. L., apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad L. S. pasakė, „jog jis čia yra nepageidaujamas“ (1 t., b. l. 33-34). Liudytoja R. M. ir nukentėjusysis nuosekliais savo parodymais teisme ir ikiteisminiame tyrime parodė, kad konfliktą pirmas pradėjo nuteistasis L. S., suduodamas sėdinčiam virtuvėje prie baro nukentėjusiajam E. L. vieną kartą kumščiu į petį. Nukentėjusysis E. L. susvirduliavo, atsistojo nuo kėdės. L. S. taip pat atsistojo nuo kėdės ir jie (L. S. ir E. L.) pradėjo tarpusavyje muštis, grumtis. Abu nugriuvo ant žemės, ritosi, smūgiavo vienas kitam. Kiek kuris kuriam ir kur smūgių sudavė, tiek liudytoja R. M., tiek nukentėjusysis E. L. negali tiksliai pasakyti. Besigrumdami L. S. ir E. L. nuėjo į koridorių. Nukentėjusysis E. L. parodė, kad konfliktuojant su L. S., jiems būnant koridoriuje, stovint pajuto stiprų smūgį iš nugaros pusės į dešinį šoną. Nuo to smūgio jam pradėjo trūkti oro, jis nugriuvo ant žemės. Jis trumpam buvo netekęs sąmonės, gulėjo ant žemės iki tol, kol atvažiavo medikai (1 t., b. l. 33-34, 40-41). Liudytoja R. M. patvirtino E. L. parodymus, kad E. L. buvo suduota daug smūgių ir jam nugriuvus, nukentėjusysis po suduotų smūgių nesikėlė, buvo praradęs sąmonę, t. y. „E. L. nugriuvus koridoriuje ant grindų, L. S. jį užgulė, smūgiavo rankomis“. Į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai liudytoja R. M. nematė. Liudytoja abiem sakė, kad jie baigtų, bet jie neklausė (1 t., b. l. 81-82). Konfliktą girdėjusi liudytoja R. P. patvirtino, kad „viršuje buvo labai didelis triukšmas, lyg kas daužytų, trankytų, daiktai buvo mėtomi. Triukšmas vyko apie pusvalandį. Jie pastoviai rėkavo, girdėjo M. rėkiant, girdėjo ir vyrų balsus. R. M. rėkė: „baikit“. Ji iškvietė policijos pareigūnus“ (1 t., b. l. 94-95). Liudytojas E. M. nurodė, kad girdėjo, jog virtuvėje L. ir E. L. ginčijosi (1 t., b. l. 88). Liudytoja R. M. „atitraukė L. S. nuo E. L. ir jį (L. S.) išstūmė iš buto, kad „nebebūtų konflikto“. „E. L. tuo metu nesikėlė nuo grindų, ji liko prie jo iki kol atvažiavo greitoji pagalba“ (E. L. ir liudytojos R. M. parodymai) (1 t., b. l. 40-41, 81-82). Nukentėjusiajam E. L. L. S. padarytus sužalojimus patvirtina medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyta dešinės pusės X šonkaulio lūžimas, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui (1 t., b. l. 57-58, 62). 2017 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1679/2017(04) nustatyta, kad L. S. padaryta muštinė žaizda dešiniojo momens srityje, odos nubrozdinimai dešinio momens-pakaušio srityje, kairės akies viršutinio voko vidiniame trečdalyje, kairės akies apatinio voko išoriniame trečdalyje. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kitais bukais daiktais ir/ar paviršiais. L. S. padaryti sužalojimai visumoje yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 142-143).

4013.

41BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima, t. y. reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

4214.

43Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, tai yra fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

4415.

45Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesudavė nukentėjusiajam smūgių, gynėsi nuo E. L., jį užgriuvęs tik „ramino“. Tokią nuteistojo poziciją paneigia byloje aptarti ir detalizuoti E. L. ir liudytojos R. M. parodymai, byloje esančios specialistų išvados dėl E. L. ir L. S. padarytų sužalojimų. Priešingai nei skunde nurodė L. S., jis nukentėjusiojo neramino, o pirmas pradėjo muštynes, nes ne tik nukentėjusysis E. L., bet ir liudytoja R. M. nuosekliai parodė, kad jis puolė nukentėjusįjį ir abi pusės pradėjo muštis (naudojo „aktyvius veiksmus“ viena kitos atžvilgiu). Nukentėjusysis E. L., reaguodamas į jam suduotus smūgius taip pat sudavė smūgius nuteistajam L. S.. Abiem konflikto pusėms buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausiamas nuteistasis L. S. teigė, kad jis buvo „nuėjęs į vonią nusiprausti, nes jam bėgo kraujas, o nukentėjusysis buvo atėjęs į vonią, kurioje buvo nuteistasis ir, anot nuteistojo, jį puolė (L. S. parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime). Be to, L. S. parodė, kad jie (kartu su nukentėjusiuoju E. L.) buvo kartu nuėję pas liudytoją D. D. ir ten vartojo alkoholį. Atmestina apeliaciniame skunde pateikta nuteistojo versija, kad jie buvo vonioje, kadangi nei vienas iš įvykyje dalyvavusių ar jį mačiusių asmenų nepatvirtina, kad E. L. ir L. S. būtų apskritai buvę vonioje (šią versiją nurodo tik pats nuteistasis). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos D. D. parodymais, kurie kaltinamojo L. S. kaltės nepagrindžia ir nepaneigia, kadangi liudytoja nematė įvykio, teisme ji buvo apklausta nuteistojo L. S. prašymu, yra suinteresuota bylos baigtimi.

4616.

47Taigi, visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina, kad konfliktą pirmas pradėjo L. S., vėliau jo aktyvūs veiksmai (smūgių sudavimas) peraugo į abiejų pusių aktyvius veiksmus (muštynes), kai abiem konflikto pusėms buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Kaip minėta anksčiau, remiantis kasacinio teismo praktika, muštynių metu, kai abi pusės puola aktyviais veiksmais, būtinosios ginties nėra, todėl nėra pagrindo L. S. atliktus veiksmus nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu vertinti kaip būtinąją gintį. Esamų aplinkybių visuma patvirtina L. S. kaltę, todėl nuteistasis L. S., teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

48Dėl bausmės skyrimo

4917.

50Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5118.

52Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). L. S. teistas 2 kartus (1 t., b. l. 146-150), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 173-180), dirba IĮ „( - )“ (1 t., b. l. 181), darbovietės pateiktoje charakteristikoje L. S. charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 86), augina mažametį sūnų ir nepilnametę dukrą (2 t. b. l. 87-88). Nuo ( - ) L. S. yra įrašytas į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registrą (1 t., b. l. 182). Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam L. S. paskirtos bausmės, atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis po nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo už panašaus pobūdžio veikas (už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą) buvo teisiamas dar 1 kartą (padarė 2 nusikalstamas veikas), be to, 2017 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį, nes vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose (1. t., b. l. 165-172). Nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam L. S. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistąjį L. S. charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog jam gali būti skiriamos švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją tinkamai subendrino su 2017 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bauda, tinkamai paskyrė galutinę bausmę bei vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. L. S. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis).

5319.

54Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo ir, vadovaujantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, išteisinti L. S., nes L. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. –... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 7. Priteista iš kaltinamojo L. S. 31,00 EUR Valstybinei ligonių kasai.... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 11. 1.... 12. L. S. nuteistas už tai, kad 2017-12-18 apie 1.20 val., ( - ) bute, tyčia... 13. II.... 14. Apeliacinio skundo argumentai... 15. 2.... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 17. 3.... 18. Teigia, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas... 19. 4.... 20. Nuteistojo manymu, teismas neturėjo pagrindo tikėti liudytojos R. M.... 21. 5.... 22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo priverstas gintis nuo E.... 23. 6.... 24. Nuteistasis pažymi, kad jo asmenybė yra teigiamai charakterizuojama,... 25. 7.... 26. Atsiliepimo į apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.... 27. 8.... 28. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.... 29. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.... 30. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 31. Dėl įrodymų vertinimo ir būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)... 32. 9.... 33. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 34. 10.... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 36. 11.... 37. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 38. 12.... 39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 18 d. tarp... 40. 13.... 41. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė,... 42. 14.... 43. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią... 44. 15.... 45. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesudavė nukentėjusiajam... 46. 16.... 47. Taigi, visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų... 48. Dėl bausmės skyrimo... 49. 17.... 50. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 51. 18.... 52. Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę, pirmosios instancijos... 53. 19.... 54. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti....